Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-04-01 · Byla Nr. e2KT-35-790/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-01
Bylos Nr.
e2KT-35-790/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2KT-35-790/2021Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00088-2021-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.6.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2022 m. balandžio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras, susipažinęs su Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartimi,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliacinis teismas gavo Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį, kuria prašoma išspręsti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Consultationes et solutiones“ pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo teisėjos A. R. ir Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-368-480/2022 nagrinėjimo ir šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Šalies argumentai

2. Pareiškime UAB „Consultationes et solutiones“ nurodo, kad A. R., V. G. ir K. G. kartu dirbo Kauno apylinkės teisme. Šiuo metu A. R. ir V. G. dirba Kauno apygardos teisme. V. G. sutuoktinis K. G. šiuo metu yra advokatas ir atsakovo H. S. atstovas civilinėje byloje Nr. e2-368-480/2022. Atsakovo atstovas K. G. ir jo sutuoktinė V. G., dirbanti tame pačiame teisme su A. R., turi galimybe komunikuoti su šia teisėja A. R. ir taip mėginti ją paveikti atsakovo H. S. naudai. Pareiškėjas pažymi, kad Kauno apygardos teismas taip pat galimai turi išankstinę nuomonę ir yra tendencingas – teismas, užduodamas ekspertui įvairius klausimus iš pirmosios ekspertinio tyrimo ataskaitos nesivadovavo patikslinta ekspertinio tyrimo ataskaita, kuri yra susijusi išimtinai su atsakovu; teismas klaidino ekspertą, užduodamas klausimus apie atsakovo susitarimo su ieškove apimtis, o pačiam atsakovui tokio klausimo neuždavė.

Prašymas dėl teismo nušalinimo ir bylos perdavimo netenkinamas.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. Klausimą dėl bylos perdavimo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis).

4. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

5. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. CPK 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia abejones dėl Kauno apygardos teismo teisėjos A. R. ir visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumo, siekia nušalinti juos nuo civilinės bylos Nr. e2-368-480/2022 nagrinėjimo, perduoti bylą kitam apygardos teismui. Pareiškime nurodyti Kauno apygardos teismo teisėjos A. R. ryšiai su atsakovo atstovu advokatu K. G., teisėja V. G. nesudaro pagrindo spręsti, kad yra pagrindas nušalinti visą Kauno apygardos teismą nuo civilinės bylos nagrinėjimo ir ją perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.

7. Pirmiausiai, pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog dalyvaujančio asmens atstovo (advokato K. G.), neturinčio byloje materialiojo teisinio intereso, o turinčio tik procesinį suinteresuotumą, sutuoktinė (V. G.) dirba Kauno apygardos teisme savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl visų šio teismo teisėjų nešališkumo ir šiuo pagrindu bylą nagrinėti kitam teismui (Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika 2012 m. birželio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2KT-75/2012, 2019 m. sausio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2KT-16-943/2019 ir kt.).

8. Antra, aplinkybės, kad civilinę bylą nagrinėjanti teisėja A. R., V. G. ir K. G. praeityje dirbo Kauno apylinkės teisme, o šiuo metu teisėjos A. R. ir V. G. kartu dirba Kauno apygardos teisme, taip pat nesudaro pagrindo abejoti visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Vien praeityje buvę advokato K. G. ir teisėjos A. R. darbiniai santykiai Kauno apylinkės teisme, ypač įvertinus aplinkybę, kad pagal viešai pateikiamus duomenis K. G. Kauno apylinkės teisme dirbo prieš 17 metų (2000–2005 m.), negali būti vertinami kaip pagrindas spręsti dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi. Pareiškėja jokio asmeninio K. G. ir visų kitų Kauno apygardos teisėjų ryšio, dėl kurio kiltų abejonių nešališku civilinės bylos Nr. e2-368-480/2022 nagrinėjimu Kauno apygardos teisme, nenurodė. Poreikį perduoti civilinę bylą kitam apygardos teismui pareiškėja grindė tik K. G. ir V. G. galimybe kontaktuoti su teisėja A. R., tačiau objektyvių priežasčių, dėl kurių V. G. ar kiti Kauno apygardos teismo teisėjai būtų suinteresuoti civilinės bylos rezultatu, neįvardijo.

Šalies argumentai

9. Pareiškėjos nurodytos priežastys dėl galimos išankstinės bylą nagrinėjančios teisėjos nuomonės yra susijusios su konkrečia civilinę bylą Nr. e2-368-480/2022 nagrinėjančia teisėja ir nepaneigia visų Kauno apygardos teismo teisėjų galimybės nagrinėti šią bylą bei prezumpcijos dėl teisėjų nešališkumo. Kaip minėta, vadovaujantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Atsižvelgiant į tai, kad civilinę bylą Nr. e2-368-480/2022 paskirta nagrinėti teisėja A. R., pareiškėjos prašymas dėl šios teisėjos nušalinimo galėtų būti sprendžiamas CPK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

10. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjos išreikštos abejonės dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumo nėra objektyviai pagrįstos, prašymas dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui netenkinamas. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas dėl konkretaus civilinę bylą nagrinėjančio teisėjo turėtų būti sprendžiamas CPK 69 straipsnyje nustatyta tvarka, pareiškėjos prašymas nušalinti teisėją A. R. nuo civilinės bylos Nr. e2-368-480/2022 nagrinėjimo taip pat netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Uždarosios akcinės bendrovės „Consultationes et solutiones“ pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo teisėjos A. R. ir Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-368-480/2022 nagrinėjimo ir šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinti.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras