Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi T. M., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. spalio 6 d. nutarties, kuria pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymo terminas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutartimi T. M., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, kuri tęsiama iki šiol, paskutinį kartą pratęsta Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. kovo 31 d. nutartimi.

2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. spalio 6 d. nutartimi A. T. M. priverčiama medicinos priemonė- stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje pratęstas.

5. Teismo posėdyje T. M. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras atmesti, palikti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. spalio 6 d. nutartimi nustatytą gydymo režimą.

Motyvuojamoji dalis

6. T. M. skundas atmetamas.

7. Išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pratęsė T. M. atžvilgiu taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.

8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

9. Skundu tik bendro pobūdžio teiginiu nesutinkama su skundžiama nutartimi, tačiau iš esmės skundžiamasi gyvenimo ir bendravimo su personalu bei kitais pacientais sąlygomis.

11. Iš Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros 2021 m. rugsėjo 2 d. išvadoje Nr. 429 (b. l. 3-4) nustatyta, kad stebimuoju laikotarpiu T. M. psichinė būsena nebuvo stabili: dėl disforinių reakcijų, pykčio, neadekvataus elgesio koreguotas gydymas. Komijos metu jis savo netinkamą elgesį neigia, teisinasi. Jo emocijos stokoja adekvatumo, jis dirglokas, nuotaika svyruojanti, mąstymas paralogiškas. Aktyvios psichoprodukcijos neišklausta, jis nekritiškas. Sutrikusi jo socialinė adaptacija, iš socialinės globos namų išbrauktas, priverstinis gydymas antras.

12.Vertinant T. M. sveikatos būklę iš Komisijos išvados taip pat matyti, kad stebimuoju laikotarpiu T. M. ligos klinikoje dominuoja distrofijos, pyktis, gydymas koreguotas, pasyvus, su personalu nebendrauja, stebėtas dienotvarkės pažeidimas- skolino telefoną kitiems pacientams. Aktyvi psihopatologija blėsta, mąstymas paralogiškas, šaltos emocijos, nėra kritikos ligai kas rodo jog jo elgesys nėra tiek pagerėjęs, kad jį galima būtų koreguoti ir gydyti ambulatorinėmis sąlygomis. Gydytojų Komisija savo išvadoje rekomenduoja pratęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis( b.l.3-4).

13.Nuo Panevėžio apylinkės teismo nutarties, kuria gydymas bendro stebėjimo sąlygomis T. M. buvo pratęstas praėjo per trumpas laiko tarpas, o tam kad pasiekti gydymo tikslus, keičiančius socialinį jo elgesį bei kritiškumą savo veiklai ir ligai, būtinas ilgesnis laiko tarpas bei griežtesnė paciento kontrolė nei ją galima užtikrinti gydantis ambulatoriškai. Iš Komisijos išvados matyti, kad vieta (duomenys neskelbtini) globos namuose pacientui nesaugoma, o jo sveikatos būklė nėra tiek pagerėjusi tiek, kad jo gydymas galėtų būti tęsiamas lengvesnėmis sąlygomis užtikrinant jo tinkamą gydymą. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs aptartą išvadą sutinka, kad dviejų metų gydymo laikotarpis bendro stebėjimo sąlygomis T. M. yra nepakankamas, kad jis toliau galėtų būti gydomas ambulatorinėmis sąlygomis.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Komisijos išvadą, kitus byloje esančius duomenis sprendžia, kad tinkamai užtikrinti T. M. reikalingos medicinos priemonės taikymą šiuo metu galima tik jį stebint ir gydant stacionare bendro stebėjimo sąlygomis, nes dėl ligos pobūdžio ir per trumpo gydymo laiko negalima daryti išvados, jog jo ligos kontrolė yra pagerėjusi tiek, kad gydymą galima būtų tęsti ambulatorinėmis sąlygomis. Pasikeitus aplinkybėms ar pagerėjus T. M. sveikatai jam taikant intensyvų gydymą stacionare, įstatymas suteikia galimybę bet kada, tačiau ne rečiau kaip kas šešis mėnesius, spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės keitimo ar naikinimo (BPK 405 straipsnio 2 dalis)

16. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. spalio 6 d. nutartis, kuria T. M. pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją skunduose išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

T. M., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. spalio 6 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.