- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-16
- Bylos Nr.
- 2S-1867-527/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- L. M.
- Ieškovas
- Ž. M.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6186-955/2014 pagal ieškovo Ž. M. ieškinį atsakovei L. M. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir išmokėto išlaikymo priteisimo (institucija, teikianti išvadą – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Ž. M. 2014-04-23 patikslintą ieškinį atsakovei L. M. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei dėl išmokėto išlaikymo priteisimo.
Šalies argumentai
2014-04-23 patikslintu ieškiniu ieškovas prašė:
priteisti iš atsakovės L. M. nepilnametei dukrai K. M., gim. (duomenys neskelbtini), skirtą laikiną išlaikymą po 550 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos;areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014-04-24 nutartimi netenkino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 550 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų. Teismas nurodė, jog vaiko K. M. gyvenamoji vieta nustatyta su motina įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris šiai dienai nepakeistas ir yra galiojantis visa apimtimi, todėl teismas negali priteisti laikino išlaikymo vaikui iš to tėvo, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta. Teismas išaiškino, kad ieškovui reiškiant prašymą dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo, kartu turėjo būti pareikštas prašymas dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Tik esant pakeistai vaiko gyvenamajai vietai gali būti sprendžiamas laikino išlaikymo priteisimo vaikui iš kito tėvo klausimas.
Šalies argumentai
Ieškovas 2014-05-13 pareiškimu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
laikinai pakeisti K. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, ją nustatant su tėvu Ž. M.;priteisti iš atsakovės L. M. nepilnametei dukrai K. M., gim. (duomenys neskelbtini), skirtą laikiną išlaikymą po 550 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos;areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimas
Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 13 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies. Teismas laikinai pakeitė 2013-03-04 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-386-490/2013 nustatytą K. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatė laikinąją nepilnametės K. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu Ž. M. iki galutinio teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-6186-955/2014 dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir išmokėto išlaikymo priteisimo; priteisė laikiną išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš L. M. nepilnametei dukrai K. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2014-02-17 (pradinio ieškinio padavimo dienos) iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-6186-955/2014; ieškovą paskyrė K. M., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise; ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui 38 200 Lt sumai taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, uždraudžiant atsakovei areštuotu turtu disponuoti (perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos), tačiau paliekant teisę juos valdyti ir naudotis jais; nesant turto ar jo esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuoti pinigines lėšas, priklausančias atsakovei.
Teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą, nurodė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad neužtikrinus reikalavimo bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, gali būti neužtikrinti specialieji ir minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, nes atsakovė pastovaus išlaikymo vaikui neteikia. Ieškovas, prašydamas priteisti nepilnametei dukrai K. M., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą po 550 Lt mokamų periodinių išmokų kas mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymo dydį grindė tuo, jog tokio dydžio išlaikymą jis dukrai mokėjo po santuokos nutraukimo, be to, atsakovė turi finansinę galimybę tokį išlaikymą teikti. Kiek tiksliai išleidžia dukters poreikiams, nurodyti negalėjo, nes neskaičiuoja, perka viską, ko reikia. Atsakovė su prašoma priteisti laikino išlaikymo suma nesutiko, nurodė, kad ir taip dukrai skiria pakankamai daug lėšų, nuo vasario mėnesio taiso jos dantukus pas privatų odontologą, per mėnesį tai sudaro 300–400 Lt, be to, perka dukrai daiktus, vedasi pramogauti. Atsakovė negali mokėti laikino išlaikymo daugiau nei 200 Lt, nes jos darbo užmokestis minimalus. Teismas iš byloje esančių duomenų, pačios atsakovės paaiškinimų sprendė, kad jos oficialiai gaunamos pajamos neatitinka jos patiriamų išlaidų, t. y., kad atsakovė disponuoja didesnėmis pinigų sumomis nei gaunamas oficialus darbo