- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- II-115-953/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00081-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Pareiškėjas
- K. K., D. B., A. J., J. J.
dalyvaujant pareiškėjai K. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Nyderlandai, el. paštas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Šiaulių apskrities VPK 2023-03-07 nutarimo Nr. 40-ANR_N-1948-2023 panaikinimo ir pareiškėjo D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities VPK 2023-03-07 nutarimo Nr. 40-ANR_N-1948-2023 panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. K. 2023-01-24 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, t. y. dėl to, kad K. K. 2021-10-31 13.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga ir atlikdama manevrą į sustojimo vietą, nesiėmė visų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus važiavimo atstumo iš šono ir atsitrenkė į greta pravažiuojantį automobilį. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais K. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 114, 126 punktus ir 2023-03-07 Šiaulių apskrities VPK nutarimu Nr. 40-ANR_N-1948-2023 pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį K. K. buvo nubausta 11 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas K. K. skundas kuriame nurodyta, kad nutarimas turi būti panaikintas dėl procesinių pažeidimų. Nutarime prie kitų aplinkybių yra nurodoma, kad Administracinio nusižengimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, vadovaujantis LR ANK 616 str. 1 d., 616 str. 3 d. nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Asmuo į bylos nagrinėjimą neatvyko, reikalavimo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios nepateikė. Nušalinimų, prašymų iki bylos nagrinėjimo negauta. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nėra gauta. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Taip pat asmeniui tinkamai išaiškintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos, numatytos LR ANK 577 str. Administracinį nurodymą laikyti negaliojančiu, nes per nustatytą terminą bauda nebuvo sumokėta (LR ANK 613 str. l d.). Tačiau apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai nebuvo tinkamai pranešta. Paskutinis dokumentas kurį ji gavo iš institucijos surašiusios skundžiamą Nutarimą (Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato) buvo 2023-01-12 šaukimas, kuriuo buvo kviečiama atvykti administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Ji nedalyvavo protokolo surašyme, nes negyvena Lietuvoje, tačiau surašyto jai protokolo negavo. Nors iki tol ji gaudavo visus jai siunčiamus procesinius dokumentus elektroniniu paštu. Skundžiamo Nutarimo ji taip pat negavo. Apie Nutarimą jai tapo žinoma tikrinant Mano VMI paskyrą, kur yra pranešimas, kad jai 2023-03-07 yra paskirta bauda. Kadangi negavo 2023-01-24 jai surašyto protokolo, bei 2023-03-07 Nutarimo, buvo pažeistos jos teisės pateikti prašymus, nušalinimus, duoti paaiškinimus. Negavus protokolo jai nebuvo tinkamai išaiškintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos, numatytos LR ANK 577 str.
LR ANK 620 str. 1 d. nurodyta, kad Nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopija (nuorašas) per tris darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos išsiunčiama šio kodekso 573 straipsnio l dalyje nustatyta tvarka ar išduodama asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas. LR ANK 573 str. 1 d. nurodoma, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau - E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau - Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Ji negyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl yra nurodžiusi konkrečiai šioje administracinio nusižengimo byloje, kad visi bylos dokumentai jai būtų siunčiami elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Nuo pat pirmos dienos byloje yra naudojamas šis jos elektroninis paštas. Byla vyksta beveik du metus. Visus dokumentus byloje, taip pat ir 2023-01-12 šaukimą gavo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Pridedu prie bylos priedą (7 lapai) kaip įrodymą, kad procesiniai dokumentai jai buvo teikiami ir ji juos teikė pati elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Jokio kito adreso nėra nurodžiusi ar naudojosi šioje byloje. Nutarimas turi būti panaikintas šioje byloje dėl procesinių pažeidimų.
Nesutinka su Nutarimu ir kitose dalyse, kad ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 114 ir 126 punktų reikalavimus. Nurodoma, kad Kelių eismo taisyklių 114 punkte yra numatyta, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, o Kelių eismo taisyklių 126 punkte, be kita ko, numatyta, kad vairuotojas privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Ji nepažeidė nei vieno iš šių Kelių eismo taisyklių punkto ir štai kodėl: nėra iki šiol byloje neginčijamų įrodymų, kuriais būtų nustatyta, kad transporto priemonių susidūrimo ir apgadinimo metu Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų važiavęs atbuline eiga. Iš esmės niekas nepasikeitė nuo to momento kai buvo priimta Šiaulių apylinkės teismo 2022-06-03 nutartis.
Ir toliau institucija be jokių Įrodymų teigia, kad Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo atbuline eiga, su kuo ji kategoriškai nesutiko ir nesutinka. Niekuo nepagrįstas teiginys byloje klaidina visus, o ar Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo ar stovėjo niekas nenustatinėjo ir nenustatė. Ekspertas apie tai nepasisakė ekspertizės akte.
Susidūrimas įvyko Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovint vietoje ir nejudant, tuo tarpu VW Toureg manevruodamas, važiuodamas šaligatviu atbulomis, savo kairės pusės ratu lamdė Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sparną, ką patvirtina ir ekspertizės akte nustatyti aprašyti Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai - sparno deformacijos kryptis iš dešinės į kairę.
Šiaulių apylinkės teismas 2022-06-03 nutartyje taip pat pasisakė, kad esami transporto priemonių apgadinimai sudaro pagrindą labiau tikėti jos rašytiniais ir nukentėjusiojo D. B. žodiniais paaiškinimais.
Jeigu, tarkime, tikėtume, kad Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) butų važiavusi atbulomis ir atsitrenkusi sparnu į VW Toureg, tai sparno deformacijos kryptis būtų iš kairės į dešinę, o tai jau yra priešingai negu nustatyta ekspertizės akte ir kas matosi iš nuotraukų. Kad Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sparno apgadinimų kryptis yra nustatyta ekspertizės akte iš dešinės į kairę tik patvirtina ir neginčijamai įrodo jos nuo pat pradžių dėstytas aplinkybes, kuris automobilis judėjo, kuris atsitrenkė į kurį, kaip judėjo. Nėra sudėtinga nei tyrusiam pareigūnui, nei ekspertui, nei nagrinėjant skundą teisme sumodeliuoti dviejų automobilių judėjimą pagal jos ir J. J. duotus paaiškinimus ir pažiūrėti kaip turi judėti automobiliai, kad atsirastų esami apgadinimai.
Atkreiptinas dėmesys, kad iki šios dienos nėra nustatyta ir atsakyta į jos ne kartą iškeltą klausimą kaip atsitrenkė automobiliai, kaip Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sparnas nekliudęs VW Toureg priekio atsitrenkė į VW Toureg ratą, kuris važiavo lygiagrečiai šaligatviui. Nereikia būti ekspertu, kad suvokti, jog tai neįmanoma.
Sekantis momentas, taip pat neginčijamai yra nustatyta, kad VW Toureg įvykio metu judėjo.
Nutarime nurodoma, kad iš byloje esančių duomenų (eismo dalyvių paaiškinimų, pareigūnų tarnybinių pranešimų, nuotraukų, Lietuvos teisino ekspertizės centro ekspertizės akto ir kt.) nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiama K. K. vairuodama automobilį ir važiuodama atbula, sukant į kairėje pusėje esančią stovėjimo vietą, nematė paskui ją važiavusio ir pro jos vairuojamo automobilio dešinę pusę apvažiuojančio automobilio "VW Touareg", sukantis į kairėje pusėje esančią stovėjimo vietą ir tokiu būdu mažindama atstumą tarp savo vairuojamos transporto priemonės bei automobilio "VW Touareg", automobiliu kliudė dešinėje pusėje sustojusį automobilį "VW Touareg", tokiu būdu pažeisdama Kelių eismo taisyklių 114 ir 126 punktų reikalavimus bei padarydama administracinį nusižengimą, numatytą L.R ANK 417 straipsnio 7 dalyje.
Analizuojant šią Nutarimo dalį kyla daug klausimų ir prieštaravimų, dėl ko ji nesutinka su Nutarimu. Institucija grindžia nutarimą eismo dalyvių paaiškinimais. Jos paaiškinimai nesikeitė viso bylos nagrinėjimo metu, bet jie niekada nebuvo institucijos vertinti ir apie juos pasisakyta, jie nebuvo nei atmesti, nei jais remtasi. VW Toureg vairuotojos paaiškinimai - jais negalima remtis, jie turi būti vertintini kritiškai, nes jie neteisingi. Jos paaiškinimuose VW Toureg stovėjo, o yra neginčijamai nustatyta, kad VW Toureg judėjo kontaktuojant automobiliams. Apie tai buvo pasisakyta ir Šiaulių apylinkės teismo 2022-06-03 nutartyje, tačiau institucija ir toliau ignoruoja jos ir nukentėjusiojo D. B. paaiškinimus, neapklausia jos prašomų ir kartu važiavusių liudytojų M. K. ir M. K.. Net nesurinkę įrodymų juos atmeta su išankstiniu nusistatymu, nors pagal Įstatymus negali būti apklausti tik nepilnamečiai, nėra pagrindo atsisakyti rinkti Įrodymus.
