- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-18
- Bylos Nr.
- 1-16-557/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Kaltinamasis
- S. M.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. M., g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d.,
A. B., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), (deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustato:
kaltinamasis S. M. 2017-05-29 laikotarpyje nuo 22 val. iki 23 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus konfliktui su A. B., jam priklausančiu pistoletu Walther P99, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), šovė į A. B., tačiau kulka A. B. nekliudė ir jam fizinės žalos nepadarė. Po šio šūvio A. B. pargriovus S. M. ir bandant atimti iš jo ginklą, grumtynių metu S. M. dar kartą iššovė į A. B., padarydamas jam šautinę pilvo sienos žaizdą su masyviu kepenų, tulžies pūslės, skersinės žarnos sužalojimais ir dešinio inksto pašalinimu. Tokiu būdu kaltinamasis S. M. tyčia sunkiai sutrikdė A. B. sveikatą.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis S. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su A. B. pažįstamas seniai, iki įvykio palaikė draugiškus santykius. Grįžęs iš (duomenys neskelbtini), kur pusmetį gyveno ir dirbo, 2017-05-29 jis tvarkėsi namuose, po to pasikvietė į svečius R. P. ir abu kartu namo kieme išgėrinėjo. Prieš tai apie pusę metų nebuvo vartojęs alkoholio. Apie 16 val. paskambino A., pasakė, kad yra grįžęs, jie sutarė, kad A. po darbo užeis. A. atėjo po 17 val., sakė, kad rytoj nori važiuoti pirkti mašinos į Tauragę, ir prašė padėti. Jiems bekalbant, paskambino dar vienas pažįstamas ir paprašė rytoj nuvežti į Raseinius. Paklausė A., ar gali važiuoti trise, A. sutiko. P. apie 18.30 val. išvažiavo. Išgertuvių metu dar buvo atėję J., A., bet jie ilgai nebuvo. Išgertuves jie tęsė dviese su A., jokių ginčų tarp jo ir A. nebuvo, jokių piktumų tarpusavyje neturėjo. Dėl senos A. sukeltos avarijos, kurios metu žuvo jo švogeris, jie niekuomet nekonfliktavo. Jie abu nebuvo labai girti, tik atkreipė dėmesį, kad A. kažkokios keistos akys. Jau sutemus, jis nuėjo į namo vidų, į virtuvę, uždegė ten šviesą ir tuo metu gavo smūgį į pakaušį, nuo kurio nugriuvo ant pilvo prie pečiaus. Jį gulintį ėmė mušti, tada suprato, kad jį muša A.. A. šaukė „mente, aš tave užmušiu“. Nesuprato, kodėl A. jį muša, anksčiau jis yra dirbęs sienos apsaugos tarnyboje, bet dėl to jokių konfliktų su A. nebuvo kilę. Kadangi turi stuburo defektą, išsigando, kad gavęs smūgį į stuburą, taip ir liks gulėti. Buvo nugriuvęs prie pečiaus, kuriame įmontuotas seifas legaliai turėtam ginklui laikyti, seifo raktas tuo metu buvo paliktas durelėse. Atrakinęs seifą, gulėdamas išsitraukė iš seifo pistoletą, kiek galėdamas aukščiau iškėlė ranką ir šovė į grindis tikėdamasis, kad šūvio garsas sustabdys smurtaujantį A.. A. tuo metu pritūpęs ar pasilenkęs jį mušė rankomis, bet pasiimti ginklą netrukdė. Po šūvio A. nenustojo ir toliau jį mušė, tuomet jis iššovė į tamsą, į A. balso pusę, nesitaikydamas specialiai į A., kuris tuo metu buvo kažkur prie jo galvos. Nesiekė nei sužaloti, nei nužudyti A., norėjo tik nutraukti jo smurtavimą. Nematė, koks atstumas tarp jų buvo šūvio metu, nes namuose buvo tamsu. Po antro šūvio A. nustojo smurtauti, uždegęs šviesą pamatė, kad jis guli ant grindų sužeistas, iš pilvo bėgo kraujas. Liepė A. kiek gali susiriesti ir ranka užspausti žaizdą. Pats bandė skambinti kviesti pagalbą. Nepavykus prisiskambinti, jis padėjo į seifą ginklą ir jį užrakino, po to nuėjo pas kaimynę K. paprašyti, kad ši kviestų medikus, netrukus atvažiavo policija ir greitoji, pareigūnai jį sulaikė. Nežino, kas ir kokiu metu namo kambaryje išstumdė baldus, numetė ant sienos pakabintą radiatorių, kas kambaryje padėjo A. batus. Grumtynių su A. metu jam buvo sužalota kairė pakaušio pusė, dešinė veido pusė, nes į šias sritis gavo smūgius. Patalpinant į areštinę, detaliai apžiūrėtas nebuvo, dėl sužalojimų jo niekas neklausė, tai jis niekam ir nesiskundė. Kameroje visą laiką buvo laikomas vienas. Dėl stuburo defekto jo fizinė veikla yra ribota, negali lenktis, sunku atsistoti. (duomenys neskelbtini) dirba vairuotoju, neįgalumas jam nėra nustatytas, kol nepadaryta stuburo operacija.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Savo parodymus kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 4, b. l. 14-24).
Kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su S. M. pažįstamas seniai, iki įvykio palaikė draugiškus santykius, niekuomet dėl nieko nekonfliktavo, tame tarpe ir dėl senos jo sukeltos autoavarijos, kurios metu žuvo M. švogeris. 2017-05-29 baigiant darbą jam paskambino S., pasakė, kad yra grįžęs iš (duomenys neskelbtini), pakvietė užeiti pasėdėti ir paplepėti. Po darbo jis nuėjo pas S., ten dar buvo P., jie visi išgėrinėjo. Pas S. jis atėjo būdamas blaivus, jokių vaistų prieš įvykį nebuvo vartojęs. Maždaug prieš 2 metus iki įvykio buvo gydęsis psichiatrijos ligoninėje dėl alkoholizmo. Dar trumpam buvo prisijungęs J., kuris nuėjo į parduotuvę parnešti dar vieną butelį. Kuomet P. susiruošė dviračiu važiuoti namo, jis visiems priminė seną įvykį, kuomet S. buvo peršovęs jo dviratį. Juokais pasakė „važiuok, važiuok R. namo, nes tuoj tau S. sušaudys dviratį, kaip ir man kažkada“, tuo pokalbis ta tema ir pasibaigė. Kiek pamena, jis sekančią dieną ruošėsi važiuoti pirkti mašinos ir prašė M. važiuoti kartu, šis sutiko, dėl to jis nusprendė pasilikti nakvoti pas M., o M. su tuo sutiko. Nieko nepamena, kas daugiau vyko tą vakarą, tačiau mano, kad tikrai negalėjo užpulti ir mušti S., nes jokio pykčio prieš jį neturėjo. Nežino, kas padarė M. kūno sužalojimus. Sugrįžus iš ligoninės, su S. kelis kartus susirašinėjo žinutėmis, po to S. buvo atvykęs pas jį į namus, matėsi, kad jis prislėgtas, kad jam gėda už tą įvykį. S. atvežė jo batus, tačiau nesakė, iš kur juos paėmė. Po kurio laiko jie susitarė vėl susitikti ir susitiko antrą kartą. S. S., kad norėtų gauti kažkokią kompensaciją dėl patirtų gydymosi išlaidų, apie 10000 eurų. S. sutiko su ta suma, sakė, kad dabar tiek pinigų neturi, ir žadėjo atiduoti dalimis. S. dar klausė, ką jis pamena iš įvykio, jis pasakė, kad nieko, ir jie atsisveikino. Po to pokalbio atsirado kaltinimas jam dėl S. sumušimo. Dėl patirtų sužalojimų ilgai gydėsi, ir šiuo metu negali nieko sunkesnio kelti, nešti, inkstas neapdirba baltymo, neišskaido kalcio. Tuo metu buvo pradėjęs verslą, atsidaręs parduotuvę, ruošėsi studijuoti, bet dėl patirtų sužalojimų teko viską nutraukti.
Liudytoja S. B. parodė, kad sūnus A. prieš įvykį gyveno kartu su ja. Sūnus retkarčiais išgerdavo, anksčiau vartodavo vaistus nuo depresijos, tačiau jų vartojimą nutraukė dar prieš metus iki įvykio. S. M. pažinojo kaip A. draugą, žinojo, kad jie bendrauja, turi bendrų kalbų. Tą vakarą A. pasakė, kad eina pas S., ji su sūnumi kalbėjo apie 16-17 val. Sūnui negrįžtant, apie 22 val. jam paskambino, atsiliepęs A. sakė, kad dar tebėra pas S.. Jautėsi, kad jis išgėręs. A. ruošėsi kitą dieną važiuoti pirkti mašinos kartu su M., todėl ketino likti pas jį nakvoti. Po vidurnakčio iš kito sūnaus D. sužinojo, kad A. sužalotas ir yra ligoninėje. Atgavęs sąmonę, A. ligoninėje klausinėjo, už ką į jį šovė S., paskiau sakė „per daug nepulkit S.“. Matėsi, kad A. neprisimena, kas ten iš tikrųjų atsitiko. Po to buvo nuvykusi pas S. M., norėdama sužinoti, kas tarp jų įvyko. S. pasakojo, neva jis su A. susiginčijo dėl pagonių tikėjimo, ir A. jį užpuolė, iš nugaros trenkė kumščiu per galvą, mušė, todėl jis gindamasis ir šovė. Netiki, kad taip galėjo būti, nes A. nei blaivas, nei tuo labiau išgėręs niekuomet nebūdavo agresyvus, ir tikrai negalėjo užpulti S.. Tuo tarpu sūnus D., kuris taip pat bendraudavo su S., buvo pasakojęs, kad prieš keletą metų S. kieme šovė į katę ir nepataikęs peršovė dviratį. Iš aplinkinių kalbų yra girdėjusi, kad išgėręs M. yra konfliktiškas ir priekabus. Sužinojusi, kad tą vakarą pas M. taip pat išgėrinėjo J. ir P., nuėjo pasikalbėti pas J.. J. sakė, kad jis išėjo anksčiau, nes S. pradėjo priekabiauti prie A. dėl įvykusios avarijos, kurios metu žuvo M. švogeris, o A. tada vairavo. Po įvykio M. lankėsi jų namuose, tačiau apie įvykį daugiau nieko nepasakojo, buvo pasikvietęs A. pasikalbėti ir į kavinę. Kuomet A. pasakė, kad nieko nepamena apie įvykį, jų bendravimas nutrūko.
