- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-27
- Bylos Nr.
- 2A-1756-464/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01202-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- J. B.
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. B. ir atsakovės J. B. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei J. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo, ir pagal atsakovės J. B. priešieškinį ieškovui M. B. dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas M. B. 2010-04-29 kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs (t. 1, b.l. 1-2, 71-73) prašė: 1) nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; 3) iki santuokos nutraukimo jo įgytą nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo įrenginius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2,9998 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), palikti ieškovui asmeninės nuosavybės teise; 4) atsakovei asmeninės nuosavybės teise palikti jos iki santuokos įgytą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t.y. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) nustatyti, kad žemės sklypas 0,8846 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį; 6) priteisti iš atsakovės 1900 Lt, sumokėtų iš bendrų šeimos lėšų, už jos dukrai suteiktas civilinėje byloje advokato paslaugas; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog šalys susituokė 1987-06-13 būdami našliais, abiejų vaikai iš pirmųjų santuokų jau buvo suaugę, bendrų vaikų neturi. Iki santuokos sudarymo abu turėjo savo namus ir žemės, tačiau susituokus atsakovė persikėlė gyventi pas ieškovą, savo namą palikdama vaikams. Gyvendami santuokoje įsigijo keletą baldų, televizorių, šaldytuvą, kilimą ir kitus buičiai reikalingus daiktus. 2009-09-21 taip pat įsigijo 0,8846 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovui sudarius testamentą ir nusprendus visą jam priklausantį turtą palikti vaikams, šeimoje prasidėjo barniai, atsakovė liovėsi rūpintis ligotu sutuoktiniu ir išsikraustė. Todėl ji yra kalta dėl santuokos iširimo.
Atsiliepimas
Atsakovė J. B. atsiliepimu (t. 1, b.l. 21-23, 81-82) prašė ieškinį atmesti.
Atsakovė J. B. pareiškė byloje priešieškinį, kurį patikslinusi (t. 1, b.l. 47-52, 100-104) prašė: 1) nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti jai santuokine pavardę; 3) padalyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą tokiu būdu: ieškovui asmeninėn nuosavybėn teise priteisti kumelę, spintą, šaldytuvą „Snaigė“, šaldiklį „Snaigė“, staliuką, lovą, du magnetofonus, virtuvės baldus, dujų viryklę, garų surinktuvą, mikrobangų krosnelę, sekciją, fotelius ir sofą, du kilimus, sandėlį, kluoną, vištidę, malkas, tvenkinį, lauko virtuvės viryklę, grūdų valymo įrenginį, grūdų malimo variklį, purkštuvą, šieno griebtuvą, vežimą, o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti lovą, skalbimo mašiną DKA, televizorių „Daewoo“, kilimą ir 0,8846 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4) priteisti iš ieškovo 9027,26 Lt dydžio kompensaciją už jai natūra tenkančią mažesnę turto dalį; 5) priteisti jai iš ieškovo 3153,50 Lt kompensaciją dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo pagerinimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiomis lėšomis; 6) priteisti jai iš ieškovo 5000 Lt neturtinę žalą; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog niekada nepretendavo į ieškovo turtą, tuo tarpu pats ieškovas, sukurstytas dukters, ėmė reikšti pretenzijas į atsakovei pagal giminaitės testamentą paliekamą butą. Dėl to šeimoje atsirado nesantaika, ieškovas ėmėm reikalauti, kad atsakovė paliktų šeimos gyvenamąjį namą, o vėliau, pavartojęs smurtą, išvarė ją iš namų. Todėl būtent ieškovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovo namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis jam asmeninės nuosavybės teise, santuokinio gyvenimo pradžioje buvo apleistas, todėl ne kartą buvo remontuotas iš bendrąja jungtine nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančių lėšų. Dėl fizinio ir psichologinio smurto panaudojimo ji patyrė dvasinį sukrėtimą, skaudžius dvasinius išgyvenimus, didelį stresą, pablogėjo jos sveikata, jos gyvenimas iš esmės pasikeitė, taigi ieškovas turi atlyginti ir neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Ieškovas M. B. atsiliepimu į atsakovės priešieškinį (t. 1, b.l. 67-69, 125-127) nesutiko su tuo, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Nesutiko su atsakovės siūlomu turto pasidalinimo būdu bei reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2011-11-28 sprendimu (t. 1, b.l. 146-150) ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: 1) nutraukė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp ieškovo ir atsakovės, dėl ieškovo M. B. kaltės; 2) ieškovui paliko pavardę – B., atsakovei paliko pavardę – B.; 3) iki santuokos įgytą M. B. nekilnojamąjį turtą, t.y. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo įrenginius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2,9998 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo paliko ieškovui asmeninės nuosavybės teise; 4) iki santuokos įgytą J. B. nekilnojamąjį turtą, t.y. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo paliko atsakovei asmeninės nuosavybės teise; 5) šalių santuokoje įgytą turtą padalino lygiomis dalimis, kiekvienam priteisdamas po ½ dalį; 6) santuokoje įgytą turtą natūra padalino tokiu būdu: J. B. asmeninės nuosavybės teise priteisė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), lovą, 350 Lt vertės, skalbimo mašiną DKA, 100 Lt vertės, televizorių „Deawoo“, 500 Lt vertės ir kilimą, 100 Lt vertės, iš viso turto už 73 350 Lt, o M. B. natūra asmeninės nuosavybės teise priteisė kumelę, 1500 Lt vertės, spintą, 1200 Lt vertės, šaldytuvą „Snaigė“, 700 vertės, šaldiklį „Snaigė“, 800 Lt vertės, staliuką, 100 Lt vertės, lovą, 350 Lt vertės, magnetofoną, 100 Lt vertės, magnetofoną, 150 Lt vertės, virtuvės baldus, 200 Lt vertės, dujų viryklę ir garų surinktuvą, 700 Lt ir 120 Lt vertės, mikrobangų krosnelę, 150 Lt vertės, sekciją, 700 Lt vertės, fotelius ir sofą, 1200 Lt vertės, kilimą, 100 Lt vertės, kilimą, 80 Lt vertės, sandėlį, 5308 Lt vertės, kluoną, 2445 Lt vertės, vištidę, 200 Lt vertės, tvenkinį, 500 Lt vertės, lauko virtuvės viryklę, 300 Lt vertės, grūdų valymo įrenginį, 300 Lt vertės, grūdų malimo variklį, 200 Lt vertės, purkštuvą trąšoms, preparatams nuo kenkėjų purkšti, 200 Lt vertės, šieno griebtuvą, 500 Lt vertės, vežimą, 100 Lt vertės, iš viso turto už 18 203 Lt; 7) priteisė M. B. iš J. B. 1423,50 Lt kompensaciją už jam natūra atitenkančią mažesnę turto dalį; 8) priteisė J. B. iš M. B. 3153,50 Lt kompensaciją dėl jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo pagerinimo; 8) priteisė J. B. iš M. B. