Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-05-17 · Civilinė byla Nr. e2-5522-869/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-05-17
Bylos Nr.
e2-5522-869/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01345-2023-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Jocienė
Ieškovas
A. J.
Atsakovas
A. J.
Trečiasis asmuo
D. L.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai
Artūras Cibulskas
Civilinė byla Nr. e2-5522-869/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01345-2023-9
Procesinių sprendimų kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.1.3(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Jocienė,sekretoriaujant Karinai Stokaitei,dalyvaujant ieškovei A. J., ieškovės atstovui, advokatui Artūrui Cibulskui,atsakovui A. J.,trečiajam asmeniui D. L.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo D. L., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė A. J. (toliau – Ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo A. J. (toliau – Atsakovas) tėvystę nepilnamečio vaiko M. J. atžvilgu ir panaikinti sūnaus gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tėvą, t. y. įrašą, jog vaiko tėvas yra A. J. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. liepos 19 d. susituokė su atsakovu A. J., santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje. Kartu su pertraukomis gyveno iki (duomenys neskelbtini) metų, kai atsakovas buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Šalys turi bendrą dukrą V. J., gimusią (duomenys neskelbtini) kuri šiuo metu yra nepilnametė. Ieškovė nurodė, kad jos ir Atsakovo santykiai nutrūko, bendraujama tik dėl dukros, Ieškovė dukrą veža į pasimatymus su tėvu (Atsakovu) įkalinimo įstaigoje, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Šalių santuoka nėra nutraukta. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pradėjo bendrauti su D. L., kartu apsigyveno. (duomenys neskelbtini) Ieškovei ir trečiajam asmeniui D. L. gimė sūnus M. J. Ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo D. L. tėvystę vaiko M. J. atžvilgiu pripažįsta ir norėtų, kad oficialiai būtų įrašytas vaiko tėvu (CBP-1340).

Atsiliepimas

2. Atsakovas A. J. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis nėra nepilnamečio vaiko M. J. tėvas. Biologinis nepilnamečio vaiko M. J. tėvas yra D. L., kuris ir turėtų būti nurodytas vaiko dokumentuose (DOK-26075).

3. Trečiasis asmuo A. D. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad pripažįsta tėvystę nepilnamečio vaiko M. J. atžvilgiu ir sutinka vaikui suteikti savo pavardę (DOK-29139).

4. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vadovaujantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos SPIS duomenis, ieškovė A. J. ir atsakovas A. J., turintys 2 nepilnamečius vaikus, tarp jų ir mažametį sūnų M. J., gim. (duomenys neskelbtini), dėl kurio tėvystės sprendžiama nagrinėjamoje civilinėje byloje, nebuvo įtraukti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ar socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Tarnyboje taip pat nėra gautą tėvų ir/ar trečiųjų asmenų pranešimų dėl vaikų teisių pažeidimų šeimoje. Tarnybos atstovė apsilankė Ieškovės gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad motina su mažamečiu M., dukra V. ir trečiuoju asmeniu D. L. gyvena nuomojamame 2 kambarių bute su patogumais. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru, būstas suremontuotas ir įrengtas, yra reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Vaikams yra skirtas atskiras kambarys, M. turi savo atskirą lovytę ir kitus reikalingus daiktus. Namuose sudarytos sąlygos vaikų ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Apsilankymo metu Ieškovė Tarnybos atstovei trumpai paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes, o tretysis asmuo D. L. patvirtino, jog M. yra jo biologinis vaikas. Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas ir tretysis asmuo su ieškiniu sutinka, t. y., tarp šalių nėra ginčo dėl to, kas yra mažamečio M. biologinis tėvas, Tarnyba sutinka, kad reikalavimas nuginčyti Atsakovo tėvystę neprieštarauja vaiko interesams, ir nors byloje nėra reiškiamas reikalavimas nustatyti trečiojo asmens tėvystę, Tarnyba, vadovaudamasi jo byloje pateikta pozicija, daro prielaidą, kad išsprendus A. J. tėvystės nuginčijimo klausimą, D. L. tėvystę M. atžvilgiu pripažins CK 3.142 straipsnio nustatyta tvarka, atitinkamai užtikrinant vaiko teisę žinoti savo kilmę iš tėvo bei iš to kylančių kitų vaiko teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimą. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog šioje byloje gali būti išspręstas ir tėvystės nustatymo klausimas, toks sprendimas taip pat atitiktų vaiko interesus (DOK-32200).

