Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokurorei Simonai Naskauskaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas užsienyje ir Lietuvoje:

1) 2004 m. balandžio 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį – 35 paroms arešto. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2004 m. rugsėjo 27 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 35 paroms arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nusprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta areštas 45 paroms. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2005 m. rugsėjo 5 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 mėnesių;

7) 2014 m. lapkričio 27 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 5 metams 4 mėnesiams;

8) 2014 m. lapkričio 28 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 290 straipsnį, 284 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. sausio 31 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. 2015 m. vasario 2 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2014 m. lapkričio 27 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 metams 2 mėnesiams;

10) 2019 m. lapkričio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a. papunkčiu, paskirta 30 parų arešto bausmė pakeista 30 dienų laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta 2015 m. kovo 27 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinta ir neatlikta 2 metų 1 mėnesio ir 8 dienų laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 1 mėnesis ir 28 dienos laisvės atėmimo. Bausmę atlikęs (2022-01-14);

11) 2023 m. sausio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą bausmę – 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant įpareigojimą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; 2024 m. vasario 2 d. išbrauktas iš probuojamų asmens duomenų registro atlikus bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

1. E. K. 2024 m. vasario 26 d., apie 02.00 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudodamas savo buvusios sutuoktinės J. K. atžvilgiu fizinį smurtą – tyčia koja įspirdamas į nugaros sritį, ranka sugriebdamas už plaukų ir juos tempdamas, po to rankomis suimdamas už kaklo ir jį spausdamas bei vieną kartą alkūne suduodamas į veido sritį, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą dešinėje pasmakrės pusėje bei paviršinius odos nubrozdinimus dešinėje kaklo pusėje, sukėlė nukentėjusiajai J. K. nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

4. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko prokurorė ir pats kaltinamasis, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka:

4.10. J. K. asmens apžiūros protokolu užfiksuotas J. K. kaklo dešinėje pusėje paraudimas. (t. 1, b. l. 93-100)

4.11. Alkotesterio duomenimis nustatyta, kad 2024 m. vasario 26 d. 02.49 val. E. K. nustatytas 0,69 promilių neblaivumas.(t. 1, b. l. 114-116)

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

5. BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su veika.

6. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas Baudžiamajame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai (BK 141 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį, artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Be to, BPK 38 straipsnis („Šeimos nariai“) nustato, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo tas asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo CK nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.

7. Nagrinėjamojoje byloje E. K. konflikto su sugyventine J. K. pasėkoje tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę (koja spyrė į nugaros sritį, ranka tempė už plaukų, rankom sugriebė už kaklo ir spaudė, alkūne sudavė į veido sritį), šia veika sukėlė padarinius – sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą J. K., tarp veikos ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Byloje nekilo ginčo, kad nukentėjusioji J. K. veikos padarymo metu buvo kaltinamojo sugyventinė, su kuria jis kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, augino vieną nepilnametį vaiką, taigi juos siejo šeiminiai santykiai. Taip pat nagrinėjamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad veika buvo padaryta 2024 m. vasario 26 d. apie 02 val. 00 min., gyvenamojo būsto kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad E. K. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš šeimos narį - sugyventinę. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį, byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai.

8. Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimai E. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo pasitvirtino. E. K. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, įvykdymo prisipažino visiškai. Teismo posėdžio metu paties kaltinamojo duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, kurie sutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais, nukentėjusiosios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymai, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, specialisto išvada, tarnybinis pranešimas, BPC garso medžiaga, apžiūrėta apžiūros protokolu bei kiti aukščiau įvertinti rašytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad E. K. 2024 m. vasario 26 d., apie 02.00 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudodamas savo buvusios sutuoktinės J. K. atžvilgiu fizinį smurtą – tyčia koja įspirdamas į nugaros sritį, ranka sugriebdamas už plaukų ir juos tempdamas, po to rankomis suimdamas už kaklo ir jį spausdamas bei vieną kartą alkūne suduodamas į veido sritį, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą dešinėje pasmakrės pusėje bei paviršinius odos nubrozdinimus dešinėje kaklo pusėje, sukėlė nukentėjusiajai J. K. nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą. Šiais veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Taigi, kaltinamojo E. K. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

III. Bausmės skyrimo motyvai

9. Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

10. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia.

