- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-22
- Bylos Nr.
- e2VP-706-1023/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00965-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- R. J.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės L. J. prašymą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dalies išaiškinimo civilinėje byloje Nr. e2-21-962/2017 pagal atsakovo R. J. patikslintą priešieškinį ieškovei L. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokinio turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. J. kreipėsi į teismą, prašydama išaiškinti Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-21-962/2017 rezoliucinės dalies punktą: „Priteistos kompensacijos mokėjimą išdėstyti, 5000,00 Eur sumokant teismo sprendimui įsiteisėjus į L. J. nurodytą banko sąskaitą, o likusią 38022,84 Eur sumą leisti išmokėti per 24 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos“, nurodant, kokia tvarka ieškovei turi būti sumokėta 38 022,84 Eur dydžio kompensacijos dalis – išdėstant lygiomis periodinėmis mėnesinėmis įmokomis per 24 mėnesių laikotarpį ar atsakovo nuožiūra, bet kada, bet kokia tvarka, per 24 mėnesių laikotarpį (elektroninės bylos vidaus apyrašo 5 t., b. l. 193 – 195).
Prašyme nurodoma, kad atsižvelgiant į CK numatytą reguliavimą ir sprendime naudojamą formuluotę „išmokėti per 24 mėnesius“, ieškovė mano, kad 38 022,84 Eur sumą atsakovas jai turi sumokėti lygiomis periodinėmis įmokomis per 24 mėnesius, tačiau sprendime šios aplinkybės aiškiai neišdėstytos. Tuo atveju, jei 38 022,84 Eur sumą atsakovas turėtų sumokėti viena įmoka po 24 mėnesių, sprendime būtų buvę nurodyta, kad 38 022,84 Eur dydžio kompensacijos dalies mokėjimas yra atidedamas, o ne išdėstomas, 24 mėnesių terminui. Sprendimas, leidžiantis atsakovui kompensacijos dalį sumokėti savo nuožiūra bet kada per 24 mėnesius pažeistų ieškovės teisėtus interesus ir neatitiktų sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis prasmės, kadangi išdėstymo tikslas buvo palengvinti atsakovui finansinę naštą, kad jis neturėtų visos įmokos sumokėti iš karto. Pažymėjo, kad suteikiant teisę atsakovui per 24 mėnesių laikotarpį ieškovei sumokėti visą kompensaciją ar jos dalis, neapibrėžtomis įmokomis, sudaroma ydinga teisinė situacija, kai ieškovė 24 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos negali priverstinai vykdyti šios sprendimo dalies, tokiu būdu atsakovui sudarant galimybę ne tik laisvai disponuoti ieškovei priklausančiomis lėšomis, tačiau ir iššvaistyti savo turtą, apsunkinant tolimesnį sprendimo vykdymą. Akcentavo, kad 24 mėnesių laikotarpis yra iš tiesų ilgas ir ieškovei priteistos kompensacijos vertė, atsižvelgiant į infliaciją, mažėja. Dar daugiau, kompensacijos tikslas atstatyti pusiausvyrą šalių turto balanse, tačiau nukeliant kompensacijos mokėjimą 24 mėnesių terminui, ieškovė negali pasinaudoti jai priklausančiu turtu.
Atsiliepimas
Atsakovas R. J. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškovės L. J. prašymą, kuriame nurodė, kad sprendime nurodytas priteistos kompensacijos mokėjimo išdėstymas – 5 000,00 Eur sumokant teismo sprendimui įsiteisėjus į L. J. nurodytą banko sąskaitą, o likusią 38 022,84 Eur sumą leido išmokėti per 24 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos šiai dienai reiškia, kad L. J. į jos nurodytą sąskaitą priteistą kompensaciją mokės dalimis, po jam atliekamų išmokų sumokėjimo (už grūdus, už žemę), priklausomai nuo tai dienai esamų grynųjų pinigų apyvartoje. Šios kompensacijos išdėstymas ir mokėjimas jokiu būdu negali būti prilyginamas periodinių išmokų vaiko ar kito asmens išlaikymo periodiškumui. Atsiliepime į prašymą atsakovas nurodė, jog teismo sprendimas pilnai įvykdytas, išskyrus kompensacijos likučio sumokėjimą per 24 mėnesius, nes 2018 m. spalio 29 d. jis pervedė L. J. 5000 Eur – visą praeitų metų ūkio uždarbį, atidavė kilnojamuosius daiktus, dabartinė finansinė padėtis prasta, po ištuokos bylos nagrinėjimo neteko dalies nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, pateikė turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus (elektroninės bylos vidaus apyrašo 6 t., b. l. 16 – 19).