Kiti Įrodymai pareigūnų tarnybiniai pranešimai - pareigūnai nedalyvavo eismo Įvykio metu, nei vienas iš jų negali tiksliai, teisingai ir neginčijai pasisakyti apie automobilių judėjimą ir jų kryptis kontakto metu. Nuotraukos ir ekspertizės aktas - patvirtina jos parodymus. Todėl institucijos Nutarime ir protokole padarytos išvados ir Įvykio aprašymas neatitinka tiesos ir įvykio. Nutarime nurodoma K. K. vairuodama automobilį ir važiuodama atbula, sukant į kairėje pusėje esančią stovėjimo vietą, nematė paskui ją važiavusio ir pro jos vairuojamo automobilio dešinę pusę apvažiuojančio automobilio "VW Touareg”. Tačiau ji sutinka, kad Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ji, čia ginčo nėra, ji sutinka, kad jos ketinimai buvo atbulomis, sukant į kairėje pusėje esančią stovėjimo vietą, pastatyti automobilį. Dėl šito ginčo nėra, bet ji nesutinka, kad važiavo, kad automobilis kontakto metu judėjo atbulomis, ji nesutinka, kad nematė paskui ją važiuojančio automobilio. Ji matė automobilį sustojusį už savęs ir laukiantį kol atlaisvins važiuojamąją kelio dalį. Tuo ji įsitikino ir nusisuko nuo VW Toureg, kad pradėti manevrą - atlaisvinti važiuojamąją kelio dalį pastatant automobilį į stovėjimo vietą. Būtent tai ir matė VW Toureg vairuotoja, sakydama, kad ji žiūrėjo per kairį petį. Būdama užvažiavus ant šaligatvio iš dešinės jai ir įvertinant automobilių aukščius ir jų padėtis ji negalėjo matyti į kurią pusę ji žiūri. Ji tai matė tik kol VW Toureg stovėjo už jos ant važiuojamosios kelio dalies negalėdamas judėti į priekį dėl kelio važiuojamosios dalies pločio, kuri yra skirta vienam automobiliui. Taigi ji matė paskui ją važiuojantį ir sustojusį automobilį, ji tai įvertino, ji niekaip negalėjo įvertinti, numanyti, kad VW Toureg važiuos šaligatviu, neturėdamas kur važiuoti. Tokių neadekvačių, grėsmę saugumui keliančių veiksmų, mano, nenumatytų joks vairuotojas. Ji negali išvengti susidūrimo transporto priemonių, jei kitas vairuotojas, nusprendžia pasinaudoti situacija, pradeda „išsidirbinėti" kelyje, ir negana to „taranuoja" jos automobilį? Kaip ji gali užkirsti tam kelią? Ar išvengti susidūrimo, kai ne ji įvažiuoja, o jai į šoną įvažiuoja ir dar su ratais, pasinaudodama savo automobilio pranašumu ir dydžiu užvažiuoja ant jos automobilio. Jai su vaikais sėdint automobilyje Audi A6 atrodė, kad tankas per juos važiuoja. Jai buvo šokas nuo tokių pojūčių ir emocijų. Ji pergyveno dėl vaikų. Užvažiavęs ant šaligatvio VW Toureg įjungė garsinį signalą ir tada ji sustabdė Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kontakto tarp automobilių nebuvo. Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo nejudėdama skersai važiuojamosios dalies. Ji tiesiog stebėjo situaciją. VW Toureg vairuotojos veiksmai buvo nenuspėjami, nesuprantami, nelogiški, pažeidžiantys Kelių eismo taisykles ir keliantys baimę. Tai buvo dar viena priežastis dėl ko ji iškvietė policiją. Taip elgtis kelyje, kaip elgėsi VW Toureg vairuotoja tikrai buvo negalima. Tai yra grėsmė visuomenei, o dar ir šitų veiksmų pasėkoje ji nukentėjo, padaryta žala ir liko kalta. Ji niekaip negali sutikti su tokia neteisinga situacija, su tokiais institucijos Nutarimais, todėl Teismo prašo labai atsakingai ir rimtai pažiūrėti į tai kas vyksta. Kaip ne kartų sakė, čia ginčas ne dėl kelių eurų skirtos baudos, o dėl savivaldžiavimo kelyje, dėl VW Toureg vairuotojos elgesio. Tai neturi būti palikta nepastebėta ir dėl to nukentėti nekalti asmenys.
Toliau Nutarime nurodoma, kad sukantis į kairėje pusėje esančia stovėjimo vietą ir tokiu būdu mažindama atstumu tarp savo vairuojamos transporto priemonės bei automobilio "VW Touareg", automobiliu kliudė dešinėja pusėje sustojusį automobilį VW Touareg", tokiu būdu pažeisdama Keliu eismo taisyklių 114 ir 126 punktu reikalavimus bei padarydama administracini nusižengimą, numatytą LR ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Tai kaip jau minėta anksčiau, kas matyti ir iš įrodymų, yra nustatyta, kad VW Toureg kontakto metu judėjo, tačiau institucija į Nutarimų įrašo, kad VW Toureg stovėjo. Kokiu pagrindu? Iš kur tokia informacija, kaip nustatytas toks faktas? Todėl nesutinka su Nutarimu, jis turi būti panaikintas. Turi būti tinkamai nagrinėjama, įvertintos visos bylos aplinkybės, kiekvienas atvejis tiriamas atskirai, o ne „štampuojami" nutarimai, protokolai, pakeičiant tik pavardes ir transporto priemones. Mano institucija pažiūrėjo į atvejį šabloniškai. Šį eismo įvykį iš tiesų sunku logiškai suvokti, nes VW Toureg vairuotojos veiksmai netilpo į jokias protingumo normas ir buvo nesuvokiami, nei jai, nei įvykį tyrusiai institucijai. Susidarė neeilinė situacija, dėl to ir prašo sumodeliuoti eismo įvykį, kas padėtų išsiaiškinti ir paaiškinti kaip judėjo automobiliai ir kodėl tokie apgadinimai. Be modeliavimo sunku išnagrinėti šitą eismo įvykį teisingai. Mano tikslinga apklausti ekspertą byloje atlikusį ekspertizę.
Nutarime taip pat nurodoma, kad Keliu eismo taisyklių 126 punkte, numatyta, kad vairuotojas privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Šito kelių eismo taisyklių punkto ji taip pat nepažeidė. Jo negali palikti daugiau vietos, negu jos yra važiuojamojoje kelio dalyje, kuri yra skirta tik vienos transporto priemonės pločiui ir kita transporto priemonė tiesiog netelpa.
Iš naujo tiriant ir nagrinėjant bylą, sprendžiant jos kaltės klausimą turėjo būti įvertinti kelio važiuojamosios dalies, kurioje įvyko eismo įvykis, ir abiejų transporto priemonių matmenys, ar ji galėjo palikti saugų atstumą iš šono.
VW Toureg vairuotoja, nusprendusi apvažinėti jos vairuojamą automobilį iš dešinės šaligatviu galėjo pasirinkti kokiu atstumu apvažinėti, ji nebuvo apribota pločiu, galima buvo išnaudoti tiek šaligatvio plotį, tiek už jo esančią pievą. Todėl mano, kad VW Toureg vairuotoja pažeidė Keliu eismo taisyklių 126 punktą, kad vairuotojus privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtu saugus. Tačiau ji nebuvo nubausta nei už kelių eismo taisyklių 9, nei 126 punktų pažeidimus.
Institucija laikė, kad dėl eismo įvykio kalta tik ji viena, o VW Toureg vairuotoja tik pažeidė Kelių eismo taisyklių punktą, kuris nesusijęs su įvykiu. Pagal tai kaip interpretuoja institucija, gaunasi, kad ji viena neša atsakomybę už įvykį, tik jos byloje yra nukentėję asmenys, tik ji turi atlyginti padarytą žalą, nors patys cituoja ekspertizės aktą, kad VW Toureg vairuotoja keldama grėsmę eismo saugumui apvažinėjo Audi A6 pro dešinį šoną užvažiuodama ant šaligatvio. Jos veiksmai nekėlė grėsmės, ji nedarė jokio pažeidimo Kelių eismo taisyklių, o turi nešti atsakomybę už įvykį. Visa tai neteisinga. Nutarimas turi būti naikinamas.
Nutarime nurodoma, kad Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu 1950, (toliau - Kelių eismo taisyklės) 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Nutarime nėra nurodyta, kad ji pažeidė šį punktą, taip pat nėra ir įrodymų, kad ji būtų pažeidus šį punktą. Tai, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės dar nėra įrodymas, kad ji būtų pažeidus šį KET punktą. Ji vairavo saugiai, atsargiai, nekeldama niekam grėsmės, nepažeisdama KET, neviršydama greičio. Būtent šitie veiksmai iššaukė kitos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės vairuotojos nepasitenkinimą, nekantrumą ir ji tyčia nukreipė savo vairuojamą automobilį į jos transporto priemonę. Ji stovėdama vietoje neturėjo jokių galimybių išvengti VW Toureg vairuotojos neprotingų, tyčinių, chuliganiškų veiksmų, ko pasėkoje apgadinti automobiliai.