Liudytoja L. S. parodė, kad gyvena netoli S. M.. Vakare apie 22.30 val. būdama namuose girdėjo du garsius trenksmus, bet nesuprato, kas tai per garsas. Po kiek laiko matė, kad į S. M. kiemą atvyko policija ir greitoji.
Liudytoja K. K. parodė, kad S. M. yra jos kaimynas, A. pažįsta kaip miestelio gyventoją. Abu gali apibūdinti kaip ramius, neagresyvius vyrus. Apie 23 val. jai į duris paskambino kaimynas M., sakė, kad reikia pagalbos, kad reikia išsikviesti medikus, policiją, o jo telefonu paskambinti neišeina. Paėmusi jo telefoną, pabandė surinkti pagalbos numerį, bet telefonas numerio nerinko. Tada ji skambino savo telefonu, kalbėjo M., pasakė, kokia gatvė, koks namas, kad reikalinga medikų pagalba, kad peršautas žmogus jo namuose, kad reikia policijos. Jo kažko tai klausinėjo ir jis pasakė, kad greičiau važiuotų į vietą. Tada ji perėmė telefoną paklausti, ko dar jie norėtų. Jie klausė, kas nukentėjęs, kokio amžiaus, kokios žaizdos. Ji pasakė, kad nieko nežino, bet gali nueiti į vietą ir pažiūrėti. Su S. išėjo iki jo namų, bet buvo uždaryti vartai, ir jie apėjo aplinkui. Įėjus į vidų pamatė, kad svetainėje gulėjo A., kad kraujo bala, tas vaizdas sukrėtė. A. gulėjo šonu ant grindų. Ten buvo išvartyti baldai, nuplėštas radiatorius, matėsi grumtynių požymiai. Paėmusi telefoną paskambino vyrui, pasakė, kad atvažiuotų pas kaimyną, nes reikalinga pagalba. Po to skambino iš pagalbos patys medikai ir klausė, kokia to žmogaus būklė, ar jis kvėpuoja, ar turi sąmonę. Pasakė, kad jis šaukia „man skauda, man skauda“, medikai liepė jį apversti ir pakėlus drabužius pažiūrėti, kur ir kokios yra tos žaizdos. S. liepė sužeistojo nevartyti, nes jis yra prispaudęs žaizdą, guli ant šono ir kraujavimas yra apstojęs. Tada medikai pasakė ieškoti, su kuo tą žaizdą prispausti. Lakstė po kambarius, duše rado rankšluostį, atsinešė. Atvažiavo medikai ir pasakė, kad jos pagalbos jau nereikia. Iš karto po medikų atvažiavo policija. Medikai iš karto įstatė lašelinę, policija padėjo įnešti į mašiną. Nematė, kad S. būtų sužalotas, kraujais apsipylęs. Prie namo buvo staliukas, kėdės ir matėsi, kad ten buvo išgertuvės.
Liudytojas D. A. parodė, kad apie 21 val. vaikščiojo su dukra lauke ir išgirdo M. kieme garsiai kalbant, užsuko pažiūrėti. Kieme prie staliuko rado išgėrinėjančius S., A. (žinojo, kad jie yra draugai) ir S. kaimyną A. J.. Jie jau buvo smarkiai išgėrę, bet išgertuvės vyko draugiškai. Prie stalo A. ir S. kalbėjosi, kad kitą rytą ketina važiuoti pirkti automobilio. Kiek žino, M. prieš tai ilgą laiką apskritai nevartojo alkoholio. Kadangi buvo su vaiku, jis ilgai neužsibuvo ir po 10-15 min. išėjo. Grįžęs namo, ruošėsi miegoti, kuomet pamatė į M. kiemą su švyturėliais važiuojančius policijos ir greitosios automobilius. Apsirengęs nubėgo pažiūrėti, bet policija neleido įeiti į M. kiemą, šalia buvę kaimynai kalbėjo, kad M. šovė į A.. Vėliau teko bendrauti su S., kuris glaustai papasakojo, kad jie gerdami susimušė, A. jį užpuolė, ir jis gindamasis šovė. Teko kalbėtis ir su A., bet šis neigė užpuolęs M..
Liudytojas A. J. parodė, kad pažįsta S. M., yra jo kaimynas, A. nepažįsta. Įvykio dieną buvo užsukęs pas M. paprašyti cigarečių, tuo metu buvo girtas. Kieme sėdėjo S., B. ir P., jie išgėrinėjo. Gavęs cigarečių, jis po kelių minučių išėjo. Jokių ginčų ir konfliktų nematė. Kuomet buvo apklausinėjamas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat buvo girtas, protokolą pasirašė neskaitęs. Nepamena, kad išgėrinėję asmenys jį būtų siuntę į parduotuvę parnešti alkoholio. Jokio pokalbio tarp S. ir A. apie avariją negirdėjo, tą istoriją jo apklausos metu tyrėjai pasakojo apylinkės inspektorius. Po įvykio pas jį buvo atėję A. mama ir brolis, jiems ir pasakė, kad žmonės kalba, jog konfliktas galėjo kilti dėl tos avarijos, tačiau pats tokio pokalbio tarp S. ir A. tikrai negirdėjo.
Liudytojas R. P. parodė, kad M. ir B. pažįsta, santykiai normalūs. S. buvo grįžęs iš užsienio ir pakvietė ateiti. Atėjo, su S. sėdėjo kieme ir vartojo alkoholį. Po valandos atėjo B.. Sėdėjo trise, toliau vartojo alkoholį. Buvo kurį laiką pas juos ir A. J., jis buvo apgirtęs. Trumpam buvo užsukęs ir A.. M. su B. kalbėjo apie automobilio pirkimą ar apžiūrėjimą. Išgėrus du butelius brendžio, apie 18 val. jis išėjo namo, pasiliko B. su M.. Kol jis buvo, jokių konfliktų išgertuvių metu nekilo. Pokalbio apie avariją negirdėjo. Vėliau M. jam pasakojo, kad tarp jų įvyko stiprios muštynės, B. jam priekaištavo, kad M. buvęs „mentas“, iššovė gindamasis nuo B., buvo parkritęs grumtynių metu.
Liudytojas D. B. parodė, kad iki įvykio tiek jis, tiek ir brolis A. palaikė su S. M. draugiškus santykius. Brolis įvykio aplinkybių neprisimena. Po įvykio teko bendrauti ir su M., bekalbant jis sakė, kad su A. gėrė, kad pokalbis buvo dėl pagonybės, dėl religijos ir tikėjimo. Sakė, kad įėjo į namo vidų, o A. jį stūmė ir mušė. Kalbėjo ir su A. J., jis pasakojo, kad pokalbis buvo tarp A. ir S. dėl autoįvykio iš praeities, kad jį siuntė į parduotuvę pirkti alkoholio, davė pinigų, paminėjo, kad S. buvo piktas ant A. dėl to įvykio. Jis pats pamena įvykį, kuomet pas S. M. prieš keletą metų vedžiojo elektrą, S. buvo neblaivus ir norėjo parodyti, kad turi ginklą. Prie ūkinio pastato buvo dviratis ir ant balkiuko gulėjo katinas. M. šovė į katiną, katinas po pirmo šūvio nušoko, buvo paleistas antras šūvis, ir abudu šūviai kliuvo į dviratį. Šiaip M. agresyvumu nepasižymėjo.
Liudytojas A. B. parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) apskrities ligoninėje chirurgu. Naktį paskambino greitoji, kad atveža pašautą žmogų, labai sunkios būklės. Už 10-15 minučių atvažiavo greitoji ir atvežė B.. Pacientas buvo sunkios būklės, buvo hemoraginis šokas, dėl gausaus kraujavimo krentantis spaudimas ir pagal visus duomenis būklė akivaizdžiai bloga. Priėmė sprendimą vežti tiesiai į operacinę. Operacijos metu pravėrus pilvo ertmę, rasti dauginiai sužalojimai: kepenų masyvus sužalojimas, tulžies pūslė pažeista, inkstas sužalotas (sužalotas į dvi dalis, gausiai kraujuojantis, vėliau buvo priimtas sprendimas inkstą pašalinti) ir storosios žarnos sužalojimas. Visos operacijos metu būklė buvo sunki, po to pervežtas į reanimacijos skyrių. Jis buvo atvažiavęs sąmoningas ir pasakė, kad į jį šovė 2 kartus ir 1 kartą pataikė. Šautinis sužalojimas buvo kiauryminis, šalia angos buvo apdegimai. Parako žymės buvo iš priekio. Buvo ir kulkos išėjimo anga, kryptis iš dešinės į kairę. Tokias atvejais pavojingumas gyvybei didelis, tai yra kritinė būklė. Inksto pašalinimas turi neabejotinai neigiamos įtakos tolesnio gyvenimo kokybei.
Liudytojas D. J., policijos pareigūnas, parodė, kad vyko į iškvietimą dėl B. sužalojimo. Nuvažiavus namuose pamatė vaikščiojančius tris asmenis, ant grindų gulėjo B., aplink jį buvo daug kraujo. Jis iš karto priėjo prie nukentėjusiojo, paėmęs rankšluostį užspaudė žaizdą, kad nenukraujuotų, o tie trys asmenys, kurie buvo namuose, išėjo į lauką. Jo kolegė L. Š. nuėjo pasitikti greitosios. Sugrįžusi kolegė pasakė, kad sulaikė įtariamąjį, kuris šovė. Su įtariamuoju grįžo į komisariatą, jį uždarė į laikino sulaikymo kamerą. Po to įtariamąjį išvežė į (duomenys neskelbtini). Ieškojo ginklo, namuose ginklo nerado. Iš pradžių M. pasakė, kad šovė jis, o paskui pradėjo neigti. Paklausus, kur ginklas, pasakė, kad nežino, o paskui pasakė, kad seife. Paklausė kur raktai, bet nepasakė. Neradus raktų, iškvietė gaisrininkus ir seifą išpjovė. Ginkle buvo dar vienas užtaisytas šovinys. Namuose matėsi, kad išlūžęs radiatorius, išvartytos kėdės, pastumta komoda, šalia metėsi šlepetės, matėsi grumtynių pėdsakai. Matėsi išgertuvių pėdsakai lauke, stalas apkrautas tuščiais buteliais, išvartytos kedės. A. M. jokių išorinių sužalojimų nebuvo, nebuvo suplėšyti ir rūbai. Sugrįžus į komisariatą, uždarė į sulaikymo kamerą, dar matė, kaip M. kameroje darė atsispaudimus. Pagal nustatytą darbo tvarką, patalpinant į sulaikymo kamerą (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, detali asmens apžiūra nėra atliekama, M. buvo apžiūrėtas tik vizualiai, jokių sužalojimų nesimatė ir pats M. tuo nesiskundė, nesimatė ir rūbų sugadinimų. Detaliai apžiūrėtas jis turėjo būti (duomenys neskelbtini) AVKP areštinėje. Policijoje M. taip pat negalėjo būti sužalotas.
