- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-31
- Bylos Nr.
- 2S-328-154/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Pareiškėjas
- G. L.
- Suinteresuotas asmuo
- AB „Šiaulių bankas“, L. L.
- Kreditorius
- Lindorff Oy
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. L. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2214-156/2013 pagal pareiškėjo G. L. prašymą suinteresuotiems asmenims AB „Šiaulių bankas“ (naujasis kreditorius Lindorff Oy), L. L. dėl proceso atnaujinimo Radviliškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-3060-767-09, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas G. L. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą pareiškimu, kuriuo prašė atnaujinti procesą Radviliškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-3060-767/2009. Atnaujinus procesą, prašė priimti naują nutartį, kuria panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. išduotą teismo įsakymą, o bylą pagal AB „Šiaulių bankas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo nutraukti.
Nurodė, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 22 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-3060-767/2009 dėl 43193,79 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės L. L. kreditoriui AB „Šiaulių bankas“. Pažymėjo, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. P2-465-632/2009, išaiškino, jog vykdymas pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-3060-767/2009, negali būti nukreiptas į pareiškėjo G. L. turtą ir pajamas, tačiau Šiaulių apygardos teismas šią teismo nutartį panaikino ir 2010 m. sausio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-120-357/2010, nurodė, kad vykdymas pagal teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-3060-767/2009 gali būti nukreiptas į pareiškėjo turtą ir pajamas. Nurodė, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 29 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-236-767/2010 L. L. atžvilgiu, o jos nusikalstama veika dėl 50000 Lt kredito paėmimo apgaulės būdu buvo kvalifikuota kaip kreditinis sukčiavimas ir ji buvo dėl to nuteista. Mano, kad tai yra savarankiškas pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje buvo remtasi suklastotu dokumentu kaip įrodymu (LR CPK 366 str. 1 d. 3 p.). Taip pat teigia, kad procesas Radviliškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-3060-767/2009 gali būti atnaujintas ir LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. aptartu teisiniu pagrindu, t. y. paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB „Šiaulių bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti. Nurodė, kad 2011-12-13 buvo sudaryta reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią AB „Šiaulių bankas“ perdavė reikalavimo teises ir į L. L. skolinius įsipareigojimus naujam kreditoriui Lindorff Oy, todėl jeigu būtų atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. L2-3060-767/2009, AB „Šiaulių bankas“ neturėtų jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.
Žemesnės instancijos teismas
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi Lindorff Oy įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu, kuriuo atsiliepimas teisme negautas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-3060-767/2009.
Teismas nurodė, kad naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, nenustatyta. Pažymėjo, kad įsiteisėjusiu nuosprendžiu, nors buvo nustatytas skolininkės dokumentų klastojimas, gaunant paskolą, tačiau įtakos priimto teismo įsakymo teisėtumui neturi, nes minėtu teismo įsakymu skolą pagrįstai nutarta išieškoti iš skolininkės. Pareiškėjo neįtraukimas į bylą suinteresuotu asmeniu dėl teismo įsakymu priteisto skolos išieškojimo iš skolininkės L. L. jo teisėms ir pareigoms neturi, jis neprašo jo įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu prašyme atnaujinti procesą.
Nurodė, kad G. L. ir L. L. santuoka nutraukta 2009-07-20, o įsiteisėjusiu 2013-04-05 teismo sprendimu jų santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punktas nustato, kad visi L. L. įsipareigojimai AB „Šiaulių bankui“ po santuokos nutraukimo lieka jos asmenine prievole šiam bankui ( b. l. 83-85).