Todėl vadovaujantis išdėstytu teismo prašo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023-03-07 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-1948-2023.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau - Šiaulių aps. VPK ANBNS) susipažinęs su K. K. skundu, mano, kad Šiaulių aps. VPK ANBNS 2023 m. kovo 7 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-1948- 2023 yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - LR ANK) 32 straipsniu ir 617-619 straipsniais, todėl su K. K. skundu nesutinka.
Kaip teisingai buvo konstatuota skundžiamame nutarime, administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų K. K. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, konstatuoti. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu buvo teisingai ir pagrįstai nustatyta, kad 2021 m. spalio 31d. apie 13 val. 10 min. (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo kieme K. K. vairuodama automobilį „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), atbuline eiga ir atlikdama manevrą į sustojimo vietą, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus važiavimo atstumo iš šono ir atsitrenkė į greta pravažiuojantį automobilį, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 114, 126 punktų reikalavimus.
Šiaulių aps. VPK ANBNS nuomone, taip pat nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos prašymo dėl specialisto ir liudytojų apklausos. K. K. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 417 straipsnio 7 dalyje, bei pažeidus Kelių eismo taisyklių 9, 114, 126 punktų nuostatas įrodyta byloje esančiais duomenimis, įrodymų pakanka, abejoti jų patikimumu nėra pagrindo.
Akivaizdu, jog pripažįstant asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo privalu konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos/nenustatytos ir kokiais įrodymais grindžiamos atitinkamos išvados. Sutinkamai su ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas tiriančių pareigūnų pareiga imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Priimant sprendimą privalu nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui darytina pagrįsta išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas bei įrodymų šaltinių patikimumas. Tuo tarpu įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne' išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Siame kontekste svarbu paminėti, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra pareigūno prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai, gali pareigūnui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų juos vertinant. Tokiu būdu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmeniui nepriimtinos pareigūno išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Šiaulių aps. VPK ANBNS taip pat nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog buvo pažeistos jos procesinės teisės. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolas Nr. 41-ANRJP-448- 2023 su administraciniu nurodymu buvo išsiųstas 2023 m. sausio 24 d. tuo pačiu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) kaip ir skundžiamas nutarimas Nr. 40-ANR_N-1948- 2023, tai yra buvo įteiktas tinkamai, kaip tai yra reglamentuota Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, asmuo turėjo galimybę elektroninio pašto dėžutę pasitikrinti ir susipažinti su jai deklaruotu elektroniniu paštu atsiųsto administracinio nusižengimo protokolo turiniu, kuriame, be kita ko, yra nurodyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta bei įtariamosios administracinio nusižengimo teisės pažeidimo padarymu teisės ir pareigos.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau - Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.
Atsižvelgiant j nurodytą teisės normą, taip pat į tai, kad remiantis Administracinių nusižengimų registro duomenimis, K. K. elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau - Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, procesinių dokumentų, tarp jų ir administracinio nusižengimo protokolo Nr. 41-ANRJP-448-2023 su administraciniu nurodymu 2023 m. sausio 24 d. išsiuntimas K. K. minėtu elektroninio pašto adresu, buvo tinkamas procesinių dokumentų įteikimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu prašo teismo K. K. skundo netenkinti ir palikti Šiaulių aps. VPK ANBNS 2023 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-1948-2023 nepakeistą.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas pareiškėjo D. B. skundas kuriame nurodyta, kad su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023-03-07 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-1948-2023 (toliau Nutarimas), kuriuo dėl eismo įvykio pripažinta kalta K. K., nesutinka.
Nutarime nurodoma, kad K. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 114 ir 126 punktų reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 114 punkte yra numatyta, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, o Kelių eismo taisyklių 126 punkte, be kita ko, numatyta, kad vairuotojas privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Byloje nėra įrodymų, kuriais būtų nustatyta, kad transporto priemonių susidūrimo ir apgadinimo metu Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų važiavęs atbuline eiga. Priešingai, byloje nustatyta, kad VW Touareg važiavo ir padarė automobiliui Audi A6 apgadinimus kryptimi iš dešinės į kairę. Automobiliams stovint ta pačia kryptimi tai gali reikšti tik viena - VW Touareg turėjo judėti atbulas.
Šiaulių apylinkės teismas 2022-06-03 nutartyje išsamiai aprašė kas turi būti šioje administracinėje byloje nustatyta, kas byloje turi reikšmę ir kokie duomenys yra reikalingi nustatyti, kad būtų nustatytos visos įvykio aplinkybės. Policijos pareigūnai jokių papildomų veiksmų neatliko išskyrus vienintelį - paskyrė ekspertizę ir gavo ekspertizės aktą. Be kita ko ekspertizės akte neišsamiai atliktas tyrimas, nes pareigūnai atlikę tyrimą nepasivargino surinkti bent jau teismo nutartyje nurodomus reikiamus surinkti duomenis.
Šiaulių apylinkės teismas 2022-06-03 nutartyje pasisakė, kad esami transporto priemonių apgadinimai sudaro pagrindą labiau tikėti K. K. rašytiniais ir nukentėjusiojo D. B. žodiniais paaiškinimais.
Iki šios dienos taip ir nėra nustatyta kaip vienas su kitu atsitrenkė automobiliai, kaip Audi A6 valst, Nr. (duomenys neskelbtini) sparnas nekliudęs VW Toureg priekio atsitrenkė į VW Toureg ratą, kuris važiavo lygiagrečiai šaligatviui. Pareigūnai ir net ekspertas atlikęs tyrimą net nepasivargino pasimodeliuoti situacijos ir nesugebėjo suvokti, jog tai neįmanoma.
Nutarime nurodoma, kad iš byloje esančių duomenų (eismo dalyvių paaiškinimų, pareigūnų tarnybinių pranešimų, nuotraukų. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto ir kt.) nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiama K. K. vairuodama automobilį ir važiuodama atbula, sukant į kairėje pusėje esančią stovėjimo vietą, nematė paskui ją važiavusio ir pro jos vairuojamo automobilio dešinę pusę apvažiuojančio automobilio "VW Touareg". sukantis į kairėje pusėje esančią stovėjimo vietą ir tokiu būdu mažindama atstumą tarp savo vairuojamos transporto priemonės bei automobilio "VW Touareg", automobiliu kliudė dešinėje pusėje sustojusį automobilį "VW Touareg", tokiu būdu pažeisdama Kelių eismo taisyklių 114 ir 126 punktų reikalavimus bei padarydama administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 417 straipsnio 7 dalyje.
Nutarimas, grindžiamas kaip neginčijamais įrodymais - eismo dalyvių paaiškinimais, tačiau nutarime nepasisakoma nei apie K. K. parodymus, nei apie D. B. paaiškinimus, kuriais turi būti arba pasiremta arba jie motyvuotai atmesti. VW Toureg vairuotojos paaiškinimais remtis negalima, ekspertas paneigė jų teisingumą, o daugiau eismo dalyvių paaiškinimų nėra - neapklausti įvykio liudininkai, nemodeliuota situacija, neatliktos apžiūros. Kyla klausimas - tai kokiais įvykio dalyvių parodymais buvo remiamasi surašant nutarimą?
Automobilio sparnas vis dar tebėra saugomas - pareigūnai skirdami ekspertizę net nepasivargino pasidomėti ar jis dar yra. Toks klausimas nekilo ir ekspertui - tyrimą jis atliko iš nuotraukų.
Kiti įrodymai pareigūnų tarnybiniai pranešimai - vieni pareigūnai nedalyvavo eismo įvykio metu ir jo netyrė, jie tik įformino situaciją po įvykio, o apie įvykį tyrusio 2021-11-15 pareigūno R. S. tarnybinį pranešimą Šiaulių apylinkės teismas 2022-06-03 nutartyje pasisakė, kad surašydamas tarnybinį pranešimą pareigūnas iškraipė K. K. paaiškinimus ir juo sudarė ydingą įspūdį.
Nutarime nurodoma, kad K. K. sukantis į kairėje pusėje esančią stovėjimo vietą ir tokiu būdu mažinant atstumą tarp jos vairuojamos transporto priemonės bei automobilio "VW Touareg", ji automobiliu kliudė dešinėje pusėje SUSTOJUSĮ automobilį VW Touareg", tokiu būdu pažeisdama Kelių eismo taisyklių 114 ir 126 punktu reikalavimus bei padarydama administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Nesuprantama kuo remiantis nutarime daroma tokia išvada, kai eksperto yra nustatyta, kad VW Toureg kontakto metu judėjo.