užmokestis. Nors teismas ir padarė preliminarią išvadą, kad atsakovė galimai disponuoja didesnėmis pinigų sumomis nei gaunamas oficialus darbo užmokestis, tačiau, įvertinęs tai, jog šiuo metu byla neišnagrinėta, kad teismas neturi visų įrodymų apie šalių turtinę padėtį, turtinius įsipareigojimus ir vaiko poreikius, teismas sprendė, kad protingiems 12 metų mergaitės poreikiams patenkinti pakankama laikino išlaikymo suma yra 400 Lt kas mėnesį (įskaitant ir ieškovui tenkančią dalį būtų 800 Lt per mėnesį, kas praktiškai atitinka išmokėtiną minimalią algą). Preliminariai įvertinęs atsakovės turtinę padėtį, teismas padarė išvadą, kad atsakovė yra ir privalo būti pajėgi teikti laikiną išlaikymą po 400 Lt, todėl iš atsakovės priteisė laikiną išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vaikui iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje, ieškovą paskiriant vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovė atskiruoju skundu (b. l. 103–106, civilinės bylos dalis) prašo Kauno apylinkės teismo 2014-06-13 nutartį pakiesti, priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai K. M. nuo 2014-06-13 iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovė nurodo, kad teismui pateikė duomenis, kad jos darbo užmokestis yra minimalus, tačiau dukrai ir taip daug išleidžia, nes perka drabužius, kitus reikmenis, veda dukrą pas privatų odontologą, už vieną dantį tenka sumokėti 200–300 Lt. Dantis taiso nuo 2014 m. vasario mėnesio, per mėnesį lankosi keletą kartų, todėl susidaro apie 400–500 Lt. Už dantų taisymą atsakovė yra sumokėjusi 1 500 Lt. Dalį pinigų atsakovei yra davusi jos motina, nes iš savo gaunamų pajamų ji negalėtų tiek sumokėti. Be to, ji perka dukrai rūbelius, per mėnesį išleisdama apie 200 Lt, taip pat eina su dukra į kiną, kavinę papietauti, per mėnesį tam skirdama apie 100 Lt, dar apie 30 Lt laisvalaikiui. Visa tai patvirtino ir posėdyje apklausta dukra. Nors teismas padarė išvadą, jog atsakovė disponuoja didesnėmis pinigų sumomis, nei jos gaunamas oficialus darbo užmokestis, tačiau ši išvada yra niekuo nepagrįsta. Pinigai, kuriuos ji skyrė dukters poreikiams tenkinti, buvo jos santaupos, sutaupytos dirbant užsienyje. Iš šių pačių santaupų įrengė ir dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas, norėdama pakeisti aplinką, pakeitė gyvenamąją vietą, bute padarė remontą, supirko dukrai visus reikiamus baldus. Be to, atsakovei finansiškai padeda ir jos mama. Atsakovės turėtos santaupos jau baigiasi, todėl skirti dukrai po 400 Lt šiuo metu ji neturi jokių galimybių, o į tai teismas neatsižvelgė. Nors dukra gyvena pas tėvą, tačiau atsakovė išleidžia pinigų vaiko poreikiams. Atsakovės su dukra santykiai nėra galutinai nutrūkę, atsakovė deda visas pastangas atkurti ryšį, todėl, nors šiuo metu dukra gyvena su tėčiu, tačiau dukra nuolat pas atsakovę lankosi, pasilieka ir nakvoti, atsakovė pagal išgales stengiasi tenkinti visus jos poreikius, o tam taip pat reikalingos lėšos. Atsakovė teismui pateikė įrodymus, kad gauna minimalias pajamas. Ieškovas uždirba apie 2 900 Lt per mėnesį, todėl akivaizdu, jog bent jau kol byla bus išnagrinėta iš esmės ieškovas turi galimybę didesne dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Kauno apylinkės teismo 2014-06-13 nutartimi priteistas laikinas išlaikymas dukrai neatitinka atsakovės finansinių galimybių, todėl jis turi būti sumažintas iki 200 Lt per mėnesį.
Atsiliepimas
Atsakovė taip pat nesutinka, jog laikinas išlaikymas dukrai yra priteistas nuo 2014-02-17 (pradinio ieškinio padavimo dienos). Ieškovas tik 2014-04-23 pareiškė prašymą dėl laikino išlaikymo dukrai priteisimo. Šis jo prašymas 2014-04-24 teismo nutartimi buvo atmestas, kadangi teismas konstatavo, jog šalių dukters K. M. gyvenamoji vieta nustatyta su motina įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris yra nepakeistas ir yra galiojantis visa apimtimi. Teismas nurodė, kad jis negali priteisti laikino išlaikymo vaikui iš to tėvo, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta. Šalių dukters K. M. gyvenamoji vieta laikinai pakeista ir nustatyta su tėvu Ž. M. tik 2014-06-13 teismo nutartimi, todėl ir laikinas išlaikymas galėjo būti priteistas tik nuo šios dienos. Be to, kaip pripažino ir pats ieškovas ir nepilnametė dukra, laikotarpiu, kai dukra gyveno pas tėvą, atsakovė taip pat prisidėjo prie vaiko išlaikymo - pirko jai drabužius, mokėjo už gydymą, lankėsi su dukra pas psichologą ir mokėjo už suteiktas konsultacijas bei kitokiais būdais, todėl negalima teigti, kad išlaikymo atsakovė neteikė nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, netinkamai įvertino šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, todėl pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas pakeisti skundžiamą nutartį.
Šalies argumentai
Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.