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 9) priteisė J. B. iš M. B. 2611,06 Lt bylinėjimosi išlaidų; 10) priteisė iš M. B. 23,78 Lt, o iš J. B. - 14,27 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalių šeima faktiškai iširo ir išsaugoti jos neįmanoma, sutuoktiniai gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, jų šeiminiai ryšiai yra nutrūkę. Nors abi šalys nurodė apie kito sutuoktinio naudotą psichologinį smurtą ar priekaištus, kas ir nulėmė santuokinių ryšių pasibaigimą, liudytojai patvirtino tik apie ieškovo panaudotą atsakovės atžvilgiu fizinį smurtą, išvarant šią iš namų. Tokį ieškovo elgesį teismas įvertino kaip nepriimtiną moralės požiūriu, pažeidžiantį ieškovo, kaip sutuoktinio, pareigą gerbti sutuoktinę ir pripažino ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo. Spręsdamas šalių turto padalinimo klausimą teismas nenustatė jokių aplinkybių, įgalinančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Dėl žemės sklypo padalijimo natūra teismas pasisakė, kad jo dalies paskyrimas ieškovui nebūtų tikslingas, kadangi apsunkintų ieškovei naudojimąsi jai priklausančiais statiniais. Todėl po santuokos nutraukimo žemės sklypą priteisė asmeninės nuosavybės teise atsakovei, o ieškovui priteisė už jį kompensaciją. Įvertinęs žemės sklypo įgijimo būdą bei specifinę paskirtį, atsižvelgęs į aplinkybę, jog jame stovi atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas bei kiti statiniai, kad sklypas buvo įsigytas iš valstybės lengvatinėmis sąlygomis už nominalią kainą, teismas sprendė, jog už žemės sklypą ieškovui priteistina 10 000 Lt kompensacija. Tokia suma, atsižvelgiant į atsakovės finansinį pajėgumą, garbų amžių, gaunamas pajamas, atitiktų civilinių teisių gynimo principus. Spręsdamas klausimą dėl kito santuokoje įgyto turto padalijimo, teismas atsižvelgė ir į tai, kad beveik visas turtas yra pas ieškovą ir jį daugiausiai sudaro namų apyvokos daiktai, kurie yra reikalingi ieškovui. Atlikęs ieškovui iš atsakovės priteistinos sklypo 10 000 Lt kompensacijos bei atsakovei iš ieškovo priteistinos 8576,50 Lt kompensacijos už natūra tenkančią mažesnę kito turto dalį užskaitas, teismas iš atsakovės priteisė ieškovui 1423,50 Lt kompensaciją. Ieškovo reikalavimą dėl 1900 Lt išlaidų, sumokėtų iš bendrų šeimos lėšų advokato pagalbai apmokėti, teismas atmetė nurodydamas, kad įrodymų, patvirtinančių ieškovo teiginius apie šių pinigų sumokėjimą už atsakovės dukrai teiktas advokato paslaugas, į bylą nepateikta. Teismas įvertino ir atsakovės nurodytas aplinkybes, susijusias su jos patirtais išgyvenimais, ieškovo, kaip sutuoktinio, nepriimtiną elgesį atsakovės atžvilgiu, ir atsižvelgęs į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, nusprendė iš ieškovo priteisti 2000 Lt dydžio neturtinei žalai atlyginti. Paskirstydamas bylinėjimo išlaidas teismas nurodė, jog patenkinta 50 proc. ieškovo reikalavimų, todėl jam iš atsakovės priteistina 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 303,80 Lt žyminio mokesčio. Taip pat teismas nurodė, jog buvo patenkinta 70 proc. atsakovės priešieškinio reikalavimų, todėl jai iš ieškovo priteistina 3500 Lt bylinėjimosi išlaidų, o kartu su žyminiu mokesčiu atsakovei priteistina 3914,86 Lt bylinėjimosi išlaidų suma. Atlikęs priteistinų bylinėjimosi išlaidų užskaitą, atsakovei iš ieškovo teismas priteisė 2611,06 Lt bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Ieškovas M. B. apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 1-4) prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011-11-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti ieškovo patikslintą ieškinį. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Nesutinka su teismo išvadomis, jog santuoka iširo dėl jo kaltės. Mano, jog dėl santuokos iširimo kalta atsakovė. Teismas šiurkščiai iškraipė liudytojų parodymus, todėl šioje ginčo dalyje padarė nepagrįstas išvadas. Teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, kad jie yra atsakovės giminaičiai ir tik iš jos žodžių žino, kad ieškovas neva smurtavęs prieš ją, o vėliau išvaręs iš namų. Liudytojai patvirtino ir tai, kad šalių santykiai buvo geri. Prieš atsakovę ieškovas niekada nesmurtavo, ieškovas yra gerokai vyresnis ir fiziškai silpnesnis už ją. Atsakovė pati išėjo iš namų ir paliko ieškovą vieną, silpnai matantį, faktiškai bejėgį. Todėl pripažintina, jog santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės.Teismas, nenustatęs aplinkybių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, t.y. deklaruodamas sutuoktinių bendro turto dalių lygybę, turtą padalino visiškai priešingai. Atsakovei priteisė turto už 72 350 Lt, o ieškovui turto tik už 18 203 Lt. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė ir priteisto natūra žemės sklypo vertės. Teismo neobjektyvumą ir šališkumą patvirtina tai, kad paskyręs atsakovei nuosavybėn 72 300 Lt vertės žemės sklypą, teismas atsižvelgė tik į atsakovės finansinį pajėgumą, į jos garbų amžių, į tai, kad ši gauna senatvės pensiją, į jos galimybes įsidarbinti, priteisęs sumokėti ieškovui ne 36 150 Lt, o vos 10 000 Lt kompensaciją. Tuo tarpu ieškovui priteisęs turto (kumelę, arklinį vežimą, tvenkinį, spintą, šaldytuvą, šaldiklį, vištidę, kluoną, sandėlį ir kt.) už 18 203 Lt, įpareigojo sumokėti atsakovei lygiai pusę - 8576,50 Lt kompensaciją, neatsižvelgdamas nei į jo amžių - yra vyresnis už atsakovę 8 metais, nei į sveikatos būklę ar gaunamą nedidelę pensiją. Taigi buvo atsižvelgta tik į atsakovės interesus. Teismas, sumažindamas kompensaciją nuo 36 150 Lt iki 10 000 Lt, nepagrįstai ieškovo sąskaita pagerino atsakovės padėtį.Neteisingai nustatytas bendras sutuoktinių turto balansas. Ieškovė savo vardu AB bankas „Swedbank“ padėjo indėlį, o taip pat atidarė depozitinę