Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovui Ž. M., atsakovei L. M., jos atstovui advokatui Valteriui Aleknai, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Simonai Dervinskaitei, nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. M. patikslintą ieškinį atsakovei L. M. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, sumokėto išlaikymo priteisimo, išvadą teikiančios institucijos: Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Pakeitus vaiko gyvenamąją vietą spręstinas vaiko išlaikymo priteisimo iš motinos klausimas. Užtikrinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti bei šio straipsnio 2 d. valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, apsaugant 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. nustatytą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės teisės ir pareigos, susijusios su vaiko teisių įgyvendinimu, tenka vaiko tėvams, įvertinant, kad vaiko teisės į išlaikymą užtikrinimas sudaro sąlygas kitoms vaiko teisėms (teisei į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.), būtina garantuoti tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus vykdymą. Tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes (CK 3.155 str. 2 d., 3.192 str.; Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str.).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Iš bylos duomenų matyti, kad po priimto teismo sprendimo iki kreipimosi į teismą dienos nebuvo praėję net vieneri metai, iki šios dienos yra praėję apie 1,5 metų. Byloje nėra jokių objektyviai pagrįstų duomenų apie esminį vaiko poreikių pasikeitimą ar vienos iš šalių esminį turtinės padėties pasikeitimą. Bylos duomenimis šalių turtinės padėtys yra labai panašios, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Pakeitus dukters gyvenamąją vietą ir ją nustačius su tėvu, vaiko motina privalo savo vaikui teikti jos poreikius atitinkantį išlaikymą. Kaip jau minėta, teismo vertinimu 800 Lt išlaikymo suma mėnesiui iš abiejų tėvų yra pakankamai protinga. Šiuo metu pagal 2014-06-13 teismo nutartį atsakovė dukrai teikia laikiną išlaikymą po 400 Lt. Ieškovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad gaunamo išlaikymo nepakanka vaiko poreikiams patenkinti. Atsakovė nurodė, kad tokį išlaikymą jai sunku teikti, kad ji gali dukrai teikti išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį, nes jos turtinė padėtis sunki. Teismas mano, kad atsakovės siūloma išlaikymo suma per maža, negalinti užtikrinti socialiai priimtino poreikių patenkinimo lygio. Mergaitė paauglė, jos poreikiai ateityje tik didės, be to, vaiko poreikių patenkinimui įtakos turi ir šalies ekonominė padėtis dėl kurios pastaruoju metu kainos tik kyla. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimalių vaiko poreikių tenkinimu. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingą vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaiko interesai. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes. Kaip jau minėta, abiejų šalių turtinė padėtis pakankamai panaši. Po santuokos nutraukimo praėjo maždaug 1,5 metų, abi šalys turi nekilnojamojo turto, kitų išlaikytinių neturi. Ieškovas dirba, gauna stabilias pajamas, jo darbo užmokestis apie (duomenys neskelbtini) Lt (1 t. 12 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė dirbo, jos gaunamas darbo užmokestis buvo 1 000 Lt (1 t. 114 b. l.), tačiau paskutinio posėdžio metu atsakovė pateikė įrodymus, kad nedirba, registruota darbo biržoje (2 t. 90 b. l.). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovei yra suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba (1 t. 46 b. l.). Teismo vertinimu šie įrodymai nepatvirtina sunkios atsakovės turtinės padėties. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė iš darbo atleista ne savo noru, taip pat nėra duomenų, kad atsakovė intensyviai ieškotų darbo ir jo nerastų ar negalėtų dirbti dėl sveikatos problemų. Pažymėtina, kad registracija darbo biržoje nerodo aktyvių darbo paieškų. Teismo vertinimu atsakovė neatskleidžia tikrosios savo turtinės padėties. Ji ir jos atstovas nurodė, kad atsakovė gyvena iš santaupų, tačiau nei jų šaltinio, nei kiek jų turėjo ir kiek šiuo metu turi, nenurodė. Pažymėtina, kad visos abejonės dėl tėvų turtinės padėties yra vertintinos vaiko naudai. Šiuo metu išlaikymą po 400 Lt atsakovė teikia, teismas mano, jog ir toliau ji pajėgi vaikui teikti tokio dydžio išlaikymą. Pažymėtina, kad jei atsakovės netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ir jos esama turtinė padėtis, ji privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui tinkamą išlaikymą, nes pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra ne tik tėvo, bet ir motinos. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pažymėtina, kad tėvui ar motinai su kuriuo gyvena vaikas ir taip tenka didesnė naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina dažniausiai neprisideda. Todėl įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, abiejų šalių –K. M. tėvų – turtinę padėtį, vaiko būtinuosius ir kitus poreikius, ekonominę situaciją šalyje, taip pat atsižvelgus į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), vertintina, kad nepilnametės K. M. poreikiai po 2013-03-04 priimto teismo sprendimo iš esmės nepakito, kad nepilnametės K. M. poreikiams per mėnesį patenkinti 800 Lt suma yra pakankama ir prie šios sumos tėvai turėtų prisidėti lygiomis dalimis, todėl iš atsakovės L. M. priteistinas išlaikymas K. M. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-11-12) iki jos pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Šalims išaiškintina, kad išlaikymas priteistinas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos atsižvelgiant į tai, kad už laikotarpį nuo teisinio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (2014-06-13) iki teismo sprendimo priėmimo dienos yra priteistas laikinas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kadangi tarp laikino išlaikymo ir priteisto išlaikymo nėra susidariusio skirtumo, todėl išlaikymas už šį laikotarpį konkrečia pinigų suma nepriteistinas.

