Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei J. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės J. B. priešieškinį ieškovui M. B. dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, kad santuoka faktiškai iširo, todėl nėra tikimybės, kad šalys vėl pradės gyventi kartu, todėl prašymas nutraukti santuoką tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinio kaltės

Šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas monogamijos, santuokos savanoriškumo, sutuoktinių lygiateisiškumo, savitarpio pagalbos ir kitais civilinių santykių reglamentavimo principais. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius.

Šalių santuoka įregistruota 1987-06-13 Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 4,18, 130). Šalys santuokoje nesusilaukė vaikų.

Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 str. 1 d.). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK III knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.).

CK. 3.61 str. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės.

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šeima faktiškai iširo ir išsaugoti jos neįmanoma, sutuoktiniai gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, jų šeiminiai ryšiai yra nutrūkę, dėl ko šalys ir neprašo skirti termino susitaikymui. Iš šalių paaiškinimų bei liudytojų L. B., D. Ž., G. I., V. D., R. S. parodymų matyti, kad iki 2009 m. sutuoktiniai (ieškovas ir atsakovė) gyveno gražų santuokinį gyvenimą, kartu vedė bendrą ūkį, dirbo, bendravo su giminėmis (tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovės pusės). Nesutarimai tarp jų prasidėjo 2010 m. dėl turto, ieškovas teigia, kad atsakovė supyko, įsižeidė dėl to, kad jis jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą testamentu lygiomis dalimis paskyrė savo vaikams, o atsakovė teigia, kad atsakovas pradėjo reikšti pretenzijas dėl jo pusseserės jai palikto buto. Tiek ieškovas teigia, kad atsakovė jo atžvilgiu pradėjo naudoti psichologinį smurtą, priekaištauti, keldavo konfliktus, nesirūpino juo, tačiau nepateikia jokių šias jo nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, šių aplinkybių nepatvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Atsakovė nurodo, kad ieškovas jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ir išvarė ją iš namų, apie ką paliudijo ir tesimo posėdžio metu apklausti liudytojai. Toks ieškovo elgesys atsakovės kaip sutuoktinės atžvilgiu laikytinas nepriimtinu moralės požiūriu, pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą gerbti kitą sutuoktinį, todėl laikytina, kad šalių santuoką iširo dėl ieškovo kaltės.

Šalių prašymu po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina pavardė – B., atsakovei – B.

Sutinkamai su CPK 385 str. 1 d. priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo klausimą. Kadangi šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi, todėl jų išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo klausimas nespręstini. Šalys pareiškė, kad išlaikymo vienas iš kito nereikalauja. Šalys nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Dėl turto padalijimo

Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.).

CK 3.88 str. 1 d. 1 p. numato, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Asmeninė sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtą abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžinieriniai) – kiemo įrenginiai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-9). Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-13, 54-55). Byloje nėra pareikštas reikalavimas dėl šalims asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybė, ginčo tarp šalių dėl to, kad po santuokos nutraukimo šis turtas lieka kiekvieno iš jų asmenine nuosavybe nėra, todėl aukščiau nurodytas šalims asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas į dalintino turto balansą netrauktinas ir po santuokos nutraukimo paliktinas jų asmeninėn nuosavybėn.

Šalys santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą: 0,8846 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kuris joms priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (toliau – Žemės sklypas) (b.l. 10-13, 56-57).