5. Teismo posėdžio metu Ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė pilnai ir prašė ieškinį tenkinti. Teismo posėdžio metu Ieškovė papildomai paaiškino, jog šiuo metu šalys dar nėra santuokos nutraukę, todėl jai gimusio sūnaus tėvu buvo įregistruotas Atsakovas. Ieškovė paaiškino, kad Atsakovas jis nėra ir negali būti jai gimusio sūnaus biologiniu tėvu, kadangi šalys apie penkerius metus negyvena šeimyninio gyvenimo, neveda bendro ūkio. Ieškovė nurodė, jog nuo (duomenys neskelbtini) neturėjo su Atsakovu ilgalaikių pasimatymų, su juo bendravo tik su dukra susijusiais klausimais. Pasak Ieškovės, Atsakovas išlaiko tik jų bendrą nepilnametę dukrą, o gimusiu sūnumi rūpinasi trečiasis asmuo D. L., kuris savo tėvystę pripažįsta.

6. Teismo posėdžio metu atsakovas A. J. su ieškinio reikalavimais sutiko pilnai ir papildomai paaiškino, jog jau (duomenys neskelbtini) metus atlieka laisvės atėmimo bausmę, (duomenys neskelbtini) neturėjo su Ieškove intymių santykių, todėl yra visiškai tikras, jog nėra Ieškovei gimusio sūnaus biologinis tėvas.

Šalies argumentai

7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. L. nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. D. L. paaiškino, kad nuo (duomenys neskelbtini) gyvena kartu su Ieškove, veda bendrą ūkį, rūpinasi nepilnamečiu M. J. Trečiasis asmuo nurodė, jog yra įsitikinę, jog jis yra M. J. tėvas ir ateityje sieks savo tėvystę vaiko atžvilgiu nustatyti.

8. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu pareikštą išvadą palaikė ir nurodė, jog ieškinys yra pareikštas nepilnamečio vaiko M. J. interesais, kadangi vaikas turi teisę žinoti biologinius savo tėvus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

1. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pateiktus ieškovės A. J., atsakovo A. J., trečiojo asmens D. L. paaiškinimus, įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas pilnai. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl tėvystės nuginčijimo, Atsakovas bei trečiasis asmuo visiškai pripažįsta ieškinį, teismo sprendimas priimtinas, surašant sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl tėvystės nuginčijimo

2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis).

3. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, būtina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant tėvystės nuginčijimo bylą būtina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.

4. Byloje nustatyta, kad ieškovės A. J. ir atsakovo A. J. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiuo metu šalių santuoka nėra nutraukta.

5. Iš pateikto gimimo liudijimo matyti, jog (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui gimė dukra – V. J., o (duomenys neskelbtini) ieškovei A. J. gimė sūnus M. J., kurio tėvu pagal CK 3.140 straipsnyje nustatytą prezumpciją įrašytas atsakovas A. J. ((duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

6. Ieškovė nurodė, kad jos sutuoktinis – atsakovas A. J. nėra nepilnamečio M. J. tėvas, kadangi šalys nuo(duomenys neskelbtini), kai Atsakovas buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, kartu negyveno ir nepalaikė jokių ryšių. Atsakovas tiek teismui pateiktame atsiliepime, tiek ir duodamas paaiškinimus bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka. Trečiasis asmuo D. L. teismui nurodė, kad su Ieškove gyvena kartu nuo (duomenys neskelbtini), rūpinasi nepilnamečiu M. J., pripažįsta savo tėvystę nepilnamečio vaiko atžvilgiu ir nuginčijus tėvystę ketina įteisinti savo tėvystę ir suteikti M. J. savo pavardę. Bylos nagrinėjimo teisme metu tiek šalys, tiek ir trečiasis asmuo nurodė, jog nėra tikslinga skirti DNR ekspertizę.

7. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog vaiko gimimo įraše esantys duomenys apie vaiko tėvą neatitinka tikrosios vaiko kilmės (CPK 178 straipsnis). Bylos duomenimis, atsakovo A. J. ir nepilnamečio M. J. nesieja socialinis tėvystės ryšys, kurio nutraukimas galėtų padaryti žalą vaiko interesams. Toks ryšys formuojasi tarp nepilnamečio M. J. ir trečiojo asmens D. L. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, nustatytina, kad atsakovas A. J. nėra nepilnamečio vaiko M. J., gimusio (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o nepilnametis M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra Atsakovo sūnus (CK 3.149 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

8. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (to paties straipsnio 2 dalis).

9. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

10. Patenkinus reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 75 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

11. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

12. Ieškovei 2022 m. lapkričio 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų. Vadovaujantis į bylą pateikta 2023 m. gegužės 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 373,33 Eur (DOK-73179).

13. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo. Nors ieškinys buvo patenkintas pilnai, plačiąja prasme byloje priimtas teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip palankus ieškovei, o priešingas atsakovui (2018 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-603-881/2018). Pabrėžtina, kad atsakovas A. J. vaiko tėvu buvo įrašytas ne dėl jo paties veiksmų, o įstatymo prezumpcijos pagrindu, numatančios, jog santuokoje gimusio vaiko tėvu pripažįstamas vaiko motinos sutuoktinis. Pagrindinį suinteresuotumą dėl ieškinio reikalavimų nagrinėjamu atveju turėjo Ieškovė ir trečiasis asmuo D. L., t. y., būtinybę kreiptis į teismą nulėmė tiek Ieškovės, tiek trečiojo asmens D. L. elgesys.

14. Iš bylos duomenų matyti, jog ginčo iš esmės dėl tėvystės nustatymo nebuvo, trečiasis asmuo D. L. visiškai pripažino savo tėvystę vaiko M. J. atžvilgiu. Tačiau prieš nustatant tėvystę, turėjo būti nuginčyta dabartinė vaiko tėvystė, kuri nurodyta dabartiniame vaiko gimimo liudijime, t. y. atsakovo A. J. tėvystė. CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Taigi ginčijant tėvystę kartu turėtų būti reiškiamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas. CK 3.149 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią duomenis gimimo įraše apie vaiko tėvą ar motiną leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka, yra imperatyvi. Tik teismas turi prerogatyvą spręsti tėvystės (motinystės) nuginčijimo klausimus. Nei kitos CK normos, nei Mediacijos įstatymas ar kiti įstatymai nenumato išimčių ar kitų procesinių galimybių, leidžiančių tėvystės nuginčijimo klausimą išspręsti ikiteismine tvarka. Mediacija dėl tėvystės nuginčijimo vadovaujantis Mediacijos įstatymu yra negalima (2021 m. balandžio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-749-273/2021). Be to, CPK nenumato galimybės tėvystės nuginčijimo klausimų išspręsti šalių pasirašyta taikos sutartimi, teismas byloje priima sprendimą (CPK 394 – 399 straipsniai). Atsižvelgiant į bylos pobūdį bei aptartą teisinį reglamentavimą, teismo vertinimu, nėra pagrindo priteisti iš atsakovo A. J. valstybės naudai byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 392 straipsniu, 399 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Pripažinti, kad atsakovas A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnus.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Nė vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis vaikų gimimą įregistravusiam (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriui, tėvystės nuginčijimui įregistruoti.

Teisėja Renata Jocienė