Nutarime taip pat nurodoma, kad K. K. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 126 punkto, kuriame numatyta, kad vairuotojas privalo palikti toki tarpa iš šono, kad eismas būtu saugus. Kuo remiantis padaryta išvada, kad buvo pakankamai vietos antram automobiliui visiškai neaišku, juolab, kad ekspertizės akte pažymėta, kad važiuojamojoje dalyje nėra pakankamai vietos. kad jame prasilenkti tilptų du automobiliai.
Tiriant ir nagrinėjant bylą. sprendžiant K. K. kaltės klausimą turėjo būti įvertinti kelio važiuojamosios dalies, kurioje įvyko eismo Įvykis, ir abiejų transporto priemonių matmenys ar išvis įmanoma palikti saugų atstumą iš šono. Visa tai buvo paminėta ir Šiaulių apylinkės teismo 2022-06-03 nutartyje.
Institucija laiko, kad dėl eismo įvykio kalta tik K. K., o VW vairuotoja J. J. net nepadarė administracinio nusižengimo ir ,,atsipirko" žodine pastaba.
Atkreiptinas dėmesys, kad J. J. veiksmai vairuojant automobilį skundžiamame nutarime yra įvardinami kaip keliantys grėsmę eismo saugumui, o K. K. veiksmai nėra taip įvardinami. J. J. yra pareikšta pastaba, tačiau taip ir neaišku kokio administracinio nusižengimo požymius atitiko jos veiksmai.
Šiaulių apylinkės teismas šioje administracinėje byloje yra pasisakęs dėl žodinių pastabų skyrimo pagrindų, todėl J. J. žodinė pastaba negalėjo būti skiriama¹ ir todėl, be skundžiamo nutarimo panaikinimo prašys panaikinti ir J. J. skirtą žodinę pastabą, o bylą perduoti institucijai administracinio protokolo surašymui.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama 2022-10-07 J. J. pareikšta žodinė pastaba.
ANK nenumato žodinės pastabos apskundimo veiksmo ir nėra nustatyto termino jai apskųsti, todėl, jei teismas mano. kad terminas žodinei pastabai apskųsti buvo praleistas prašau atnaujinti skundo padavimo terminą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kriterijus, kuriais vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną. vadovai.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 5-V-1102 patvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu (TAR, 2016-12-27, Nr. 2016-29570) (toliau - Įsakymas). Įsakymo 1.3 papunktyje nustatyta, jog administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, jei, yra visi šio įsakymo 1.1 papunktyje nustatyti kriterijai. Įsakymo 1.1. papunktyje numatyta, jog šie kriterijai, taikomi visiems ANK 12 straipsnio 1 dalyje nurodytiems, iš jų ir šiuo atveju aktualiame ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytam, administraciniams nusižengimams, dėl kurių policijos pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną: 1.1.1. kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti; 1.1.2. administraciniu nusižengimu nėra padaryta turtinė žala arba, jei ji padaryta, kaltininkas iš karto po nusižengimo atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą arba žala padaryta vairuojant transporto priemonę, kuri apdrausta transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu; 1.1.3. nenustatyta ANK 36 straipsnyje nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Byloje nėra jokių duomenų, kad J. J. pripažino savo kaltę, kad gailisi dėl administracinio nusižengimo padarymo, kad atlygino nukentėjusiems asmenims jos veiksmais padarytą žalą. Vien tik dėl to policijos sprendimas pareikšti J. J. žodinę pastabą yra neteisėtas, nes neatitinka išvardytų kriterijų visumos.
Žodinė pastaba nėra administracinė nuobauda ANK 23 straipsnio normos prasme, tačiau tokia priemonė parenkama turinčio teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną pareigūno iniciatyva, atlikus ginčijamo įvykio aplinkybių tyrimą, išaiškinus kaltės klausimą ir kitas aplinkybes. Atliekant tyrimą šioje administracinėje byloje nebuvo nei tinkamai ištirtas įvykis, nebuvo išaiškintas kaltės klausimas, nenustatytos jokios kitos aplinkybės. Žodinė pastaba skiriama, be kita ko. tik kaltam ir kaltę pripažįstančiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl žodinė pastaba J. J. turi būti panaikinta ir jai dėl padaryto administracinio nusižengimo - Vairuodama automobilį VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, apvažinėjo kitą automobilį Audi valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pro dešinį šoną užvažiuodama ant šaligatvio tuo sukėlė grėsme eismo saugumui, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis kuriame apgadinti abu automobiliai — turi būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
Vadovaujantis išdėstytu teismo prašo Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023-03-07 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-1948-2023 ir administracinę bylą K. K. atžvilgiu nutraukti kaip jai nepadarius administracinio nusižengimo. Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-10-07 žodine pastabą J. J. Perduoti medžiagą Institucijai administracinio protokolo J. J. surašymui ir sprendimo dėl jos padarytų veiksmų priėmimui.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau - Šiaulių aps. VPK ANBNS) susipažinęs su D. B. skundu, mano, kad Šiaulių aps. VPK ANBNS 2023 m. kovo 7 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-1948-2023 yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - LR ANK) 32 straipsniu ir 617-619 straipsniais, todėl su D. B. skundu nesutinka.
Kaip teisingai buvo konstatuota skundžiamame nutarime, administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų K. K. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, konstatuoti. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu buvo teisingai ir pagrįstai nustatyta, kad 2021 m. spalio 31 d. apie 13 val. 10 min(duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo kieme K. K. vairuodama automobilį „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), atbuline eiga ir atlikdama manevrą į sustojimo vietą, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus važiavimo atstumo iš šono ir atsitrenkė į greta pravažiuojantį automobilį, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 114, 126 punktų reikalavimus.
Akivaizdu, jog pripažįstant asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo privalu konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos/nenustatytos ir kokiais įrodymais grindžiamos atitinkamos išvados. Sutinkamai su ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas tiriančių pareigūnų pareiga imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Priimant sprendimą privalu nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu' įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui darytina pagrįsta išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas bei įrodymų šaltinių patikimumas. Tuo tarpu įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra pareigūno prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai, gali pareigūnui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų juos vertinant. Tokiu būdu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmeniui nepriimtinos pareigūno išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių aps. VPK ANBNS taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad dėl eismo įvykio sukėlimo kalta yra pripažinta tik K. K.. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. 22184521775 kita šio eismo įvykio dalyvė J. J. taip pat buvo pripažinta kalta dėl eismo įvykio sukėlimo ir jai buvo skirta žodinė pastaba, tai yra dėl šio eismo įvykio sukėlimo buvo pripažintos kaltos abi eismo įvykio dalyvės.
Be to, Šiaulių aps. VPK ANBNS nuomone, administracinio nusižengimo byloje Nr. 22184521775 priimtas procesinis sprendimas dėl J. J. paskirtos žodinės pastabos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pareiškėjo D. B. prašymas panaikinti minėtą procesinį sprendimą šioje administracinio nusižengimo byloje turėtų būti paliktas nenagrinėtu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu prašo teismo D. B. skundo reikalavimo dėl Šiaulių aps. VPK ANBNS 2023 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. 40-ANR N-1948-2023 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo netenkinti ir palikti Šiaulių aps. VPK ANBNS 2023 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. 40- ANR_N-1948-2023 nepakeistą. D. B. skundo reikalavimą dėl administracinio nusižengimo byloje Nr. 22184521775 priimto procesinio sprendimo, kuriuo J. J. buvo paskirta žodinė pastaba, panaikinimo palikti nenagrinėtą.