Liudytoja R. J. parodė, kad dirba GMP slaugytoja, vyko pagal iškvietimą dėl B. sužalojimo. Sužeistasis gulėjo ant grindų kraujo klane, rankšluosčiu buvo užspaudęs žaizdą. Sužeistasis buvo sąmoningas, vežant į ligoninę dejavo, draskėsi, sakė, kad į jį šovė 2 kartus ir 1 kartą pataikė. Nepamena, ar jis buvo su batais, ji pati batų sužeistajam tikrai nenumovė.
Liudytoja L. Š., policijos pareigūnė, parodė, kad vyko į iškvietimą dėl B. sužalojimo. Sužeistasis B. gulėjo ant grindų, buvo kažkiek sąmoningas, kolega bandė kalbinti, bet jis nereagavo. Užspaudė sužeistajam žaizdą. Po kiek laiko ji M. paklausė, kas šovė. Jis iš pradžių pasakė, kad nežino, o vėliau antrą kartą paklausus pasakė, kad gal jis šovė. Tada ji uždėjo M. antrankius ir pasodino į mašiną. Matėsi, kad M. apsvaigęs nuo alkoholio, bet buvo ramus. A. M. jokių sužalojimų nepastebėjo, jis pats taip pat niekuo nesiskundė. M. nieko nepasakojo, nesipriešino. M. klausė, kur ginklas, jis sakė, kad padėjo į seifą, prašė atrakinti rankas ir sakė, kad tada parodys, kur seifo raktas. Saugumo sumetimais antrankių jam nenuėmė, buvo iškviesti gaisrininkai, kurie išpjovė seifą ir rado ginklą. Lauke ant stalo matėsi išgertuvių pėdsakai, namo kambaryje matėsi grumtynių pėdsakai – išstumdyti baldai, numestas radiatorius. Nepamena, ar nukentėjusysis buvo su batais, bet šalia jo buvo kažkoks batas. Iš pradžių M. buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) sulaikymo kamerą, kur pabuvo apie valandą, o po to jį išvežė į (duomenys neskelbtini). Kolega pasakojo matęs, kad kameroje M. darė atsispaudimus.
Liudytojas V. K., policijos pareigūnas, parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) AVPK areštinėje postiniu, ir surašė 2017-05-30 03.36 val. į areštinę uždaromo asmens - S. M. - apžiūros ir kratos protokolą (3 t., b. l. 71). Paaiškino, kad į areštinę uždaromi asmenys privalomai turėtų būti apžiūrimi juos nurengus, bet praktikoje taip daroma ne visada. Kaip buvo S. M. atveju, jis nebeprisimena. Jei būtų pastebėjęs kokius nors sužalojimus, juos tikrai būtų pažymėjęs protokole. Kadangi jokių sužalojimų nepažymėta, reiškia, kad jų nebuvo, arba jie liko nepastebėti. Jei žmogus turėtų nusiskundimų, kad sumuštas, sužalotas, tai neabejotinai būtų išrengtas ir apžiūrėtas. Jei nesiskundė, tai galėjo likti ir detaliau neapžiūrėtas. Būnant kameroje, sulaikytieji susižaloti gali ir patys, nes yra stebimi ne ištisai, o tik periodiškai. Nepamena, ar M. buvo laikomas kameroje vienas.
Liudytoja E. J. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėja, atliko ikiteisminį tyrimą M. ir B. baudžiamojoje byloje. Visi tyrimo veiksmai derinami su prokuroru, ir prokuroro nurodymu S. M. buvo nuvežtas medicininei apžiūrai. Užduotis atlikti medicininę apžiūrą (2 t., b. l. 82-84) buvo surašyta ir suformuota IBPS sistemoje užduotyje nurodytu laiku 2017-05-30 12.36 val. Iki to laiko ji su M. nebuvo susitikusi ir nebuvo jo mačiusi, su M. susitiko tik pirmosios apklausos metu 2017-05-30 14.30 val., kaip ir nurodyta apklausos protokole (4 t., b. l. 9-12), tuo metu M. jau buvo apžiūrėtas medicinos eksperto. M. parodymai jo apklausos protokole buvo surašyti pagal įtariamojo žodžius. Liudytojas A. J. apklausos metu buvo blaivus, kiti pareigūnai, tame tarpe ir apylinkės inspektorius, jo apklausos metu nedalyvavo.
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G206/2017(11) konstatuota, kad A. B. galimai aplinkybėse nurodytu laiku padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas - šautinė pilvo sienos žaizda su masyviu kepenų, tulžies pūslės, skersinės žarnos sužalojimais ir dešinio inksto pašalinimu (t. 2, b. l. 79).
Specialisto išvadoje Nr. T-A 5333/2017(01) konstatuota, kad 2017-05-30 03.45 val. paimtame A. B. kraujyje nustatyta 1,32 promilės etilo alkoholio koncentracija (t. 2, b. l. 81).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 124/2017(11) ir specialisto paaiškinime konstatuota, kad S. M. galimai aplinkybėse nurodytu laiku ne mažiau penkių trauminių kontaktų poveikyje padaryti šie nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantys kūno sužalojimai:
· viršutinės lūpos audinių patinimas ir gleivinės nubrozdinimas,
· skausmingas audinių patinimas pakaušio kairėje pusėje,
· poodinė kraujosruva dešinės plaštakos 4 piršto nugariniame paviršiuje,
· poodinė kraujosruva kairiajame žąste,
· poodinė kraujosruva nugaroje dešinės menties projekcijoje.
Sužalojimai galėjo būti padaryti, į sužalotas kūno vietas suduodant kietu buku daiktu (kumščiu, batu apauta koja ir pan.), taip pat grumtynių, ristynių metu griūnant ir atsitrenkiant į kietus bukabriaunius daiktus. Poodinė kraujosruva dešinės plaštakos 4 piršto nugariniame paviršiuje galėjo gautis, plaštaka dengiantis nuo smūgio arba šia ranka smūgiuojant ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą (t. 2, b. l. 85-86; t. 1, b. l. 166).
Šiai specialisto išvadai paaiškinti ir patikslinti teisiamajame posėdyje apklaustas specialisto išvadą surašęs teismo medicinos ekspertas A. G. paaiškino, kad S. M. apžiūra galėjo vykti 2017-05-30 apie 12 val., tikslesnės valandos nepamena, nes ji specialisto išvadoje nenurodytas. Lūpos patinimas buvo akivaizdus. Lūpa atsitrenkė į dantis ir gavosi lūpos nubrozdinimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Gleivinė apsinešusi geltonomis apnašomis, kraujavimo jokio, buvo praėję keletas valandų, tai kraujosruvos pilnai išryškėja, nubrozdinimas plaštakoje nekraujuojantis, tai atitinka nurodytam laikui, medicininiu buvo praėję 8-12 valandų nuo sužalojimų iki apžiūros. Kalbėjo su tiriamuoju, jis sakė, kad gavo į "dūdą", trenkėsi pakaušiu ir galėjo aptemti sąmonė, nuvirto prie seifo, kur laikė ginklą. Pasidaryti sau kraujosruvą nugaroje, pakaušyje mažai tikėtina, guzas buvo kaip reikiant. Rasti sužalojimai vienodo senumo. Tikėtina, kad M. buvo sužalotas, o ne pats susižalojo. M. sakė, kad gavo smūgius koja. Mušant koja, būdinga kraujosruva nugaros srityje, sužalojimas žąste. Kita vertus, kai kuriuos sužalojimus galėjo pasidaryti ir pats - galėjo smūgiuoti sau į veidą, į lūpas. Galima smūgiuojant ranka į sieną, bet sau į lūpą tiek netrenksi, kad nugriūti. Žasto, nugaros sužalojimus galėjo gauti suduodant smūgius kietu buku daiktu, galėjo būti kumštis, koja, apauta batu ar kitas panašias savybes turintis daiktas. Pakaušiui būdingas sužalojimas griūvant ir atsitrenkiant, nuo smūgio į veidą gaunasi kritimas ir atsitrenkimas į kažkokį tai daiktą, o žąste ir nugaroje gaunasi jau suduodant. Po smūgio sudavimo lūpos patinimas išryškėja tuoj pat, sustorėja audiniai.
Patikrinus alkotesteriu, 2017-05-29 23 val. 36 min. S. M. nustatytas 1,84 promilės girtumas (t. 3, b. l. 70).
Žemesnės instancijos teismas
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vieno aukšto namas su mansarda, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu kambaryje rasta deformuota kulka, šovinio tūtelė bei užfiksuotas pažeidimas radiatoriuje ir palangėje. Kambaryje, ant grindų užfiksuotos raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraują, dėmės, išvartyti baldai. Iš seifo paimtas pistoletas "Walther" (t. 1, b. l. 34-44). Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimta pažeista, galimai su šūvio pėdsakais, laminuotos grindų dangos plokštė ir balkio fragmentas, taip pat koridoriuje ant laiptų buvusi A. B. kuprinė su jo asmeniniais daiktais (t. 1, b. l. 46-52), kuri po to apžiūrėta (t. 1, b. l. 53-60).
Specialisto išvadoje Nr. 11-1394(17) konstatuota, kad ant lipdukų su mikrodalelėmis nuo S. M. rankų ir galvos plaukų yra šūvio pėdsakų, vienodų su šūvio pėdsakais iš įvykio vietoje rastų tūtelių ir ant tirti pateikto ginklo (t. 2, b. l. 95-96).