11. Vertinant kaltinamojo asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis teistas 11 kartų, teistumas įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas ir neišnykęs, šioje byloje teisiamas dvyliktą kartą, inkriminuotą veiką padarė ką tik bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui pasibaigus. Be to, jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudos nesumokėtos. Pažymėtina, kad pakartotinės tapačios nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai ir gyvybei padarymas, kitų nusikalstamų veikų darymas, administracinių nusižengimų darymas sudaro pagrindą spręsti apie didesnį kaltinamojo veiksmų pavojingumą, tai taip pat rodo, kad kaltinamasis pakankamų teigiamų išvadų iš savo netinkamų, visuomenėje smerktinų, nusikalstamų veiksmų nedaro, turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Aptarti duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.

12. Kaltinamasis VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centre (UAB „(duomenys neskelbtini)) ir VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė/nesilankė, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo. Kaltinamasis šiuo metu dirba, augina vieną nepilnametį vaiką.

13. Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl įvykdytos nusikalstamos veikos laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

14. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti būtina skirti griežčiausią pagal savo pobūdį rūšies bausmę - laisvės atėmimą, kadangi tik ją paskyrus bus realizuojami BK 41 straipsnyje numatyti tikslai. Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, ankstesnius teistumus, tame tarpe ir už analogiškos veikos padarymą, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad E. K. skirtina inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšys – laisvės atėmimas. Skirtinos bausmės dydis, įvertinus ir tai, kad skirtina griežčiausia savo rūšimi bausmė, nustatytinas mažesnis nei vidurkis. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai manytina, kad būtent tokia bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti E. K., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

15. Kadangi kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

16. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas įvertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertina nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Pažymėtina, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, bus prarastas ryšys su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018).

17. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, aplinkybę, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nevengė atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos, padarytą veiką pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, jis teistas vienuolika kartų, baustas administracine tvarka, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, dirba, yra jaunas, darbingo amžiaus, rūpinasi nepilnamečiu vaiku, todėl siekiant išlaikyti E. K. teigiamus socialinius ryšius, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės (BK 3 straipsnio 1 dalis, 75 straipsnis). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų terminui, įpareigojant: tęsti darbą; auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos E. K. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

V. Dėl procesinių prievartos priemonių, kitų klausimų

18. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Kaltinamajam šioje byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. 2024 m. gegužės 23 d. teismo nutartimi pratęstas nuo 2024 m. gegužės 26 d. iki bylos išnagrinėjimo priimant galutinį teismo procesinį sprendimą (2024 m. gegužės 29 d.) Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. vasario 27 d. nutartimi E. K. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyriumi nuo nukentėjusios, terminas. Minėta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, įvertinus teismo posėdžio metu kaltinamojo ir nukentėjusios nurodytas aplinkybes dėl siekio be apribojimų bendrauti su nepilnamečiu vaiku, panaikintina paskelbus nuosprendį.

19. Kaltinamasis E. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. vasario 26 d. 03:00 val. iki 2024 m. vasario 26 d. 14:41 val., todėl esant realiam arešto bausmės atlikimui, kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtąją bausmę (BK 65-66 straipsniai).

20. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktas su įrašais prisegtas prie 2 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas prie bylos, kaip bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. K. galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis, E. K. paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, netaikant intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus: 1) per visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per visą bausmės vykdymo laiką auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį 3) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 4) per visą bausmės vykdymo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais į bausmės laiką E. K. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. vasario 26 d. 03:00 val. iki 2024 m. vasario 26 d. 14:41 val., t. y. 1 parą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, paskelbus nuosprendį, panaikinti.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktas su įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.