Pareiškėja K. K. teisme parodė, kad ji 2021-10-31 vyko į svečius pas asmenis, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Ten aplinka jai yra pakankamai pažįstama, yra važiavę ne kartą ir ji žinojo, kaip atrodo kiemas, kaip statosi automobiliai. Tuo metu jai nebuvo reikalo skubėti, pakankamai lėtai įvažiavo kiemą, dairėsi. Žinojo, kad ten yra mažai vietos pasistatyti automobiliams, todėl įvertino šias aplinkybes ir tyrinėjo, kur galėtų pasistatyti automobilį. Buvo dvi laisvos vietos, tai iš pradžių pavažiavo arčiau namo, bet pasitarusi su vaikais, nusprendė grįžti per 2 ar 3 automobilius atgal, kur buvo platesnė vieta pasistatyti automobilį. Ji apsidairė, niekas jai netrukdė važiuoti atbulomis, todėl pavažiavo atbulomis kelis metrus, ir matė, kad įvažiavo kitas automobilis ir jis stovi už jos važiuojamojoje dalyje. Ji buvo įsitikinusi, jog tas automobilis privalo stovėti ir laukti, nes nebuvo vietos prasilenkti dviem automobiliams, todėl jis ir buvo sustojęs. Ji lėtai pradėjo suktis galu į sustojimo vietą, automobiliai ten stovi kairėje pusėje, o iš dešinės pusės yra šaligatvis. Apsidairė, per dešinį petį, įvertino visą situaciją, ir matė, kad šaligatvis tuščias, visi automobiliai stovi ir niekas nepradėjo judėti iš aikštelės. Ji pradėjo parkuotis ir, sukant bei įstumiant automobilio galą į sustojimo vietą, pažiūrėjo per kairį petį, nes jai reikėjo įvertinti, kurioje vietoje yra automobilio, kuris stovėjo ir pro kurį ji važiavo, kampas. Tuo momentu išgirdo pypsint, tada ji staigiai sustojo ir daugiau automobilio nejudino iš vietos. Kai sustojo, pasuko galvą į dešinę ir pamatė, jog prieš jį ant šaligatvio buvo užvažiavęs automobilis. Ji pagalvojo, kad reikia įvertinti situaciją, išlipti iš mašinos, bet kadangi jos automobilio durelės pilnai neatsidarė, nes trukdė stovėjimo vietoje iš kairės stovintis automobilis. Tada pradėjo galvoti, jog reikia prašyti, gal kad vaikai išliptų, arba gal išlips priešais ant šaligatvio stovinčio automobilio vairuotoja, tačiau tuo momentu pamatė, kad ji susuko vairą ir pradėjo važiuoti atbulomis. Tuo metu, kai ta vairuotoja važiavo, tas susuktas ratas pradėjo lamdyti „Audi“ automobilį, pasigirdo lamdymo garsas. Tuo momentu ji buvo panikoje ir šoke. Tada vairuotoja atsistūmė atbulomis, pavažiavo apie 10 m., sustojo, priėjo prie jų ir pasakė, kad jų automobilis yra daug apgadintas, klausė, gal ji ne vietinė ir nežino, kaip pas juos važiuojama, kad visi važiuoja per šaligatvius ir ji turėjo ją praleisti. Ji nesutiko su ta situacija ir paskambino policijai. Kadangi pradėjo važiuoti kiti automobiliai, tai įstūmė automobilį į stovėjimo vietą. Iš pradžių automobilis „VW Touareg“ stovėjo toje vietoje, kur nuotraukose stovi policijos automobilis, nes po įvykio, kol laukė policijos, vairuotoja išėjo namo, tada, kaip spėja, atėjo jos vyras, ir pervarė automobilį „VW Touareg“ į priekį bei jį pastatė taip, kaip jis matosi nuotraukoje. Automobilyje šalia jos keleivio pusėje sėdėjo dukra M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., o gale - M. K., kuriam yra (duomenys neskelbtini) m. - abu vaikai yra pilnamečiai. Taip pat skunde prašė apklausti ekspertą V. P., kuris pateikė išvadą apie tai, kas yra kaltas dėl eismo įvykio, tačiau nepasisakė, ar jos vairuojamas automobilis judėjo ar stovėjo vietoje, kodėl buvo pasirinktas ir išanalizuotas tik tas modelis, kurį teigė policijos pareigūnai, bet atmetė jos paaiškinimus, kaip įvyko įvykis ir kuris automobilis važiavo bei kuris apgadino kitą automobilį. Dėl to ji nori ekspertui tiesiogiai užduoti klausimų. Ekspertizėje yra keletas momentų, kaip ekspertas nustato, bet buvo tiriama tik viena versija.
Pareiškėjas D. B. teisme parodė, kad automobilis, kurį vairavo K. K., priklauso jam, ji tą dieną automobilį naudojo panaudos sutarties pagrindu. Skunde jis išdėstė visas aplinkybes, neturi kuo jį papildyti, skundą palaiko. Automobilis „Audi A6“ yra automatinės pavarų dėžės ir, judant atbulomis, yra reikalinga laikyti stabdžio pedalą, todėl turėjo degti „stopai“. Be to, tas automobilis yra techniškai tvarkingas ir „stopai“ tikrai degė. Atbulinės eigos žibintas ir pavaros įrenginys, judant atbulomis ir pristabdant, yra nereikalingas, nes degė atbulinės eigos žibintai. J. J. tą turėjo matyti, nes automobilis yra techniškai tvarkingas.
J. J. teisme parodė, kad ji grįžo iš sporto ir įvažiuodama į kiemą taip, kaip visada įvažiuoja, matė, kad priešais ją įvažiavo automobilis, kuris sustojo, ir ji jį apvažinėjo. Tą automobilį ji apvažinėjo, nes kitaip į jų kiemą neįvažiuosi, o tos mašinos kartais taip ir stovi. Kai nutarė tą automobilį apvažinėti, tai nematė, kad būtų įjungti jo atbulinės pavaros žibintai, taip pat jis nerodė posūkio, jog darys manevrą į sustojimo vietą. Tą automobilį ji apvažinėjo per nuleistą „bortelį“, kuris yra kieme, ir pamatė, kad jis juda. Tada sustojo, pasimetė ir pradėjo pypinti. Matė, kaip to automobilio vairuotoja K. žiūrėjo per kairį petį ir, tik išgirdusi garsinį signalą, atsisuko į dešinę, kai jau buvo įvykęs susidūrimas. Ji negali pasakyti, kokio ten yra pločio gatvė ir kiek joje telpa automobilių, tačiau gali važiuoti vienas automobilis. Taip pat ten yra „bortelis“ eiti pėstiesiems prie namo, t. y. šaligatvis. Kelių eismo taisyklės neleidžia važiuoti šaligatviais, bet yra tokia situacija kieme, kad kai taip susistato automobiliai, tai jie kitaip neįvažiuotų į kiemą. Ten yra pakankamai vietos apvažiuoti automobilius, tačiau tik taip, jeigu du ratai pakyla ant „bortelio“. Negalėjo lipti ant šaligatvio ir apvažinėti automobilį, kuris užkirto kelią pravažiuoti į kiemą, bet priėmė sprendimą važiuoti, kadangi galvojo, jog K. sustos ir paliks automobilį stovėti. Ji nematė, kad ji atliks kažkokius kitus manevrus, nematė, jog būtų buvę įjungti atbulinės pavaros žibintai ar posūkis į stovėjimo vietą, todėl ji galvojo, kad ji tiesiog sustojo. Kai įvyko susidūrimas, ji buvo sustojusi ir pypino, nes pamatė, kad K. artėja link jos. Dėl šio įvykio yra nubausta už tai, kad užvažiavo ant „bortelio“, ir gavo žodinę pastabą. Tiksliai negali pasakyti, per kiek laiko priėmė sprendimą apvažiuoti K. vairuojamą automobilį ir kiek jis buvo sustojęs bei trukdė eismui, tačiau buvo pakankamai laiko, kad ji priėmė tokį sprendimą. Ji prisistabdė, pamatė, jog K. sustojo ir tada nutarė ją apvažiuoti, nes kitu atveju gal būtų kažkokį nors ženklą davusi, kad kažką atliks. Po to, kai sustojo ir signalizavo, ji pasitraukė atbulomis nuo K. vairuojamo automobilio ir tai buvo jos klaida ir pamoka visam gyvenimui, kad reikia sėdėti ir laukti, kol kažkas bus, nes šiuo atveju galvojo, kad gal K. atsitrauks, kadangi kiemas buvo „užkištas“. Ji suklydo, nes pasitraukė, o reikėjo neatsitraukti nuo K. Automobiliui „Audi A6“ nebuvo įjungta atbulinė pavara, nes jei būtų pamačiusi, jog yra įjungtas „atbulinis“, tai tikrai nebūtų nusprendusi tą automobilį apvažinėti. Įjungtos atbulinės pavaros pas automobilį „Audi A6“ ji nematė, atbulinės pavaros žibintai nedegė ir ji nematė jokių veiksmų, kad K. dar kažką darys. Jeigu neskundė žodinės pastabos, tai reiškia, kad su žodine pastaba sutinka. Policijos pareigūnų buvo apklausta gal du kartus, tačiau negali pasakyti kada. Jeigu neskundė žodinės pastabos, tai reiškia, kad ji pripažįsta tą žodinę pastabą. Kadangi buvo nubausta už tai, jog užvažiavo ant „bortelio“, už tai susimokėjo baudą, todėl reiškia, kad pripažino. Negali atsakyti, ar nukentėjusiems asmenims yra atlyginta žala, kadangi draudimus tvarko vyras, o ji pati nieko nedarė. Automobilis „VW Touareg“, kurį vairavo, priklauso vyrui A. J. Ji galvojo, kad K. K. įvažiavusi į kiemą, sustos, paliks automobilį, iš jo išlips ir eis savais reikalais, nes jų kieme būna, kad taip sustoja automobiliai. Ji nematė, kiek tuo metu buvo laisvų vietų, ir būna, kad automobiliai taip paliekami. Ji įsivaizdavo, kad K. išlips iš automobilio ir ten bus jos stovėjimo vieta. Labai dažnai būna, kad jų kieme taip paliekami automobiliai, ir beveik kiekvieną dieną būna taip, kad tuos automobilius reikia apvažinėti tokiu pačiu būdu kaip ir tiriamu atveju. Ji nematė, kiek žmonių sėdėjo automobilyje „Audi A6“, bet matė, kaip priešais ją įvažiavo K., tai logiška, kad tame automobilyje turėjo būti bent vienas žmogus - vairuotojas. Buvo pakankamai didelis atstumas, kad nenumuštų iš keleivio vietos išlipančių žmonių, t. y. buvo pakankamai vietos atsidaryti automobilio dureles ir išlipti, nes ji dar spėjo sureaguoti, pamatyti, kad K. artėja, sustoti ir dar pasignalizuoti. Jos greitis buvo lėtas, nes buvo automobilio riedėjimas ir nebuvo jokio greito manevravimo. Ji į nieką neatsitrenkė. Jos automobilis stovėjo, ji garsiai signalizavo ir matė, kaip K., žiūrėdama per kairį petį, bandė įsiparkuoti, o po to ji atsisuko į dešinę. Jie vieną kitą matė, rankomis susigestikuliavo, ji bandė parodyti, kad gal ji atsitrauktų, bet gavosi taip, kad ji atsitraukė. Ji nieko neužkliudė – ji atsitraukė nuo K., nes ji jau buvo įtrenkusi į jos automobilį.
