Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Karolinai Venslavičiūtei, Gitanai Levčenkaitei, Kristinai Grikietytei-Guobienei,

Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) atstovei Nijolei Raulinaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. L. skundą dėl Institucijos vyriausiosios specialistės Brigitos Augustinienės 2021-12-30 nutarimo Nr. SAVAD-19-ANR_N-5402-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK:21149270874, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos 2021-12-30 nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21149270874, A. L. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį, 70 eurų bauda už tai, kad jis 2021-11-11, 9.09 val., A. Kriščiukaičio g. 6, Kaune, vairavo transporto priemonę automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko ją stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, nuo važiuojamosios kelio dalies atskirtos borteliu, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 150.5 papunkčio reikalavimus.

Skundą padavęs asmuo A. L. prašo panaikinti Institucijos 2021-12-30 nutarimu jam paskirtą 70 eurų baudą ir jo atžvilgiu administracinę bylą nutraukti.

Skunde nurodė, kad surašant ANK protokolą buvo visiškai neatsižvelgta į tai, kad A. L. transporto priemonė stovėjo stovėjimui specialiai įrengtoje teritorijoje, kuri yra išasfaltuota. Priešais daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini)Kaune, tarp šaligatvio ir (duomenys neskelbtini), dar namo statymo metu, buvo išasfaltuotos vietos automobilių stovėjimui. Čia namo gyventojai visą laiką laikė savo automobilius. Nuo eksploatavimo, aikštelės asfaltas ištrupėjo, dalis apžėlė žole, tačiau pateikiamos fotonuotraukos patvirtina, kad asfaltas buvo nuo pat gatvės iki šaligatvio. Visiškai nepagrįsti argumentai, kad vieta, kurioje stovėjo A. L. transporto priemonė yra šaligatvis ir naudojama pėsčiųjų eismui. Kelių eismo taisyklės apibrėžia šaligatvį kaip pėstiesiems skirtą kelio dalį, esančią prie važiuojamosios dalies arba atskirtą nuo jos. Nagrinėjamu atveju šaligatvis yra išilgai Neries krantinės ir aiškiai matosi fotonuotraukose. Vieta, kurioje buvo pastatyta transporto priemonė yra asfalto danga, įrengta vejos dalyje ir neatliekanti jokios funkcijos pėstiesiems (pėstiesiems šioje dalyje nėra jokio poreikio prieiti prie važiuojamos dalies, nes čia nėra pėsčiųjų perėjos, ji yra toliau nuo (duomenys neskelbtini)Kaune esančio daugiabučio namo. Ši vieta, kaip minėta, nuo pat namo pastatymo buvo skirta ir naudojama būtent automobilių statymui, yra įrengta prieš fasadinį įėjimą į namą, asfaltas buvo paklotas iki pat važiuojamos kelio dalies, o bortelis ties asfaltu yra ženkliai mažesnis, nei esantis šalia žalios vejos, taigi, į šią vietą yra numatytas įvažiavimas tiesiogiai iš važiuojamos kelio dalies. Dėl to yra visiškai nepagrįsti argumentai, kad į šią asfaltuotą aikštelę galima patekti tik važiuojant per šaligatvį, o ne iš važiuojamos kelio dalies. Pažymi, kad šalia namo, (duomenys neskelbtini) Kaune, yra pastatyta (duomenys neskelbtini)parduotuvė, prie kurios stovėjimo vietos analogiškai yra įrengtos asfaltuotoje dalyje, kuri nuo važiuojamos dalies atskirta borteliu. Analogiškai yra ir prie šalia esančios automobilių dalių parduotuvės, bendrabučio. Todėl nesupranta, dėl kokių priežasčių Kauno miesto savivaldybė skirtingai traktuoja skirtingus asmenis – verslo tikslais prie parduotuvių leisdama parkavimą užvažiuojant ant bortelio ir šaligatvio, o prie daugiabučio gyvenamojo namo, kur yra visuotinai žinoma parkavimo vietų stoka, traktuoja, kad specialiai išasfaltuota aikštelė yra šaligatvio dalis. Pažymi ir tai, kad priimant nutarimą iš viso nebuvo įvertinta administracinėn atsakomybėn trauktino asmens kaltė dėl padaryto pažeidimo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. L. yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)Kaune, ilgametis gyventojas ir šio namo bendrijos pirmininkas. Jam yra žinoma, kad, statant namą, būtent transporto priemonių statymo tikslu, buvo išasfaltuota dalis žalioje vejoje prieš namo įėjimą. Ši dalis niekada nebuvo naudojama pėsčiųjų eismui, o buvo naudojama būtent transporto priemonių statymui. Kaip jau minėta skunde, šalia gyvenamojo namo taip pat įrengtos automobilių statymo vietos užvažiuojant ant bortelio. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra A. L. kaltės dėl padaryto pažeidimo. Nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės administracijai skirtingai traktuojant skirtingų asmenų teisinę padėtį, akivaizdu, kad A. L., kaip ir kiti šio daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai, negalėjo numanyti, kad išasfaltuotą dalį prie daugiabučio gyvenamojo namo, institucija traktuos kaip šaligatvį, kai prie šalia esančių parduotuvių traktuoja kaip stovėjimo aikštelę, dėl jo veiksmų nėra būtinojo administracinės atsakomybės požymio – kaltės. Taip pat pareiškėjas nesutinka, kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, nepraėjus vieneriems metams nuo nutarimo pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, įsiteisėjimo. Pareiškėjas 2021-06-21 baustas ne pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, todėl sunkinanti aplinkybė nustatyta be pagrindo, dėl to pareiškėjui be pagrindo skirta 70 eurų bauda, kuri akivaizdžiai yra per griežta.

Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad 2021-11-11, 9.09 val. Institucijos pareigūnai, Kaune, (duomenys neskelbtini) koordinatės (duomenys neskelbtini) užfiksavo, jog transporto priemonė – automobilis AUDI A6 WW.AUDI S, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje – transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, nuo važiuojamosios dalies atskirta borteliu.

Institucijos atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ankščiau nurodyto pažeidimo padarymo metu transporto priemonės – automobilio AUDI A6 WW.AUDI S, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas yra A. L., kuriam Institucijos pareigūnas už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, o būtent už tai, jog jis, pažeidė KET 150.5 papunkčio reikalavimus, 2021-11-22 surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu siūlant iki 2021-12-22 sumokėti 30 eurų baudą. Minėtas administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjui išsiųstas 2021-11-22 el. paštu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iki 2021-12-30 nesumokėjo siūlytos sumokėti minimalios 30 eurų baudos, 2021-12-30 buvo priimtas skundžiamas nutarimas, kuris pareiškėjui taip pat išsiųstas 2021-12-30 el. paštu.

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog jis iš esmės grindžiamas tuo, jog surašant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nebuvo įvertinta administracinėn atsakomybėn trauktino asmens kaltė, visiškai nevertinta tai, kad transporto priemonė stovėjo, stovėjimui specialiai įrengtoje, tai yra išasfaltuotoje teritorijoje prieš pat daugiabutį, vieta, kurioje stovėjo pareiškėjo transporto priemonė nėra šaligatvis ir nėra naudojamas pėsčiųjų eismui, šaligatvis eina išilgai Neries krantinės ir aiškiai matosi fotonuotraukose, pareiškėjas baustas ne pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, todėl sunkinanti aplinkybė nustatyta be pagrindo.

