Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-26 · Administracinė byla Nr. I-1084-505/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-26
Bylos Nr.
I-1084-505/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Pareiškėjas
K. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1084-505/2019Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00348-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 51.5; 55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 26 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjo K. P. atstovui advokatui A. D.,

nedalyvaujant pareiškėjui K. P., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 3), taip pat pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. gegužės mėnesio laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus gyvenamojoje sekcijoje, kurioje buvo daugybė parazitų – blakių, tarakonų. Pažymėjo, kad 2018 m. birželio 28 d. su skundu dėl parazitų įkandimų kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kurio specialistai nustatė, kad patalpose yra blakių, tarakonų ir kitų nariuotakojų, todėl kalinimo įstaigai buvo duotas nurodymas pašalinti nustatytus pažeidimus. Akcentavo, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos nurodymu parazitai buvo naikinami, tačiau tai nieko nepadėjo, todėl 2018 m. liepos 30 d. pakartotinai buvo kreiptasi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pažymėjo, kad dėl parazitų sukandžiojimo ne kartą kreipėsi į gydytojus, psichiatrą, taip pat dažnai teko keisti drabužius bei patalynę. Nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų, t. y. dėl nariuotakojų keliamų nepatogumų, patyrė didžiulę emocinę, psichologinę depresiją, dvasinių išgyvenimų, sveikatos, miego ir visaverčio gyvenimo sutrikimų. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime į skundą (b. l. 17–21) nurodė, jog Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija 2014 m. lapkričio 14 d. sudarė su UAB „Dezinfa“ sutartį Nr. KN-P-2014/392/76-145, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos, t. y. darbai atliekami 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Dezinfa“, kuri atliko dezinsekciją ar deratizaciją. Paaiškino, kad informacija apie suteiktą paslaugą buvo registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Pažymėjo, kad Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė su UAB „Utenos deratizacija“ sutartį Nr. 76-203, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį, taip pat informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje, o patalpose pastebėjus kenkėjų, papildomai atliekamas jų naikinimas. Pažymėjo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai ginčo laikotarpiu 3-iojo sektoriaus 1 būrio 1 gyvenamąją patalpą tikrino, tačiau gyvų blakių, erkučių, tarakonų gyvenamojoje patalpoje ir būryje neaptiko. Pataisos namų 3-iojo sektoriaus 10 būrio 7 gyvenamosios patalpos, 2 būrio 1 gyvenamosios patalpos, 3 būrio 1 gyvenamosios patalpos, 6 būrio 8 gyvenamosios patalpos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai netikrino. Nurodė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrą ar į pataisos namų administraciją su nusiskundimais dėl kalinimo sąlygų ar prašymais atlikti patikrinimus patalpose, kuriose gyveno. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl patiriamų emocinių sunkumų, dvasinių išgyvenimų, dirglumo, sumažėjusio pasitikėjimo savimi, kuriuos sukėlė blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė, kreipėsi ir buvo konsultuotas dėl kitų dalykų. Paaiškino, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu duomenų, jog nuteistasis skųstųsi blakių sukandžiojimu, nėra. Į gydytoją psichiatrą dėl nemigos ir padidėjusio jautrumo kreipėsi keturis kartus. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio, atlyginimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad atsakovė arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad, pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jis buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK patalpose, kuriose veisėsi buitiniai parazitai.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 20 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad vertinant, ar pareiškėjo nusiskundimai dėl buitiniais parazitais užkrėstos patalpos yra pagrįsti, vien tik atsakovės atstovo pateiktos sutarties dėl patalpų dezinsekcijos ir deratizacijos kopija nėra pakankamas pagrindas pagrįsti, kad tikrinamu atveju pareiškėjo gyvenimo ir buities sąlygos šia prasme išties buvo tinkamos (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-54-261/2018, 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4174-602/2018). Tai reiškia, kad atsakovė, paneigdama pareiškėjo teiginius, turi pateikti pagrįstus ir pakankamus to įrodymus (šiuo atveju, pvz., dezinsekcijos ir deratizacijos darbų atlikimo aktus, žurnalus ir pan.). Akcentuotina ir tai, kad, sprendžiant dėl minėtų pareiškėjo nusiskundimų, paprastai vertinama, ar laisvės atėmimo įstaiga sutarties dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo sąlygų laikėsi, ar pildytas atliktų darbų žurnalas, ar tokias aplinkybes patvirtina ir kiti bylose esantys duomenys (pvz., visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktai) ir pan. Nustačius šias aplinkybes, konstatuojama, jog atsakovės atstovas ėmėsi veiksmų siekdamas užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir buitinių parazitų (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2515-662/2016).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės atstovas 2014 m. lapkričio 14 d. su UAB „Dezinfa“ sudarė sutartį Nr. KN-P-2014/392/76-145, pagal kurią įstaigos objektuose buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos (b. l. 26). Taip pat nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė su UAB „Utenos deratizacija“ sutartį Nr. 76-203, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį (b. l. 30–33). Byloje pateiktos dezinfekcijos darbų atlikimo aktų, žurnalo kopijos, patvirtinančios atliktus dezinfekcijos ir deratizacijos darbus (b. l. 34–50).

