Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjai R. D., V. S., M. K., V. V., I. I., D. S., R. K., K. I., O. B., O. C. (toliau – ir pareiškėjai) skunde prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Departamentas) 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimus dėl pareiškėjams išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo (toliau – ir Sprendimai). Pareiškėjai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, jei jas patvirtinantys dokumentai būtų pateikti teismui iki skundo išnagrinėjimo iš esmės.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad atsakovas priėmė Sprendimus panaikinti jiems išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu. Kauno apygardos teismas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vymoksta“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriui G. S. 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AN2-494-594/2021 pritaikė simbolinę 100 Eur baudą už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nelegalaus darbo nusižengimą. Minimali bauda pagal šį straipsnį – 1 000 Eur, todėl faktiškai paskirta 100 Eur bauda yra simbolinė, o padarytas nusižengimas – mažareikšmis. Priimdamas minėtą nutarimą, Kauno apygardos teismas pažymėjo, kad užsieniečių įdarbinimo teisinis reglamentavimas yra itin sudėtingas, atsakomybėn patrauktas asmuo neturėjo jokių piktavališkų ar savanaudiškų ketinimų, buvo mokami mokesčiai, apie įdarbintą asmenį informuotos visos reikalingos institucijos. Pareiškėjų teigimu, darbdavys suklydo tik dėl itin sudėtingo teisinio reglamentavimo, nes buvo visiškai įsitikinęs, kad teisėtai įdarbino užsienietį su galiojančiu biometriniu pasu ir neturėjo jokių neteisėtų motyvų, nesiekė nei išvengti išlaidų, nei mokesčių mokėjimo, nei administracinių procedūrų, nei pažeisti darbuotojo teises.

3. Pareiškėjai pažymėjo, kad Įstatymo nuostatos neturėtų būti aiškinamos taip, kad darbdaviui pritaikius administracinę atsakomybę už nelegalų darbą, niekaip nesusijusį su kitais įmonėje dirbančiais darbuotojais, leidimai laikinai gyventi turi būti panaikinami visiems tuo metu įmonėje dirbantiems užsieniečiams. Tokiu atveju darbuotojai diskriminuojami dėl jų kilmės ir pilietybės, kadangi tuo pat metu ir esant toms pačioms aplinkybėms, įmonėje dirbantys Lietuvos piliečių ir kitų užsieniečių interesai nėra pažeidžiami ir nei darbdaviui, nei darbuotojams nesudaromos kliūtys toliau vykdyti sudarytas darbo sutartis bei pažeidžiamas vienas iš pamatinių darbo teisės principų – darbo teisės subjektų lygybės principas (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 2 str.) ir įvairiuose teisės aktuose numatytas nediskriminavimo principas.

4. Pareiškėjų teigimu, UAB „Vymoksta“ vadovui G. S. teismas pritaikė simbolinę 100 Eur baudą, t. y. vos 10 proc. minimalios ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos. Tuo tarpu kaip šios administracinės atsakomybės taikymo pasekmė taikomas leidimų laikinai gyventi panaikinimas visiems UAB „Vymoksta“ darbuotojams gali būti prilyginamas papildomai sankcijai, kurios ANK nenumato. Be kita ko, leidimų laikinai gyventi panaikinimas lemia didelius nuostolius ne tik pareiškėjams, bet ir UAB „Vymoksta“, kuriai vienu metu tektų atleisti iš darbo didelę dalį įmonės darbuotojų, kas gali turėti ir esminės reikšmės įmonės veiklai ir įsipareigojimų vykdymui. Tokios pasekmės atsakomybėn traukiamam asmeniui ANK 95 straipsnis nenumato, todėl aiškinant ir taikant kituose teisės aktuose numatytas darbdavių ar jų atstovų patraukimo administracinėn atsakomybėn pasekmes, kyla klausimas, ar tokių pasekmių numatymas neprieštarauja teisinės valstybės principui.

5. Pareiškėjai pažymėjo, kad jų atveju nenustatytas nelegalaus darbo faktas, jie įdarbinti ir dirba teisėtai, laikosi kitų įstatymų reikalavimų, pareiškėjams nėra pradėtos jokios administracinės bylos dėl nelegalaus darbo, užsieniečių pareigų pažeidimo, buvimo Lietuvoje teisėtumo, tačiau, nors pareiškėjai ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nebegalės toliau teisėtai būti Lietuvoje. Taigi toks leidimų laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tai, kad pareiškėjai galėtų kreiptis dėl kito leidimo laikinai gyventi išdavimo ir įdarbinimo pas kitą darbdavį, nereiškia, kad jų teisėti interesai nepažeidžiami, kadangi pareiškėjams reiktų skirti laiko kito darbdavio paieškai, dokumentų įforminimui, tame tarpe kito leidimo laikinai gyventi ar dokumento, suteikiančio teisę būti Lietuvoje, gavimui ir t. t., dėl to nukentėtų darbuotojo, neatlikusio jokių neteisėtų veiksmų, interesai.