Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2023-09-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-7784-649/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-18
Bylos Nr.
e2YT-7784-649/2023
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-01131-2023-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Vanagas
Pareiškėjas
A. R.
Suinteresuotas asmuo
R. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-7784-649/2023Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01131-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 18 d.Kupiškis

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo R. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. R. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo sutuoktinės D. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė pastarosios palikimą, faktiškai pradėjus valdyti paliktą turtą.

2. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad D. R. mirė santuokoje, jos sutuoktinis pareiškėjas A. R.. Po D. R. mirties liko palikimas bendrąja jungtine sutuoktinių teise su pareiškėju valdomas turtas – D. R. vardu registruota transporto priemonė Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjo vardu registruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), su jame esančiais baldais ir namų apyvokos ir apstatymo daiktais. Dėl palikimo priėmimo mirus sutuoktinei pareiškėjas pareiškimo notaro kontoroje nepateikė, bet palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas. Pareiškėjas kartu su sutuoktine iki jos mirties vedė bendrą ūkį ir gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas po sutuoktinės mirties ir toliau liko gyventi bute, priėmė visus jame esančius daiktus, rūpinasi butu, moka komunalinius mokesčius, taip pat sudarė buto draudimo sutartį. Taip pat pažymėtina, kad į notarus su pareiškimu dėl palikimo priėmimo po D. R. mirties niekas nesikreipė.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepimu su pareiškimu sutiko ir prašė tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

5. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė D. R., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas su D. R. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kurios metu susilaukė dukters suinteresuoto asmens R. M. (mergautinė pavardė R.), gim. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu pareiškėjas su sutuoktine 2008 m. įgijo nekilnojamąjį turtą –butą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas pareiškėjo vardu, taip pat įgijo automobilį Škoda Fabia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris registruotas mirusiosios D. R. vardu. Nustatyta, kad po D. R. mirties ((duomenys neskelbtini)) bute liko gyventi pareiškėjas, kuris ir toliau mokėjo mokesčius už butui teikiamas komunalines paslaugas, jį prižiūrėjo, rūpinosi jo išlaikymu, savo vardu sudarė buto draudimo sutartį. Remiantis Testamentų registro duomenimis, įregistruotų D. R. palikimo priėmimo faktų nėra (CPK 179 straipsnis). Duomenų, kad po D. R. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla, byloje taip pat nėra (CPK178 straipsnis).

7. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

8. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

9. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau šiame teismo sprendime nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

10. Teismui pateikti duomenys: santuokos liudijimas, patvirtinantis, kad pareiškėjas su D. R. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką; Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas - pareiškėjo vardu yra registruotas turtas, kuris buvo įgytas santuokos metu; automobilio registracijos liudijimas, patvirtinantis, kad automobilis registruotas mirusiosios D. R. vardu; Gyventojų registro duomenys; buto draudimo sutartis ir kasos kvitai už apmokėtas komunalines paslaugas įrodo faktines aplinkybes, kad pareiškėjas po savo sutuoktinės D. R. mirties, toliau gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo su šiuo turtu susijusius mokėjimus, ir visu turtu naudojosi kaip savo. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys nepateikė prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto. Todėl nurodytų aplinkybių visetas sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas A. R. po sutuoktinės D. R. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis).

11. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas tenkinamas – nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. R. priėmė D. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

12. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjui įgyvendinti savo teises ir pareigas priimant palikimą, atsiradusį po sutuoktinės D. R. mirties (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R. priėmė D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas pareiškėjui A. R. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jo kopiją Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.

Teisėjas Saulius Vanagas