Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės, Vytauto Kursevičiaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas: pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dviem) metams 3 (trims) mėnesiams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dviem) metams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dviem) metams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 205 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi bei paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. birželio 6 d. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. spalio 7 d. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. D. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. N. V. Dunauskio civilinis ieškinys tenkintas visiškai, priteisiant jam iš A. D. ir A. S. 831 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt vieną eurą) turtinės žalos atlyginimo ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir A. S., tačiau apeliacinių skundų dėl jo negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

A. D. nuteistas už tai, kad su A. S. 2015 m. gruodžio 6 d. apie 14:50 val. (duomenys neskelbtini), senosiose miesto kapinėse, veikdami kartu su asmeniu, kuriuo atžvilgiu išskirta baudžiamoji byla į atskirą nagrinėjimą (toliau – kitas asmuo), panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. D., tai yra A. S. pribėgus iš nugaros ir suėmus už kaklo bei tokiu būdu parvertus ant žemės nukentėjusįjį V. D., visiems kartu smogus kumščiais ir spiriant ne mažiau 6 kartų į galvos sritį bei kitas kūno vietas, padarydami V. D. odos nubrozdinimus dešinio momens srityje, kaktos dešinėje, intraodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kaktos kairėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė nukentėjusiajam V. D. priklausantį turtą: 10 € vertės piniginę; piniginėje buvusią 6 Eur vertės banko AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. D. vardu, kurios PIN kodą reikalavo pasakyti panaudodami fizinį bei psichinį smurtą; Sodros pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), dvi bevertes kuro korteles; Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. D. vardu; iš priekinės kelnių kišenės pagrobė 10 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1616“ su dviem pinigine išraiška nevertinamomis SIM kortelėmis, viso padarydami nukentėjusiajam V. D. 26 Eur turtinę žalą;be to, jie 2015 m. gruodžio 6 d. apie 14:50 val. (duomenys neskelbtini)gatvėje, senosiose miesto kapinėse, veikdami kartu su kitu asmeniu, plėšimo metu iš nukentėjusiojo V. D. pagrobdami piniginę, taip neteisėtai įgijo piniginėje buvusius fizinio asmens dokumentus: V. D. vardu išduotus: Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir SODROS pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini); be to, jie, 2015 m. gruodžio 6 d. apie 14:50 val. (duomenys neskelbtini), senosiose miesto kapinėse, veikdami kartu su kitu asmeniu, iš nukentėjusiojo V. D. piniginės neteisėtai įgijo AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. D. vardu, ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir laikė svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti, kol 2015 m. gruodžio 6 d. 15:39 val. ją išmetė;be to, jie 2015 m. gruodžio 6 d. nuo 15:05 val. iki 15:39 val., veikdami bendrai su kitu asmeniu, tai yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, senosiose kapinėse, apiplėšimo vietoje kitam asmeniui saugant nukentėjusįjį, A. D. ir A. S. neteisėtai inicijavo ir atliko 17 finansinių operacijų svetima elektronine mokėjimo priemone - AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortele „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduota V. D. vardu, tai yra 2015 m. gruodžio 6 d. 15:05 val. įdėdami AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. D. vardu, į bankomatą Nr. (duomenys neskelbtini), įvesdami neteisingą PIN kodą ir identifikuodami save kaip nukentėjusįjį V. D., pinigų išduoti neprašydami, tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimą AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. D. vardu, bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis;