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminis nepilnametės K. M. atstovas Ž. M. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 2 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-10-02 iki ieškinio padavimo dienos. Šį reikalavimą ieškovas grindė aplinkybe, kad duktė nuo 2013-10-02 faktiškai apsigyveno pas jį, o atsakovė išlaikymo tuo metu dukrai neteikė.

Išlaikymo įsiskolinimo priteisimą reglamentuoja CK 3.200 str., kuris numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos (CK 3.200 str.). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis Nr. 3K-3-21/2007). Pažymėtina, kad minėta norma taikoma sprendžiant reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, tačiau ne sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pakeitimo, t. y. minėta norma reglamentuoja išlaikymo įsiskolinimo priteisimą – tokią situaciją, kai išlaikymo klausimas tam tikru laikotarpiu teisiškai neišspręstas. Nagrinėjamu atveju vaiko išlaikymo klausimas išspręstas įsiteisėjusiu 2013-03-04 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu. Tai reiškia, jog 2013-03-04 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o tėvui nustatyta pareiga teikti išlaikymą. Įstatymas numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Vadinasi, kol teismo įsiteisėjęs teismo sprendimas nėra panaikintas ar pakeistas, jis galioja visa apimtimi. Tik šiuo sprendimu yra pakeista vaiko gyvenamoji vieta su tėvu. Vadinasi teisiškai atsakovė neprivalėjo dukrai teikti išlaikymo iki vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nes teisiškai dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja. Tik pakeitus vaiko gyvenamąją vietą atsakovei atsiranda teisinė pareiga teikti vaikui išlaikymą. Tokia pareiga atsakovei atsirado tik teismui 2013-06-13 nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai pakeitus vaiko gyvenamąją vietą su tėvu. Pažymėtina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas buvo priteisęs laikiną išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos, tačiau 2014-09-16 nutartimi apeliacinės instancijos teismas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitė ir konstatavo, kadangi šalių dukters K. M. gyvenamoji vieta laikinai pakeista ir nustatyta su tėvu Ž. M. tik 2014-06-13 teismo nutartimi, todėl ir laikinas išlaikymas galėjo būti priteistas tik nuo šios dienos. Tai taip pat reiškia, jog teismas negali priteisti išlaikymo įsiskolinimo vaikui iš to tėvo su kuriuo buvo nustatyta jo gyvenamoji vieta. Kadangi tarp šalių buvo galiojantis teismo sprendimas, pasikeitus aplinkybėms, t. y. pasikeitus dukters gyvenamajai vietai, ieškovas iškart turėjo imtis teisinių priemonių šį klausimą sureguliuoti, t. y. kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo ir kartu prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas tą padarė tik 2014-05-13 (1 t. 85 b. l.), nors duktė pas jį gyveno nuo 2013-10-02. Todėl įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, tai, kad atsakovei iki vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nebuvo teisinio pagrindo mokėti dukrai išlaikymą, ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 str., CK 3.200 str.). Pažymėtina, kad nors atsakovei nebuvo teisinės pareigos teikti dukrai išlaikymą, tačiau dukrai gyvenant pas tėvą ji nebuvo nusišalinusi nuo dukters išlaikymo. Atsakovė nurodė, kad ji dukrą rėme ne pinigais, o natūra, t. y. pirko drabužius, slaugė kai sirgo, pirko vaistus ir vitaminus, mokėjo už odontologo paslaugas ir pan. Šių aplinkybių neneigė ir pats ieškovas, šias aplinkybes patvirtino ir mergaitė.