Radviliškio rajono apylinkės teismas pažymėjo, kad esant šiems teismo sprendimams ir išnagrinėjus pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą byloje dėl teismo įsakymo, konstatuotina, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su 2010-01-09 įsiteisėjusia teismo nutartimi kitoje civilinėje byloje Nr. P2-4657-632/2009, kuria išaiškintas teismo įsakymu priteistų sumų išieškojimo vykdymas, nustatant, kad skolos išieškojimas gali būti nukreiptas į G. L. turtą ir pajamas ( b. l. 21-24), todėl pažymėjo, kad prašymas atnaujinti procesą, esant įstatyme nurodytiems pagrindams, turėtų būti paduotas civilinėje byloje Nr. P2-4657-632/2009.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas G. L. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria pareiškėjo prašymą patekinti.
Žemesnės instancijos teismas
1. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog visa eilė pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų nustato, kad G. L. neturi pareigos vykdyti piniginę prievolę kreditoriui AB „Šiaulių bankui“ (šiuo metu kreditorius Lindorff Oy), jog minima prievolė yra asmeninė L. L. prievolė kreditoriui. Tačiau tokios išvados nepaneigia pareiškėjo, dabartinio kreditoriaus Lindorff Oy ir teismo antstolio pareigos vykdyti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį, kuri nustato pareiškėjui pareigą vykdyti 2009 m. birželio 22 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-3060-767/2009. Šiuo atveju visa eilė Radviliškio rajono apylinkės teismo priimtų procesinių sprendimų, kurie aiškina 2009-06-22 Radviliškio rajono apylinkės teismo išduoto teismo įsakymo vykdymą, nesuderinami su Šiaulių apygardos teismo 2010-01-29 nutartimi, kuria taip pat buvo išaiškinta minimo teismo įsakymo vykdymo tvarka. Todėl vienintelis teisėtas būdas, kaip galima pašalinti tokio pobūdžio dviprasmiškumus, yra 2009-06-22 priimto teismo įsakymo bylos atnaujinimas ir jo panaikinimas, dėl to savo juridinės galios netektų ir Šiaulių apygardos teismo 2010-01-29 nutartis.
2. Kaip matyti iš 2009-06-22 teismo sakymo ir civilinės bylos medžiagos, pinigų priteisimo pagrindas buvo kredito sutartis. Atsižvelgdamas į faktą, kad kredito sutartis buvo sudaryta santuokos metu, kad L. L. kredito sumą gavo taip pat santuokos metu, o kredito paskirtis, remiantis paskolos dokumentais, buvo susijusi su šeimos interesų tenkinimu, apeliacinės instancijos teismas 2010 m. sausio 29 d. nutartimi nustatė kreditoriui galimybę savo reikalavimus tenkinti ir pareiškėjo G. L. turto sąskaita. Tiek teismo įsakymo, tiek ir nutarties priėmimui esminės reikšmės turėjo kredito sutartis, o abu procesiniai sprendimai sudaro vieną visumą. Apie kredito sutarties suklastojimą, t. y. kreditinį sukčiavimą, priimant minimus procesinius sprendimus tuo metu nebuvo žinoma. Ši aplinkybė tapo žinoma įsiteisėjus 2010-11-29 apkaltinamajam nuosprendžiui. Todėl procesas civilinėje byloje turėjo būti atnaujinamas CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, kaip paaiškėjus naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
3. Atsižvelgiant į tai, kad 2010-11-29 Radviliškio rajono apylinkės teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo nustatyta, kad kreditą L. L. pasiėmė ne kredito sutarties pagrindu, t. y. tarp jos ir kredito įstaigos susiformavo ne sutartiniai, bet deliktiniai teisinai santykiai, o pinigines lėšas ji užvaldė nusikalstamu kreditinio sukčiavimo būdu, po minimo apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo tapo žinoma, jog priimant 2009-06-22 teismo įsakymą ir Šiaulių apygardos teismo 2010-01-29 nutartį, esminis teismo motyvas, t. y. rašytinis įrodymas (kredito sutartis), buvo suklastotas. Tai savo ruožtu sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismui atnaujinti procesą byloje dėl įsakymo priėmimo CPK 366 str. 1 dalies 3 punkto pagrindu.