Specialisto išvadoje Nr. 11-1393(17) nurodyta, kad tirti pateiktos dvi tūtelės yra šautos pistolete "Walther P99". Dėl tirti pateiktų kulkų didelės deformacijos nėra galimybės nustatyti, ar jos buvo šautos iš minėto pistoleto (t. 2, b. l. 98-102).
Specialisto išvadoje Nr. 11-2083(17), MK87/2017(01) nurodyta, kad įvertinus ekspertiniam tyrimui pateiktus baudžiamosios bylos duomenis (įvykio vietos apžiūros protokole, papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, laminuotos grindų plokštės šautinio pažeidimo duomenis, teismo medicinos specialisto išvadą ir kt.) galima teigti, kad apžiūrėtose patalpose yra dviem šūviais padaryti pažeidimai: vieno šūvio metu - pažeidimas laminuotoje grindų plokštėje, kito šūvio metu - pažeidimai radiatoriuje, lango palangėje, lango stikle ir lango viršutinėje apdailoje. Pažeidimų radiatoriuje, lango palangėje, lango stikle ir lango viršutinėje apdailoje pobūdis, tarpusavio išsidėstymas, kulkos, rastos galiniame kambaryje deformacijų pobūdis (kulka suplota iš dviejų šonų, viename šone arčiau galvutės apvalkalas plyšęs) rodo, kad šie pažeidimai padaryti vienu šūviu. Po pataikymo į radiatoriaus viršutinę dalį kulka rikošetavo, pramušė palangę, rikošetavo nuo lango stiklo ir, atsitrenkusi į lango viršutinę apdailą, nukrito. Šūvio, kurio metu padarytas šautinis pažeidimas laminuotoje grindų plokštėje, kryptis buvo statmena išilginei plokštės ašiai ir iš viršaus žemyn maždaug 30° laipsnių kampu plokštės plokštumos atžvilgiu. Tai leidžia teigti, kad šūvio į laminuotą grindų plokštę metu ginklas buvo nukreiptas iš viršaus į apačią maždaug 30° kampu plokštės plokštumos atžvilgiu. Nustatyti, iš kokio atstumo buvo šauta į laminuotą grindų plokštę, negalima, nes pažeidime nėra požymių, leidžiančių apie tai spręsti. Dėl šios priežasties nustatyti, kokiame aukštyje buvo laikomas ginklas ir tuo pačiu, kokia buvo šovusiojo padėtis šūvio metu (ar šūvio metu šovusysis stovėjo, buvo pritūpęs, klūpėjo, sėdėjo ar gulėjo iškėlęs ranką su ginklu), negalima. Įtariamasis, gulėdamas ant grindų prie garso kolonėlių, taip kaip parodyta įvykio vietos apžiūros protokolo plane-schemoje, atlikti šūvio, kurio metu padarytas šautinis pažeidimas laminuotoje grindų plokštėje, negalėjo. Šio šūvio metu įtariamasis turėjo būti vertikalioje padėtyje.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyti, iš kokio atstumo buvo šauta pataikant į radiatoriaus viršutinę dalį, negalima, nes tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, leidžiančių apie tai spręsti. Radiatoriaus viršutinės dalies pažeidimas yra maždaug 70 cm atstume nuo grindų. Sprendžiant pagal rikošeto nuo radiatoriaus viršutinės dalies kryptį, šūvio kryptis buvo iš apačios į viršų radiatoriaus viršutinės dalies atžvilgiu. Ginklas šūvio metu buvo žemiau nei radiatoriaus viršus, tai yra mažesniame nei 70 cm aukštyje nuo grindų. Šovusysis ginklą laikyti tokiame aukštyje galėjo būdamas įvairiose padėtyse (būti pritūpęs, klūpėti, sėdėti, gulėti). Įtariamasis, gulėdamas ant grindų prie garso kolonėlių, taip kaip parodyta įvykio vietos apžiūros protokolo plane-schemoje, galėjo atlikti šūvį, kurio metu padaryti šautiniai pažeidimai radiatoriuje, lango palangėje, lango stikle ir lango viršutinėje apdailoje.
Tirti pateiktuose nukentėjusiojo drabužiuose yra šautiniai pažeidimai. Trikotažo marškinėlių priekyje vidurinėje dalyje yra šautinis pažeidimas - kulkos įėjimo vieta, padarytas apvalkaline, vario apvalkalą turinčia kulka, šaunant įrėmus ginklo vamzdžio laibgalį į kliūtį arba iš mažesnio nei 3 cm atstumo nuo ginklo vamzdžio laibgalio iki kliūties. Nukentėjusiojo A. B. šautinė pilvo sienos žaizda pagal išsidėstymą sutampa su šautiniu pažeidimu trikotažo marškinėlių priekyje vidurinėje dalyje. Tai rodo, kad trikotažo marškinėlių šautinis pažeidimas priekyje vidurinėje dalyje ir A. B. šautinė pilvo sienos žaizda padaryti vienu šūviu. Trikotažo marškinėlių, marškinių ir džemperio šautiniai pažeidimai nugaros pusėje pagal išsidėstymą sutampa su nukentėjusiojo A. B. šautine žaizda juosmens srityje. Tai rodo, kad trikotažo marškinėlių, marškinių ir džemperio kiauryminiai pažeidimai nugaros pusėje yra padaryti vienu, tuo pačiu šūviu, kaip ir A. B. šautinė žaizda juosmens srityje ir yra kulkos išėjimo vieta. Tokiu būdu nustatyta, kad tirti pateiktuose drabužiuose yra vienu šūviu padaryti pažeidimai ir tuo pačiu šūviu nukentėjusiojo A. B. kūne padaryti kūno sužalojimai. Šio šūvio kryptis buvo iš priekio atgal ir iš viršaus žemyn nukentėjusiojo kūno, esančio vertikalioje padėtyje, atžvilgiu. Šūvio metu ginklas buvo priešais nukentėjusįjį esant mažesniam negu 3 cm atstumui nuo ginklo vamzdžio laibgalio iki kliūties arba įrėmus ginklo vamzdžio laibgalį į kliūtį. Nustatyti, kokioje padėtyje buvo šovusysis, negalima, nes esant tokiam mažam šūvio atstumui, šovusysis galėjo būti įvairiose padėtyse.
Kaip minėta, įvykio vietoje esančiame name rasti ir užfiksuoti pažeidimai padaryti dviem šūviais. Duomenų apie tai, kad įvykio vietoje buvo padaryta daugiau negu du šūviai, nėra. Tai leidžia teigti, kad tirti pateiktuose drabužiuose esantys ir nukentėjusiojo A. B. kūne esantys kūno sužalojimai padaryti vienu iš šių dviejų šūvių. Įvertinus tyrimui pateiktos medžiagos duomenis, balistinio tyrimo duomenis, nukentėjusiojo radimo vietą, galima teigti, kad pažeidimas laminuotoje grindų plokštėje nebuvo padarytas tuo šūviu, kuriuo buvo sužalotas A. B.. A. B. nustatytas šautinis sužalojimas padarytas vienu ir tuo pačiu šūviu su pažeidimais radiatoriuje, lango palangėje, lango stikle ir lango viršutinėje apdailoje. Šio šūvio metu A. B. turėjo būti pasilenkęs į priekį ir pritūpęs ar priklaupęs taip, kad šautinio sužalojimo kanalas jo kūne būtų nukreiptas iš apačios į viršų grindų plokštumos atžvilgiu, o juosmens vieta su kulkos išėjimo žaizda buvo mažesniame nei 70 cm aukštyje nuo grindų. Šovusysis šio šūvio metu buvo žemiau nukentėjusiojo, tikėtina gulimoje padėtyje (t. 2, b. l. 107-117).
Žemesnės instancijos teismas
Nesutikdamas su šia specialisto išvada, įtariamojo S. M. gynėjas ikiteisminio tyrimo metu pateikė argumentus ir skaičiavimus, kurie jo, nuomone, paneigia specialistų išvadas apie šūvių aplinkybes (t. 4, b. l. 31-37). Specialisto išvadoje Nr. 11-1007(18) konstatuota, kad įtariamojo S. M. gynėjo pateikti duomenys ir vertinimai paremti sumodeliuotomis situacijomis, neatitinkančiomis faktiškai nustatytiems šautinio pažeidimo grindų plokštėje duomenims ir niekaip negali įtakoti (pakeisti) ankstesnės specialisto išvados, nes gynėjo sumodeliuotomis aplinkybėmis šūviai į grindų plokštę negalėjo būti padaryti (t. 2, b. l. 122-124).
Specialisto išvados Nr. 11-2083(17), MK87/2017(01), 11-1007(18) yra išsamiai ir įtikinamai argumentuotos, surašytos tyrimą atlikus aukščiausios kvalifikacijos ilgametę darbo patirtį turinčių ekspertų ir teismui abejonių nekelia. Todėl teisminio bylos nagrinėjimo metu įtariamojo S. M. gynėjo pareikštas prašymas pavesti ekspertams pakartotinai tirti ir vertinti gynėjo naujai sumodeliuotas situacijas apie šūvių aplinkybes, išdėstytas jo rašytiniame prašyme, prijungtame prie bylos (t. 5, b. l. 69-77), buvo atmestas konstatuojant, kad įrodinėjimo procesas nėra begalinis ir įrodymų turi būti renkama tiek, kiek jų reikalinga tam tikroms aplinkybėms patvirtinti ar paneigti. Kaip minėta, specialisto išvados Nr. 11-2083(17), MK87/2017(01), 11-1007(18), teismo vertinimu, pakankamai atsako į visus ekspertų kompetencijai priskirtus klausimus tiek, kiek turimų objektyvių ir abejonių nekeliančių pirminių tyrimui reikalingų duomenų pagrindu į juos įmanoma atsakyti. Todėl visų įmanomų gynėjo teikiamų sumodeliuotų situacijų ekspertinis tyrimas būtų aiškiai perteklinis ir netikslingas.
S. M. medicininiai dokumentai patvirtina jo turimas sveikatos problemas dėl 2006 m. turėtos stuburo traumos – nuolatinius nugaros skausmus, plintančius ir į kitas kūno vietas, fizinio krūvio netoleravimą (t. 5, b. l. 80-102).