A. J. teisme parodė, kad automobilis, kuriuo važiavo J. J., priklauso jam. Po įvykio automobilį pastūmė į priekį, nes stovėjo kelio viduryje, o be to, po eismo įvykio automobilis jau buvo patrauktas. Po eismo įvykio automobilį patraukė žmona, o jis tik po kurio laiko jį tiesiog perstatė, kad būtų galima pravažiuoti kitiems automobiliams. Kol vyksta teismo procesas dėl draudimo ir žalos atlyginimo jie nieko nedaro, o kai pasibaigs, tai tada spręs.
Liudytojas M. K. teisme parodė, kad 2021 m. spalio 22 d. įvyko eismo įvykis automobilių stovėjimo aikštelėje, kai automobilį vairavo K. K.. Automobilyje be vairuotojo dar buvo jo sesuo M. K. ir jis. Viskas įvyko Šiauliuose. Būdamas K. vairuojamame automobilyje, jis pažiūrėjo ir matė, jog už jų yra automobilis, tačiau jam nebuvo galimybės jų aplenkti, nes yra šaligatvis, tai jo mama pradėjo statyti automobilį „atbuliniu“. Po kelių akimirkų kito automobilio vairuotoja atsirado jiems dešinėje pusėje. Abi vairuotojos atrodė išsigandusios, nei viena nenorėjo judėti, bet tuo metu nebuvo jokio susidūrimo. Kai antro automobilio vairuotoja pradėjo judėti „atbuliniu“, tada prasidėjo skardų lamdymas ir t. t. Jam atrodė, kad viskas įvyko, kai antro automobilio vairuotoja pradėjo važiuoti atbulyn. Jo mamos automobiliui buvo sugadintas dešinysis priekinis sparnas, o kitam automobiliui buvo sugadintas kairysis priekinis ratas. Susidūrimo metu jo mamos automobilis stovėjo važiuojamojoje dalyje, o tas kitas automobilis stovėjo ant pėsčiųjų tako, t. y. ant šaligatvio. Kai automobiliai stovėjo vienas šalia kito, tai jo mama nieko nedarė, ji nejautė, kad automobilis būtų judėjęs, o iš mamos veido matė, jog ji „stresuoja“ ir nesupranta, kas šiuo metu vyksta ir kaip kito automobilio vairuotoja atsirado šalia jos, todėl jie tiesiog stovėjo, tačiau kito automobilio vairuotoja pradėjo judėti. Antro automobilio vairuotoja susuko vairą į kairę ir pradėjo važiuoti atbulyn – jam taip atrodė sėdint gale dešinėje pusėje. Jeigu yra sukamas vairas į kairę, tai automobilis judės į kairę už jų automobilio, kas yra logiška, ir tokiu atveju automobiliai nesusiliestų, bet gavosi taip, kad jie susilietė. Susukus vairą į kairę ir važiuojant atbulomis, kito automobilio priekinė dalis pasislenka, t. y. tolsta, nuo jų automobilio ir jie negali paaiškinti, kaip tas kitas automobilis galėjo „užkabinti“ jų automobilį, tačiau visą tai jis matė. Gali būti, kad kito automobilio vairuotoja vairą susuko į dešinę, o ne į kairę.
Liudytoja M. K. teisme parodė, kad nepasakys tikslios datos, kada įvyko įvykis, bet viskas vyko Šiauliuose tetos įvažiavimo kieme, kai ji buvo su mama K. K. ir broliu M. K. Visko neprisimena, tačiau prisimena, jog jie įvažiavo į kiemą ir turėjo pasistatyti automobilį kairėje pusėje, esančioje aikštelėje. Per veidrodėlį pamatė, kad už jų sustojo mašina, kuri taip pat buvo įvažiavusi į kiemą. Supratę, kad ta mašina sustojo, po truputį statė savo automobilį. Tuomet staiga pamatė, kad tas kitas automobilis stovi ant šaligatvio beveik prie pat keleivio durelių. Tuo metu jie iki galo nebuvo prisiparkavę, o buvo tik šiek tiek pasukę automobilį į stovėjimo vietą, nes jie sustojo, kadangi išgirdo signalinį garsą. Tuo metu automobiliai dar nebuvo susidūrę. Paskui kito automobilio vairuotoja suko vairą, susuko ratus ir tada išgirdo, kad jų automobilio skardos lamdosi, o kito automobilio vairuotoja pradėjo važiuoti atgal. Jų automobiliui buvo apgadintas priekinis dešinės pusės bamperis ir šiek tiek lempos. Kiek žino, kitam automobiliui buvo apgadinti rato stipinai. Kai išgirdo garsinį signalą, jie sustojo, tai tuo metu kitas automobilis buvo ant šaligatvio prie pat jų automobilio ir atsisukęs į jų automobilio dešinį priekinį kampą. Į priekį labiau buvo išlindęs automobilio „Audi A6“ priekis, kurį vairavo K. K., bet kitas automobilis stovėjo šiek tiek skersai. Tuo metu susidūrimo dar nebuvo. K. K. sėdėjo „šoke“ ir tikriausiai galvojo, kaip saugiai išvažiuoti, bet tuo metu nieko nevyko, mašinos stovėjo lygiai. Kitam automobiliui buvo susuktas vairas ir buvo bandymas važiuoti atbulomis, ko pasėkoje įvyko susidūrimas ir ji išgirdo skardų lamdymą. Automobiliai stovėjo ne lygiagrečiai, o pasisukę vienas į kitą, todėl sukant ratus buvo padarytas įlinkimas. Nežino, koks buvo atstumas nuo mamos automobilio iki kelkraščio, nes to išlipusi nematė. Kitas automobilis stovėjo ant šaligatvio, o ratai buvo sukami taip, kad ratas išsikišo į išorę ir su tuo susuktu ratu kita vairuotoja bandė važiuoti atgal, taip užkabindama automobilį „Audi A6“. Iš šalies žiūrint, jos mama važiuoja labai lėtai ir labai atsargiai, todėl važiuojant šalia ne kartą yra pagalvojusi, kad net jai norėtųsi, jog ji važiuotų greičiau. Tačiau mama juos visada mokė, jog jie negali numatyti kitų vairuotojų, todėl reikia saugotis aplinkinių bei kitų automobilių. Jeigu reikia važiuoti 50 km/h greičiu, tai mama tikrai nevažiuos greičiau. Jeigu gerai prisimena, tai įvažiavus į kiemą buvo pirma laisva vieta automobiliui, bet mama pasakė, kad reikia pavažiuoti toliau ir surasti platesnę vietą, kad „neužkabintų“ kitų automobilių. Automobilio „Volkswagen“ vairuotoja po to, kai signalizavo, sustojo ir važiavo atbulomis bei patraukė automobilį link įvažiavimo į kiemą. Paskui jie išėjo, bet per langą matė, kad kito automobilio vairuotojos vyras ar draugas patraukė automobilį į priekį. Po signalo smūgio nesijautė, bet paskui jautėsi lamdoma skarda ir bandymas važiuoti atbulomis. Automobilis „Audi A6“ yra su automatine pavarų dėže.