4. Vertinant teismo įsakymą kaip procesinį sprendimą, negalima teigti, kad juo buvo spręsta dėl į bylą neįtrauktų trečiųjų asmenų teisių ir pareigų. Bent jau teismo įsakymo turinyje nėra nieko užsimenama apie tai, kad piniginę prievolę kredito įstaigai turi vykdyti ir pareiškėjas G. L., tačiau atsižvelgiant į faktą, jog teismo įsakymas yra vykdomas pagal Šiaulių apygardos teismo 2010-01-29 nutartyje nurodytą tvarką, teismo įsakymas faktiškai sukuria pareigas ne tik jame minimoms civilinio proceso šalims, bet ir ne bylos dalyviui pareiškėjui G. L.. Tai leidžia teigti, jog procesas civilinėje byloje dėl įsakymo priėmimo turėjo būti atnaujintas LR CPK 366 str. 1 dalies 7 punkto pagrindu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Lindorff Oy, veikiantis per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
1. LR CPK 365 str. 1 dalyje numatyta, jog bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas LR CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik LR CPK 366 str. 1 d. 7 punkte numatytais pagrindais, t. y. jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. L2-3060-767/2009 buvo išduotas 2009-06-22 teismo įsakymas, kuriuo nutarta iš skolininkės L. L. pagal 2007-06-28 sudarytą tarp šalių vartojimo kredito sutartį Nr. 2007-7871-014 išieškoti 42023 Lt skolą, 849,25 Lt palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bei 321,54 Lt bylinėjimosi išlaidas AB „Šiaulių bankas“ naudai. Pareiškėjas G. L. šioje civilinėje byloje nebuvo įtrauktas ir, kaip matyti iš priimto teismo įsakymo, šioje byloje nebuvo sprendžiama dėl jo materialiųjų teisių ar pareigų, todėl darytina išvada, jog pareiškėjo pateiktas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-3060-767/2009 neturi teisinio pagrindo, todėl negali būti tenkintinas ir turi būti atmestas.
2. Radviliškio rajono apylinkės teisme 2010-11-29 baudžiamojoje byloje Nr. 1-236-767/2010 priimtas teismo nuosprendis neturi jokios įtakos prašomo panaikinti 2009-06-22 teismo įsakymo atžvilgiu. Kadangi prašomu panaikinti teismo įsakymu skola AB „Šiaulių bankui“ priteista iš L. L. ir nebuvo priimtas sprendimas dėl pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų. Pareiškėjo prašymas naikinti teismo įsakymą, kuriuo išspręstas materialusis teisinis santykis, egzistuojantis tarp kitų subjektų, t. y. L. L. ir AB „Šiaulių banko“ (dabartinis kreditorius – Lindorff Oy), neturi teisinio pagrindo ir turi būti atmestas.
3. Pareiškėjas G. L. Radviliškio rajono apylinkės teismui buvo pateikęs ieškinį pripažinti negaliojančia Vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2007-7871-014, sudarytą tarp AB „Šiaulių banko“ ir L. L., remdamasis LR CK 3.96 str., kuriame numatyta sutuoktinio teisė nuginčyti kito sutuoktinio sudarytus sandorius. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-06-01 sprendimu pareiškėjo ieškinys buvo atmestas, neįrodžius būtinų sąlygų, siekiant vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2007-7871-014 pripažinti negaliojančia. Pareiškėjas šį teismo sprendimą apskundė, tačiau Šiaulių apygardos teismas 2012-11-07 nutartimi minėtą 2012-06-01 Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą, todėl vartojimo kredito sutartis Nr. VART-2007-7871-014 nebuvo ir nėra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka, o jos pagrindu susiformavusi skola yra priteista įsiteisėjusiu ir galiojančiu 2009-06-22 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-3060-767/2009, kurioje išspręstas materialusis teisinis santykis tarp AB „Šiaulių banko“ ir suinteresuoto asmens L. L., bet ne dėl pareiškėjo G. L..