be to, jie 2015 m. gruodžio 6 d. apie 14:50 val. (duomenys neskelbtini)gatvėje, senosiose miesto kapinėse, veikdami bendrai su kitu asmeniu, plėšimo metu iš nukentėjusiojo V. D. piniginės neteisėtai įgijo AB „S.“ mokėjimo kortelę „M.“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. D. vardu, minėtą kortelę, tuo metu S. B. E. gatvėje, senosiose kapinėse, apiplėšimo vietoje saugant nukentėjusįjį, 2015 m. gruodžio 6 d. 15:19 val. įdėdami į P. terminalo bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini) ir banko operacinėms sistemoms bei bankui identifikuodami save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, apgaule, savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo V. D. priklausančius 500 Eur, po ko 2015 m. gruodžio 6 d. 15:22 val. minėtą kortelę įdėdami į P. terminalo bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir banko operacinėms sistemoms bei bankui identifikuodami save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo V. D. priklausančius 300 Eur, po ko 2015 m. gruodžio 6 d. 15:33 val. minėtą kortelę įdėdami į bankomatą Nr. (duomenys neskelbtini), ir banko operacinėms sistemoms bei bankui identifikuodami save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo V. D. priklausančius 50 Eur, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą V. D. priklausantį turtą - 850 Eur, bei 2015 m. gruodžio 6 d. 15:32 val. minėtą kortelę įdėdami į bankomatą Nr. (duomenys neskelbtini), ir banko operacinėms sistemoms bei bankui identifikuodami save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, apgaule savo ir kitu bendrininku naudai pasikėsino įgyti V. D. priklausančius 1000 Eur, po ko 2015 m. gruodžio 6 d. 15:33 val. minėtą kortelę įdėdami į bankomatą Nr. (duomenys neskelbtini), ir banko operacinėms sistemoms bei bankui identifikuodami save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai pasikėsino įgyti V. D. priklausančius 500 Eur, po ko 2015 m. gruodžio 6 d. 15:33 val. minėtą kortelę įdėdami į bankomatą Nr(duomenys neskelbtini), ir banko operacinėms sistemoms bei bankui identifikuodami save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai pasikėsino įgyti V. D. priklausančius 100 Eur, po ko 2015 m. gruodžio 6 d. 15:33 val. minėtą kortelę įdėdami į bankomatą Nr. (duomenys neskelbtini), ir banko operacinėms sistemoms bei bankui identifikuodami save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai pasikėsino įgyti V. D. priklausančius 50 Eur, po ko 2015 m. gruodžio 6 d. 15:34 val. minėtą kortelę įdėdami į bankomatą Nr. (duomenys neskelbtini), ir banko operacinėms sistemoms bei bankui identifikuodami save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai pasikėsino įgyti V. D. priklausančius 50 Eur, po ko 2015 m. gruodžio 6 d. 15:34 val. minėtą kortelę įdėdami į bankomatą Nr. (duomenys neskelbtini), ir banko operacinėms sistemoms bei bankui identifikuodami save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai pasikėsino įgyti V. D. priklausančius 20 Eur, po ko 2015 m. gruodžio 6 d. 15:35 val. minėtą kortelę įdėdami į P. terminalo bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir banko operacinėms sistemoms bei bankui identifikuodami save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, apgaule savo naudai pasikėsino įgyti V. D. priklausančius 100 Eur, po ko 2015 m. gruodžio 6 d. 15:38 val. minėtą kortelę įdėdami į bankomatą Nr. (duomenys neskelbtini), ir banko operacinėms sistemoms bei bankui identifikuodami save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai pasikėsino įgyti V. D. priklausančius 50 Eur, po ko 2015 m. gruodžio 6 d. 15:39 val. minėtą kortelę įdėdami į bankomatą Nr. (duomenys neskelbtini), ir banko operacinėms sistemoms bei bankui identifikuodami save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai pasikėsino įgyti V. D. priklausančius 50 Eur, tokiu būdu apgaule pasikėsino užvaldyti svetimą V. D. priklausantį turtą - 1920 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendį, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.Prašo teismo atsižvelgti į jo jauną amžių, tvirtina, kad gyvenimiškos aplinkybės jį privertė pasielgti neatsakingai. Teigia, kad būdamas izoliuotu apmąstė savo gyvenimą ir nusprendė tapti geresniu žmogumi. Taip pat prašo teismo atsižvelgti į tai, kad jo jauna sužadėtinė laukiasi jų kūdikio ir jų kūdikis gims, kai jis bus įkalintas. Nurodo ir tai, kad yra labai reikalingas savo tėvams ir yra pagrindinis jų pagalbininkas, todėl būnant jam įkalintu, pasak apelianto, gali labai pablogėti tėvų sveikata. Pažymi, kad kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino visiškai nuoširdžiai ir dėl to labai gailisi, pažada ateityje nebenusikalsti, nes labai įskaudino savo artimuosius. Prašo teismo suteikti jam dar vieną galimybę matyti tėvus ir sužadėtinę, auganti savo sūnų. Teismą tikina, kad sutiks su visais teismo skirtais įpareigojimais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertintini. Apeliaciniu skundu nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme ir prašoma ją sušvelninti bei taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.Ir nors iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę A. D., nenurodė, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu (A. D. (duomenys neskelbtini), o jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė 2015 m. gruodžio 6 d., tai yra būdamas 17 metų), ir, kad skiriant bausmę į tai atsižvelgiama, tačiau įvertinus tai, kokia skundžiamu nuosprendžiu A. D. paskirta bausmė, pagrindo teigti, jog buvo pažeistos nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuojančios normos, numatytos BK XI skyriuje, nėra. Taigi, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką nesulaukus pilnametystės, siekiant BK 80 straipsnyje nustatytų tikslų, taikomos specialios teisės normos, kurios švelnina jų teisinę padėtį, lyginant su pilnamečių, įvykdžiusių nusikalstamas veikas, teisine padėtimi.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į A. D. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas ir keturi apysunkiai nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimai įvykdyti veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (nusikalstamomis veikomis siekta pasipelnyti), nusikalstamų veikų stadiją (nusikaltimai baigti). A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, jog nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). A. D. anksčiau teistas net 4 kartus, nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, neigiamai charakterizuojamas. Įvertinus visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė A. D. už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų laisvės atėmimo bausmę. BK 91 straipsnio 3 dalis numato, kad skiriant nepilnamečiui laisvės atėmimą, šios bausmės minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos straipsnio, pagal kurį kvalifikuojamas nusikaltimas, sankcijoje. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. D. nustatant laisvės atėmimo bausmių trukmę, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 91 straipsnio 3 dalies normų, nors to nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje ir nenurodė, tačiau paskyrė mažesnes bausmes, negu BK 180 straipsnio 1 dalies, 180 straipsnio 2 dalies, 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies ir 302 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmių vidurkis. Nors nuosprendyje ir nenurodyta, kad skiriant bausmę A. D. buvo taikomos BK 91 straipsnio 3 dalies taisyklės, tačiau jos pažeistos nebuvo, todėl nėra teisinio pagrindo mažinti paskirtas bausmes. Be to, kadangi byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, kuri pagrįstai buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, nustatant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju pripažinti, kad nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga bei ją švelninti, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra jokio pagrindo.Vertinant nuteistajam A. D. paskirtos bausmės rūšį, pažymėtina, kad jis šiuo nuosprendžiu nuteistas jau penktą kartą, anksčiau apeliantui jau tris kartus buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas (2014 m. rugsėjo 25 d., ir 2014 m. gruodžio 2 d. ir 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžiais), tačiau jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Be to, iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO sistemoje esančių duomenų matyti, kad A. D. atžvilgiu 2017 m. liepos 21 d. buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis bei Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. D. kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį. Šios aplinkybės rodo, jog A. D. nelinkęs laikytis įstatymų, todėl, atsižvelgus į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam A. D. paskyrus švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę arba laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant.Nuteistojo nurodytos aplinkybės, jog jis yra jauno amžiaus, jo draugė laukiasi kūdikio ir jo pagalba reikalinga tėvams, jis, būdamas įkalintu, suprato, kad netinkamai elgėsi, negali būti iškeliamos aukščiau už nuteistajam paskirtos bausmės paskirties ir baudžiamumo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo principus. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta laisvės atėmimo bausmė yra adekvati tiek padarytų veikų, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumui ir konstatuotina, kad tik ja bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 80 straipsnyje.Remdamasi tuo, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį švelninant nuteistajam skirtą bausmę ar jos vykdymą atidedant apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra jokio pagrindo, todėl nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.