sąskaitą, kurioje buvo saugomi visi bendri šeimos pinigai. Indėlio ir depozitinėje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis disponavo vienasmeniškai atsakovė. Ieškovas prašė teismo tokią informaciją išreikalauti ir teismas buvo įpareigojęs atsakovę pateikti banko sąskaitos išrašą už 5 metus, tačiau atsakovė neįvykdė teismo nurodymo. Piniginės lėšos, esančios indėliuose bei depozitinėje sąskaitoje, taip pat yra bendra jungtinė nuosavybė, todėl turi būti įtrauktos į sutuoktinių turto balansą. Ieškovui priteistas sandėlis ir kluonas negali būti prilygintas nekilnojamajam turtui, nes jie neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Santuokai nutrūkus, statiniai nebereikalingi, nes verstis žemės ūkio veikla ieškovas nebeturi sveikatos. Neprieštarautų, jeigu šiuos daiktus pasiimtų atsakovė ir panaudotų kaip kurą ar statybines medžiagas. Ieškovo reikalavimas priteisti 1900 Lt, sumokėtų iš šeimos lėšų advokato pagalbai apmokėti, nepagrįstai buvo atmestas. Atsakovė patvirtino, kad ji mokėjo advokatui, nes buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Teismas nurodė, kad kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas, kai pareiškiamas ieškinys dėl savo teisių, susijusių su bendru turtu, gynimo arba savo asmeninių teisių, nesusijusių su šeimos interesais, gynimo. Tačiau atsakovė buvo patraukta trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus civilinėje byloje visiškai nesusijusioje su bendrosios jungtinės nuosavybės gynimu, o su jos dukros, gimusios pirmojoje santuokoje, interesų gynimu. Atsakovė sumokėjo advokatui už suteiktas paslaugas 3800 Lt, kurie yra bendras turtas, t.y. bendrą turtą panaudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3. 109 str. numatytų prievolių vykdymu. Todėl turi ieškovui kompensuoti 1900 Lt.Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pateikdamas teismui ieškinį ieškovas sumokėjo 2300 Lt žyminio mokesčio. Ieškinį teismas patenkino iš dalies ir priteisė turto už 18 203 Lt. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai teismas ieškovo turėtų bylinėjimo išlaidų nepriteisė.
Šalies argumentai
Atsakovė J. B. apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 8-13) prašo iš dalies pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2011-11-28 sprendimo dalis dėl kompensacijos už natūra tenkančią mažesnę turto dalį priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti atsakovei iš ieškovo 7527,26 Lt kompensaciją už jai natūra tenkančią mažesnę turto dalį, priteisti atsakovei iš ieškovo 5000 Lt dydžio neturtinę žalą, iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
Teismas nurodė, kad šio žemės sklypo rinkos vertė – 72 300 Lt. Tokia vertė nustatyta nekilnojamojo turto registro duomenimis kaip vidutinė rinkos vertė. Atsakovė nesutinka, kad ši vertė gali būti prilyginama žemės sklypo rinkos vertei. Vadovaujantis UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ turto vertintojų pateikta Turto vertinimo ataskaita, sklypo rinkos vertė – 25 000 Lt. Žemės sklypas buvo vertinamas kaip neužstatytas, tačiau norint naudoti sklypą pagal tiesioginę paskirtį, reikia atsižvelgti, kad sklype jau yra statiniai, vadinasi, bus reikalingos papildomos išlaidos statinių nugriovimui. Sklype yra atsakovei priklausantis namas ir pagalbiniai pastatai, jos nuosavybėn įgyti prieš santuoką su ieškovu. Sklypas buvo įgytas lengvatine kaina - sumokant 2098,48 Lt, taigi ieškovui tenkanti dalis – 1049,24 Lt. Be to, ieškovas vos po pusės metų po šio sklypo įgijimo kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, o santuoka nutraukta dėl ieškovo kaltės, todėl kaip kompensacija jam teismo priteista 10 000 Lt suma prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-06-18 nutartyje c.b. Nr. 3K-3-271/2010 konstatavo, kad nominali kaina nustatyta valstybės, tikslu suteikti tam tikriems asmenims teisę įsigyti jų naudojamus žemės sklypus lengvatinėmis lygomis. Minėtoje civilinėje byloje žemės sklypo rinkos vertė, nustatyta individuliu vertinimu, buvo net 144 000 Lt, todėl joje atsakovui priteista 10 000 Lt kompensacija yra apie 7 proc. to konkretaus žemės sklypo rinkos vertės. Šalių įgytas sklypas yra ženkliai mažesnės vertės. Ieškovui priteisus 1049,24 Lt kompensaciją, o atsakovei - 8576,50 Lt kompensaciją, atliktina užskaita ir jai iš ieškovo priteistina 7527,26 Lt kompensacija už tenkančią mažesnę turto dalį natūra.Ieškovas prieš atsakovę panaudojo fizinį smurtą ir išvarė ją iš namų, dėl to atsakovei pablogėjo sveikata, ilgą laiką ji negalėjo atsigauti, buvo depresinės būsenos, patyrė dvasinį sukrėtimą bei skaudžius dvasinius išgyvenimus. Ieškinyje nurodytos neteisingos aplinkybės apie šalių tarpusavio santykius bei faktas, kad ieškovas trukdė šios bylos procesui, dar labiau padidino atsakovės išgyvenimus. Atsakovės gyvenimas pasikeitė iš esmės - subyrėjo per 23 metus santuokos metus susiklosčiusi jos gyvenimo rutina, jai teko palikti jos ilgus metus puoselėtą gyvenamąją vietą ir aplinką, neliko galimybės palaikyti susiklosčiusius ryšius su kaimynais. Atsakovė dėl nepriimtinų tiek teisės, tiek moralės požiūriu veiksmų patyrė didelę neturtinę žalą, kuri vertinama 5000 Lt suma. Ieškovo garbus amžius nesuteikė jam teisės imtis neteisėtų veiksmų prieš atsakovę, kuri taip pat yra garbaus amžiaus. Ieškovo gaunamos 705,43 Lt per mėnesį per mėnesį pajamos negali būti pagrindu sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį.Nesutinka, kad buvo patenkinta 50 proc. ieškovo reikalavimų. Iš trijų ieškovų reikalavimų buvo patenkintas tik vienas ir tas pats mažiau nei trečdaliu, taigi buvo patenkinta apie 10 proc. ieškovo reikalavimų. Teismas nurodė, kad buvo patenkinta apie 70 proc. atsakovės reikalavimų, tačiau bendrai buvo patenkinta 83,75 proc. atsakovės reikalavimų. Nagrinėjamos bylos atveju nebuvo įvertintas ieškovo procesinis elgesys ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys – ieškovas ieškinyje nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, trukdė atsakovei pateikti reikalavimus dėl bendro turto padalijimo, dėl ko teko kreiptis į antstolį ir užfiksuoti šalių turimą turtą, atlikti ekspertizę. Todėl ir teismo ekspertizės išlaidos- 2420 Lt, kaip atsiradusios dėl ieškovo procesinių veiksmų, turėjo būti priteistos iš ieškovo.