Žemesnės instancijos teismas
Aukščiau aptartais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta ir dėl to ginčo nėra, jog 2017-05-29 laikotarpyje tarp 22 val. ir 23 val. (duomenys neskelbtini), S. M. namuose, išgertuvių metu įvykus konfliktui tarp S. M. ir A. B., S. M. panaudojo jam priklausantį ginklą - pistoletą Walther P99, du kartus iš jo iššaudamas, ko pasekoje viena kulka pataikė į A. B., padarydama kaltinime nurodytą sunkų sveikatos sutrikdymą. Apklaustų asmenų parodymais, specialistų išvadomis, apžiūrų protokolais nustatyta, kad konflikto metu jokių kitų asmenų, išskyrus S. M. ir A. B., įvykio vietoje nebuvo, konflikto metu viso buvo iššauti 2 šūviai, abu šūvius iš jam priklausančio ginklo iššovė S. M., vieno šūvio metu paleista kulka pataikė į A. B. ir jį sužalojo.
Tuo tarpu paties konflikto aplinkybių ir jo dalyvių vaidmens konflikte, taip pat ginklo panaudojimo aplinkybių nustatymo klausimas yra žymiai sudėtingesnis. A. B. yra kaltinamas tuo, kad konflikto metu S. M. sudavė smūgius ir tokiu būdu padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. S. M. kaltinamas tuo, jog šaudamas į A. B., tyčia sunkiai sutrikdė jo sveikatą, o pagal teisme pakeistą kaltinimą – pasikėsino jį nužudyti. Abu konflikto dalyviai savo kaltę neigia, byloje jie turi kaltinamojo teisinį statusą, t. y. neatsako už melagingų parodymų davimą ir turi teisę duoti tokius parodymus, kokius mano esant reikalingais ginantis nuo pateiktų kaltinimų. Taigi abiejų kaltinamųjų parodymus būtina vertinti itin kruopščiai ir atsargiai, o jais remtis galima tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Įrodinėjimą apsunkina ir aplinkybė, jog A. B. nurodo neatsimenantis paties konflikto ir jo sužalojimo aplinkybių, taigi nustatinėjant įvykio mechanizmą, byloje surinktų įrodymų kontekste iš esmės tenka analizuoti ir vertinti tik S. M. pateiktą įvykio versiją.
Žemesnės instancijos teismas
S. M. teigimu, po lauke vykusių išgertuvių jam įėjus į namo vidų, A. B. netikėtai be jokios priežasties jį užpuolė, smūgiuodamas pargriovė ir ėmė mušti. Gindamasis nuo užpuolimo, jis sugebėjo gulėdamas iš seifo išsitraukti pistoletą ir du kartus iššauti. Šovė tamsoje, norėdamas nutraukti B. smurtavimą, specialiai į jį nesitaikydamas, nesiekdamas sužaloti ar nužudyti, tačiau antruoju šūviu pataikė į B. ir jį sužalojo. Teismo vertinimu, tokia S. M. versija prieštarauja byloje surinktų įrodymų visetui.
Apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad abu kaltinamieji eilę metų palaikė artimus draugiškus tarpusavio santykius, turėjo bendrų interesų, nesipyko. Sugrįžęs iš ilgalaikės išvykos į užsienį, M. įvykio dieną pasikvietė B. išgerti ir pabendrauti. Abu kaltinamieji viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, jog išgertuvių metu tarp jų nekilo jokių ginčų ir konfliktų, išgertuvės vyko draugiškoje aplinkoje, abu kaltinamieji planavo kitą rytą vykti pirkti B. automobilio, tai patvirtino ir išgertuvėse kurį laiką dalyvavę ar atskirus išgertuvių momentus matę liudytojai R. P., A. J., D. A.. Abu kaltinamieji nuosekliai ir kategoriškai paneigė proceso metu kilusias versijas, jog tarp jų galėjo kilti koks nors ginčas dėl prieš keliolika metų B. sukeltos autoavarijos, kurios metu žuvo M. giminaitis, taip pat dėl religijos ir pasaulėžiūros klausimų.
S. M. teigimu, B. puolė jį mušti šaukdamas „mente, aš tave užmušiu“. Vienok abiejų kaltinamųjų parodymais nustatyta, kad ankstesnės M. tarnybos VSAT faktas buvo gerai žinomas B. ir netrukdė jų ilgametei draugystei bei nekėlė jokių tarpusavio nesusipratimų, dėl to jokių nesusipratimų nekilo ir prieš konfliktą vykusių išgertuvių metu. A. B. taipogi nurodė, kad ir jis pats yra tarnavęs pasienio apsaugoje, todėl ankstesnė M. tarnyba niekuomet nekėlė jam jokio priešiškumo. Pažymėtina, kad S. M. versija, jog B. puolė jį mušti šaukdamas „mente, aš tave užmušiu“, yra pakankamai vėlyva, iškelta tik paskutiniosios M. apklausos ikiteisminiame tyrime metu 2018-04-23, praėjus beveik 11 mėnesių po įvykio (t. 4, b. l. 27-29), tuo tarpu nei pirmojoje apklausoje, nei parodymų patikrinimo vietoje metu M. šios aplinkybės nenurodė. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas vertina šią M. versiją kaip pasirinktą gynybos taktiką, siekiant dirbtinai sukurti motyvą, dėl kurio B. neva galėjo jį užpulti. Kaip minėta, minimas M. aiškinimas paneigtas tiek B. parodymais, tiek ir visa įvykio situacija, jog ankstesnis M. tarnybos VSAT faktas nekliudė ilgametei kaltinamųjų draugystei ir dėl to nekilo jokių ginčų nei anksčiau, nei prieš konfliktą vykusių išgertuvių metu, todėl teismas jį atmeta kaip akivaizdžiai neatitinkantį tikrovės.
Aiškinantis konflikto kilimo priežastis, atkreiptinas dėmesys, kad 2017-05-30 03.45 val. paimtame A. B. kraujyje nustatyta 1,32 promilės etilo alkoholio koncentracija, o patikrinus alkotesteriu 2017-05-29 23 val. 36 min. S. M. nustatytas 1,84 promilės girtumas. Iš teismo medicinos teorijos ir panašaus pobūdžio bylų žinoma, jog per valandą žmogaus organizme oksiduojasi vidutiniškai apie 0,15 promilės alkoholio. Priimant dėmesin, jog konfliktas įvyko 2017-05-29 tarp 22-23 val., bei įvertinant kaltinamųjų ištyrimo dėl girtumo laiką matyti, kad konflikto metu abu kaltinamieji buvo vidutinio girtumo laipsnio, jų girtumas tuo metu siekė apie 2 promiles (B. girtumas, tikėtina, buvo dar šiek tiek didesnis).
Apklaustų asmenų parodymais, bylos dokumentais taip pat nustatyta, kad abu kaltinamieji anksčiau yra turėję problemų dėl alkoholizmo, o prieš įvykį vartojo alkoholį po ilgos abstinencijos pertraukos (D. A., S. B. parodymai, A. B. ir S. M. medicinos dokumentų išrašai – t. 3, b. l. 20, 159-160). Iš B. charakterizuojančių bylos duomenų matyti, kad 2013 m. jis baustas administracine tvarka dėl girtavimo, girtas darė ir kitus administracinius pažeidimus, 2015 m. buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje, tame tarpe ir dėl priklausomybės nuo alkoholio bei raminamųjų vaistų (t. 3, b. l. 1-28). Iš medicininių dokumentų ir specialisto išvados matyti, kad M. yra diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (t. 3, b. l. 71-167).
Žemesnės instancijos teismas
Tuo būdu, nustačius, kad kaltinamieji tarpusavyje palaikė ilgamečius artimus ir draugiškus tarpusavio santykius ir neturėjo jokio motyvo pyktis nei anksčiau, nei betarpiškai prieš konfliktą vykusių išgertuvių metu, galima daryti išvadą, jog konfliktas spontaniškai kilo būtent dėl kaltinamųjų girtumo, kuomet abu kaltinamieji, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, po pakankamai ilgos abstinencijos laikotarpio pavartojo didelį kiekį alkoholio ir ženkliai apsvaigo iki vidutinio, apie 2 promilių koncentraciją siekiančio girtumo laipsnio.
Kaip minėta, B. nurodo, jog atgavęs sąmonę ligoninėje, konflikto aplinkybių visiškai neprisiminė ir iki šiol neprisimena, tuo tarpu M. teigia, jog B. jį netikėtai užpuolė ir ėmė mušti, po ko jis gindamasis panaudojo ginklą. Teismo įsitikinimu, kruopšti byloje surinktų įrodymų ir jais nustatytų aplinkybių analizė paneigia tokį M. aiškinimą.
Kaltinamasis B., liudytojais apklausti jo mama ir brolis kategoriškai patvirtino, kad B. nei būdamas blaivus, nei, tuo labiau, būdamas girtas, niekuomet nebūna agresyvus (to neneigia ir M.), todėl yra visiškai neįtikinama ir nebūdinga, kad B. būtų pradėjęs pirmas naudoti smurtą prieš M., tuo labiau, nesant tam jokios pamatuotos priežasties. Nors kaltinamasis B., liudytojai D. B., K. K. M. taip pat apibūdino kaip ramų, nepasižymintį agresyvumu asmenį, liudytoja S. B. parodė iš M. pažįstančių asmenų žinanti, kad išgėręs jis tampa priekabus ir konfliktiškas. A. B., D. B. ir S. B. taip pat nurodė D. B. betarpiškai stebėtą įvykį, kurio metu S. M., demonstruodamas D. B. turimą ginklą, kieme juo šaudė į katiną ir peršovė dviratį (S. M. šios aplinkybės neneigia), A. B. pateikė minimo dviračio nuotraukas, kuriuose matyti pažeidimas, pasak D. B., padarytas M. šūviu (t. 4, b. l. 114).