Ekspertas V. P. teisme paaiškino, kad iš Šiaulių skyriaus buvo persiųsta medžiaga, kurioje buvo Šiaulių apskrities VPK tyrėjo R. S. nutartis, užduotyje buvo pateiktas klausimas, kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Tyrimas buvo atliekamas, susipažįstant su visa pateikta medžiaga, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvykio vietos schemą, pateiktas fotografijas, kuriose iš dalies matosi automobilių sugadinimai. Įvertinant tą informaciją, buvo pateikta išvada, kuri yra byloje. Sprendžiant iš sugadinimų, kurie yra ant automobilio „Volkswagen“, jis eismo įvykio metu judėjo, tačiau kokia kryptimi, negali pasakyti, kadangi fotografijose yra tik bendras vaizdas, bet pėdsakai, kad juos būtų galima detalizuoti ir įžiūrėti jų susidarymo kryptį, yra nenufotografuoti. Išdidinant fotografijas, atvaizdas pavirsta kvadratais ir nieko nesimato. Kontaktas įvyko tarp automobilio „VW Touareg“ priekinio kairiojo kampo šoninėje dalyje bei rato ir automobilio „Audi A6“ priekinio dešiniojo kampo ir šonine dalimi iki rato nišos. Negali pasakyti, ar susidūrimo metu automobilis „Audi A6“ judėjo, nes nėra nei susidūrimo vietos, transporto priemonės patrauktos iš vietos, fotografijos nekokybiškos tyrimui. Pagal schemą automobiliai buvo patraukti iš įvykio vietos: įvykis buvo įvykęs gatvėje, o automobiliai fiksuoti prie pastatų, tai kokią įtaką eismui turi pastatas, jis neįsivaizduoja, nes viskas vyksta gatvėje. Be to, ne visi gatvės elementai sužymėti ir tik žiūrint į fotografiją galima susidaryti vaizdą, jog asfaltuota dalis yra tokio pločio, kad joje nepakaktų prasilenkimui dviem panašaus dydžio automobiliams. Detalių poslinkių, kurie atsirastų viena ar kita kryptimi jas deformuojant, nei viename, nei kitame automobilyje nėra, t. y. nėra tokių sugadinimų, kurie rodytų kryptį. Pėdsakai dėl nuotraukų kokybės neįžiūrimi, neįžiūrima jų susidarymo kryptis, tik matyti, kad ant automobilio „VW Touareg“ ratlankio yra kontakto pėdsakai, nubrozdinimai, kurie yra išsidėstę spindulio atžvilgiu ne viena kryptimi. Toks jų susidarymo būdas būdingas tiems atvejams, kai besisukantis ratas šonu susiliečia su kitu objektu. Šiuo atveju kitas objektas yra kitas automobilis, todėl šiam susilietimui vykstant, automobilis „VW Touareg“ judėjo, bet kokia kryptimi: į priekį ar atgal, pasakyti negali. Aplinkybes, kad eismo įvykį sąlygojo abiejų automobilių vairuotojų veiksmai, išsiaiškino R. S. tyrimo metu ir įvardijo užduotyje, kas yra pacituota pirmoje pastraipoje, pagal kurias yra atliekamas tyrimas. Užduotyje pareigūnas, atlikęs tyrimo veiksmus ir ištardęs žmones, paėmęs paaiškinimus ir turintis tam kompetencijos, išsiaiškino tas įvykio aplinkybes ir jas įvardijo, pateikdamas nutarimą skirti ekspertizę. Jos pas jį yra pacituotos, t. y. vienareikšmiškai yra parašyta, kad „susidūrė atbuline eiga į stovėjimo vietą įvažiuojantis automobilis su automobiliu „Volkswagen“, kuris pastarąjį apvažinėjo važiuodamas šaligatviu“. Jis susipažino su teismo posėdžių protokolais, bet nėra kompetentingas vertinti asmenų parodymus, nes nėra to specialistas – tą daro teisininkai. Užduotyje buvo nurodytos aplinkybės, prie kurių viskas įvyko, o detales, kurios tirtinos jo ir kokią informaciją galima įvardinti, jis aprašė tiriamojoje dalyje, nurodydamas kontakto pobūdį tarp transporto priemonių, t. y. kad yra požymiai sugadinimo, kai viena iš transporto priemonių „Volkswagen“ judėjo. Tarp kitų aplinkybių, kurias teismas atsiuntė su apklausos protokolais ir asmenų parodymais, taip pat Body kamerų įrašų su pirminiais paaiškinimais yra prieštaravimų, o jų vertinimas nėra jo kompetencijos dalykas. Automobilio, kuris juda atbuline eiga su išsuktu vairu į kairę ir atlieka manevrą atgal, priekinės dalies kampo judėjimo spindulys yra didesnis nei automobilio galo ir jis juda užsimesdamas, tai šiuo atveju įvyksta suartėjimas su automobiliu „Volkswagen“, kontaktas, atsitrenkimas, kurio išdavoje atsiranda sugadinimai, kuriuos pareigūnai atvažiavę į įvykio vietą, fiksavo. Sugadinimai labai nekokybiškai fiksuoti, todėl kalbėti, kiek kartų buvo kontaktuota, jis negali. Yra apgadinimai, kuriuos fiksavo pareigūnai, o dėl detalių, kontakto mechanizmo reikalinga kokybiška transporto priemonių apžiūra, aprašymas, fotografijos, o geriausia - pačių transporto priemonių pateikimas tyrimui, jeigu kyla abejonės ar neaiškumai dėl to, kaip kiekvienas iš esančių sugadinimų yra susidaręs ir ar jie visi susidarę to įvykio metu, ar ne visi susidarę to įvykio metu. Toks klausimas net nebuvo keliamas skiriant ekspertizę. Yra aplinkybės, dėl kurių detalesnės, aiškesnės ir konkretesnės išvados nėra galimos - reikalingas šių transporto priemonių kontakto mechanizmo tyrimas. Net fotografijos įvykio vietoje darytos, nesilaikant taisyklių. Jei abu automobiliai yra išsaugoti tokie, kokie buvo po įvykio, ir jie bus pateikti tyrimui, tai visi klausimai bus išsiaiškinti. Jo išvada yra kategoriška. Aplinkybės buvo nustatytos pareigūno R. S., jis pasirašė skirdamas ekspertizę ir įvardino aplinkybes, jis yra už tai atsakingas, o jis negali abejoti kiekvienu dokumentu esančiu byloje – jis jais pasitiki. Šiuo atveju situacija, kuriai esant įvyko šis įvykis, yra išsiaiškinta, įvardinta ir nustatyta S., todėl jį galima apklausti tik dėl atlikto tyrimo, o jeigu domina klausimai, kurie nebuvo pateikti šiame tyrime, t. y. nauji klausimai, jie turi būti pateikti teismui, kuris priimtų sprendimą, ar pagal juos skirti tyrimą. Įvykio vietos apžiūros metu informacija nebuvo pilnai surinkta. Jis atlieka tyrimą savo kompetencijos srityje, taip pat tyrimą savo kompetencijos srityje atlieka ir pareigūnai, o už nustatytus faktus jie „deda“ parašą ir „neša“ atsakomybę, ir jis jais vadovaujasi. Pareigūnų išsiaiškintos informacijos pakanka įvardinti įvykio kilimo aplinkybes. Klausimas, ar automobilis turi judėti, kad atsirastų deformacija, yra naujas klausimas ir jis jam nebuvo užduotas, nors jis yra ir jo kompetencijoje. Tyrimo objektai yra abu automobiliai, apgadinti įvykio metu, su nepakeista būkle po įvykio, kadangi jeigu vaizdo medžiaga yra tik tokia, kokia ji yra ir jam buvo pateikta, tai iš tokių fotografijų daryti tyrimą ir nustatyti kontakto mechanizmą, pėdsakus neįmanoma. Nėra detalių pėdsakų nuotraukų, o yra tik bendros fotografijos, kurias bandant išdidinti ir pamatyti patį pėdsaką, pavirsta kvadratais, pikseliais. Todėl jei nėra fiksuota, tai reikia pateikti tyrimo objektus – abu automobilius su savo apgadinimais po įvykio, t. y. pateikti netvarkyti, neturintys naujų pakitimų automobiliai.
K. K. ir D. B. skundai netenkintini
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio nusižengimo požymių. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Administracinio nusižengimo sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta administraciniu nusižengimu, o kaltas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
Iš administracinės bylos matyti, kad K. K. 2023-01-24 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, t. y. dėl to, kad K. K. 2021-10-31 13.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga ir atlikdama manevrą į sustojimo vietą, nesiėmė visų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus važiavimo atstumo iš šono ir atsitrenkė į greta pravažiuojantį automobilį. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais K. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 114, 126 punktus ir 2023-03-07 Šiaulių apskrities VPK nutarimu Nr. 40-ANR_N-1948-2023 pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį K. K. buvo nubausta 11 Eur bauda.
Iš administracinės bylos matyti, kad K. K. nubausta už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, t. y. už tai, kad pažeidė KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d, nutarimu Nr. 1950, 9, 114 ir 126 punktus, t. y. 9 punktas - Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 114 punktas – Važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams; 126 punktas – Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
K. K. teigimu, institucija neteisingai nustatė įvykio faktines aplinkybes ir pripažindama ją kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Teismas su tokia pozicija nesutinka, mano, kad Institucija – Šiaulių apskrities VPK, priimdamas skundžiamą nutarimą, vertino byloje surinktus bei ištirtus įrodymus, kitą rašytinę medžiagą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą.