Atsakovė nurodė, kad šalys, be aukščiau nurodyto žemės sklypo, santuokoje įgijo tokį kilnojamąjį turtą: vieną lovą, 350,00 Lt vertės, skalbimo mašiną DKA, 100,00 Lt vertės, televizorių „Deawoo“, 500,00 Lt vertės ir kilimą, 100,00 Lt vertės, kurį ieškovas leido jai pasiimti, kumelę, 2500,00 Lt vertės, spintą, 1200,00 Lt vertės, šaldytuvą „Snaigė“, 700,00 vertės, šaldiklį „Snaigė“, 800,00 Lt vertės, staliuką, 100,00 Lt vertės, lovą, 350,00 Lt vertės, magnetofoną, 100,00 Lt vertės, magnetofoną, 150,00 Lt vertės, virtuvės baldus, 200,00 Lt vertės, dujų viryklę ir garų surinktuvą, 700,00 Lt ir 120,00 Lt vertės, mikrobangų krosnelę, 150,00 Lt vertės, sekciją, 700,00 Lt vertės, fotelius ir sofą, 1200,00 Lt vertės, kilimą, 100,00 Lt vertės, kilimą, 80,00 Lt vertės, sandėlį, 5308,00 Lt vertės, kluoną, 2445,00 Lt vertės, vištidę, 200,00 Lt vertės, malkas (4 sunkvežimius po 500,00 Lt), 2000,00 Lt vertės, tvenkinį, 500,00 Lt vertės, lauko virtuvės viryklę, 300,00 Lt vertės, grūdų valymo įrenginį, 300,00 Lt vertės, grūdų malimo variklį, 200,00 Lt vertės, purkštuvą trąšoms, preparatams nuo kenkėjų purkšti, 200,00 Lt vertės, šieno griebtuvą, 500,00 Lt vertės, vežimą, 100,00 Lt vertės (b.l. 34-46). Atsakovė nurodė, kad iš viso šalys santuokoje įgijo 22253,00 Lt vertės turto, neskaičiuojant jų santuokoje įgyto aukščiau nurodyto žemės sklypo ir prašo pas ieškovą likusį 21203,00 Lt vertės turtą priteisti jam, jai priteisiant 9027,26 Lt dydžio kompensaciją už natūra tenkančią mažesnę turto dalį.

Atsakovas su tokiu atsakovės reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad atsakovei gali būti priteisti kilnojamieji daiktą, kurių ji pageidautų, išskyrus vaikų dovanotą mikrobangų krosnelę bei vieną magnetofoną. Nurodė, kad sutinka, jog jam būtų priteista kumelė, tačiau nesutiko su jos įvertinimu, t.y. kad jos vertė 2500,00 Lt, mano, kad ji verta 1000,00 Lt. Nurodė, kad jam turėtų likti vištidė, kurią pats padarė, rūdų valymo įrenginys, grūdų malimo variklis, purkštuvas trąšoms, šieno griebtuvas, vežimas. Nurodė, malkų niekuomet nėra pirkę, malkas visada ruošdavo ir ruošia pats iš savo žemėje esančių krūmų, kūdrą iškasė atsakovės sūnus ir jam už atliktą darbą sumokėjo 500,00 Lt šeimos pinigais.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovės išsakytas pozicijas dėl kumelės vertės, laiko, kad jos vertė yra 1500,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių malkų pirkimą ir jų vertę (CPK 178 str.), jos nėra traukiamos į dalintino turto balansą. Teismas taip pat kritiškai vertina ieškovo nurodytas aplinkybes dėl sandėlio ir kluono vertės, t.y. kad jie yra savavalinė statyba ir turi būti vertintini kaip mediena ar statybinės medžiagos, kadangi šias aplinkybes paneigia byloje esantis 2011-06-27 Pastatų tyrimo aktas Nr. 11/92 (b.l. 98) bei teismo posėdžio metu duoti ekspertų Vito Markevičiaus ir G. J. parodymai, iš kurių matyti, kad sandėlis ir kluonas šiuo metu yra tinkami naudoti, atlikus jų remontą dar tarnaus.

Taigi, į dalintino turto balansą yra trauktinas Žemės sklypas bei kitas atsakovės nurodytas turtas, išskyrus malkas bei laikant, kad kumelės vertė yra 1500,00 Lt.

CK 3.117 straipsnio 1 dalis numato, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 str. 2). Šalys nenurodė bei neįrodė jokių aplinkybių, į kurias atsižvelgdamas teismas galėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl ieškovui ir atsakovei priteistina po ½ dalį santuokos metu įgyto turto.

Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 str. 3 d.).

Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.).