Pareiškėjas nurodė, kad buvo išasfaltuotos vietos automobilių stovėjimui ir namo gyventojai visą laiką laikė ten savo automobilius. Tačiau nuo eksploatavimo danga yra ištrupėjusi, dalis apžėlusi žole. Pateiktose fotonuotraukose matosi, kad asfaltas buvo nuo pat gatvės iki šaligatvio. Pažymi, kad iš byloje esančių nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog teritorija, kurioje stovėjo pareiškėjo transporto priemonė, nuo važiuojamosios kelio dalies yra atskirta borteliu. Šioje teritorijoje nėra sužymėtos automobilių stovėjimo vietos, statymo būdas ar kelio ženklų, leidžiančių stovėti. Iš nuotraukų matyti viešojo transporto sustojimas. Teritorijos techninis atskyrimas borteliu (kad ir vietomis nusidėvėjusiu, bet vis dar aiškiai matomu), šiuo atveju pakankamas suvokti, kad konkreti teritorija nėra skirta automobilių stovėjimui. Ši teritorija akivaizdžiai nėra skirta ir pritaikyta transporto eismui (stovėjimui) vieta (aikštelė). Pareiškėjo automobilio statymo vietoje, kaip matyti iš nuotraukų yra viešojo transporto sustojimas su pėstiesiems skirtu taku. Minėta vieta, kurioje buvo pastatytas Pareiškėjo automobilis, nėra automobilių stovėjimo vieta ir joje net neketinama daryti automobilių stovėjimo vietų – nėra suformuotas žemės sklypas, o be jo negalimi jokių projektų rengimai. Todėl dar kartą pabrėžia, kad aplink (duomenys neskelbtini) Kaune, namą nėra suformuotas žemės sklypas, tai yra valstybinė žemė ir visa žemė aplink šį namą priklauso valstybei. Pagal teisės aktų reikalavimus tik suformavus žemės sklypą prie daugiabučio gyvenamojo namo ir įgijus teisę jį valdyti, galima įsirengti automobilių aikštelę. Automobilių stovėjimo vietų trūkumas prie daugiabučių gyvenamųjų namų, nelegalių aikštelių įrengimas, ar žalios vejos naudojimas tam tikslui yra viena iš aktualiausių problemų mieste. Tačiau nei šios aplinkybės, nei tai, kad visi namo gyventojai jau ilgą laiką stato automobilius nusižengimo protokole nurodytoje vietoje nesuteikia teisės pareiškėjui statyti savo transporto priemonę neleistinoje vietoje ir nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Pareiškėjas iš esmės neneigia faktinių aplinkybių, kad 2021-11-11 pastatė ir laikė automobilį AUDI A6 WW.AUDI S, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Kaune, tačiau mano, jog argumentai, kad vieta, kurioje stovėjo jo transporto priemonė yra šaligatvis ir naudojama pėsčiųjų eismui yra visiškai nepagrįsti. Kelių eismo taisyklės apibrėžia šaligatvį kaip pėstiesiems skirtą kelio dalį, esančią prie važiuojamosios dalies arba atskirtą nuo jos. KET 150.5 punktas numato, jog sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 67 dalyje yra nustatyta, kad šaligatvis yra kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jo. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje pateiktų fotonuotraukų, vieta, ant kurios stovi Pareiškėjo transporto priemonė – automobilis, yra borteliais atskirta nuo važiuojamosios dalies, tai atitinka SEAKĮ 2 straipsnio 67 dalyje numatytą šaligatvio sąvokos apibrėžimą. Minėtose nuotraukose aiškiai matoma, kad automobilis AUDI A6 WW.AUDI S, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) stovi vietoje, kuri nėra specialiai įrengta kaip automobilių stovėjimo aikštelė, nėra stovėjimą leidžiančių ir stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų. Iš pateiktų nuotraukų gerai matosi, kad ši teritorija nėra priskirta važiuojamajai kelio daliai, o ji yra skirta pėstiesiems.