Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Skirmanto Andriušio apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarimo A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 195 p., 19 p., o būtent, 2014-09-09, 20 val. 43 min., V. Kudirkos g., Marijampolėje, chuliganiškai vairavo transporto priemonę, nesiėmė visų būtinų priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, vežė keleivius ne pagal transporto priemonės konstrukciją keleiviams skirtose vietose, tai yra – keleiviai buvo išlindę pro automobilio atidarytus durelių langus, tai darė be jokio aiškaus tikslo ir motyvo, norėdama parodyti savo išskirtinumą. Toks jos vairavimas kėlė pavojų kitų žmonių saugumui.

Marijampolės apskrities VPK 2014-11-20 nutarimu A. G. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 2 d., padarymą buvo skirta 1 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Marijampolės apskrities VPK viršininko apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

ATPK 124² str. 2 d. numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-902-648/2011).

Apeliaciniame skunde nesutinkama su įrodymų vertinimu ir teigiama, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas nepilnai įsigilino į minėtą medžiagą, todėl prašoma Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-12-29 nutarimą panaikinti ir palikti galioti Marijampolės apskrities VPK 2014-11-20 nutarimą.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinio skundo motyvai, jog pažeidimą A. G. padarė tyčia, o ne dėl neatsargumo, ir būtent iš chuliganiškų paskatų, nes tam nebuvo jokio aiškaus tikslo ar motyvo, atmetami. Teismų praktikoje suformuota, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Administraciniam teisės pažeidimui būdingi keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvūs ir subjektyvūs požymiai – jo sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Vertinant byloje nustatytus duomenis matyti, jog subjektyvioji pusė nėra nustatyta. A. G. važiavo su kitomis transporto priemonėmis kolonoje nedideliu greičiu. Jokio pavojaus eismo dalyviams ir automobilyje buvusiems keleiviams ji nekėlė. Gale sėdėję keleiviai savo iniciatyva iki pusės buvo išlindę pro pravirus langus ir mojavo vėliava, taip pažymėdami Lietuvos vyrų krepšinio komandos pergalę pasaulio vyrų krepšinio čempionate prieš Turkijos krepšininkus. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog byloje nėra nustatyta duomenų, jog vairuotoja skatino keleivius išlysti per langą. Be to, A. G. turėjo ribotas galimybes užkirsti kelią spontaniškiems keleivių veiksmams. Ji sakė vaikinams, jog jie elgiasi negerai, bet niekas jos neklausė, todėl negalima teigti, jog A. G. elgesys buvo tyčinis ir chuliganiškas.

Aukštesnysis teismas taip pat nepritaria apeliacinio skundo motyvams, jog tai, kad A. G. nesiėmė priemonių keleivių saugumui užtikrinti, nes šventė krepšininkų pergalę yra neatsakingi ir parodo, kad ji, kaip jauna vairuotoja, nesupranta, kad automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis. Iš bylos duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog buvo kilusi grėsmė eismo saugumui, A. G. ar kitų eismo dalyvių saugumui. Pati A. G. nurodė, jog važiavo nedideliu maždaug 30 km/val. greičiu. Kartu su ja važiavę ar kiti asmenys taip pat nenurodė, jog buvo kilusi grėsmė eismo, jų pačių ar kitų asmenų saugumui.

Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. G. kaltę ir chuliganiškas paskatas bei nepašalinus visų abejonių dėl jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo, administracinės bylos teisena dėl ATPK 124² str. 2 d. įtvirtinto pažeidimo padarymo jos atžvilgiu, buvo pagrįstai nutraukta.

Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Skirmanto Andriušio apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.