Sprendžiant klausimą dėl Žemės sklypo padalijimo natūra, atsižvelgiama į tai, kad šiame Žemės sklype yra atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantys statiniai – gyvenamasis namas, garažas, tvarkas, pirtis, kluonas (b.l. 10-13) bei atsižvelgiant į jų išsidėstymą Žemės sklype (b.l. 109), darytina išvada, jog Žemės sklypo padalijimas natūra būtų netikslingas, nes atsakovei būtų apsunkintas naudojimasis jai priklausančiais statiniais. Todėl po santuokos nutraukimo Žemės sklypas priteistinas atsakovei asmeninės nuosavybės teise, ieškovui priteisiant už jį kompensaciją.

Kaip jau buvo minėta, vadovaujantis CK 3.119 str., dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės prašymas vertinti Žemės sklypą vadovaujantis jo 2009-09-21 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 3159 nurodytą 2254,00 Lt kaina (b.l. 56-57). Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 72300,00 Lt (b.l. 10-13). Tačiau teismas spęsdamas klausimą dėl šio Žemės sklypo vertės nustatymo, atsižvelgia į jo įgijimo būdą bei specifinę paskirtį, t.y. į aplinkybę, jog Žemės sklype stovi atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas bei kiti statiniai, sklypas buvo įsigytas iš valstybės lengvatinėmis sąlygomis už nominalią kainą.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą atsirado 2009-09-21 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3159 pagrindu. Iš šios sutarties matyti, kad Žemės sklypas buvo parduotas už 2254,00 Lt, nors pačioje sutartyje nurodoma Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 72300,00 Lt, kas liudija apie tai, jog Žemės sklypas buvo įgytas lengvatinėmis sąlygomis. Taigi, lengvatinė kaina neatspindi tikrosios parduodamo daikto vertės, tokia kaina nustatyta valstybės, tikslu suteikti tam tikriems asmenims teisę įsigyti jų naudojamus žemės sklypus lengvatinėmis sąlygomis. Nagrinėjamos bylos atveju subjektas, turėjęs teisę įsigyti ginčo žemės sklypą lengvatine kaina, buvo ne ieškovas, o atsakovė, nes ieškovas nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą neturėjo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (aktuali redakcija nuo 2009-07-31 iki 2011-05-04) 2.1. p. numatė, kad asmenys pagal šias Taisykles gali įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdų žemės sklypus. Taigi, atsakovės nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą buvo būtina ir esminė sąlyga ginčo žemės sklypui įsigyti, o šis sklypas yra neatskiriama namų valdos dalis ir esamoje situacijoje, atsižvelgiant į sklypo dydį bei paskirtį, negalėtų būti savarankiškas civilinės teisinės apyvartos objektas. Teismas konstatuoja, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypas įsigytas lengvatinėmis sąlygomis, kai lengvatos subjektas yra gyvenamojo namo savininkė – atsakovė, jos ir ieškovo panaudotų sklypui įsigyti lėšų dalis sudaro tik minimalią dalį (apie 3,11 proc. dalį vidutinės sklypo rinkos kainos), todėl priteistinos kompensacijos dydžio nustatymas, vadovaujantis vidutine sklypo rinkos kaina, neatsižvelgiant į sklypo įsigijimui įdėtų lėšų dydį, neatitiktų protingumo ir teisingumo principų (CK 1.5 str. 4 d.).

Sprendžiant klausimą dėl priteistinos kompensacijos dydžio, teismas taip vertina, ar atsakovė yra finansiškai pajėgi sumokėti iš jos priteistą kompensaciją, t.y. teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė yra garbaus amžiaus, gauna senatvės pensija, jos galimybės įsidarbinti yra ribotos.

Todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovui priteistinos už namų valdos žemės sklypą kompensacijos dydis nustatytinas vadovaujantis proporcingumo principu, t.y. atsižvelgiant į sklypui įsigyti panaudotų bendrų lėšų dydį ir ieškovui tenkančią dalį, į atsakovės galimybes sumokėti ieškovui priteistą kompensaciją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovui priteista 10000,00 Lt kompensacija atitiktų pirmiau nurodytus civilinių teisių gynimo principus.