Ieškovė L. J. 2019 m. sausio 10 d. pateikė paaiškinamąjį raštą pagal R. J. atsiliepimą, kuriame teigia nesutinkanti su atsakovo nurodyta finansine padėtimi, pateikė jo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, prašė jai priteistą sumą išdėstyti dviejų metų mokėjimais kas mėnesį, nes su dukra neturi gyvenamojo būsto, todėl ims iš banko paskolą, kad jį įsigyti (elektroninės bylos vidaus apyrašo 6 t., b. l. 83 – 84).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 278 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2010 ir kt.). Nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, inter alia prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio mėn. 14 d. nutartis civilinėje byloje antstolis V. S. v. J. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-98/2010). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-969/2015 ir kt.).
Teismų informacinės sistemos „Liteko“ ir bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-21-962/2017, pagal atsakovo R. J. patikslintą priešieškinį ieškovei L. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokinio turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo (toliau – ir sprendimas), Prienų rajono apylinkės teismas patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė, be kita ko, priteisti užskaičius priešines sumas iš atsakovo R. J. ieškovei L. J. 43 022,84 Eur kompensaciją už didesnę jam tenkančią turto dalį ir ieškovės bendrajai sutuoktinių nuosavybei įsigyti panaudotas asmenines lėšas; priteistos kompensacijos mokėjimą išdėstyti, 5 000,00 Eur sumokant teismo sprendimui įsiteisėjus į L. J. nurodytą banko sąskaitą, o likusią 38 022,84 Eur sumą leisti išmokėti per 24 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (elektroninės bylos vidaus apyrašo 3 t., b. l. 25 – 27). Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2018 m. spalio 18 d., Kauno apygardos teismui 2018 m. spalio 18 d. nutartimi atmetus ieškovės L. J. apeliacinį skundą ir Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikus nepakeistą (elektroninės bylos vidaus apyrašo 5 t., b. l. 183 – 184). Ieškovė L. J. kreipėsi į teismą prašydama išaiškinti Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-21-962/2017 rezoliucinės dalies punktą: „Priteistos kompensacijos mokėjimą išdėstyti, 5000,00 Eur sumokant teismo sprendimui įsiteisėjus į L. J. nurodytą banko sąskaitą, o likusią 38 022,84 Eur sumą leisti išmokėti per 24 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos“, nurodant, kokia tvarka ieškovei turi būti sumokėta 38 022,84 Eur dydžio kompensacijos dalis – išdėstant lygiomis periodinėmis mėnesinėmis įmokomis per 24 mėnesių laikotarpį ar atsakovo nuožiūra, bet kada, bet kokia tvarka, per 24 mėnesių laikotarpį (elektroninės bylos vidaus apyrašo 5 t., b. l. 193 – 195). Iš prašymo turinio matyti, kad kylantys neaiškumai dėl sprendimo rezoliucinės dalies formuluotės yra pagrįsti. Iš pateiktos sprendimo rezoliucinės dalies minėtos formuluotės nėra aišku, kokia tvarka per 24 mėnesių laikotarpį ieškovės naudai privaloma sumokėti 38 022,84 Eur kompensacijos dalį. Tai, kad minėta sprendimo formuluotė nėra visiškai aiški patvirtina ir ta aplinkybė, kad šalys savo procesiniuose dokumentuose minėto sprendimo dalį aiškina savaip: ieškovė nurodo, jog minėta kompensacijos dalis turi būti sumokėta lygiomis dalimis per 24 mėnesius, atsakovas teigia, kad jis kompensaciją mokės dalimis, po jam atliekamų išmokų sumokėjimo (už grūdus, už žemę), priklausomai nuo tai dienai esamų grynųjų pinigų apyvartoje. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja pagrindas išaiškinti teismo sprendimą (CPK 278 straipsnis).
Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, teismo sprendimas yra vientisas procesinis dokumentas, todėl, vykdant jį, privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje jos dalyje nurodytą sprendimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje išdėstytų išaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-223-313/2017). Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo motyvuojamosios dalies analizė leidžia išaiškinti procesinio sprendimo ginčijamos rezoliucinės dalies turinį. Teismas 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo 19 lapo pirmoje pastraipoje nurodė, kad atsakovas sutiko ieškovei sumokėti kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, tačiau prašė priteistos kompensacijos mokėjimą išdėstyti. Taigi, pats atsakovas prašė kompensacijos mokėjimą ne atidėti, o išdėstyti. Pastarasis atsakovo prašymas dėl kompensacijos mokėjimo išdėstymo buvo tenkintas. Teismas minėtoje sprendimo pastraipoje nurodė, kad, atsižvelgiant į priteistos kompensacijos dydį, atsakovo R. J. prašymas tenkintinas – iš jo priteistos kompensacijos ieškovei L. J. sumokėjimas išdėstytinas, 5 000,00 Eur sumokant teismo sprendimui įsiteisėjus į jos nurodytą banko sąskaitą, o likusią 38 022,84 Eur sumą leidžiant išmokėti per 24 mėnesius (CPK 284 straipsnis). Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta: „Priteistos kompensacijos mokėjimą išdėstyti, 5000,00 Eur sumokant teismo sprendimui įsiteisėjus į L. J. nurodytą banko sąskaitą, o likusią 38 022,84 Eur sumą leisti išmokėti per 24 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos“. Kauno apygardos teismas, peržiūrėdamas instancine tvarka minėtą sprendimą ir atmesdamas kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, susijusį su kompensacijos mokėjimo tvarka, 2018 m. spalio 18 d. nutarties 24 – 26 pastraipose nurodė, jog teismas priteistos kompensacijos mokėjimą išdėstė: 5000 Eur sumokant teismo sprendimui įsiteisėjus, o likusią 38022,84 Eur sumą leidžiant išmokėti per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; ši skundžiamo sprendimo dalis palikta galioti įvertinus tai, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovas gauna dideles ūkininkavimo išmokas, atsakovas nurodė, jog neturi santaupų, kad galėtų iš kart sumokėti kompensaciją, svarsto imti paskolą ir kt.
Teismas pažymi, kad atsakovui kompensacijos mokėjimas buvo ne atidėtas 24 mėnesių laikotarpiui, kas leistų tą laiką nemokėti jokių įmokų, o išdėstytas. Be to, kompensacijos mokėjimas išdėstytas ne dviem metam, kas leistų atsakovui mokėti kompensacijos metines išmokas, o 24 mėnesiams, iš ko darytina išvada, kad kompensaciją atsakovas privalo mokėti kas mėnesį. Lingvistiškai aiškinant žodžio „išdėstyti“ reikšmę, jis reiškia „išdėlioti“, vadinasi padalinti tam tikromis dalimis. Šiuo atveju teismo sprendimu ieškovei priteista 43022,84 Eur kompensacija išdėstyta dvejomis dalimis, t. y. pirmoji įmoka – 5 000,00 Eur, kuri turėjo būti sumokėta teismo sprendimui įsiteisėjus, kita įmoka – 38 022,84 Eur, kurią leista sumokėti per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai išaiškintina, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotė reiškia, kad atsakovas dėl antrosios dalies kompensacijos (38022,84 Eur) turi teisę pasirinkti mokėjimo būdą: ar visą kompensacijos sumą sumokėti iš karto ar mokėti 24 mėnesius ne mažesnę kas mėnesį priteistos kompensacijos dalį, apskaičiuotą matematiškai, kompensacijos sumą - 38 022,84 Eur padalijant iš termino, kuriam kompensacijos mokėjimas buvo išdėstytas – 24 mėnesių (38 022,84 Eur / 24 mėn.) ir tokiu būdu apskaičiuojant išdėstytą 24 mėnesiams vieno mėnesio mokėtiną kompensacijos dalį. Toks sprendimo išaiškinimas, užtikrins abiejų šalių interesų derinimo principą, nebus užkirstas atsakovui kelias, pasirenkant mokėjimo būdą, sumokėti keletą išdėstytų 24 mėnesiams mėnesinių įmokų į priekį, mokėti jo pasirinktu reguliarumu, turint kaip pats nurodė atsiliepime apyvartinių lėšų gautų iš ūkio veiklos, tačiau mokant ne mažesnes 24 mėnesiams išdėstytas atitinkamas mėnesines įmokas, nes priešingu atveju būtų iš esmės pažeisti ieškovės teisėti interesai ir tai neatitiktų sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis prasmės. Teismo vertinimu, toks sprendimo išaiškinimas atitinka šio instituto tikslą ir paskirtį – pašalinti netikslaus ir neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant, pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai vykdomas ir nebūtų sumenkintas pats sprendimas, pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir šalių lygiateisiškumo principas. Taip pat, išaiškinimas atitinka civilinėje byloje Nr. e2-21-962/2017 ištirtas aplinkybes, juo nenustatomos proceso šalims kitokios ar papildomos teisės bei pareigos, negu buvo nustatyta teismo sprendimu.