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB „Šiaulių bankas“ prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
1. L. L. neįvykdžius savo skolinių įsipareigojimų AB „Šiaulių bankui“ ir nustatytu terminu negrąžinus kredito dalių, nebemokant palūkanų, AB „Šiaulių bankas“ nutraukė kreditavimo sutartį ir pareikalavo grąžinti visą kreditą prieš terminą. Šio reikalavimo L. L. neįvykdžius, buvo kreiptasi į Radviliškio rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl skolos priteisimo iš L. L.. Banko pareiškimas 2009-06-22 buvo patenkintas civilinėje byloje Nr. L2-3060-767-09 priimant teismo įsakymą. Banko nuomone, tokiu būdu nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti 2009-06-22 Radviliškio rajono apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr.L2-3060-767-09, o bylą, iškeltą pagal AB „Šiaulių banko“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nutraukti. Teismo įsakymas yra teisėtas, prieštaravimų dėl įsakymo pareikšta nebuvo. Per laikotarpį nuo 2009 metų nepaaiškėjo jokių esminių aplinkybių, kurios leistų daryti priešingą išvadą. Nei pareiškėjas G. L., nei skolininkė L. L. nėra pateikę jokių įrodymų, kad skolininkė būtų negavusi iš banko 50 000 Lt kredito, taip pat nėra ginčo dėl negrąžintos skolos dydžio.
2. Kreditavimo sutartis buvo sudaryta su L. L., teismo įsakymas išduotas dėl skolos išieškojimo iš L. L.. Įvertinus vėliau priimtus teismų sprendimus –Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje dėl L. L. veiksmų, taip pat Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. A2-6-766/2013 dėl santuokos metu įgytų skolinių įsipareigojimų pasidalijimo tarp buvusių sutuoktinių L., kuriame L. L. prievolė pagal vartojimo kredito sutartį Nr.VART-2007-7871-014 ir 2009-06-22 Radviliškio rajono apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-3060-767-09 pripažinta asmeniniu L. L. skoliniu įsipareigojimu, akivaizdu, kad kreditorius nebeturi objektyvių galimybių nukreipti skolos, kuria iš AB „Šiaulių banko“ perėmė Lindorff Oy, išieškojimą į pareiškėjo G. L. turtą. Todėl nesuprantama, kokio teisinio rezultato siekia pareiškėjas G. L., prašydamas teismo atnaujinti procesą.
3. Proceso atnaujinimas privalo būti taikomas, atsižvelgiant ir į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą, o proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti. Šiuo metu tarp pradinio kreditoriaus AB „Šiaulių banko“, jo teisių perėmėjo L. L. skolos atžvilgiu - Lindorff Oy, ir skolininkės L. L. yra susiklostę teisiniai santykiai, kurių stabilumui gali turėti įtakos proceso atnaujinimas. Atnaujinus procesą ir panaikinus aukščiau nurodytą Radviliškio rajono apylinkės teismo įsakymą, teisiniai santykiai tarp pradinio kreditoriaus ir naujojo kreditoriaus, tarp naujojo kreditoriaus ir skolininkės L. L. taptų neaiškūs ir neapibrėžti. Taip būtų pažeisti tiek AB „Šiaulių banko“ interesai, tiek kreditoriaus Lindorff Oy interesai ir galimybės susigrąžinti skolą iš L. L..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Byloje nustatyta, kad Radviliškio rajono teismas civilinėje byloje Nr. L2-3060-767/2009 (kurioje prašoma atnaujinti procesą), 2009 m. birželio 22 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė pagal 2007-06-28 sudarytą tarp šalių vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2007-7871-014 išieškoti iš skolininkės L. L. 42 023 Lt skolą, 849,25 Lt palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bei 321,54 Lt bylinėjimosi išlaidas kreditoriaus AB „Šiaulių bankas“ naudai (b. l. 13).