Sprendžiant klausimą dėl kito santuokoje įgyto aukščiau nurodyto turto padalijimo, atsižvelgiama į tai, kad beveik visas turtas šiuo metu yra pas ieškovą ir jį daugiausia sudaro namų apyvokos daiktai, kurie yra reikalingi ieškovui. Taip pat atsižvelgiama tai, kad atsakovė į šį turtą pretenzijų nereiškia, dalį turto jau yra pasiėmusi, į tai, kad ieškovas išreiškė norą, kad dalis šių daiktų būtų jam priteista. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog po santuokos nutraukimo ieškovo asmeninėn nuosavybėn tikslinga priteisti kumelę, 1500,00 Lt vertės, spintą, 1200,00 Lt vertės, šaldytuvą „Snaigė“, 700,00 vertės, šaldiklį „Snaigė“, 800,00 Lt vertės, staliuką, 100,00 Lt vertės, lovą, 350,00 Lt vertės, magnetofoną, 100,00 Lt vertės, magnetofoną, 150,00 Lt vertės, virtuvės baldus, 200,00 Lt vertės, dujų viryklę ir garų surinktuvą, 700,00 Lt ir 120,00 Lt vertės, mikrobangų krosnelę, 150,00 Lt vertės, sekciją, 700,00 Lt vertės, fotelius ir sofą, 1200,00 Lt vertės, kilimą, 100,00 Lt vertės, kilimą, 80,00 Lt vertės, sandėlį, 5308,00 Lt vertės, kluoną, 2445,00 Lt vertės, vištidę, 200,00 Lt vertės, tvenkinį, 500,00 Lt vertės, lauko virtuvės viryklę, 300,00 Lt vertės, grūdų valymo įrenginį, 300,00 Lt vertės, grūdų malimo variklį, 200,00 Lt vertės, purkštuvą trąšoms, preparatams nuo kenkėjų purkšti, 200,00 Lt vertės, šieno griebtuvą, 500,00 Lt vertės, vežimą, 100,00 Lt vertės. Taigi, ieškovui po santuokos nutraukimo priteistina turto už 18203,00 Lt. Atsakovei po santuokos nutraukimo priteisini pas ją esantys lova, 350,00 Lt vertės, skalbimo mašina DKA, 100,00 Lt vertės, televizorius „Deawoo“, 500,00 Lt vertės ir kilimas, 100,00 Lt vertės, iš viso jai asmeninė nuosavybės teise priteisint turto už 1050,00 Lt. Taip pat atsakovei priteisina 8576,50 Lt kompensacija už natūra tenkančią mažesnę turto dalį.

Atlikus ieškovui iš atsakovės priteistinos už Žemės sklypą 10000,00 Lt kompensacijos bei atsakovei iš ieškovo priteistinos 8576,50 Lt kompensacijos už natūra tenkančią mažesnę kito turto dalį užskaitas, ieškovui iš atsakovės priteisina 1423,50 Lt kompensacija.

Dėl 1900,00 Lt, sumokėtų iš bendrų šeimos lėšų advokato pagalbai apmokėti priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1900,00 Lt išlaidų sumokėtų iš bendrų šeimos lėšų advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad atsakovė iš bendrų šeimos lėšų advokatui Tomui Jaugelavičiui sumokėjo 3800,00 Lt už teisines paslaugas suteiktas jos dukrai R. S.. Šiam reikalavimui pagrįsti pateikė Teisinių paslaugų sutartis Nr. 33, Nr. 96 ir Nr. 111 (b.l. 77-79). Atsakovė su tokiu ieškovo reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad ji pati mokėjo advokatui, kadangi pati buvo dalyvaujančiu byloje asmeniu – trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus.

Iš byloje esančių Teisinių paslaugų sutartis Nr. 33, Nr. 96 ir Nr. 111matyti, kad atsakovė sudarė su advokatu Tomu Jaugelavičiumi sutartis dėl atstovavimo jai kaip trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus ir apmokėjo jam už suteiktas paslaugas (b.l. 77-79). Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog pinigai buvo sumokėti advokatui už atstovavimą atsakovės dukrai, todėl ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Be to, pažymėtina, jog turtu, kuris yra bendroji jungtine sutuoktinių nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 str. 1 d.). kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas, kai pareiškiamas ieškinys dėl savo teisių, susijusių su bendru turtu, gynimo arba savo asmeninių teisių, nesusijusių su šeimos interesais, gynimo (CK 3.92 str. 2 d. 5 p.).