M. teigimu, jis buvo netikėtai užpultas B., kuomet lauke vykusių išgertuvių metu užėjo į namo vidų. Tačiau B. nurodo prisimenantis aplinkybę, jog susitarę su M. kitą rytą važiuoti pirkti automobilio, jie taip pat sutarė, kad B. liks nakvoti pas M.. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja S. B., nurodžiusi, jog pokalbio telefonu su A. metu apie 22 val. A. sakė ketinantis nakvoti pas M.. Be to, B. nurodė, kad jam grįžus iš ligoninės, susitikimo metu M. grąžino jam batus, kuriuos jis avėjo prieš konfliktą ir kuriuos M. vėliau rado tvarkingai padėtus kambaryje (to neneigia ir M.). Ikiteisminio tyrimo metu B. pateikė šiuos batus apžiūrai bei paaiškino, kad batai yra tokio tipo, jog savaime nukristi nuo jo kojų negalėjo (t. 1, b. l. 78-79; t. 3, b. l. 43-63). Visi teisme apklausti įvykio vietoje po nusikaltimo buvę asmenys patvirtino, kad niekas sužeistajam B., prieš jį išgabenant GMP automobiliu, batų nenuavė, o įvykio vietos apžiūros metu batai buvo rasti tvarkingai padėti kambaryje (fotonuotraukos Nr. 3, Nr. 4 fotolentelėje prie įvykio vietos apžiūros protokolo). Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog prieš konfliktą B. buvo namo viduje kartu su M. ir, ruošdamasis pas jį nakvoti, jau buvo nusiavęs bei kambaryje pasidėjęs savo batus, ir tuo pačiu paneigia M. versiją, jog vos jam užėjus į namo vidų, iš kiemo atėjęs B. jį netikėtai užpuolė.
Nors M. teigia, kad pirmąjį stiprų B. smūgį, nuo kurio pargriuvo, gavo į dešinę pakaušio pusę (tai M. akivaizdžiai demonstruoja ir parodymų patikrinimo vietoje metu – t. 4, b. l. 19), teismo medicinos specialisto išvadoje jam nustatytas skausmingas audinių patinimas pakaušio kairėje pusėje, dešinėje pakaušio pusėje jokių sužalojimų nenustatyta. Be to, teismo medicinos eksperto vertinimu, M. nustatytas pakaušio sužalojimas pagal savo pobūdį ir lokalizaciją būdingas traumai, kuri gaunama griūnant ir atsitrenkiant, o ne suduodant tiesioginį smūgį. Ekspertas taip pat paaiškino, kad apžiūros metu kalbėjo su tiriamuoju, jis sakė, kad „gavo į dūdą", trenkėsi pakaušiu ir galėjo aptemti sąmonė, teismo medicinos specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad tiriamasis sakosi buvęs be sąmonės.
M. teigia, jog pargriuvęs po pirmojo smūgio, B. toliau buvo intensyviai mušamas, jam buvo suduodami stiprūs smūgiai į įvairias kūno vietas, tačiau iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad M. nebuvo nustatyta jokių ženklesnių sužalojimų, būdingų intensyviam mušimui (apie tai dar bus kalbama tolesnėje nuosprendžio dalyje). Kita vertus, visiškai neįtikinamas ir M. aiškinimas, jog po pirmo suduoto stipraus smūgio į pakaušį, būdamas aptemusios sąmonės, pargriautas ir intensyviai mušamas B., jis būtų sugebėjęs atsirakinti seifo duris, jas atidaryti, išsitraukti iš seifo pistoletą ir jį panaudoti, B. jam visiškai netrukdant atlikti šiuos veiksmus.
Kaip nurodo M., jis sužalojo B. antruoju šūviu, ekspertai nustatė, kad tuo pačiu šūviu padaryti pažeidimai radiatoriuje, lango palangėje, lango stikle ir lango viršutinėje apdailoje. Pasak M., išsitraukęs iš seifo pistoletą, jis gulėdamas kiek galėdamas aukščiau iškėlė ranką ir šovė į grindis tikėdamasis, kad šūvio garsas sustabdys smurtaujantį A., po šūvio A. nenustojo ir toliau jį mušė, tuomet jis iššovė į tamsą, į A. balso pusę. Taigi, pasak M., jis abu šūvius paleido gulėdamas iš tos pačios vietos. Ši M. versija visiškai paneigta specialisto išvadomis Nr. 11-2083(17), MK87/2017(01), 11-1007(18), kuriose ekspertai argumentuotai nustatė, jog M. negalėjo atlikti pirmojo šūvio, padariusio grindų dangos pažeidimą, iš tos vietos, kurioje jis parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė gulėjęs šūvio metu, be to, šis šūvis galėjo būti atliktas tik M. esant vertikalioje padėtyje ir negalėjo būti atliktas jo nurodytu būdu gulint, nes tokioje padėtyje neįmanoma iškelti ginklą į reikiamą aukštį, atitinkantį nustatytą šūvio kryptį (vertinant M. nurodytas aplinkybes, jog jis šūvio metu buvo intensyviai mušamas, atlikti šūvį jo nurodytu būdu, gulimoje padėtyje maksimaliai iškeliant ranką ir saugantis nesužeisti B., apskritai vargu ar būtų įmanoma).
Aptarti įrodymai visiškai paneigia M. nurodytas aplinkybes, neva jis, B. pargriautas ir intensyviai mušamas, gulėdamas pasiėmė iš seifo pistoletą ir iš tos pat vietos gulėdamas paleido du šūvius, pirmuoju šūviu stengdamasis nekliudyti B., o antruoju šaudamas į jo balso pusę. Nustatyta, jog pirmąjį šūvį M. iššovė, būdamas vertikalioje padėtyje ir ne toje vietoje, kur nurodė gulėjęs ir šovęs parodymų patikrinimo vietoje metu. Iš specialisto išvados Nr. 11-1007(18) matyti (t. 2, b. l. 121-124), kad šūvio metu M. galėjo būti maždaug 2,2 metro atstume nuo pažeidimo vietos grindų plokštėje, o ginklas turėjo būti laikomas maždaug 1,28 metro aukštyje nuo grindų, ir šauta buvo maždaug iš tos vietos, kur įvykio vietos apžiūros metu buvo rastos kraujo dėmės, o šalia jų – gulintis sužalotas B.. Įvykio vietos apžiūros protokole taip pat užfiksuota, kad tarp specialisto išvadoje nurodytos M. buvimo vietos pirmojo šūvio metu ir šautinio pažeidimo grindyse visos trys šalia valgomojo stalo buvę kėdės yra nuverstos. Nors B. nurodo šiuo metu visiškai neprisimenantis sužalojimo aplinkybių, tačiau liudytojai J., B. parodė, jog vežant GMP automobiliu ir atgabenus į ligoninę, B. dar buvo sąmoningas ir medikams nurodė, kad į jį šovė 2 kartus, ir 1 kartą pataikė.
Aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, jog kaltinamiesiems namo viduje dėl girtumo susipykus, M. konfliktui spręsti iš seifo pasiėmė pistoletą, o B., išsigandęs skubiai traukėsi į svetainės kraštą, išvartydamas kėdes, tuo metu M. šovė į B., bet nepataikė. Aplinkybė, jog šūvio metu nebuvo padaryti pažeidimai valgomajame stale ir kėdėse patvirtina, kad šūvis buvo paleistas jau po to, kai bėgdamas nuo gresiančio šūvio, B. jas išstumdė, ir paneigia tikimybę, kad M. šovė į besiartinantį prie jo iš už kėdžių ir stalo B.. Kaip matyti, antrasis M. šūvis buvo paleistas, jam būnant iš esmės toje pat vietoje, tik jau kitoje, tikėtinai gulimoje, padėtyje. Ši aplinkybė bei abiejų kaltinamųjų sužalojimų pobūdis leidžia daryti kitą svarbią išvadą, jog B., po pirmojo M. šūvio supratęs, kad grėsmė yra tikrai reali, M. šaudo, o jis iš esmės nebeturi galimybių pabėgti, puolė M., mėgindamas atimti iš jo ginklą, ir jį pargriovė. Tolesnių grumtynių metu, B. užvirtus ant pargriauto M. ir bandant atimti ginklą, M. pavyko iššauti, šio šūvio metu B. buvo padaryti specialisto išvadoje nurodyti kūno sužalojimai.
Byloje iš esmės nepavyko pašalinti B. gynėjos iškeltų abejonių, jog visus ar dalį teismo medicinos specialisto nustatytų kūno sužalojimų M. galėjo patirti jau po įvykio, tame tarpe ir pats sąmoningai susižalodamas areštinėje, kad šiais sužalojimais vėliau galėtų grįsti savo gynybinę versiją. Nustatyta, kad M. teismo medicinos eksperto buvo apžiūrėtas 2017-05-30 apie 13 val., t. y. praėjus apie 14 valandų po įvykio. Eksperto teigimu, medicininiu požiūriu buvo praėję 8-12 valandų nuo sužalojimų padarymo iki apžiūros. Suprantama, jog nagrinėjamoje situacijoje ekspertas neturi galimybių nustatyti sužalojimų padarymo laiką 1-2 valandų tikslumu, tačiau eksperto nurodomas sužalojimų padarymo laikotarpis yra artimesnis laikui, kuomet M. buvo sulaikytas atvykusių į įvykio vietą policijos pareigūnų, o po to patalpintas į (duomenys neskelbtini) PK laikino sulaikymo kamerą ir (duomenys neskelbtini) VPK areštinę. Pažymėtina, jog apklausiamas teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad M. lūpos sužalojimas buvo gerai matomas ir aiškiai pastebimas, tuo tarpu liudytoja K. K., pirmoji mačiusi M. po įvykio, ir policijos pareigūnai, sulaikę M. įvykio vietoje bei patalpinę jį į areštinę parodė, kad jokių vizualiai matomų M. kūno sužalojimų nepastebėjo. Atkreiptinas dėmesys, jog pats M. nei K. K., nei jį sulaikiusiems policijos pareigūnams nenurodė, kad buvo užpultas ir sužalotas B., nors akivaizdu, jog tokias aplinkybes paaiškinti tiek kaimynei, kas kurią atėjo kviesti pagalbos, tiek apie įvykį klausinėjusiems policijos pareigūnams būtų buvę natūralu. Jokiais sužalojimais M. nesiskundė ir patalpinamas į areštinę, nors buvo pildomas atitinkamas protokolas, kuriame M. pasirašytinai patvirtino nusiskundimų neturintis.
