Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėjas A. Mitkus Procesinio sprendimo kategorija 122.3; 129.1

NUTARTIS

2010 m. sausio 29 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės Šiaulių bankas atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria išaiškintas sprendimo vykdymas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog iš bendro sutuoktinio turto vykdomos ir tos prievolės, kurios susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis. Būtent tuo metu buvusio sutuoktinių bendro turto – buto – tvarkymui iš AB Šiaulių banko 2007-06-28 paimtas vartojimo kreditas. Tai, kad skolininkė L. L. pripažino suklastojusi parašą duodant kito sutuoktinio sutikimą, jokios teisinės reikšmės G. L. civilinei atsakomybei atsirasti neturi – G. L. sutikimas nėra nuginčytas, taip pat nėra įrodyta, jog sutikime pasirašė ne G. L.. Sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį (CK 3.96 straipsnis). Suinteresuotasis asmuo G. L. tokia teise nepasinaudojo, todėl darytina išvada, kad sandorio jis neginčija. Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda tik tais atvejais, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 straipsnio 3 dalis). 2009-07-02 Santuokinio turto dalybų sutartyje įsipareigojimų pagal 2007-06-28 Vartojimo kredito sutartį padalijimo klausimas nėra išspręstas, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šių įsipareigojimų pasiskirstymas nenumatytas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog prievolės, kurios vykdymo atsakomybės klausimas sprendžiamas nagrinėjamoje byloje, pagrindą sudaro vartojimo kredito sutartis, sudaryta 2007 m. birželio 28 d. tarp akcinės bendrovės Šiaulių bankas ir L. L. (b. l. 18-21). Sutartyje numatyta, jog kreditas suteikiamas buto remontui (sutarties 2.1.2 p.). Atsižvelgiant į sutarties sąlygas, apibrėžiančias kredito paskirtį, ši prievolė laikytina atitinkančia Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą sąlygą – prievolė yra susijusi su bendro sutuoktinių turto tvarkymo išlaidomis. Įstatymas nustato, jog tokio pobūdžio prievolės yra vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Taigi, ginčijamos prievolės atitikimas Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygai sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti solidariosios sutuoktinių atsakomybės faktą. Tuo tarpu aplinkybių, susijusių su kito sutuoktinio sutikimu sudaryti sandorį, nustatymas nėra reikšmingas vertinant kiekvieno iš sutuoktinių atsakomybės laipsnį pagal šią prievolę, kadangi šiuo atveju, kaip minėta, pakankamu solidariosios atsakomybės įstatyminiu pagrindu yra Civilinio kodekso 3.109 str. 1 d. 2 punktas. Kita vertus, netgi vertinant sutuoktinių atsakomybės pobūdį ir pagal LR CK 3.109 str. 1 d. 5 punkto nuostatas, bylos duomenys sudaro pagrindą pripažinti, kad yra tenkinamos ir šio punkto sąlygos solidariajai atsakomybei atsirasti – byloje yra pateiktas L. L. sutuoktinio G. L. pasirašytas 2007 m. birželio 28 d. sutikimas dėl vartojimo kredito gavimo ir grąžinimo (b. l. 28), šis sutikimas ir pats sandoris įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas (LR CK 3.96 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. L. ir G. L. santuoka Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 20 d. sprendimu buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (b. l. 7). Įstatymas numato, jog šiuo būdu nutraukiant santuoką sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai turi aptarti savo turtines teises ir pareigas (LR CK 3.53 str. 3 d.). Tačiau tiek iš 2009 m. liepos 20 d. teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tiek ir iš 2009 m. liepos 2 d. L. L. ir G. L. sudarytos santuokinio turto dalybų sutarties (b. l. 6) turinio matyti, kad 2007 m. birželio 28 d. vartojimo kredito sutarties pagrindu kilusių sutuoktinių turtinių įsipareigojimų padalijimo klausimas nebuvo išspręstas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvada, jog L. L. ir G. L. bendrąja jungtine nuosavybe įgytas turtas ir prievolės yra pasidalintos, laikytina neatitinkančia bylos duomenų.

Nutraukiant santuoką, ginčijamos sutuoktinių prievolės pagal vartojimo kredito sutartį teisinis režimas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pakeistas, todėl šios prievolės įvykdymui taikytinos bendrosios Civilinio kodekso nuostatos. Byloje nenustačius pagrindų, kuriems esant būtų galima ginčijamą prievolę pripažinti skolininkės L. L. asmenine prievole, teisėjų kolegijos nuomone, atskirojo skundo argumentai, jog už įsipareigojimų pagal 2007 m. birželio 28 d. vartojimo kredito sutartį vykdymą atsakingi skolininkė L. L. ir G. L. kartu, laikytini teisiškai pagrįstais.

Nustačius, jog skundžiamoje nutartyje buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, nustatant, jog vykdymas pagal 2009 m. birželio 22 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-3060-767-09 išieškotojo AB Šiaulių bankas naudai dėl 43193,79 Lt skolos išieškojimo gali būti nukreiptas į suinteresuoto asmens G. L. turtą ir pajamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti.

Nustatyti, jog vykdymas pagal 2009 m. birželio 22 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-3060-767-09 išieškotojo AB Šiaulių bankas naudai dėl 43193,79 Lt skolos išieškojimo gali būti nukreiptas į suinteresuoto asmens G. L. turtą ir pajamas.