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje pateiktų fotonuotraukų, vieta, ant kurios stovi pareiškėjo transporto priemonė yra aukščiau važiuojamosios kelio dalies ir borteliais atskirta nuo važiuojamosios kelio dalies su skirtinga nei važiuojamoji dalis danga, tai atitinka SEAKĮ 2 straipsnio 67 dalyje numatytą šaligatvio sąvokos apibrėžimą arba kitą transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtą teritoriją. Taip pat minėtose nuotraukose matoma, kad nėra įrengtų, užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžiančių ir stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų, visai prie pat yra viešojo transporto sustojimas su pėstiesiems skirtu taku, kurį pareiškėjas turėtų kirsti, norėdamas pasistatyti transporto priemonę, todėl ši vieta nėra transporto eismui skirta teritorija. Įvertinus paminėtų aplinkybių visumą, t. y. aktualios teritorijos lokaciją, fizines ir vizualines charakteristikas, tai, kad anksčiau paminėtu adresu automobilių stovėjimo aikštelė nėra įrengta, taip pat nėra kelio ženklo, leidžiančio ten stovėti, be to, aplinkybė, kad norit privažiuoti ir taip pastatyti transporto priemonę, turi būti kertamas šaligatvis, konstatuoja, kad vieta kur buvo užfiksuota pastatyta ir laikoma transporto priemonė yra transporto eismui ir stovėjimui neskirta teritorija. Pareiškėjas, būdamas minėtos transporto priemonės valdytojas, yra atsakingas už tinkamą ir teisėtą minėtos transporto priemonės laikymą ir stovėjimo vietos pasirinkimą, o (galimai pastoviai) statydamas automobilį prie savo namų ant pėsčiųjų tako, pilnai suvokė savo neteisėtų veiksmų esmę, kadangi yra susipažinęs su Kelių eismo taisyklėmis, turi vairuotojo teises, akivaizdžiai turėjo suprasti, kad automobilio pastatymo vieta ant pėsčiųjų tako nėra automobilio laikymo vieta. Pareiškėjo administracinis pažeidimas yra padarytas tyčia, o ne dėl nerūpestingumo, kaip teigiama skunde. Vertinant pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimą bei administracinės nuobaudos – baudos dydžio nustatymą, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, pareigūnas nuobaudą paskyrė atsižvelgęs į visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, byloje esančius duomenis, įvertinęs lengvinančių aplinkybių nebuvimą, bei sunkinančią aplinkybę – tame pačiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nėra pasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje numatytas terminas, skundžiamu nutarimu paskyrė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose numatytą 70 eurų baudą. Pareiškėjas nepasinaudojo galimybe sumokėti administraciniu nurodymu jam paskirtą minimalią 30 eurų baudą. Paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, nors pareiškėjas skunde nurodo, kad jis yra baustas ne pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, todėl sunkinanti aplinkybė nustatyta be pagrindo. Bendrojoje teisės normoje ANK 40 straipsnyje numatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.