Kita vertus, net ir darant prielaidą, jog M. sužalojimai liko pareigūnų nepastebėti ir galėjo būti patirti konflikto metu, visi jie, pasak eksperto, galėjo būti padaryti grumtynių, ristynių metu, kuomet B. bandė atimti ir M. ginklą. Kaip minėta, teismo medicinos specialisto išvada ir eksperto paaiškinimai paneigia M. versiją apie jam suduotą smūgį į pakaušį, nes pakaušio sužalojimo lokalizacija yra kitoje vietoje, nei M. nurodo gavęs smūgį, ir šis sužalojimas, pasak eksperto, yra būdingas traumai griūnant ir atsitrenkiant po patirto poveikio į priekinę kūno dalį. Visos šios aplinkybės pilnai paaiškina ir atitinka nustatytą įvykio mechanizmą, kuomet B., siekdamas atimti ginklą, stumdamas ar smūgiuodamas pargriovė M., pastarajam griuvimo metu susižalojant pakaušį, o tolesnių grumtynių/ristynių metu, M. gulint ant grindų, o B., kaip nurodyta specialisto išvadoje, būnant virš M. pasilenkus į priekį ir pritūpus ar priklaupus bei bandant išplėšti iš M. rankų ginklą, M., būdamas žemiau nukentėjusiojo, kaip pats nurodė - gulimoje padėtyje, iš itin artimo ne didesnio kaip 3 cm atstumo iššovė ir sužalojo B..
Byloje surinktais, teismo ištirtais ir išanalizuotais įrodymais nustatytas įvykio mechanizmas paneigia M. versiją, neva jis panaudojo ginklą savigynos tikslais, B. staiga ir netikėtai ėmus naudoti intensyvų fizinį smurtą. Kaip minėta, M. nenustatyta kūno sužalojimų, turėjusių neišvengiamai atsirasti patiriant fizinį smurtą jo nurodytomis aplinkybėmis, nustatyta, kad pirmąjį šūvį jis šovė ne gulėdamas jo nurodytoje vietoje, o būdamas vertikalioje padėtyje ir kitoje vietoje. Aukščiau detaliai aptarta įvykio eiga patvirtina, kad kaltinamiesiems išgertuvių metu susipykus, M., dar nepatyręs jokio fizinio smurto ir neturėdamas jokio pamatuoto pagrindo ginklo naudojimui, išsitraukė iš seifo pistoletą, ketindamas jį panaudoti prieš B., ką akivaizdžiai patvirtina ir po to sekęs šūvis į B. pusę, pastarojo nekliudęs ir pataikęs į grindis. A. B., pamatęs, jog girtas M. išsitraukė ginklą ir akivaizdžiai ketina ginklą panaudoti prieš jį, išsigandęs bandė trauktis į kambario galą, išvartydamas prie stalo buvusias kėdes, tačiau M. iššovus supratęs, kad pasislėpti nėra kur ir vienintelė galimybė išvengti realios grėsmės yra ginklo atėmimas, puolė M., jį pargriovė ir bandė išplėšti ginklą, ko pasekoje grumiantis dėl ginklo M. iššovė antrą kartą ir šiuo šūviu sužalojo B..
Išsiaiškinus B. sužalojimo mechanizmą, toliau sprendžiamas klausimas dėl pripažintų įrodytais M. veiksmų kvalifikavimo. Prokuroras kaltinamajame akte M. veiką kvalifikavo kaip tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą, teisme pakeistu kaltinimu B. ir jo gynėja prašo veiką kvalifikuoti kaip pasikėsinimą nužudyti, tuo tarpu M. gynėjas veiką vertina kaip būtinąją gintį ar jos ribų peržengimą. Pagal teismo nustatytą įvykio mechanizmą teoriškai įmanomas ir veikos kvalifikavimas kaip sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo.
Kaip jau minėta, M. versija dėl būtinosios ginties ar jos ribų peržengimo byloje surinktais įrodymais yra paneigta, nustatyta, kad M. pradėjo naudoti ginklą neturėdamas tam jokio pamatuoto preteksto, o antrasis, B. sužalojęs šūvis buvo iššautas, besiginančiojo vaidmenyje atsidūrusiam B. bandant atimti iš M. ginklą. Byloje taipogi nenustatyta, kad M. būtų turėjęs tiesioginę tyčią ir siekęs atimti gyvybę B.. Akivaizdu, jog pirmasis M. šūvis buvo paleistas į B. pusę, tačiau specialisto išvada nustatyta šūvio trajektorija iš viršaus žemyn ir kulkos padarytas grindų pažeidimas leidžia teigti, kad šis šūvis buvo skirtas arba B. pagąsdinti ir įbauginti, tiesiogiai nesiekiant jo sužaloti ar atimti gyvybės, arba buvo taikomasi į kojas, vėlgi siekiant tik padaryti kūno sužalojimą, o ne atimti gyvybę. Nėra pagrindo išvadai, jog M. būtų siekęs atimti B. gyvybę ir antruoju šūviu. Nustatyta, kad šį šūvį M. iššovė gulėdamas, kuomet jį pargriovęs B. bandė atimti iš M. pistoletą. Akivaizdu, jog tokioje situacijoje paspausdamas pistoleto gaiduką ir iššaudamas, M. neabejotinai suprato, kad šūviu neišvengiamai sužalos virš jo pasilenkusį ir bandantį išplėšti pistoletą iš jo rankų B.. Atsižvelgiant į tai, kad M. gulėjo pargriautas ant grindų, o B. buvo pritūpęs ar priklaupęs ir pasilenkęs virš jo, ir savo rankomis bandė išplėšti pistoletą iš M. rankų, M. nebuvo jokio pamatuoto pagrindo tikėtis ir kliautis, jog abiems kaltinamiesiems esant tokioje padėtyje atliktas šūvis galėtų apskritai nekliudyti B. ir nepadaryti jam jokio sužalojimo (šūvio metu ginklo vamzdis buvo prie pat B. kūno, ir laisvos erdvės šūviui nebuvo). Taigi šiuo atveju nėra pagrindo išvadai ir apie neatsargią M. kaltės formą – pasekmių nenumatymą ar lengvabūdišką tikėjimąsi jų išvengti. Kita vertus, nenustatyta, kad duotoje situacijoje M. būtų siekęs padaryti būtent pavojingą gyvybei kūno sužalojimą ir apskritai turėjęs galimybę pasirinkti ir nusitaikyti, į kurią B. kūno vietą iššauti. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju M. tenkino bet kokios pasekmės, t. y. bet kokio masto (nežymaus, nesunkaus ar sunkaus) kūno sužalojimo padarymas, šių galimų pasekmių konkrečiau nedetalizuojant ir nesiekiant būtent gyvybės atėmimo. Aplinkybę, jog M. nesiekė atimti gyvybę B., patvirtina ir jo elgesys po B. sužalojimo – M. ginklo daugiau nebenaudojo, nors ginklo dėtuvėje dar buvo šovinių, priešingai, pagal turimas pirmosios pagalbos teikimo žinias patarė B., kaip stabdyti kraujavimą, o pats, nepavykus turimu telefonu iškviesti pagalbos, nedelsdamas nuėjo kviesti pagalbos pas artimiausią kaimynę K.. To pasekoje, netrukus atvykus GMP ir nugabenus sužeistąjį į ligoninę, dėka laiku suteiktos kvalifikuotos medicininės pagalbos medikams pavyko išgelbėti B. gyvybę. Remiantis išdėstytu, M. veika pagal kilusias pasekmes kvalifikuojama pagal BK 135 str. 1 d. kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas, remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu (BPK 256 str. 2 d.). S. M. kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.
B. buvo kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d. tuo, jog to paties konflikto metu sudavė M. ne mažiau 5 smūgių į įvairias kūno vietas ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą - nubrozdinimą viršutinės lūpos gleivinėje, patinimą pakaušio kairėje pusėje, poodines kraujosruvas dešinės plaštakos 4-to piršto nugariniame paviršiuje, kairiajame žąste, nugaros dešinės menties projekcijoje. Iš ankstesnėje nuosprendžio dalyje išdėstytų argumentų matyti, kad šis A. B. inkriminuotas kaltinimas teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Byloje surinktais įrodymais liko iki galo nepaneigta B. gynybos versija, jog visus ar dalį jam nustatytų sužalojimų M. galėjo patirti jau po įvykio, galimai ir pats žalodamasis savo kuriamai gynybos versijai pagrįsti. Kita vertus, teismo medicinos specialisto išvada ir paaiškinimais nustatyta, kad sužalojimus M. galėjo patirti ne tik dėl jam suduotų smūgių, bet ir grumtynių, ristynių metu, atsitrenkdamas į kietus daiktus. Ankstesnėje nuosprendžio dalyje, detaliai analizuojant konflikto mechanizmą jau paneigta M. versija, neva jis panaudojo ginklą, gindamasis nuo B. užpuolimo ir smurtavimo. Nenustatyta, kad prieš M. panaudojant ginklą, B. būtų atlikęs prieš jį kokius nors fizinio smurto veiksmus. Nustatyta priešingai, jog tik po pirmo į jo pusę paleisto šūvio, jau būdamas besiginančiojo vaidmenyje ir neturėdamas kitų galimybių išvengti realios grėsmės dėl tolesnio ginklo naudojimo, B. puolė M., jį pargriovė ir bandė atimti ginklą, būtent šiuo metu ir buvo paleistas antrasis šūvis. Išnaudojus visas galimybes, byloje nepavyko tiksliai nustatyti, kokius tiksliai veiksmus B. atliko šių grumtynių dėl ginklo metu ir kokiu būdu pargriovė M., tačiau akivaizdu, jog visi aptarti B. veiksmai buvo nukreipti ne į M. žalojimą ar fizinio skausmo kėlimą, jais buvo siekiama atimti iš M. ginklą ir tokiu būdu išvengti tolesnio ginklo naudojimo prieš B.. Byloje nėra įrodymų, kurie galėtų patikimai ir neginčijamai patvirtinti, jog B. būtų sudavęs M. bent 1 iš 5 kaltinime inkriminuotų smūgių, kaip minėta, M. jam nustatytus sužalojimus galėjo patirti ne tik nuo smūgių sudavimo, bet ir atsitrenkdamas grumtynių metu ar net ir vėlesniu laikotarpiu jau po įvykio. Todėl, patikimai nenustačius nei smūgių sudavimo fakto, taip pat nenustačius B. tyčios sužaloti M., dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. B. išteisinamas jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Skirdamas bausmę S. M., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis po nusikaltimo suteikė nukentėjusiajam pagalbą ir aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių nusikaltimo padarinių (liepė gulinčiam sužeistam B. kiek galint susiriesti ir užspausti žaizdą, o pats nuėjo pas kaimynę kviesti GMP) - BK 59 str. 1 d. 1 p. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalto, būdamas ženkliai apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo tiesioginės reikšmės neadekvačiam kaltinamojo elgesiui susidariusioje situacijoje ir nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat tai, jog nusikaltimas buvo padarytas, panaudojant šaunamąjį ginklą (BK 60 str. 1 d. 10 p.).