Dėl asmeninės nuosavybės teise ieškovui priklausančio turto pagerinimo vertės kompensavimo

Nors atsakovo (kasatoriaus) prisidėjimas prie sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo pagerinimo asmeninėmis lėšomis, medžiagomis ir darbu nėra esminis ir nenulėmė šio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 straipsnyje nustatytais pagrindais, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią panaudotų asmeninių lėšų, statybinių medžiagų, darbo vertę. Kai vienas sutuoktinis iš savo asmeninių lėšų ar darbu prisideda prie pagerinimo daikto, priklausančio kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, tai, nors toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo teisei į turto bendrąją jungtinę nuosavybę pripažinti, tačiau sukuria teisines prielaidas sutuoktiniui pagrįstai tikėtis kompensacijos už įdėtus daikto pagerinimus, tokia materialinė kompensacija reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita. Prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo sutuoktinio teisių gynimo būdas, kai nėra turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe sąlygų, nurodytų CK 3.90 straipsnyje, laikytinas tokio turto pagerinimo, atlikto vieno sutuoktinio asmeninėmis lėšomis, darbu, vertės kompensavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 3153,50 Lt kompensaciją dėl jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo pagerinimo. Ieškovas su tokiu atsakovės reikalavimu sutiko, todėl priešieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.70 str. 2 d.). Kadangi santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės, atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

Teismas, įvertinęs atsakovės nurodytas aplinkybes, susijusias su jos patirtais išgyvenimais, ieškovo kaip sutuoktinio nepriimtiną elgesį atsakovės atžvilgiu, t.y. kad ji po 23 metų bendro gyvenimo buvo išvaryta iš namų, jai teko palikti jai įprastą aplinką, ilgai puoselėtą gyvenamąją vietą ir aplinką, kaimynus, su kuriais buvo susiklostę draugiški santykiai, kad šiuos išgyvenimus jai teko patirti būnant jau garbaus amžiaus, daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas jos reikalavimui dėl neturtinės žalos patenkinti.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Todėl teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad ieškovas taip pat yra garbaus amžiaus, jo pajamos yra apie 705,43 Lt per mėnesį bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad iš ieškovo atsakovei priteistinas 2000,00 Lt dydžio neturinės žalos atlyginimas pakankamai kompensuos jos patirtą neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovas patikslinęs savo reikalavimus pareiškė tris savarankiškus reikalavimus, kuriuos apmokėjo žyminiu mokesčiu – dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktino kaltės 131,00 Lt žyminiu mokesčiu, dėl turto priteisimo 2169,00 Lt žyminiu mokesčiu ir dėl 1900,00 Lt išlaidų sumokėtų advokatui priteisimo 57,00 Lt žyminiu mokesčiu. Kadangi reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės nebuvo patenkintas (santuoka nutraukta dėl ieškovo kaltės) ir reikalavimas dėl 1900,00 Lt išlaidų sumokėtų advokatui priteisimo atmestas, ieškovui jo sumokėtas už šiuos reikalavimus žyminis mokestis iš atsakovės nepriteistinas. Ieškovas patikslinęs savo reikalavimus prašė priteisti jam iš atsakovės 36150,00 Lt kompensaciją už natūra tenkančia mažesnę turto dalį, šis reikalavimas turėjo būti apmokėtas 1085,00 Lt žyminiu mokesčiu, o yra apmokėtas 2169,00 Lt, todėl jam grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis 1084,00 Lt. Kadangi šis reikalavimas buvo patenkintas iš dalies ir ieškovui priteista 10000,00 Lt kompensacija už natūra tenkančia mažesnę turto dalį, laikytina, jog patenkinta 28 proc. jo reikalavimo ir jam iš atsakovės priteistina 303,80 Lt žyminio mokesčio. Sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo konstatuotina, jog patenkinta 50 proc. ieškovo reikalavimų, todėl jam iš atsakovės priteistina 1000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taigi, ieškovui iš atsakovės iš viso priteistina 1303,80 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė pareiškusi patikslintą priešieškinį pareiškė keturis savarankiškus reikalavimus, kuriuos apmokėjo 875,22 Lt žyminiu mokesčiu – dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktino kaltės 132,70 Lt žyminiu mokesčiu, o turtiniu reikalavimus 742,52 Lt žyminiu mokesčiu. Kadangi reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės buvo patenkintas visiškai, jai iš atsakovo priteistinas 132,70 Lt žyminis mokestis. Atsakovės turiniai reikalavimai patenkinti iš dalies, t.y. patenkinta 38 proc. atsakovės turtinių reikalavimų, todėl jai iš ieškovo priteistina 282,16 Lt už juos sumokėto žyminio mokesčio. Sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, išlaidų antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą ir ekspertizės išlaidų priteisimo konstatuotina, jog patenkinta 70 proc. atsakovės priešieškinio reikalavimų, todėl jai iš ieškovo priteistina 3500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taigi, atsakovei iš ieškovo iš viso priteistina 3914,86 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atlikus ieškovui iš atsakovės ir atsakovei iš ieškovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų užskaitą atsakovei iš ieškovo priteisina 2611,06 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovo priteistina 23,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš atsakovės priteistina 14,27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3. 54 str. 4 d., 3.59, 3.60-3.61, 3.69 str. str., 3.116 – 3.119 str. str., 3.127 str. 3 d., 4.75 str., CPK 5, 79, 80, 88, 93, 96, 177-178, 270, 307, 381 - 385 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą 1987 m. birželio 13 d. Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir J. B. (D.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) dėl M. B. kaltės.