Skolos išieškojimą pagal minėtą teismo įsakymą vykdanti antstolė kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo vykdymo išaiškinimo, t. y. prašė išaiškinti, ar skolos išieškojimas pagal prievolės pobūdį gali būti nukreiptas į skolininkės L. L. sutuoktinio G. L. turtą. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje Nr. P2-4657-632/2009, išaiškino, kad skolos išieškojimas pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-3060-767/2009, negali būti nukreiptas į G. L. turtą (b. l. 21). G. L. šioje Radviliškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. P2-4657-632/2009 į procesą buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, Šiaulių apygardos teismo 2010m. sausio 29 d. nutartimi Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis panaikinta ir nustatyta, jog vykdymas pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-3060-767/2009 gali būti nukreiptas į suinteresuoto asmens G. L. turtą ir pajamas (b. l. 22-24).
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-236-767/2010, L. L. pripažinta kalta pagal LR BK 300 str. 1 d. ir LR BK 207 str. 1 d. Pripažinta, kad L. L., suklastodama dokumentus, apgaule gavo kreditą (b. l. 25-27). Minėtoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad L. L. sutikime dėl vartojimo kredito gavimo ir grąžinimo pasirašė už savo vyrą G. L., dėl to jai buvo suteiktas kreditas, sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. VART-2007-7871-014, apie paskolos gavimą jį vyrui nesakė.
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-11-766/2012, atmestas ieškovo G. L. ieškinys dėl vartojimo kredito sutarties Nr. VART-2007-7871-014 panaikinimo (b. l. 40-42). Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimas paliktas nepakeistas (b. l. 34-38). Apeliacinės instancijos teismo nutartis kasacine tvarka skųsta nebuvo, o tai reiškia, kad 2007 m. birželio 28 d. tarp AB „Šiaulių banko“ ir L. L. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. VART-2007-7871-014 nebuvo panaikinta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė teisinių pagrindų panaikinti kredito sutartį, tik remdamasi Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, konstatavo, kad vartojimo kredito sutartis Nr. VART-2007-7871-014 buvo sudaryta tarp banko ir L. L., o ieškovas G. L. nėra sandorio šalis.
Pažymėtina, kad teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo Radviliškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-3060-767/2009, kurioje 2009 m. birželio 22 d. yra priimtas teismo įsakymas, pareiškėjas prašymą grindžia šiais proceso atnaujinimo pagrindais:
1) naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (LR CPK 366 str. 1 d. 2 p.), o būtent, kad tik įsiteisėjus Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiui, pareiškėjas sužinojo apie vartojimo kredito sutarties Nr. VART-2007-7871-014 suklastojimą;
2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas dokumentų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas (LR CPK 366 str. 1 d. 3 p.), o būtent, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu konstatuota, kad buvo suklastota vartojimo kredito sutartis Nr. VART-2007-7871-014, kurios pagrindu civilinėje byloje Nr. L2-3060-767/2009 (kurioje prašoma atnaujinti procesą) yra išduotas teismo įsakymas;
3) teismo įsakymas yra vykdomas pagal Šiaulių apygardos teismo 2010-01-29 nutartyje nurodytą tvarką, teismo įsakymas faktiškai sukuria pareigas ne tik jame minimoms civilinio proceso šalims, bet ir ne bylos dalyviams, t. y. pareiškėjui G. L., todėl procesas civilinėje byloje dėl įsakymo priėmimo turi būti atnaujintas LR CPK 366 str. 1 d. 7 punkto pagrindu.