Atkreiptinas šalių dėmesys, kad tiek ieškovė L. J., tiek ir atsakovas R. J. teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose kelia klausimą dėl atsakovo turtinės padėties pagrįstumo. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto šalies procesinio dokumento dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į priešingos šalies atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Šios bylos dalykas yra teismo sprendimo išaiškinimas, o ne teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas, kuomet yra įvertinama ir ginčo šalių turtinė padėtis. Dėl šių aplinkybių ginčo šalių pateikti atsakovo turtinę padėtį pagrindžiantys įrodymai nelaikytini bylos dalyką pagrindžiančiais įrodymais, todėl teismas jai nesivadovauja.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Atsakovo R. J. atstovė advokatė L. R. pateikė prašymą priteisti išlaidas, turėtas už konsultaciją ir surašant atsiliepimą į ieškovės L. J. prašymą dėl sprendimo dalies išaiškinimo, kurios kaip matyti iš pateiktos sąskaitos ir mokėjimo nurodymo, sudaro 200,00 Eur (elektroninės bylos vidaus apyrašo 6 t., b. l. 80 – 82).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas. Ši taisyklė suformuluota ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, nurodant, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). CK 1.5 straipsnyje, CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ir civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos ne formaliai, bet atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi ir kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovė turėjo pagrindą inicijuoti civilinę bylą dėl įsiteisėjusio, bet neįvykdyto sprendimo išaiškinimo, jos elgesys, kreipiantis į teismą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, atitinka apdairaus ir rūpestingo asmens elgesį, siekiant nepažeisti sprendimo privalomumo principo. Konstatuotina, kad ieškovė sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, pagal jų paskirtį, priešingu atveju, pripažinus nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, reiškiant pagrįstą prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, laikant tai netinkamu procesiniu elgesiu būtų nepagrįstai apribota šalies teisė į teisminę gynybą, kurią garantuoja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, tiek CPK 5 straipsnis. Konstatuotina, kad byloje nėra duomenų ir teismas nenustatė, jog ieškovė, pateikdama prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ar nevykdė savo procesinių pareigų (CPK 47 straipsnio 2 dalis), buvo nesąžininga, siekė vilkinti procesą ar kitu būdu veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad nagrinėjamu atveju išaiškinus teismo sprendimo rezoliucinę dalį, šiuo procesinius sprendimu iš esmės buvo patenkinti ieškovės reikalavimai, pareikšti kreipiantis į teismą su prašymu dėl sprendimo išaiškinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 278 straipsniu,
nutaria:
ieškovės L. J. prašymą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-21-962/2017 išaiškinimo tenkinti.
Išaiškinti, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-21-962/2017, iš atsakovo R. J. ieškovei L. J. priteista 43 022,84 Eur kompensacija už didesnę jam tenkančią turto dalį ir ieškovės bendrajai sutuoktinių nuosavybei įsigyti panaudotas asmenines lėšas išdėstyta: 5 000,00 Eur sumokant teismo sprendimui įsiteisėjus į L. J. nurodytą banko sąskaitą, o likusią 38 022,84 Eur sumą mokant visą iš karto arba dalimis, išmokant per 24 mėnesius ne mažesnę kas mėnesį priteistos kompensacijos dalį, apskaičiuotą matematiškai, kompensacijos sumą - 38 022,84 Eur padalijant iš termino, kuriam kompensacijos mokėjimas buvo išdėstytas – 24 mėnesių (38 022,84 Eur / 24 mėn.) ir tokiu būdu apskaičiuojant išdėstytą 24 mėnesiams vieno mėnesio mokėtiną kompensacijos dalį.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.