Prašo Institucijos nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais.

Institucijos atstovė prašė skundo netenkinti atsiliepime nurodytais motyvais.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

A. L. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį 70 eurų bauda už tai, kad jis 2021-11-11, 9.09 val., (duomenys neskelbtini)Kaune, vairavo transporto priemonę automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko ją stovėti KET draudžiamoje vietoje: transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, nuo važiuojamosios kelio dalies atskirtos borteliu.

ANK 417 straipsnyje 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sustojo ir stovėjo vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojo ir stovėjo nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose. Tokių veiksmų atlikimas pažeidėjams užtraukia baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Tai yra blanketinė teisės norma, kuri nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės. Tai reiškia, kad turi būti atsižvelgiama ne tik į ANK 471 straipsnio 2 dalies dispoziciją, bet ir į visas kitas teisės normas – įvairias tvarkas, taisykles ir pan.

ANK 417 straipsnyje nurodytos normos yra blanketinės. Šiuo atveju, asmuo, padarydamas administracinį nusižengimą, nesilaikė teisės normų, įtvirtintų KET III skyriaus 5 punkto „Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis“ XVII skyriaus 150.5 papunkčio sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Pažymėtina, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir Kelių eismo taisyklių nuostatos. Šių taisyklių 150 punkte nustatyta daug draudimų dėl sustojimo ar stovėjimo: draudimą stovėti skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostoje, ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, pėsčiųjų perėjose, keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ant vejos, šaligatvių, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose ir t.t., tačiau stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu šiuo atveju nėra statomi. Pastebėtina, kad jei ir nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje vietoje, yra leidžiamas. Kelių eismo taisyklių 150.5 punktas numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Tuo tarpu iš byloje esančių nuotraukų nematyti jokių kelio ženklų, leidžiančių statyti automobilį aptariamoje vietoje. Kad apelianto automobilis stovėjo prie pastato (duomenys neskelbtini)Kaune, ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Ginčas kilo dėl to, ar apelianto automobilis stovėjo ant pėstiesiems skirto šaligatvio.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. L. teigia, kad priešais (duomenys neskelbtini)yra išasfaltuota vieta skirta būtent automobilių statymui, nes tai buvo padaryta dar namo statymo metu. Šiuo metu nuo eksploatavimo aikštelės asfaltas yra aptrupėjęs ir dalis apžėlusi žole, tačiau ginčija, kad tai vieta šaligatviui. Toje vietoje nuolat statomi automobiliai. Atsižvelgdamas į visuotinai žinomą parkavimo vietų stoką, apeliuoja į Institucijos taikomus skirtingus standartus prie šalia esančių parduotuvių ir daugiabučio statomiems automobiliams ir tai grindžia prie skundo pridėtomis fotonuotraukomis. Teismas kartu pastebi, kad iš pareiškėjo prie skundo pateiktų foto nuotraukų (b. l. 7-12) matyti, kad prie apelianto nurodytų pastatų (parduotuvės (duomenys neskelbtini), autodalių parduotuvės, gyvenamojo namo), yra suformuotos ir subraižytos specialiai automobilių statymui, vietos, t. y. priešingai nei pareiškėjas sau taiko analogiją, tačiau dėl parkavimo prie šių objektų, skundų teismui nepateikta, todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Kelių eismo taisyklės apibrėžia šaligatvį kaip pėstiesiems skirtą kelio dalį, esančią prie važiuojamosios dalies arba atskirtą nuo jos. KET 150.5 punktas numato, jog sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. SEAKĮ 2 straipsnio 67 dalyje yra nustatyta, kad šaligatvis yra kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jo.

Nusižengimo vietoje darytose nuotraukose (medžiagos b. l. 12, 13, 14, 15) matyti, kad ir pareiškėjo transporto priemonė, ir kiti šalia esantys automobiliai yra pastatyti ant asfaltuotos pėsčiųjų tako dalies, t. y. automobiliams statyti neskirtoje vietoje, kuri nuo gatvės važiuojamosios dalies yra atskirta nors ir aptrupėjusiu, bet aiškiai matomu borteliu bei žalios vejos juosta, o asfaltuota danga ant kurios ir stovi automobiliai, akivaizdžiai yra šaligatvis, nusidriekęs iki pat gatvės. Šie techniniai teritorijos duomenys yra pakankamas požymis suvokti, kad konkreti vieta nėra skirta automobilių statymui, o ši vieta negali būti laikoma vieta, kurioje leidžiama statyti automobilius. Kaip jau minėta, vieta, kurioje stovėjo pareiškėjo vairuotas automobilis nuo važiuojamos kelio dalies atskirta žalios vejos juosta ir toje vietoje nėra sužymėtos automobilio stovėjimo vietos, statymo būdas, taip pat nėra ir kelio ženklų, leidžiančių stovėti šioje vietoje. Ši teritorija akivaizdžiai nėra skirta ir pritaikyta transporto eismui (stovėjimui) vieta. Iš pastato vidaus darytoje nuotraukoje aiškiai matyti, kad visa išėjimo iš pastato teritorija yra tiesiai į šaligatvį, kuriame yra viešojo transporto stotelė, šalia kurios statomi automobiliai, įvažiuojantys būtent per šaligatvį. Akivaizdu, kad dėl toje vietoje nuolat statomų transporto priemonių, šaligatvio danga yra aptrupėjusi ir žalia veja yra nuskurdusi, tačiau ta vieta, kurioje stovi pareiškėjo transporto priemonė atitinka SEAKĮ 2 straipsnio 67 dalyje numatytą šaligatvio sąvokos apibrėžimą.