Atsiliepimas
Ieškovas M. B. atsiliepimu į atsakovės J. B. apeliacinį skundą (t. 2, b.l. 55) prašė jį atmesti, nepriimti iš atsakovės naujų įrodymų – turto vertinimo ataskaitos, kadangi tokie įrodymai galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Jeigu teismas nuspręstų priimti atsakoves teikiamus įrodymus, ieškovas pateiks jų įvertinimą bei naujus įrodymus, patvirtinančius atsakovės kaltę dėl santuokos nutraukimo.
Atsakovė J. B. atsiliepimu į ieškovo M. B. apeliacinį skundą (t. 2, b.l. 58-62) prašo šį skundą atmesti. Nesutinka su ieškovo skundo argumentais, kad santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės. Teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais. Ne visi liudytojai buvo atsakovės giminaičiai. Kompensacijos už žemės sklypą priteisimu buvo pagerinta ne atsakovės padėtis ieškovo sąskaita, o ieškovo padėtis atsakovės sąskaita. Už žemės sklypą buvo sumokėta 2098,48 Lt, todėl ieškovui tenkanti dalis – 1049,24 Lt. Už žemės sklypą ieškovui priteisus net 10 000 Lt kompensaciją, jis gerokai praturtėtų. Ieškovo teiginiai, kad sandėlis ir kluonas negali būti laikomi nekilnojamuoju turtu, nes jie neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nepagrįsti. Tiek sandėlis, tiek kluonas yra su žemės sklypu susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti 1900 Lt, kuriuos atsakovė sumokėjo teisinei pagalbai. Be to, dalis minėtų pinigų - 1500 Lt jai buvo priteista ir išieškota iš tą bylą pralaimėjusios šalies. Atsakovė, būdama trečiuoju asmeniu ir gindama savo interesus, pareiškė toje byloje savarankiškus reikalavimus. Atsakovė 2010-12-30 kreipėsi į banką ir gavo Swedbank sąskaitos išrašą, tačiau teismui sustabdžius bylą dėl ekspertizės paskyrimo, banko sąskaitos nuorašo atsakovė į bylą nepateikė. Vėliau atnaujinus bylos nagrinėjimą pateikti šį išrašą nebebuvo prašoma. Pats ieškovas taip pat neįvykdė teismo įpareigojimo dėl duomenų apie gautas subsidijas už parduotus gyvulius bei deklaruotus pasėlius pateikimo, nepateikė savo banko sąskaitos išrašo. Ieškovas, šiuos klausimus keldamas apeliacinės instancijos teisme, elgiasi nesąžiningai. Todėl su apeliaciniu skundu teikia 2010-12-30 savo banko sąskaitos išrašą bei prašo teismo iš ieškovo išreikalauti duomenis apie 2010 metais gautas subsidijas už parduotus gyvulius, deklaruotus pasėlius bei ieškovo banko sąskaitos išrašą už 2009-2010 metus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo M. B. ir atsakovės J. B. apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.
Šalių apeliaciniuose skunduose keliami sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai, dėl tokių skundų argumentų teisėjų kolegija ir pasisako (CPK 320 str.). Sprendimas dalyje dėl kompensacijos už namo pagerinimą priteisimo nėra ginčijamas, todėl šios sprendimo dalies teisėtumas bei pagrįstumas nevertintinas.
Dėl sutuoktinių kaltės
Šeimos santykiai yra grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Šių moralinių pareigų turinys atskleistas CK 3.26 str.-3.28 str. nuostatuose, t.y. sutuoktinių santykiai turi atitikti jų lygiateisiškumo, lojalumo ir pagarbos vienas kitam, pagarbos sutuoktinio artimiesiems giminaičiams principus. Lojalumas - tai sutuoktinių veikimas tiek šeimoje, tiek už jos ribų kito sutuoktinio bei šeimos interesais, savo asmeninių interesų nesupriešinimas su sutuoktinio interesais, protinga tolerancija ir pakantumas, be kurių šeimos gyvenimas neįmanomas. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją ar užsiėmimą, jo pomėgius, rūpintis vienas kito ne tik materialine, bet ir psichologine, dvasine būkle bei sveikata. Abipusės pagarbos pareiga įpareigoja sutuoktinius paisyti vienas kito nuomonės, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, nevartoti vienas prieš kitą ir kitus šeimos narius fizinės prievartos, smurto, negrasinti, nedaryti psichologinio spaudimo.
Kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, nevisiškai tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, patvirtinančius kiekvieno iš jų elgesį šeimoje, netinkamai interpretavo judviejų nesutarimų atsiradimų priežastis, nepagrįstai šalių ginčą, pasibaigusį atsakovės išsikraustymu iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, įvertino kaip santuokos iširimo priežastį dėl ieškovo kaltės, o ne kaip ankstesnių jų ginčų logišką išdavą (pasekmes). Byloje nėra objektyvių ir visiškai patikimų įrodymų, kuris iš sutuoktinių pirmas pažeidė nurodytas sutuoktinio pareigas, kuris yra kaltesnis, o kuris mažiau kaltas dėl kilusių nesutarimų šeimoje ir tarpusavio ginčų, taigi ir dėl santuokos iširimo, kurio elgesys buvo to priežastimi. Šalys pateikia tik savo samprotavimus bei vertinimus, kas, jų manymu, sąlygojo ginčų dėl turto, galiausiai ir nulėmusių atsakovės išsikraustymą, atsiradimą. Tačiau nei vienas iš sutuoktinių nepaneigė fakto, jog iki tarpusavio nesutarimų dėl turtinių teisinių santykių, anksčiau ginčų santuokoje ar nederamo kurio nors sutuoktinio elgesio šeimoje nebuvo. Apie ieškovo sutuoktinio pareigų pažeidimą, iki neatsirado minėti turtiniai ginčai, nenurodė ir nei vienas iš atsakovės iniciatyva apklaustų byloje liudytojų. Priešingai, liudytojai patvirtino, kad tai buvusi pavyzdinga, gerai sutarianti šeima (liudytojų D. Ž., V. D., R. S., L. B., G. I. paaiškinimai, t.1, b.l. 141-142), o skyrybų priežastis ne kuris nors nederamas sutuoktinio elgesius, o butas ir turtas (L. B. paaiškinimai, t.1, b.l. 141-142). Todėl nors šalys ir skirtingai nurodė priežastis, dėl kurių atsirado šeimoje turtiniai nesutarimai – ieškovo teigimu, ginčus nulėmė jo noras palikti jam priklausantį turtą savo vaikams ir tokio testamento vaikų naudai surašymas, o atsakovė tvirtino apie ieškovo pretendavimą į jos giminei atsirandantį palikimą – pusę iš pusseserės paveldėto buto (b.l. 140), tokio pobūdžio ginčai (ginčai dėl turto), neleidžia vertinti tik vienos iš besiginčijančių dėl to šalių elgesio kaip abipusiai pagarbaus ar tolerantiško. Priimtina domėn ir tai, kad atsakovės argumentų apie būtent tokią nesantaikos šeimoje atsiradimo priežastį, t.y. apie ieškovo pretendavimą į jai asmeniškai priklausantį (ar ateityje priklausysiantį pagal testamentą) turtą jokie kiti bylos duomenys nepatvirtina. Priešingai, liudytoja R. S., atsakovės duktė, taip pat nurodžiusi apie puikius šeimos santykius iki tos dienos, kai mama (atsakovė J. B.) buvo priversta išsikraustyti iš namų, nurodė ir apie ieškovo siekį mamą išvaryti dėl to, kad jo vaikai užsimanė turto ir mama tapo nereikalinga (t.1, b.l. 141-142). Iš šios liudytojos paaiškinimų taip pat galima daryti prielaidą, kad labiau tikėtina atsiradusios nesantaikos priežastimi yra ieškovo įvardijama, t.y. atsakovės turtinės pretenzijos į ieškovo testamentu vaikams paliekamą turtą. Tokioje situacijoje pripažintina, kad ieškovo reikalavimas atsakovei išsikelti iš jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo yra atsiradusių sutuoktinių ginčų dėl turto, nepriklausomai nuo to, kuris į kurio turtą pretendavo, išdava, jų pasekmė, o ne santuokos iširimo priežastis, sąlygojusi ir paskesnį sprendimą teismo keliu ją nutraukti. Todėl šiomis faktinėmis aplinkybėmis atsakovės išsikraustymo iš ieškovo nuosavybės, šiam to reikalaujant, faktas negali būti vertinamas išimtinai ieškovo nenaudai ar sprendžiama tik dėl jo vieno kaltės. Galimo fizinio smurto panaudojimas prieš atsakovę nėra tikėtinai įrodytas ir jokie tiesiogiai su šeima nesusiję asmenys atsakovės teiginių apie nederamą teisės požiūriu ieškovo elgesį nepatvirtino. Liudytojai to patys nematė ir liudijo tik iš atsakovės žodžių. Pasak kaimynės, liudytojos D. Ž., atsakovė jai rodžiusi mėlynes ir teigusi, kad ieškovas norėjęs ją mušti (t.1, b.l.141). Tačiau kokių nors kitų objektyvių duomenų apie panaudotą fizinį smurtą (medicininių liudijimų, policijos pareigūnų atliktų tyrimo veiksmų ir pan.) byloje nesama. Kolegija atsižvelgia ir į tokią aplinkybę, kad po atsakovės išsikraustymo sutuoktiniai faktiškai pasidalijo maisto atsargas, pinigines lėšas už parduotus gyvulius, o atsakovė nekliudomai išsivežė tuos daiktus, kurių pageidavo (liudytojos L. B. paaiškinimai). Todėl ginčo situaciją vertinti tik ieškovo nenaudai nėra faktinių prielaidų. Be to, atsakovės paaiškinimai teisme, kad ji pati nė nesiekia nutraukti santuokos ir netikėjusi, kad bus teismas (t.1, b.l. 140), taip pat leidžia teisėjų kolegija abejoti visišku jos paaiškinimų apie ypatingai blogą ieškovo elgesį su ja patikimumu. Manytina, kad sutuoktiniui (ieškovui) iš esmės pažeidus savo, kaip sutuoktinio, pareigas, jos pozicija dėl santuokos nutraukimo būtų buvusi kitokia.
Nurodytų aplinkybių kontekste pripažintina, kad sutuoktinio pareigas šeimoje yra pažeidusios abi šalys, jų abiejų elgesys neatitinka priimtino elgesio standartų, dėl konfliktų šeimoje yra kaltos abi šalys. Todėl šioje dalyje ieškovo M. B. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, teismo sprendimas pakeistinas, nustatant abiejų sutuoktinių kaltę (CPK 329 str.1 d.).
Nustačius abipusę sutuoktinių kaltę dėl šeimos iširimo, neatsiranda teisinių prielaidų vertinti išimtinai tik ieškovo elgesį kaip kaltą ar padariusį atsakovei neturtinės žalos. Todėl nėra ir pagrindo neturtinės žalos atlyginimo institutui šioje byloje taikyti. Tokiu atveju atsakovės skundo argumentai dėl netinkamai nustatyto neturtinės žalos dydžio tampa teisiškai neaktualūs ir jų kolegija neaptarinėja. Ši skundžiama sprendimo dalis, kuria atsakovei iš ieškovo priteista 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, panaikintina, o toks atsakovės reikalavimas atmestinas kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįstas (CPK 330 str.).
Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir kompensacijos
Abu sutuoktiniai kvestionuoja teismo sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, nesutikdami su turto vertės bei tarpusavio kompensacijų nustatymu. Kadangi apeliaciniais skundais nei viena iš šalių iš esmės neišreiškė nesutikimo dėl idealiosios dalies (po ½) jiems nustatymo ar dėl kilnojamojo bei nekilnojamojo turto jiems priskyrimo, kolegija aptaria tik verčių ir kompensacijų nustatymo klausimus. Kolegija sutinka su ieškovo M. B. apeliacinio skundo argumentais dėl dviejų jam priteistų statinių – sandėlio, kurio vertė nurodyta 5308 Lt, ir kluono, kurio vertė nurodyta 2445 Lt, netinkamo įvertinimo. Nekilnojamojo daikto statusą įgyja tik toks statinys, kuris pastatytas ir įteisintas pagal teisės aktų reikalavimus. Kadangi įstatymai numato privalomą nekilnojamųjų daiktų teisinę registraciją, kartu patvirtinančią ir statybų legalumą (teisėtumą) bei statinio atitikimą norminių aktų reikalavimams, o minėti daiktai kaip nekilnojamojo turto objektai viešame registre nėra įregistruoti, jų vertė gali būti nustatoma tik kaip statybinių medžiagų vertė. Sutuoktinių turėtų investicijų šiems statiniams pastatyti dydis, kaip ir statybos laikotarpis (metai), byloje nebuvo įrodinėti. Taip pat nėra patikimų įrodymų ir apie likutinę šių statinių, kaip statyboje galimų panaudoti medžiagų, vertę. Šių daiktų vertę atsakovė grindė ekspertizės išvada (t.1, b.l. 98). Ta pačia ekspertų išvada rėmėsi ir apylinkės teismas. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad sandėlio ir kluono (klojimo) fizinis nusidėvėjimas, pasak eksperto, yra atitinkamai 60 proc. ir 90 proc., o jų likutinė vertė buvo apskaičiuota įvertinant atkūrimo šiuo metu galiojančiomis kainomis kaštus (tiesioginės išlaidos) bei atimant iš jų atitinkamą nusidėvėjimo procentą. Pasak ieškovo, jis dėl savo amžiaus ne tik neketina užsiimti žemės ūkio veikla ir atstatyti šių statinių, bet ir pasirengęs juos perduoti kaip kurą atsakovei. Be to, prie ekspertizės išvados pateiktos sandėlio ir kluono (klojimo) nuotraukos leidžia sutikti su ieškovo skundo argumentais dėl tokių objektų, kaip statinių ar galimų statybinių medžiagų, menkavertiškumo, todėl šių neįregistruotų daiktų jam priskyrimas, atitinkamai padidinant ieškovui atitenkančio turto masę net 7753 Lt, yra neprotingas, neteisingas ir nesąžiningas (CK 1.5 str.). Esant tokioms aplinkybėms, sprendimas ir šioje dalyje, kuria šalims natūra padalintas santuokoje įgytas turtas, pakeistinas, išbraukti iš priteisiamos M. B. natūra turto masės sandėlį, kurio vertė sprendime nurodyta 5308 Lt, bei kluoną, kurio vertė nurodyta 2445 Lt, paliekant nepakeistą sprendimo dalį dėl kitų jam nuosavybėn natūra priteistų daiktų ir jų verčių. Tokiu atveju M. B. asmeninėn nuosavybėn atitenka turto natūra už 10 450 Lt (18 203 Lt – 7753 Lt.).
Pasisakant dėl atsakovei atitenkančio natūra turto vertės, ginčas kilo dėl vienintelio daikto – žemės sklypo, kuriame yra jai iki santuokos priklausę statiniai, vertės. Nors teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nenurodyta šio sklypo vertė, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi 72 300 Lt vidutine rinkos verte pagal nekilnojamojo turto registro duomenims (t.1, b.l. 10), nurodęs, kad iš viso natūra atsakovei J. B. priteisia turto už 73 350 Lt. Atsakovė pateikė su apeliaciniu skundu žemės sklypo įvertinimą, atliktą 2011-12-09 (t.2, b.l. 15-31). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios bylos pobūdį (šeimos santykių byla) ir į teismo aktyvesnį vaidmenį tokios kategorijos bylose, šį dokumentą priima domėn. CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.), taigi šis vėliausiai atliktas įvertinimas labiausiai atitinka ir įstatymų leidėjo poziciją. Todėl nustatytina, kad J. B. asmeninėn nuosavybėn atitenka turto už 26 050 Lt, o ne už 73 350 Lt, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas.
Kita vertus, atsakovė visiškai pagrįstai remiasi kasacinio teismo praktika bei faktu, kad šis žemės sklypas 2009-09-21 buvo įgytas lengvatine tvarka prie jai priklausančios asmeninės nuosavybės teise namų valdos (t.1, b.l. 10-13, 54-55) už 2098,48 Lt nominalią vertę (t.1, b.l. 56-57). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-06-18 nutartyje c.b. Nr. 3K-3-271/2010 analogiškoje situacijoje yra pripažinęs, kad nustatant tokio dalijamo objekto, kaip namų valdos žemės sklypas, vertę, turi būti atsižvelgiama į šio turto įgijimo būdą bei specifinę paskirtį, t.y. į aplinkybę, jog tokiame sklype stovi tik vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas bei kiti statiniai, o pats sklypas įgytas iš valstybės lengvatinėmis sąlygomis už nominalią kainą. Kolegija šioje ginčo dalyje iš esmės sutinka su atsakovės skundo argumentais, kad dalijant sutuoktiniams sklypą bei apskaičiuojant ieškovui priklausančią už jį kompensaciją, skaičiuotina pagal sutuoktinių panaudotas bendras lėšas minėtam daiktui įsigyti – nuo 2098,48 Lt sumos. Reikšminga ir tokia aplinkybė, kad nuo žemės sklypo įgijimo už nominalią vertę iki santuokos nutraukimo iniciavimo pradžios nepraėjo nė vieneri metai, taigi santuokos metu šios sklypo rinkos vertė objektyviai išaugti negalėjo. Nepadidėjo sklypo vertė santuokoje ir subjektyviuoju aspektu – šiuo sklypu sutuoktiniai nesinaudojo, jame nedirbo ir jo atitinamos būklės nepalaikė. Dar daugiau, pats ieškovas savo procesiniuose dokumentuose pripažino, kad po santuokos su juo sudarymo atsakovei priklausančiu namu, atitinkamai ir vėliau išpirktu iš valstybės žemės sklypu, šeima nesinaudojo. Taigi priteisiant ieškovui kompensaciją nėra pagrindo nei vadovautis apylinkės teismo nustatytąja sklypo rinkos verte (72 300 Lt), nei dabartine šio sklypo rinkos verte pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktą Turto vertinimo atskaitą. Kolegija sutinka su atsakovės pozicija, kad 10 000 Lt nustatyta ieškovui kompensacija už jam tenkančią sklypo dalį neproporcinga ir neadekvati, taigi ji sumažintina iki pusės žemės sklypo nominalios vertės - iki 1049,24 Lt (CK 1.5 str., 1.137 str.).