Dėl priteisto išlaikymo grąžinimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad pagal 2013-03-04 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį nepilnametės K. M. gyvenamoji vieta nustatyta su motina L. M. (1 t. 8 b. l.). Pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą Ž. M. dukters K. M. išlaikymui iki dukters pilnametystės perleido jam atitekusį nekilnojamąjį turtą, t. y. ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė vertė, nustatyta vadovaujantis Valstybės įmonės „Registrų centras“ oficialiais duomenimis, nustatytais pagal nekilnojamojo turto unikalų numerį, buvo 31 900 Lt. Dukrai K. M. perleidžiamo nekilnojamojo turto vertė 15 950 Lt. Taip pat Ž. M. dukteriai K. M. skyrė ir vienkartinę išmoką 15 000 Lt. Bendra Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-03-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2(duomenys neskelbtini) Ž. M. dukrai K. M. skirta išlaikymo iki pilnametystės suma pinigine išraiška 30 950 Lt. Šalys taip pat susitarė, kad K. M. perleisto nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki jos pilnametystės paskiriama jos motina L. M. (1 t. 7-8 b. l.). Atsižvelgiant į priimtą teismo sprendimą ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise buvo įregistruota K. M. vardu. 2013-09-05 atsakovė L. M. ir nepilnametė K. M., atstovaujama įstatyminės atstovės L. M., joms priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. po ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė už bendrą 54 000 Lt sumą, t. y. kiekviena pardavė jai priklausantį nekilnojamąjį turtą už 27 000 Lt (1 t. 173-178 b. l.). 2013-09-06 atsakovė L. M. asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 93 000 Lt (1 t. 179-184 b. l.). Nepilnametės K. M. vardu nekilnojamasis turtas nebuvo įgytas. Duomenų, kad už nekilnojamąjį turtą gauti pinigai buvo padėti į K. M. vardu atidarytą sąskaitą banke nėra. Atsakovė pripažino, kad šiuo metu šių pinigų neturi, pinigai, gauti kaip išlaikymas ir pinigai gauti pardavus K. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą, buvo panaudoti jos asmeninio nekilnojamojo turto įsigijimui, jo apstatymui, o tai teismo vertinimu prieštarauja ne tik įstatymui, bet ir sąžiningumo bei teisingumo principams. Sąmoningai ar nesąmoningai, tačiau atsakovė vaiko turtą panaudojo savo interesams tenkinti, nors įstatymas aiškiai numato, kad vaiko ir tėvų turtinės teisės yra atskirtos. CK 3.185 straipsnis numato, kad tėvai, ar vienas iš jų vaiko turto atžvilgiu turi tik tvarkymo teisę (uzufruktas). Ši teisės norma įtvirtina bendrąjį principą, kad vaikų ir tėvų turtas yra atskiras – vaikai neturi nuosavybės teisės į savo tėvų turtą, o tėvai neturi nuosavybės teisės į savo vaikų turtą. Taigi ir vaikas (asmuo iki 18 metų amžiaus) gali įgyti turto. Turto įgijimo pagrindai gali būti labai įvairūs. Vaikas gali turto gauti kaip dovaną iš giminaičių ar kitų asmenų, taip pat gauti palikimą, laimėti tam tikrą sumą pinigų loterijoje ir t.t. Išlaikymui skirti pinigai ar kitoks turtas taip pat yra vaiko turtas ir tėvai neturi teisių į jį. Pažymėtina, kad visos pajamos, vaisiai, produkcija, gaunami iš vaikui priklausančio turto taip pat yra vaiko nuosavybė. CK 3.186 str. numatytos tėvų pareigos, susijusios