Apeliantė nesutinka su teismo nutartimi, kuria iš atsakovės priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir prašo ją pakeisti – priteisti laikiną išlaikymą nepilnametei po 200 Lt. Atsakovė teigia, jog, gaudama minimalią algą, teikti didesnio išlaikymo neturi galimybių, atsakovės santaupos baigėsi, be to, atsakovė ir taip teikia išlaikymą – apmoka odontologui už dukros dantų taisymą, perka rūbus, apmoka už laisvalaikį.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės nurodytos aplinkybės nepagrindžia, jog atsakovė vykdo pareigą teikti pakankamą išlaikymą nepilnametės dukros būtiniems poreikiams patenkinti. Nors atsakovė nurodė, kad ji nuo 2014 m. vasario mėnesio per mėnesį sumoka apie 400–500 Lt už dukters dantų taisymą pas privatų odontologą, pažymėtina, jog šių aplinkybių atsakovė nepagrindė jokiais įrodymais. Kokias konkrečias sumas atsakovė mokėjo odontologui už dantų taisymą, negalėjo teismo posėdžio metu patvirtinti ir nepilnametė K. M.. Nurodyta aplinkybė, jog atsakovė keletą kartų per mėnesį eina su dukra į kiną, kavinę papietauti, negali būti aiškinama kaip tinkamas atsakovės pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą įvykdymas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovė šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pateikusi jokių objektyvių įrodymų apie dukrai teikiamo išlaikymo dydį.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė gauna minimalų 1 000 Lt (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį, atsakovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis Kauno m. sav., (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 37–39 civilinės bylos dalis). Taip pat iš šių duomenų matyti, jog atsakovė įsidarbino tik nuo 2014-03-25, t. y. prasidėjus teisminiams ginčas, o iki tol vykdė individualią veiklą (b. l. 37, civilinės bylos dalis), kas leidžia daryti preliminarią išvadą, jog atsakovė galimai disponuoja didesnėmis pinigų sumomis nei gaunamas oficialus darbo užmokestis. Be to, atsakovė yra sveika, jauna ir darbinga, todėl, turėdama pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą, privalo dėti realias pastangas pagerinti savo turtinę padėtį, elgtis rūpestingai ir sąžiningai, kad užtikrintų savo nepilnametei tinkamą ir jos poreikius atitinkantį išlaikymą.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis po 400 Lt per mėnesį atitinka vieną iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.3 str. 1 d., 3.65 str. 2 d. 4 p.). Sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, atsižvelgiama į Lietuvos teismų suformuotą praktiką, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo 1 000 Lt. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į teismų praktikoje taikomą orientacinį kriterijų.
Pažymėtina ir tai, jog teismas, spręsdamas dėl laikino išlaikymo, neturėjo pareigos išsamiai įvertinti abiejų šalių turtinę padėtį ir pasisakyti dėl visų pateiktų įrodymų vertinimo. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kurios nuosekliai laikosi teismai, jog tiksli tėvų turtinė padėtis turi įtakos sprendžiant klausimą dėl nuolatinio išlaikymo dydžio, o ne priteisiant laikiną išlaikymą pasitelkiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą.
Tačiau pagrįstais laikytini atsakovės argumentai dėl to, jog laikinas išlaikymas nepagrįstai priteistas nuo 2014-02-27 (pradinio ieškinio padavimo dienos). Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas tik 2014-04-23 pareiškė prašymą dėl laikino išlaikymo dukrai priteisimo. Pažymėtina, jog net pats ieškovas neprašė šio laikino išlaikymo priteisti nei nuo prašymo padavimo dienos, nei tuo labiau – nuo pradinio ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2014-02-17. Taip pat pažymėtina tai, jog šis jo prašymas įsiteisėjusia 2014-04-24 teismo nutartimi buvo atmestas, teismui konstatavus, jog šalių dukters K. M. gyvenamoji vieta nustatyta su motina įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris yra nepakeistas ir yra galiojantis visa apimtimi, todėl teismas negali priteisti laikino išlaikymo vaikui iš to tėvo, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta. Kadangi šalių dukters K. M. gyvenamoji vieta laikinai pakeista ir nustatyta su tėvu Ž. M. tik 2014-06-13 teismo nutartimi, todėl, visiškai pritariant atskirojo skundo argumentui, konstatuotina, jog ir laikinas išlaikymas galėjo būti priteistas tik nuo šios dienos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, laikiną išlaikymą nutaręs priteisti nuo 2014-02-17, tokiu būdu priėmė nutartį, prieštaraujančią toje pačioje byloje to paties teismo priimtai 2014-04-24 nutarčiai.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį pakeičia, nurodydamas, jog laikinas išlaikymas priteistas nuo 2014-06-13 (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartį pakeisti.
Laikiną išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš L. M. nepilnametei dukrai K. M., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti nuo 2014-06-13.