Tai konstatavus, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, susijusi su kompensacijos apskaičiavimu bei atsakovės įpareigojimu sumokėti ieškovui 1423,50 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, tampa teisiškai ydinga. Atsakovei atitenka turto (išskyrus žemės sklypą) už 1050 Lt, o ieškovui – už 10 450 Lt. Bendra turto masė (išskyrus žemės sklypą), sudaro 11 500 Lt, kiekvienam iš sutuoktinių tektų po 5750 Lt, taigi trūkstamą iki šios sumos dalį – 4700 Lt (5750 Lt – 1050 Lt) ieškovas turėtų atsakovei kompensuoti. Atitinkamai atsakovė už jai natūra priteisiamą visą žemės sklypą turėtų ieškovui kompensuoti 1049,24 Lt. Atlikus tarpusavio mokėjimų užskaitas, iš ieškovo priteistina 3650,76 Lt piniginė kompensacija atsakovei už jam tenkančią didesnę turto dalį.
Šioje vietoje būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad kompensacijos apskaičiavimo teisėjų kolegija nesieja nei su šalių amžiumi, nei su jų gaunamomis pajamomis ar kitomis panašiomis subjektyvaus pobūdžio aplinkybėmis, vadovaudamasi išimtinai objektyviais kriterijais - turto vertėmis bei turėtomis turto įsigijimo išlaidomis (žemės sklypo atveju). Todėl ieškovo skundo argumentai apie pirmosios instancijos teismo suteiktą prioritetą atsakovei dėl šios amžiaus ar finansinio pajėgumo, tuo pačiu neatsižvelgiant į jo amžių ar gaunamas pajamas, tampa teisiškai neaktualūs. Nepaisant to, kolegija negali sutikti su ieškovo nuomone apie teismo neobjektyvumą ir šališkumą atsakovės naudai ar nukrypimą nuo lygių dalių principo. Teismas vertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja įrodinėjimo procese (CPK 185 str.). Tai reiškia, kad teismui suteikta diskrecijos teisė atsižvelgti į bet kokius įstatymui neprieštaraujančius kriterijus. Savo poziciją dėl kompensacijų paskaičiavimo teismas sprendime išdėstė, nurodė ir kodėl nesiremia sklypo rinkos verte, skaičiuodamas kompensacijos dydį – dėl jo specifinės paskirties (namų valdos žemės sklypas) ir įgijimo būdo. Taip pat nurodė, kad visos rinkos kainos priteisimas neatitiktų protingumo ir teisingumo principų. Minėti principai (CK 1.5 str.) yra visos teisinės sistemos pamatas, jais turi būti vadovaujamasi visuose be išimties teisiniuose ginčuose. Taigi tokie teismo vertinimai ne tik neprieštarauja teisės normoms, bet, kaip minėta, atitinka ir formuojamą teismų praktiką bylose su analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis. Be to, ir pats ieškovas pradiniu ieškiniu nepretendavo į atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios namų valdos žemės sklypą ar jo dalį, prašė šį sklypą priteisti atsakovei. Tik kilus ginčui su atsakove dar ir dėl kito sutuoktinių nepasidalinto turto, kurio išdavoje atsisakė leisti antstoliui aprašyti turimą turtą bei laikomus gyvulius (t.1, b.l. 28), patikslintame ieškinyje jau ėmė pretenduoti ir į šį žemės sklypą. Toks elgesys neabejotinai gali būti vertinamas kaip siekis paveikti atsakovę turto dalybų ginče, juolab, atsižvelgiant ir į kolegijos nustatytą santuokos iširimo priežastį – kilusį sutuoktinių nesutarimą disponuojant turtu.
Kolegija atmeta kaip faktiškai nepagrįstus ir tokius ieškovo apeliacinio skundo argumentus, jog bylą nagrinėjęs teismas neteisingai nustatė sutuoktinių turto balansą, neatsižvelgė į indėlius banke. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalinimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę), suformuluoti pasiūlymus dėl padalinimo būdo turi patys sutuoktiniai (CPK 12 str., 178 str., 382 str. 4 p.). Teismas, spręsdamas dėl konkretaus turto padalijimo, yra saistomas pačių šalių pasiūlymų, tokio pasidalijimo abiems priimtinumo ir interesų derinimo taisyklės, kartu atsižvelgdamas ir į nuostatą, kad civilinėje byloje bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia būtent asmens, kuris inicijuoja civilinį ginčą – ieškovo (arba atsakovo, reiškiančio priešieškinį) procesiniuose dokumentuose nurodytas reikalavimų pagrindas ir dalykas (CPK 135 str. 1 d. 2 p. ir 4 p., 143 str. 3 d.). Ieškovas vedė bylą per atstovą advokatą, tačiau nei ieškinyje, nei jo patikslintame variante nekėlė klausimo dėl santaupų, buvusių atsakovės sąskaitoje banke, padalijimo sutuoktiniams. Tokių klausimų dėl galimai gautų subsidijų už gyvulius ar pasėlius padalijimo savo priešieškinyje nekėlė ir atsakovė. Todėl apeliaciniuose skunduose su tuo susijusius kiekvienos iš šalių samprotavimus bei pasvarstymus kolegija vertina kaip naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, ir dėl CPK 306 str. 2 d. bei 312 str. nustatytų draudimų į juos neatsižvelgia.
Dėl nuostolių už advokato paslaugas kompensavimo
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti ieškovui 1900 Lt už advokato teisinę pagalbą byloje, kurioje atsakovė dalyvavo trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais (t.1, b.l. 77-79). Kolegija pritaria teismo sprendime nurodytiems motyvams, kad antrojo sutuoktinio sutikimas disponuojant bendru turtu nėra reikalingas tuo atveju, kai pareiškiamas ieškinys, įskaitytinai ir dėl savo asmeninių teisių, nesusijusių su šeimos interesais, gynimo (CK 3.92 str. 2 d. 5 p.). Atsakovė byloje, kurioje vyko ginčas dėl paveldėjimo ir testamentų nuginčijimo, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis buvo pareiškusi savarankišką reikalavimą – ieškinį (Trakų rajono apylinkės teismo c.b. Nr. 2-278-424/2008), taigi neabejotinai galėjo savarankiškai, be antrojo sutuoktinio sutikimo disponuoti lėšomis ir apmokėti jos pasamdytam advokatui. Tokios išlaidos negali būti vertinamos kaip bendrojo turto sumažinimas, nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu pagal CK 3.98 str. 3 d. nuostatas, o kita teisės norma, kuria savo nesutikimą su šia teismo sprendimo dalimi grindžia ieškovas – CK 3.109 str., reiškia tik tai, kad joje įvardintų prievolių vykdymas gali būti nukreipiamas į bendrą sutuoktinių turtą (išieškoma iš bendro turto pagal tas prievoles), nepriklausomai nuo to, kuris sutuoktinis buvo tokios prievolės šalimi. Be to, toks ieškovo reikalavimas akivaizdžiai nesąžiningas ir neprotingas (CK 1.5 str.), sudarantis prielaidas skaičiavimams ir dėl to, kokios lėšos santuokos metu galėjo būti išleistos kiekvienos iš šalių kitų panašių jų asmeninių poreikių tenkinimui (sveikatos priežiūrai, notaro paslaugoms ir t.t.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismas, abiejų sutuoktinių reikalavimus patenkinęs iš dalies, paskirstė proporcingai jų turėtas bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas valstybės naudai. Abi šalys skundžia sprendimą taip pat ir bylinėjimosi išlaidų dalyje, todėl kolegija aptaria šiuos aspektus.