su nepilnamečių vaikų turto tvarkymu. Tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais. Reikalaujama, kad pajamos ir vaisiai, gaunami iš nepilnamečiam vaikui priklausančio turto, tėvai naudotų šeimos reikmėms, atsižvelgdami į vaiko interesus. Vaikų interesai, pavyzdžiui, tai jų lavinimas, ugdymas, maitinimas, gydymas, apranga ir panašiai. Nepilnamečio vaiko turtą tvarkantys tėvai neturi teisės tiesiogiai ar per tarpininkus įsigyti savo nuosavybėn šio turto ar teisių į jį. Tai reiškia, jog 15 000 Lt vienkartinė išmoka ir nekilnojamasis turtas (1/2 dalis buto) buvo K. M. nuosavybė ir šie pinigai bei iš turto gauti vaisiai (pajamos) turėjo būti naudojami išimtinai tik vaiko interesams tenkinti. Pagal 2013-03-04 teismo sprendimą K. M. pinigine išraiška iš savo tėvo gavo išlaikymą 30 950 Lt. Dar 11 050 Lt buvo gauta pajamų (vaisių) pardavus jos nekilnojamąjį turtą, kadangi jai priklausanti turto dalis parduota už 27 000 Lt. Nors atsakovė nurodė, kad po santuokos nutraukimo butas buvo pagerintas jos lėšomis, tačiau tokių įrodymų nepateikė, todėl šis atsakovės argumentas atmestinas. Atsakovės atstovas nurodė, kad po santuokos nutraukimo buto rinkos vertė pakito ir ji pakito atsakovės naudai. Teismas sutinka, kad buto vertei įtakos turėjo pasikeitusi rinkos kaina ir ji buvo palanki, tačiau ji buvo palanki ne tik atsakovei, bet ir nepilnametei K. M., kadangi butas joms priklausė lygiomis dalimis. Kaip jau minėta, vaisiai ir pajamos taip pat yra vaiko turtas ir turi būti naudojamas išimtinai vaiko interesams tenkinti. Taigi K. M. turtas pinigine išraiška, kurį valdė atsakovė uzufrukto teise, yra 42 000 Lt (27 000 Lt + 15 000 Lt). Neginčytinai nustatyta, kad K. M. su motina gyveno tik 7 mėnesius. Byloje nustačius, jog nepilnamečio vaiko turimas turtas davė vaisius, darytina išvada, kad 7 mėnesius vaikui gyvenant su mama, iš vaiko turto gautus vaisius mama galėjo panaudoti vaiko poreikiams tenkinti. Byloje tarp šalių nesant ginčo ir ieškovui sutikus, jog turto vertės pagerėjimą mama galėjo panaudoti mergaitės poreikiams tenkinti, laikytina, jog mergaitės turto dalis, kuri jai liko persikėlus gyventi pas tėvą yra lygi 38 200 Lt (42 000 Lt – 3 800 Lt (t.y. 7 mėn. * apie 540 Lt). Atsakovė objektyvių įrodymų, kad vaiko poreikiams išleido daugiau, nepateikė. Baldai pirkti ieškovės asmeninio buto apstatymui, todėl neįrodo, kad tam tikras baldas pirktas būtent K. Be to, mergaitė gyvena pas tėvą ir nėra duomenų, jog mergaitei pirkti baldai būtų perduoti ieškovui. Pakeitus vaiko gyvenamąją vietą ir vaiko išlaikymo ir kito turto tvarkytoją, atsakovė privalo grąžinti vaikui turtą, kurį ji iki šiol tvarkė uzufrukto teise. Pažymėtina, kad šis turtas negali būti grąžinamas ieškovui, kadangi tai jau yra K. M. asmeninis turtas, o kaip jau minėta, įstatyme įtvirtintas vaikų ir tėvų visiško atskyrimo principas. Pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai keičiasi tik uzufrukto tvarkytojas. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, nurodytų įstatyminių normų pagrindu, ieškovo reikalavimas dėl sumokėto išlaikymo grąžinimo yra tenkintinas – iš atsakovės K. M. priteistina 38 200 Lt L. M. gauti kaip išlaikymas iki jos pilnametystės iš Ž. M. (CPK 376 str. 3 d. ).

Šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas įstatyminis nepilnametės K. M. atstovas Ž. M. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

Dėl sprendimo dalies vykdymo atidėjimo ir išdėstymo.

CK 1.5 str. įtvirtinti bendrieji teisės principai (kartu ir civilinės teisės principai), taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, CK 1.2 str. įtvirtinti civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai (lygiateisiškumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių) užtikrina, kad teismai, nagrinėdami bylas, tinkamai aiškintų ir taikytų įstatymus. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu ar jo vykdymą atidėjus, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui (nagrinėjamu atveju nepilnamečiam vaikui). Pagal teisėtų lūkesčių principą privalu pripažinti teisėtai įgytas asmens civilines teises, jas gerbti ir ginti. Pažymėtina, kad šeimos bylose turi būti vadovaujamasi vienu iš pagrindinių principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, jog visi klausimai turi būti sprendžiami vertinant juos vaikų interesų požiūriu. CPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo išdėstymas kai ir sprendimo vykdymo atidėjimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimą išdėstyti ar jo vykdymą atidėti galima tik išimtiniais atvejais. Atsakovė prašo teismo sprendimo dalies, kuria iš jos nepilnametei dukrai K. M. priteista 38 200 Lt, vykdymą atidėti 3 metams ir priteistą sumą išdėstyti dar 5 metams. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato galimybės ir teismo sprendimo ar jo dalies vykdymą atidėti, ir dar jo mokėjimą išdėstyti dalimis. Lingvistinis teisės normos aiškinimas rodo, jog įstatyme numatyta alternatyva, t. y. galimybė teismo sprendimo ar jo dalies vykdymą atidėti arba sprendimo vykdymą išdėstyti. Atsakovė savo prašymą grindžia sunkia turtine padėtimi. Teismas dėl atsakovės turtinės padėties išsamiai pasisakė priteisiant išlaikymą, todėl pakartotinai nepasisakytina. Pažymėtina tik tai, kad teismas konstatavo, kad atsakovė savo turtinės padėties pilnai neatskleidžia, tai kad jai suteikta valstybės garantuojama ir valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba, neparodo, jog jos turtinė padėtis tikrai sunki. Registracija darbo biržoje taip pat neįrodo, jog atsakovė aktyviai ieško darbo ir jo neranda. Šiandien akivaizdu tai, kad atsakovė neturi oficialių darbinių pajamų, tačiau tam tikromis pajamomis, kurių šaltinio nenurodė, disponuoja, turi nekilnojamojo turto, jį išlaiko (duomenų apie įsiskolinimus nėra), iki šiol vaikui teikia išlaikymą ir įsiskolinimo nėra, nagrinėjant bylą nurodė, kad pakankamai dideles sumas skyrė dukters dantukų gydymui, turi santaupų. Byloje įrodymų apie atsakovės išlaidas, turimas lėšas banko sąskaitose nėra. Todėl vertintina, kad atsakovė neįrodė, jog jos turtinė padėtis yra labai sunki. Pažymėtina, kad įrodyti šias aplinkybes turėjo atsakovė (CPK 178 str.). Teismui patenkinus atsakovės prašymą ir priteistą sumą išdėsčius dalimis 5 metams ir dar mokėjimą atidėjus 3 metams, sprendimo įvykdymas nusikeltų 8 metams. Teismo nuomone, toks laikotarpis yra per ilgas, nes išdėstant priteistą