K. K. ir D. B. teigia, kad susidūrimas įvyko K. K. vairuojamam automobiliui Audi A6, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovint vietoje ir nejudant, tuo tarpu VW Toureg automobilis manevruodamas, važiuodamas šaligatviu atbulomis, savo kairės pusės ratu lamdė Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sparną.
Šią K. K. nurodytą aplinkybę paneigia VW Toureg J. J. Parodymai, iš kurių matyti, kad K. K. judant atbulomis, ji sustojo, nevažiavo ir įvyko susidūrimas. Tačiau priešingai nei teigia K. K., J. J. nurodė, kad ji nieko neužkliudė atsitraukdama nuo K. K., nes jau K. K. automobilis buvo įtrenkęs į jos automobilį. Esant minėtiems prieštaravimams, tyrimo metu buvo paskirta ekspertizė, tačiau teisme apklausus ekspertą paaiškėjo, kad ekspertizė buvo padaryta iš nuotraukų, t.y. realiai neapžiūrėjus automobilių, be to, nuotraukų kokybė nebuvo gera. Esant šioms aplinkybėms, 2023 m. birželio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta pakartotinė eismo įvykio ekspertizė, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus (Vilniaus g. 269, LT-76332 Šiauliai) ekspertams. Iš 2023-11-21 Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akto Nr. 11Š-109(23), 11Š-187(23) matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 14 d. į Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyrių apžiūrai pristatytas automobilis „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o 2023 m. spalio 9 d. į Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyrių apžiūrai pristatytas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pateiktos nuimtos automobilio „Audi A6“ dalys: priekinis dešinės pusės sparnas (1 vnt.) ir priekinio dešinės pusės žibinto apdailos detalė (1 vnt.). Atlikus ekspertizę, Ekspertas pateikė išvadą, kad šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilio „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja J. J., iš (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiavusi į įvažiavimą į kiemą, artėjo prie priekyje minėtame įvažiavime buvusio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apvažinėjo iš dešinės pusės, užvažiuodama ant įvažiavimo į kiemą dešinėje pusėje esančio šaligatvio. K. K. vairuojamas automobilis „Audi A6“, važiuodamas atbuline eiga kairio posūkio kreive, priekiniu dešinės pusės sparnu, ties rato arkos priekine dalimi įsirėmė į automobilio „VW Touareg“ priekinio kairės pusės rato ratlankio stipiną ir juo praslydo. Taip pat susidarė sugadinimai automobilio „Audi A6“ priekinio dešinės pusės žibinto apdailos detalės šone, kontaktuojant su automobilio „VW Touareg priekinio bamperio plastikinio gaubto kairiuoju šonu, ties rato arkos priekiniu kraštu. Šio kontakto metu automobilis „VW Touareg“, tikėtina, buvo sustojęs ir tarp automobilio „Audi A6“ dešiniojo šono bei automobilio „VW Touareg“ kairiojo šono buvo smailus kampas, atviras link transporto priemonių galinių dalių. Po šio kontakto sustojus automobiliui „Audi A6“, J. J. vairuojamas automobilis „VW Touareg“, važiuodamas atbuline eiga, priekinio kairės pusės rato padangos šonu kontaktavo su automobilio „Audi A6“ priekinio bamperio plastikinio gaubto dešiniuoju šonu bei priekinio dešinės pusės sparno priekine dalimi, o priekinio kairės pusės rato ratlankio stipinų išoriniais paviršiais subraižė bei nuskobė dažų dangą automobilio „Audi A6“ priekiniame dešinės pusės sparne, arčiau rato arkos priekinės dalies, tuo pačiu deformuodamas minėtą vietą. Po to abi transporto priemonės buvo patrauktos į padėtis, užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje bei eismo įvykio vietos nuotraukose. Nurodytoje eismo situacijoje, techniniu požiūriu, nagrinėjamo eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų eismo dalyvių veiksmai: automobilio „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja J. J., kai važiuojamojoje dalyje nebuvo pakankamo tarpo saugiam prasilenkimui, apvažinėjo priekyje buvusį automobilį „Audi A6“ pro dešinį šoną, užvažiuodama ant šaligatvio, o automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja K. K., važiuodama kairio posūkio kreive atbuline eiga, kliudė dešinėje buvusį automobilį „VW Touareg“. Automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judant atbuline eiga kairio posūkio kreive, dešiniau jo buvęs automobilis „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tikėtina, buvo sustojęs. Po to automobiliui Audi A6, vaklst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovint, automobilis VW Toureg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo atbuline eiga.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms bei prieštaringiems K. K. ir J. J. parodymams, teismas vertina šiuo parodymus ta apimti, kuri neprieštarauja 2023-11-21 Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės aktui Nr. 11Š-109(23), 11Š-187(23). Be to, K. K. padaryto nusižengimo aplinkybės tikslinamos, nurodant, kad eismo įvykio metu K. K. atsitrenkė į greta stovintį automobilį. Šią aplinkybę įrodo J. J. parodymai bei 2023-11-21 ekspertizės akte išdėstytos aplinkybės.
Kadangi iš aukščiau nustatytų aplinkybių matyti, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų eismo dalyvių veiksmai, todėl dėl šių aplinkybių teismas laiko įrodytu, kad K. K. 2021-10-31 13.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga ir atlikdama manevrą į sustojimo vietą, nesiėmė visų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus važiavimo atstumo iš šono ir atsitrenkė į greta stovintį automobilį. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais K. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 114, 126 punktus ir pagrįstai 2023-03-07 Šiaulių apskrities VPK nutarimu Nr. 40-ANR_N-1948-2023 pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį K. K. buvo nubausta 11 Eur bauda.
K. K. veika pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį kvalifikuota teisingai, paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2023 m. kovo 7 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-1948-2023 yra teisėtas, naikinti jį pagrindo nėra, todėl K. K. ir D. B. skundai netenkintini.
Dėl procesinių pažeidimų.
K. K. skunde teigia, kad buvo pažeistos jos procesinės teisės, nes apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai nebuvo tinkamai pranešta, nebuvo tinkamai išaiškintos jos teisės ir pareigos. Visi dokumentai jai buvo siunčiami elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir ji jokio kito elektroninio adreso nebuvo nurodžiusi, todėl nutarimas turi būti panaikintas dėl procesinių pažeidimų.
LR ANK 573 str. 1 d. numatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta.
Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.
Iš byloje esančių ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad institucijos ir K. K. susirašinėjimas vyko K. K. nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tačiau iš Administracinių nusižengimo registro matyti, kad 2023-01-24 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei 2023-03-07 Šiaulių apskrities VPK nutarimas Nr. 40-ANR_N-1948-2023 buvo išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kuris buvo veikiantis ir nepanaikintas, todėl institucija įteikdama šiuos procesinius dokumentus nepažeidė LR ANK 573 str. 1 d. nuostatų.
Be to, skundo nagrinėjimo metu teisme K. K. buvo išaiškintos jos procesinės teisės, tenkinti prašymai dėl papildomų liudytojų, eksperto iškvietimo, kas nebuvo padaryta tyrimo metu, todėl jos procesinės teisės buvo įgyvendintos teisminiame procese ir naikinti 2023-03-07 Šiaulių apskrities VPK nutarimo Nr. 40-ANR_N-1948-2023 dėl šių aplinkybių nėra teisinio pagrindo.
Dėl J. J. skirtos žodinės pastabos.
D. B. prašo J. J. skirtą žodinę pastabą panaikinti ir bylą perduoti institucijai administracinio protokolo surašymui, kadangi byloje nėra duomenų, kad ji pripažino kaltę, gailisi dėl nusižengimo padarymo, atlygino padarytą žalą.
Iš 2022-10-07 Informacinio pranešimo dėl žodinės pastabos pareiškimo matyti, kad J. J. vadovaujantis LR ANK 12 str. pareikšta žodinė pastaba už tai, kad ji, 2021 m. spalio 31 d. 13.10 val. prie (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, apvažinėjo kitą automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pro dešinį šoną užvažiuodama ant šaligatvio tuo sukėlė grėsmę eismo saugumui, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis, kuriame apgadinti abu automobiliai.
Minėta žodinė pastaba J. J. yra įsiteisėjusi, pati J. J. šios žodinės pastabos neginčijo, be to, iš 2022-12-16 Šiaulių apylinkės teismo nutarties byloje Nr. II-312-899/2022 matyti, kad pareiškėjui D. B. buvo žinoma apie pareikštą žodinę pastabą, tačiau jis jos neskundė ir jos neginčijo kaip nukentėjusysis byloje. Todėl esant šioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo atnaujinti žodinės pastabos apskundimo termino.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
Pareiškėjų K. K. ir D. B. skundus dėl Šiaulių 2023-03-07 Šiaulių apskrities VPK nutarimo Nr. 40-ANR_N-1948-2023 panaikinimo netenkinti ir 2023-03-07 Šiaulių apskrities VPK nutarimą Nr. 40-ANR_N-1948-2023 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.