Pirmiausiai pabrėžtina, kad konstatavus abipusę šalių kaltę dėl santuokos iširimo, taip pat šalims lygiomis dalimis - po ½ dalį - padalinus santuokoje įgytą turtą, apskritai išnyksta prielaidos kiekvienos iš jų bent daliai turėtų išlaidų žyminiam mokesčiui ar advokato pagalbai kompensuoti. Pastebėtina, kad abi šalys sumokėjo vienodo dydžio honorarus savo atstovams – po 2000 Lt (t.1, b.l. 74, 129; 25).
Be aptartų išlaidų, atsakovė sumokėjo 580 Lt antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą (t.1, b.l. 29-30, 59-60). Kadangi tokios išlaidos susijusios su sutuoktiniams priklausančio turto masės nustatymu, jos turi atitiekti abiems šalims. Tačiau dalis šių išlaidų - 250 Lt - susidarė išimtinai tik dėl ieškovo netinkamo procesinio elgesio, neleidžiant antstoliui atlikti pavedimo bei konstatuoti aplinkybių (t.1, b.l. 28). Todėl pagal CPK 93 str. 4 d. nuostatą, tokios išlaidos iš jo atsakovei priteistinos pilna apimtimi, o likusios sumos priteistina pusė, t.y. 165 Lt. Iš viso už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimų atsakovei priteistina iš ieškovo 415 Lt.
Taip pat atsakovė sumokėjo 2420 Lt už ekspertizę dėl dalijamo turto vertės nustatymo (t.1, b.l. 105-106). Kadangi pirmosios instancijos teismas, priteisdamas kompensaciją už namo pagerinimą, rėmėsi eksperto nustatytąja verte, o kiti eksperto paskaičiavimai, susiję su sandėlio bei kluono atkuriamosios vertės nustatymu, apeliacinės instancijos teisme nebuvo priimti domėn, tik pusė šių išlaidų padalintina šalims lygiomis dalimis. Likusi pusė išlaidų ekspertui už sandėlio bei kluono vertės nustatymą lieka pačiai atsakovei. Taigi iš ieškovo priteistinas ketvirtadalis 2420 Lt sumos, arba 605 Lt.
Apibendrinat tai, kas pasakyta, ši skundžiama teismo sprendimo dalis atitinkamai pakeistina, priteisiant atsakovei iš ieškovo iš viso 1020 Lt bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų, ir padalinant šalims 47,55 Lt (t.1, b.l. 151) pašto išlaidas valstybės naudai pusiau, t.y. priteisiant iš kiekvieno po 23,78 Lt (CPK 92 str., 96 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
Už apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio (t.2, b.l. 6), o atsakovė – 100 Lt (t.2, b.l. 14). Nuo likusių sumų mokėjimo abi šalys buvo atleistos (t.2, b.l. 51-52). Iš dalies tenkinant kiekvienos iš jų apeliacinį skundą, žyminio mokesčio išlaidos kiekvienai iš šalių nekompensuojamos. Dėl tos pačios priežasties (abiejų šalių reikalavimai apeliacinės instancijos teisme iš dalies yra patenkinti), o taip pat apeliacinės instancijos teismui nustačius abipusę sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, atsakovei nekompensuotinos ir kitos išlaidos, susijusios su advokato teisinės pagalbos šios instancijos teisme teikimu (t.2, b.l. 48) bei turto vertinimu (t.2, b.l. 49-50). Šioje situacijoje negalima pripažinti, kad kuri nors šalis yra laimėjusi ginčą ar kad sprendimas priimtas didesne dalimi kurios nors šalies naudai, kuomet ir atsiranda teisinis pagrindas bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymui (CPK 93 str., 98 str.). Be to, turto vertinimo išvados iš esmės neįtakojo ieškovo ir atsakovės teisinės padėties, kadangi nepriklausomai nuo turto vertintojų nustatytos žemės sklypo rinkos vertės, kompensacija ieškovui buvo apskaičiuota remiantis šio sklypo įsigijimo kaštais, o ne ataskaitoje apskaičiuota jo verte.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (t.2, b.l. 70), todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą pakeisti.
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies. Santuoką tarp M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Sprendimo dalį, kuria šalims natūra padalintas santuokoje įgytas turtas pakeisti:
- išbraukti iš priteisiamos M. B. natūra turto masės sandėlį, kurio vertė sprendime buvo nurodyta 5308 Lt, ir kluoną, kurio vertė nurodyta 2445 Lt, paliekant nepakeistą sprendimo dalį dėl kitų jam nuosavybėn natūra priteistų daiktų ir jų verčių;
- nustatyti, kad M. B. asmeninėn nuosavybėn atitenka turto natūra už 10 450 Lt;
- priteisti J. B. asmeninėn nuosavybėn žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 25 000 Lt vertės, paliekant nepakeistą sprendimo dalį dėl kitų jai asmeninėn nuosavybėn natūra priteistų daiktų ir jų verčių;
- nustatyti, kad J. B. asmeninėn nuosavybėn atitenka turto už 26 050 Lt.
Sprendimo dalį, kuria M. B. priteista 1423,50 Lt piniginė kompensacija iš J. B. už šiai tenkančią didesnę turto dalį, panaikinti, ir kompensacijos klausimą išspręsti priešingai: priteisti iš M. B. 3650,76 Lt piniginę kompensaciją J. B. naudai už jam tenkančią didesnę turto dalį.
Sprendimo dalį, kuria J. B. iš M. B. priteista 2000 Lt. neturtinei žalai atlyginti, panaikinti ir šį priešieškinio reikalavimą atmesti.
Pakeisti sprendimą bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo dalyje:
priteisti iš M. B. 1020 Lt bylinėjimosi išlaidų J. B. naudai.
Priteisti iš M. B. ir J. B. po 23,78 Lt iš kiekvieno procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.