skolą 8 metų laikotarpiui būtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės, iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, kadangi vaiko galimybė susigrąžinti be teisinio pagrindo atsakovės panaudotą išlaikymą nusitęstų net iki 2022 metų. Akivaizdu, kad tuomet būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, taip pat pažeisti teisėti mažamečio vaiko interesai ir teisėtų lūkesčių principas, kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises. Primintina, kad iš atsakovės dukrai K. M. priteista ne šiaip skola, o išlaikymas, kurį ji gavo iš savo tėvo Ž. M. ir kuris buvo skirtas patenkinti jos poreikius iki pat pilnametystės. Be to, patenkinus atsakovės prašymą būtų pažeisti ir Ž. M. interesai, kadangi jam tektų dviguba pareiga išlaikyti dukrą, nes nustačius dukters gyvenamąją vietą su juo jam ir taip teks pareiga išlaikyti dukrą, rūpintis kasdieniais jos poreikiais, kai tuo tarpu nutraukiant santuoką savo pareigą dukrai iki pilnametystės jis jau buvo įvykdęs. Teismas sutinka, kad priteista suma yra pakankamai didelė, tačiau atsakovė turi nekilnojamojo turto, todėl yra galimybė, suderinus su ieškovu, šį klausimą išspręsti gražiuoju. Pažymėtina tai, kad į šią padėtį atsakovė pateko dėl savo kaltės. Sąmoningai ar nesąmoningai, tačiau ji vaikui iki pilnametystės skirtą išlaikymą panaudojo savo interesams, nors vaiko turtą ir pinigines lėšas ji turėjo valdyti uzufrukto teise ir išimtinai tik vaiko interesais. Todėl teismas įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir lygiateisiškumo principais, teisėtų lūkesčių principu, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, atsakovės prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą ir dar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis atmeta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas už reikalavimą priteisti 38 200 Lt yra sumokėjęs 1 290 Lt žyminio mokesčio (1 t. 21, 88 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu buvo konstatuota, jog reikalavimas pareikštas vaiko interesais, t. y. nors ieškovas reiškia reikalavimą iš atsakovės priteisti jam 38 200 Lt, tačiau iš esmės pareikštu reikalavimu ieškovas siekia sugrąžinti nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą, kurį vaiko motina panaudojo savo interesams tenkinti. Teismas pasinaudodamas jam įstatymo suteikta teise (CPK 376 str. 3 d.) modifikavo ieškovo reikalavimą ir 38 200 Lt, kuriuos L. M. buvo gavusi kaip K. M. išlaikymą iki jos pilnametystės iš ieškovo Ž. M., priteisė nepilnametei K. M., o ieškovą paskyrė šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Įstatymas numato, kad ieškovai bylose dėl išlaikymo yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 3 p.), todėl konstatuotina, kad ieškovas yra sumokėjęs daugiau žyminio mokesčio nei numato įstatymas. CPK 87 str. 1 d. 1 p. numato, kad sumokėtas žyminis mokestis ar jo dalis grąžinami, kai sumokėta žyminio mokesčio daugiau, negu numato įstatymas (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms permokėta žyminio mokesčio suma ieškovui grąžintina.

Žyminį mokestį pavestina grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai (CPK 87 str. 3 d.).