BK 41 str. numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.
S. M. neteistas, po nusikaltimo padarymo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra 58 metų amžiaus, turi fizinės sveikatos problemų dėl praeityje patirtos stuburo traumos, taip pat ir psichinės sveikatos problemų dėl ilgamečio piktnaudžiavimo ir priklausomybės nuo alkoholio. S. M. padarė tyčinį sunkų smurtinį nusikaltimą, sunkiai sutrikdė pakankamai jauno žmogaus sveikatą, nukentėjusysis po patirtų sužalojimų tik laimingo atsitiktinumo dėka liko gyvas, o tolesnis jo gyvenimas dėl patirtų sužalojimų nebus pilnavertis. M. nusikalto jo paties suorganizuotų išgertuvių metu, pats konfliktas vėlgi kilo dėl besaikio alkoholio vartojimo, girtumas apsprendė ir M. nusikalstamus veiksmus konflikto metu, kurio metu kaltinamasis be jokio pamatuoto preteksto sunkiai sužalojo savo ilgametį draugą. Visa tai leidžia teigti, jog padarytas nusikaltimas buvo dėsninga M. pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo (piktnaudžiavimo alkoholiu) pasekmė – iš medicininių dokumentų išrašo (t. 3, b. l. 159-160) matyti, kad M. priklausomas nuo alkoholio daug metų, nuo 2010 metų kartojasi intensyvūs užgėrimai, trunkantys nuo 2 savaičių iki 2 mėnesių laiko, pacientas nesuvokia alkoholio daromos žalos organizmui, neigia priklausomybės problemą ir yra nekritiškas savo elgesiui, užgėrimai tęsėsi ir po nusikaltimo padarymo. Pažymėtina, kad M. nekritiškai vertina ir savo padarytą nusikaltimą – jis savo kaltės nepripažino ir nei kiek nesigaili nusikaltęs, proceso metu nebuvo nuoširdus, melavo ir išsisukinėjo, bandydamas išvengti atsakomybės. Nors nuo nusikaltimo padarymo praėjo jau beveik 2 metai laiko, kaltinamasis iki šiol neatlygino nukentėjusiajam net dalies padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Įvertinus visas šias aplinkybes, taip pat nustačius 1 kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir 2 jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai M. gali būti pasiekti, tik paskyrus jam artimą sankcijos vidurkiui realią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 113-117), kuriuo prašo iš kaltinamojo S. M. priteisti A. B. 27389,20 euro dydžio gydymo išlaidas, patvirtintas gydymo įstaigų pateiktais duomenimis. Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamajam tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį, jis dėl sužalojimų buvo gydomas. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai apmokėjo, todėl išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. Vadovaujantis CK 6. 263 str. 2 d. kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas.
A. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo S. M. priteisti 1421,35 euro turtinės ir 15000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 82-110; 4 t., b. l. 103-113). Nurodo, jog turtinę žalą sudaro sumokėtas sveikatos draudimo mokestis nuo sužalojimo dienos iki neįgalumo nustatymo, išlaidos už vaistus ir slaugos priemones, išlaidos kurui, kurios buvo patirtos, tėvams vykstant jo slaugyti į Klaipėdą. Neturtinę žalą sudaro fizinės ir dvasinės kančios, patirtos per beveik metus laiko trukusį gydymą po patirto sužalojimo, per šį laikotarpį nuolat trukusi baimė ir netikrumas dėl gydymo sėkmės ir gyvybės išsaugojimo, taip pat pergyvenimai ir nepatogumai dėl po sužeidimo nepataisomai pašlijusios sveikatos, darbingumo netekimo, sužlugusių asmeninio gyvenimo ir darbinės veiklos planų.
Nukentėjusiojo nurodytos jo turėtos ir pateiktais dokumentais pagrįstos dėl sužalojimo patirtos išlaidos atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju padariniai vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jie paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimą. Jeigu padariniai yra susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, fizinio skausmo kentėjimu, lydimo nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jie yra susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl padarinių šalinimo, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007). Jei asmuo patyrė skausmą ar patiria laisvės ir kitokius suvaržymus bei frustraciją dėl to, kad sutrikdžius sveikatą visam gyvenimui tapo neįgalus ir pan., suprantama, kad iki žalos padarymo buvusios situacijos atkurti materialinėmis priemonėmis yra neįmanoma. Konstitucinis Teismas, nurodydamas, kad „moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas. Nusikalstamais kaltinamojo S. M. veiksmais A. B. buvo labai sunkiai sužalotas ir liko gyvas tik kvalifikuotai suteiktos medicininės pagalbos dėka. Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų ilgą laiką gydėsi, prarado didelę dalį darbingumo, sveikata ir šiuo metu iki galo neatsistatė ir į buvusią iki sužeidimo padėtį dėl inksto bei tulžies pūslės pašalinimo niekuomet neatsistatys, liekamieji potrauminiai reiškiniai kels nukentėjusiajak nepatogumus iki gyvenimo pabaigos. Dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų A. B. patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, fizines kančias ir kitus iki šiol tebesitęsiančius nepatogumus, susijusius su sveikatos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu – tenka riboti fizinį aktyvumą, maistą, teko nutraukti prieš sužalojimą pradėtą darbinę veiklą, dėl prarastos didžiosios dalies darbingumo ir pašlijusios sveikatos itin sumažėjo galimybės rasti pragyvenimo šaltinį, kurti sėkmingus asmeninius ir šeiminius santykius. Neturtinė žala padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais bei sukeliant relią grėsmę nukentėjusiojo gyvybei. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, neturtinė žala turi būti atlyginta. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką matyti, kad esant teismų konstatuotam panašaus pobūdžio sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas, paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-181/2010, 2K-370/2012, 2K-195/2014). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir bendrą neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose, teismas laiko, jog nukentėjusiojo prašoma priteisti 15000 eurų kompensacija neturtinei žalai atlyginti maksimaliai atitinka nuteistojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-244-942/2015). Pažymėtina, kad S. M. parodymais nustatyta, jog iki nusikaltimo padarymo jis nuolat ilgiems laikotarpiams išvykdavo gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini), ten gaudavo pajamas, byloje yra apribotos S. M. nuosavybės teisės į jam priklausantį pakankamai didelės vertės turtą, taigi S. M. yra finansiškai pajėgus atlyginti didelę dalį iš jo priteisiamų sumų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui.
Nagrinėjant bylą teisme, dalyvavo šiuo nuosprendžiu dėl jam inkriminuoto kaltinimo išteisinamo ir nukentėjusiojo nuo kaltinamojo S. M. nusikalstamų veiksmų A. B. gynėja/įgaliotoji atstovė advokatė I. Grikšelienė, iš pateiktų kvitų matosi (t. 5, b. l. 40-42, 103), kad įgaliotosios atstovės/gynėjos paslaugoms apmokėti nukentėjusysis proceso metu sumokėjo 2300 eurų. BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. A. B. prašymas atlyginti turėtas atstovavimo išlaidas yra pagrįstas ir tenkintinas. Advokatė I. Grikšelienė teikė A. B. teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme daugiau nei pusantrų metų laiko, dalyvavo proceso veiksmuose, rengė civilinį ieškinį, kuris šiuo nuosprendžiu visiškai tenkinamas, dalyvavo teismo posėdžiuose, todėl prašoma išieškoti išlaidų suma atitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijus, iš kaltinamojo S. M. išieškotina 2300 eurų atstovo paslaugoms apmokėti A. B. naudai. Kadangi A. B. šioje byloje išteisinamas, kaltinamojo S. M. turėtos išlaidos gynėjo paslaugoms apmokėti (t. 5, b. l. 113-114) iš A. B. nepriteisiamos.
Remiantis BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d., iš kaltinamojo S. M. išieškotinos liudytojų kelionės išlaidos 44 eurai 91 ct. (t. 5, b. l. 64, 108).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
· pistoletas Walther FA64758 su dėtuve, 9 mm kalibro šoviniai, dėtuvė ir ginklo dėžutė – konfiskuotini (BK 72 str. 1, 2 ir 3 d., BPK 94 str. 1 d. 1 p.),
· A. B. rūbai, supakuoti pakete Nr. 342096, vokai su nuoplovomis, laminuota grindų plokštė, medžio dalis, dvi kulkos ir dvi tūtelės – sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.),
· vokas su CD laikmenomis paliktinas saugojimui prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjas
nusprendžia:
S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu penkeriems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-05-29 iki 2017-05-31 (2 dienas). Kardomąsias priemones palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai, ir priteisti iš nuteistojo S. M. 27389,20 euro nukentėjusiojo A. B. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, ir priteisti iš nuteistojo S. M. 1421,35 euro turtinės žalos atlyginimo ir 15000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. B..
Išieškoti iš nuteistojo S. M. 2300 eurų išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti nukentėjusiajam A. B., taip pat 44, 91 euro proceso išlaidų valstybei.
Pratęsti nuteistajam S. M. laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jam nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą įkeisti, parduoti ar perleisti tretiesiems asmenims, iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių išsprendimo įvykdymo.
A. B. dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
· pistoletą Walther FA64758 su dėtuve, 9 mm kalibro šovinius, dėtuvę ir ginklo dėžutę – konfiskuoti,
· A. B. rūbus, supakuotus pakete Nr. 342096, vokus su nuoplovomis, laminuotą grindų plokštę, medžio dalį, dvi kulkas ir dvi tūteles – sunaikinti,
· voką su CD laikmenomis palikti saugojimui prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.