Kaip buvo minėta, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-236-767/2010, L. L. pripažinta kalta pagal LR BK 300 str. 1 d. ir LR BK 207 str. 1 d., t. y., kad suklastodama dokumentus apgaule gavo kreditą (b. l. 25-27). Šiame nuosprendyje nustatytos aplinkybės nėra pagrindas išvadai, kad ir pati vartojimo kredito sutartis Nr. VART-2007-7871-014 buvo suklastota. Minėtoje baudžiamojoje byloje tik konstatuota, kad L. L. sutikime dėl vartojimo kredito gavimo ir grąžinimo pasirašė už savo vyrą G. L., dėl to jai buvo suteiktas kreditas, sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. VART-2007-7871-014, nors apie paskolos gavimą jį vyrui nesakė. Tokias pat išvadas padarė ir Šiaulių apygardos teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartyje, nagrinėdamas G. L. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo G. L. ieškinys dėl vartojimo kredito sutarties Nr. VART-2007-7871-014 panaikinimo (b. l. 34-38, 40-42). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nutartyje nurodyta, kad nenustatyta teisinių pagrindų panaikinti kredito sutartį tik remiantis Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, konstatuota, kad vartojimo kredito sutartis Nr. VART-2007-7871-014 buvo sudaryta tarp banko ir L. L., o ieškovas G. L. nėra sandorio šalis.
Šios nustatytos aplinkybės paneigia apelianto atskirojo skundo argumentus, kad atsirado naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, ar kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas dokumentų suklastojimas, dėl kurių, neva, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo įsakymas.
Kaip jau minėta, civilinėje byloje Nr. L2-3060-767/2009 Radviliškio rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 22 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė pagal 2007-06-28 sudarytą tarp šalių vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2007-7871-014 išieškoti iš skolininkės L. L. 42023 Lt skolą, 849,25 Lt palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bei 321,54 Lt bylinėjimosi išlaidas kreditoriaus AB „Šiaulių banko“ naudai (b. l. 13). Byloje nėra įrodymų, kad vartojimo kredito sutartis Nr. 2007-7871-014 būtų panaikinta ar pripažinta suklastota, ar kad per laikotarpį nuo 2009 metų paaiškėjo esminių aplinkybių, kurios leistų daryti priešingą išvadą. Nei pareiškėjas, nei suinteresuotas asmuo L. L. nėra pateikę jokių įrodymų, kad 50 000 Lt kreditas iš banko būtų negautas, taip pat taip pat nėra ginčo dėl negrąžintos skolos dydžio. Minėtu teismo įsakymu skolą pagrįstai nutarta išieškoti iš suinteresuoto asmens L. L., o pareiškėjo neįtraukimas į bylą suinteresuotu asmeniu dėl teismo įsakymu skolos išieškojimo iš skolininkės L. L. jo teisėms ir pareigoms neturi, jis neprašo jo įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu ir prašyme atnaujinti procesą.
Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, nenustatyta. Įsiteisėjusiu nuosprendžiu, nors buvo nustatytas skolininkės dokumentų klastojimas, gaunant paskolą, tačiau įtakos priimto teismo įsakymo teisėtumui tai neturi.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės, o būtent, kad L. L. sutikime dėl vartojimo kredito gavimo ir grąžinimo pasirašė už savo vyrą G. L., gali turėti įtakos Radviliškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. P2-4657-632/2009 priimtiems procesiniams sprendimams, tuo pačiu ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 29 d. nutarčiai, kuria nustatyta, kad vykdymas pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-3060-767/2009, gali būti nukreiptas į G. L. turtą ir pajamas. Todėl, esant įstatyme nurodytiems pagrindams, galėtų būti teikiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo Radviliškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. P2-4657-632/2009.
Pažymėtina tai, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. A2-6-766/2013, kuriuo patvirtina pakeista sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4 punktu pareiškėjas G. L. ir suinteresuotas asmuo L. L. sutarė ir teismas patvirtino, kad visi L. L. įsipareigojimai AB „Šiaulių bankui“ po santuokos nutraukimo lieka jos asmenine prievole Bankui (b. l. 83-85). AB „Šiaulių bankas“ savo atsiliepime taip pat patvirtino, kad kreditorius nebeturi objektyvių galimybių nukreipti skolos, kuria iš AB „Šiaulių banko“ perėmė Lindorff Oy, išieškojimą į pareiškėjo G. L. turtą, todėl proceso atnaujinimas apskritai nebeturėtų jokių teisinių pasekmių.
Dėl išdėstyto, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis paliktina nepakeista.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį nepakeistą.