Taigi, pagal atsakovės atstovo pateiktus įrodymus teismas galėtų spręsti, jog Pravieniškių PN-AK administracija ėmėsi visų būtinų priemonių, jog patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, nariuotakojų nebūtų, tačiau bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 18 d. su skundu kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentą (b. l. 83), kuris, atlikęs valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, 2018 m. liepos 18 d. patikrinimo aktu Nr. (2-22 4.80)-PA-4720 konstatavo Higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimą (pastebėta nariuotakojų) bei nurodė įstaigos administracijai iki 2018 m. liepos 25 d. pašalinti nustatytą pažeidimą (b. l. 85–86). Apie minėtu patikrinimo aktu nustatytus pažeidimus pareiškėjas buvo informuotas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2018 m. liepos 18 d. raštu Nr. (2-22 4.80)2-30894 (b. l. 116–117).

Iš į bylą pateikto 2018 m. liepos 30 d. skundo matyti, kad pareiškėjas į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentą kreipėsi pakartotinai nurodydamas, kad po atlikto kalinimo įstaigoje nariuotakojų naikinimo blakės ir tarakonai tapo dar aktyvesni (b. l. 88). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas 2018 m. rugpjūčio 10 d. patikrinimo aktu Nr. (2-22 4.80)-PA-5323 nustatė, kad Pravieniškių PN-AK kenkėjų kontrolė vykdoma pagal 2016 m. lapkričio 23 d. sudarytą su licenciją šiai veiklai turinčia UAB „Utenos deratizacija“ sutartį Nr. 76-203, pagal kurią įstaigos objektuose kenkėjų naikinimas turi būti atliekamas 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Taip pat nustatyta, kad kenkėjų naikinimui naudojamas biocidinis produktas, vedami atliktų darbų registracijos protokolai, įrodantys laiku atliekamus darbus, Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus 1, 2, 3, 4, 5, 6 būriuose kenkėjų naikinimas buvo vykdomas 2018 m. liepos 18 d., tačiau absoliučioje daugumoje gyvenamųjų patalpų aptikta gyvų nariuotakojų, todėl nustatytas Higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimas (pastebėta gyvų nariuotakojų) bei nurodyta įstaigos administracijai iki 2018 m. spalio 2 d. pašalinti nustatytą pažeidimą (b. l. 89–95). Apie minėtu patikrinimo aktu nustatytus pažeidimus pareiškėjas buvo informuotas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (2-22 4.80)2-36255 (b. l. 114–115).

Į bylą pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. liepos 24 d. patikrinimo aktas Nr. (2-22 4.80)-PA-4866 patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus 3, 4, 5, 6 būrių gyvenamosiose patalpose rasta nariuotakojų bei nurodyta įstaigos administracijai iki 2018 m. rugsėjo 24 d. pašalinti nustatytą pažeidimą (b. l. 120–129).

Teismo nuomone, nors byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK yra sudariusi sutartį dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo ir laikosi sutarties sąlygų, tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento atlikti patikrinimai, kurių metu pastebėta nariuotakojų, įrodo, jog priemonės parazitams naikinti nebuvo efektyvios. Šiuo atveju nariuotakojų buvimas gyvenamosiose patalpose pripažintinas pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinų su atsakovės atstovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas nepakankamu vykdymu, turėjusiu įtakos minėtų sąlygų bloginimui.

Iš į bylą pateikto medicinos dokumentų išrašo matyti, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybą nesikreipė dėl blakių sukandžiojimo (b. l. 23). Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys apie pareiškėjui diagnozuotą adaptacijos sutrikimą bei galimą alergiją nesudaro pagrindo vertinti, jog minėti sveikatos sutrikimai ir jų pasekmės susiję su patalpose esančiais nariuotakojais. Pareiškėjo sveikatos sutrikimai ginčui aktualiu laikotarpiu iš esmės nesiskyrė nuo asmenų, kurie niekada nėra padarę jokių nusikaltimų ir gyvena laisvėje, sveikatos būklės ir atsirandančių sveikatos sutrikimų, todėl, teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje yra nurodęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., LVAT nutartį 2019 m. balandžio 10 d. administracinėje byloje Nr. A-921-442/2019, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), arba žalos padarymo faktas tokiu pažeidimu apskritai nekonstatuojamas ir skundas atmetamas (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017).

Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, neturėdamas duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo kalinimo sąlygų neatitiktis teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo K. P. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo K. P. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas (Higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimas) buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Daina Kukalienė