Teismų praktikoje nurodoma, kad automobilio pastatymas vietoje, kur važiuojamoji dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos, yra vertinamas kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje ( Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-20 nutartis byloje Nr. ATP-274-255/2015).

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaip ir nurodo Institucija, toje vietoje neketinama daryti automobilių stovėjimo vietos, nes apie namą (duomenys neskelbtini)Kaune, nėra suformuoto žemės sklypo, visa žemė aplink šį namą yra valstybinė, dėl to negalimi jokių projektų rengimai. Remiantis teisės aktais, tik suformavus žemės sklypą prie daugiabučio gyvenamojo namo ir įgijus teisę jį valdyti, galima įsirengti automobilių aikštelę. Teismui nepateikta jokių duomenų, kad šiuo metu šis klausimas būtų sprendžiamas. Automobilių stovėjimo vietų trūkumas prie daugiabučių gyvenamųjų namų, nelegalių aikštelių įrengimas, ar žalios vejos naudojimas tam tikslui yra viena iš aktualiausių problemų mieste, tačiau nei šios aplinkybės, nei tai, kad visi namo gyventojai jau ilgą laiką stato automobilius nusižengimo padarymo vietoje, nesuteikia teisės pareiškėjui statyti savo transporto priemonę neleistinoje vietoje, nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir nuolat daryti tą patį pažeidimą.

Pareiškėjas, būdamas minėtos transporto priemonės valdytojas, yra atsakingas už tinkamą ir teisėtą minėtos transporto priemonės laikymą ir stovėjimo vietos pasirinkimą, o statydamas automobilį prie savo namų ant pėsčiųjų tako, suvokė savo neteisėtų veiksmų esmę, kadangi yra susipažinęs su Kelių eismo taisyklėmis, turi vairuotojo pažymėjimą, akivaizdžiai turėjo suprasti, kad automobilio pastatymo vieta ant pėsčiųjų tako nėra automobilio laikymo vieta, todėl teismas mano, kad jo nusižengimas yra padarytas tyčia, o ne dėl nerūpestingumo, kaip teigiama skunde.

Taigi, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nei Institucijai, nei teismui abejonių dėl padaryto nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, taip pat ir dėl ginčo teritorijos bei A. L. kaltės padarius minėtą nusižengimą, nekilo.

ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Siame straipsnyje nurodant kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, detalizuojama minėta ANK 2 straipsnio 3 dalies nuostata, kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra padaręs administracinį nusižengimą būdamas kaltas. Kaltė yra vienas iš įstatyme numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių. Administracinio nusižengimo požymiai, apibūdinantys jo išorinę (objektyvieji požymiai) bei vidinę (subjektyvieji požymiai) puses, sudaro bendrą administracinio nusižengimo padarymo visumą.

Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016).

Teismas konstatuoja, kad akivaizdu, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, todėl nėra pagrindo teigti, kad Institucija netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Institucija, skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, todėl įvertinus visas objektyvias aplinkybes konstatavo, jog pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai ir atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Įvertinus visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir administracinio nusižengimo byla išnagrinėta tam įgaliotų

pareigūnų, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus nusižengimo padarymo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatytose ribose, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas, o Institucijos 2021-12-30 nutarimas Nr. SAVAD-19-ANR_N-5402-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21149270874 paliktinas galioti nepakeistas.

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. L. skundo netenkinti.

Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės Brigitos Augustinienės 2021-12-30 nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-5402-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21149270874, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.