Nutraukus santuoką ieškovui M. B. palikti pavardę – B., atsakovei J. B. palikti pavardę - B..

Iki santuokos įgytą M. B. nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo įrenginius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,9998 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo palikti jam asmeninės nuosavybės teise;

Iki santuokos įgytą J. B. nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo palikti jai asmeninės nuosavybės teise;

Šalių santuokoje įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis kiekvienam priteisiant po ½ dalį.

Po santuokos nutraukimo J. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir lovą, 350,00 Lt vertės, skalbimo mašiną DKA, 100,00 Lt vertės, televizorių „Deawoo“, 500,00 Lt vertės ir kilimą, 100,00 Lt vertės. Iš viso priteisti turto už 73350,00 Lt;

Po santuokos nutraukimo M. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti kumelę, 1500,00 Lt vertės, spintą, 1200,00 Lt vertės, šaldytuvą „Snaigė“, 700,00 vertės, šaldiklį „Snaigė“, 800,00 Lt vertės, staliuką, 100,00 Lt vertės, lovą, 350,00 Lt vertės, magnetofoną, 100,00 Lt vertės, magnetofoną, 150,00 Lt vertės, virtuvės baldus, 200,00 Lt vertės, dujų viryklę ir garų surinktuvą, 700,00 Lt ir 120,00 Lt vertės, mikrobangų krosnelę, 150,00 Lt vertės, sekciją, 700,00 Lt vertės, fotelius ir sofą, 1200,00 Lt vertės, kilimą, 100,00 Lt vertės, kilimą, 80,00 Lt vertės, sandėlį, 5308,00 Lt vertės, kluoną, 2445,00 Lt vertės, vištidę, 200,00 Lt vertės, tvenkinį, 500,00 Lt vertės, lauko virtuvės viryklę, 300,00 Lt vertės, grūdų valymo įrenginį, 300,00 Lt vertės, grūdų malimo variklį, 200,00 Lt vertės, purkštuvą trąšoms, preparatams nuo kenkėjų purkšti, 200,00 Lt vertės, šieno griebtuvą, 500,00 Lt vertės, vežimą, 100,00 Lt vertės. Viso priteisti turto už 18203,00 Lt;

Priteisti M. B. iš J. B. 1423,50 Lt kompensaciją už jam natūra tenkančią mažesnę turto dalį.

Priteisti J. B. iš M. B. 3153,50 Lt kompensaciją dėl jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo pagerinimo.

Priteisti J. B. iš M. B. 2000,00 Lt neturtinę žalą.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš J. B. iš M. B. 2611,06 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš M. B. 23,78 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš J. B. 14,27 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.