CPK 93 str. 3 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei ir atsakovui proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, teismas paskirsto byloje šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patyrė išlaidas: 144 Lt dėl žyminio mokesčio sumokėjimo (1 t. 21 b. l.), 800 Lt teisinei pagalbai apmokėti (2 t. 44, 45 b. l.) ir 253 Lt išlaidų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (2 t. 46 b. l.), iš viso ieškovas patyrė 1 197 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas tenkino 67 procentus ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 801,99 Lt jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 8 p., 93 str. 1 d.).

Byloje yra pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnybos 2014-10-29 pažyma Nr. TP-7-(2.10)-3866, kuri patvirtina, kad valstybė byloje patyrė 682 Lt už atsakovei suteiktą valstybės garantuojamą ir 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Teismas tenkino 67 procentus ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų, todėl iš ieškovo valstybei priteistina 225,06 Lt už atsakovei suteiktą valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 96 str., 99 str.).

Valstybė šioje byloje patyrė 44 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Todėl atitinkamai proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš šalių valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – iš ieškovo 14,52 Lt, o iš atsakovės 29,48 Lt (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.). Iš atsakovės valstybei taip pat priteistina 145 Lt žyminis mokestis už priteistą išlaikymą ir 1 176 Lt už priteisto išlaikymo grąžinimą, iš viso iš atsakovės valstybei priteistina 1 350,48 Lt (CPK 79 str., 80 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str., 96 str., 98 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei yra suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, jai tenkanti bylinėjimosi išlaidų valstybei dalis atlygintina iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Ieškovo prašymu, 2013-06-13 Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės: laikinai pakeista nepilnametės K. M. gyvenamoji vieta su tėvu Ž. iki galutinio teismo sprendimo priėmimo; nuo 2014-02-17 (pradinio ieškinio padavimo dienos) iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui K. M. iš atsakovės L. M. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei 38 200 Lt sumai areštuotas atsakovei L. M. priklausantys kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, o jų nesant ar esant nepakankamai ir piniginės lėšos (1 t. 130-136 b. l.). Kauno apygardos teismo 2014-09-16 nutartimi Nr. 2S-1867-527/2014 minėta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeista – laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš L. M. priteistas ne nuo 2014-02-17, o nuo 2014-06-13, t. y. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad laikinoji apsaugos priemonė – laikinas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas – taikyta iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, todėl sprendimui įsiteisėjus ši laikinojo apsaugos priemonė panaikintina (CPK 149 str. 1 d., 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo yra vykdomas skubiai, panaikintina 2013-06-13 Kauno apylinkės teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikino išlaikymo K. M. iš atsakovės L. M. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimas – panaikintina (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų ir/ar piniginių lėšų areštas, taikytas Kauno apylinkės teismo 2014-06-13 nutartimi, paliktinas galioti iki teismo sprendimo dalies, kuria iš L. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteista 39 200 Lt, įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

nusprendžia:

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria nepilnametės K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su motina L. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametės K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dalį, kuria nepilnametės K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) turto ir lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta L. M., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš L. M., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 400 Lt (keturis šimtus litų) (116 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2014 m. lapkričio 12 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš L. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 38 200 Lt (trisdešimt aštuonis tūkstančius du šimtus litų) (11 063,48 Eur), L. M. gautus kaip išlaikymą iki jos pilnametystės iš Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Paskirti Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) turto ir išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Kitoje dalyje ieškovo patikslintą ieškinį atmesti.

Atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Priteisti ieškovui Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 801,99 Lt (aštuonis šimtus vieną litą 99 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 14,52 Lt (keturiolika litų 52 ct) (4,21 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 225,06 Lt (tris du šimtus dvidešimt penkis litus 06 ct) (65,18 Eur) už atsakovei suteiktą valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5630.

Grąžinti Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2014 m. gegužės 12 d. AB SEB banke sumokėtą žyminį mokestį – 1 146 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt šešis litus).

Žyminį mokestį pavesti grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartimi taikytas ir 2014 m. rugsėjo 16 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovės iš L. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui K. M., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą laikiną išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. birželio 13 d. iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-6186-955/2014.

Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikinosios K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos pakeitimą su tėvu Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.