Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), susituokęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. 2023 m. gegužės 28 d., 4.49 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Yaris“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta 1,75 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiu būdu S. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. J. apklausiamas teisiamojo posėdžiu metu savo kaltę pripažino visiškai bei paaiškino, jog 2023 m. gegužės 27 d. vakare vartojo alkoholį su draugais. Gėrė degtinę. Negali pasakyti kiek suvartojo, tačiau nemažai. 4.49 val. norėjo nuvažiuoti pas draugą pasiskolinti pinigų alkoholiui. Tuo momentu nesuprato, jog prie vairo sėda neblaivus. Stipriai buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Automobilis stovėjo prie namų. tuo metu sutuoktinė miegojo namuose. Nesakė sutuoktinei, kad planuoja važiuoti išgėręs. Patyliukais išėjo vienas, nes norėjo dar nusipirkti alkoholio. Sėdo prie vairo, nuvažiavo iki draugo, iš kurio pasiskolino 10 Eur ir važiavo link namų. Taip gaunasi, kad draugas davė 10 Eur ir leido vairuoti, bet nelabai pamena ar draugas sakė nevairuoti ar kažką panašaus. Nelabai pamena, kas buvo. Galvojo, kad eis į parduotuvę, bet jį sustabdė policijos pareigūnai. Sutiko su nustatyta alkoholio koncentracija. Automobilis priklauso asmeniškai jam, bet jis mažai su tuo automobiliu važinėja. Tuo automobiliu važinėja jo sūnaus žmona, nes mama serganti, reikia į polikliniką nuvažiuoti. Šiuo metu automobilis stovi kieme. Jam atidavė automobilį iš aiktelės. Uždraudė automobilį parduoti ir juo dabar naudojasi sūnaus žmona.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, todėl proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad pareigūnas pranešė apie įvykį. Įvykis užregistruotas 2023 m. gegužės 28 d. 4.53 val. (b. l. 5).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio A. D. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo ROIK: 0123000301897 (Pastaba. Nurodyta klaidinga tarnybinio pranešimo data — 2023 m. kovo 28 d.) nurodyta, kad 2023 m. gegužės 28 d. apie 4.49 val. patruliuojant kartu su vyr. patruliu J. Č. gavo pranešimą, kad Vakariniu aplinkkeliu, nuo Lazdynų link Pilaitės važiuoja automobilis „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pastebėjo minėtą automobilį, kuris buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini). Priėjus prie vairuotojo paaiškėjo, kad automobilį vairavo S. J., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Apie 5.17 val. patikrinus S. J. alkotesterių Alcotest 7510 Nr. ARJK-0146 buvo nustatytas 1,75 promilių girtumas. Antrą kartą — 5.38 val. patikrinus, nustatytas 1,93 promilių girtumas. S. J. teigė, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš 3 valandas (b. l. 13).

Neblaivumo nustatymo 2023 m. gegužės 28 d. akto, alkotesterio kvitų ir alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1834878 duomenimis, S. J. 2023 m. gegužės 28 d. 5.17 val. nustatytas 1,75 promilių girtumas, o 2023 m. gegužės 28 d. 5.38 val. – 1,93 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. Taip pat nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindančio alkoholio kvapas, nerišli kalba bei nekoordinuoti judesiai. Įvertinus kaltinamojo bendrą būklę nustatyta, kad jis negali eiti tiesia linija bei stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. Kaltinamasis nurodė, kad alkoholį vartojo prieš tris valandas bei su alkotesterio rodmenimis sutiko ir pasirašė (b. l. 14-17).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2023 m. gegužės 28 d. protokolo su fotolentele bei 2023 m. gegužės 28 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto duomenys, iš kurių matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Toyota Yaris“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas automobilis iš visų pusių bei jo vidus. Įtarus, jog minėtą automobilį vairavo neblaivus asmuo, minėtas automobilis išvežtas į aikštelę, esančią Vilniuje, Minsko pl. 21 (b. l. 18-25).

Bendrojo pagalbos centro skambutis, iš kurio girdėti, jog asmuo skambina bendrajam pagalbos centrui ir praneša, kad važiuoja Vakariniu aplinkkeliu važiuojant link Pilaitės ir mato galimai girtą vairuotoją, kuris vairuoja mažą automobilį „Toyota“ bei nurodė automobilio valstybinius numerius. Nurodo, kad jo nuomone vairuotojas neblaivus, nes vinguriuoja per kelią ir vos neatsitrenkė į bortelį. Pranešėjas sujungtas su policijos pareigūnais.

Vaizdo įrašai iš pareigūnų kūno kamerų, iš kurių matyti, jog vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20230528-051536UTC+0300.mp4“ užfiksuotas kaltinamojo automobilis ir kaip pareigūnas prieina prie kaltinamojo, kuris sėdi vairuotojo vietoje ir paprašo dokumentų. Kaltinamasis nurodo, kad važiuoja iš darbo ir, kad alkoholio nevartojo. Pareigūnas tikrina kaltinamojo blaivumą alkotesteriu. Kaltinamajam nustatytas 1,75 promilės. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20230528-053658UTC+0300.mp4“ užfiksuota kaip kaltinamajam antrą kartą buvo tikrintas blaivumas, ir jam nustatytas 1,93 promilių girtumas. Kaltinamasis nurodė, kad išgėrė 200 ml.

Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ 2023 m. gegužės 29 d. išrašo bei išrašo apie registruotą kelių transporto priemonę duomenimis, automobilio „Toyota Yaris“ (v. n. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra S. J. (b. l. 26-27);

Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2023 m. gegužės mėnesį automobilio „Toyota Yaris“ (pasirinkti 2004 m.) vidutinė vertė Lietuvoje su PVM buvo 1 590 Eur (b. l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis S. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Yaris“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas mažiausias – 1,75 promilių neblaivumas).

S. J. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamasis pripažino, jog iš vakaro prieš įvykį vartojo alkoholį su draugais. Nurodė, jog išgėrė nemažą kiekį degtinės. Taip pat paaiškino, jog paryčiais nusprendė važiuoti pas draugą pasiskolinti pinigų alkoholiui, važiavo ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Kaltinamasis teisme taip pat patvirtino, jog nors tuo momentu nesuprato, kad sėda prie vairo neblaivus, tačiau buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Pripažino, jog sutiko su alkotesterio rodmenimis.

Kaltinimo aplinkybę, jog būtent kaltinamasis S. J. vairavo automobilį patvirtina paties kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai, bet ir vyriausiojo patrulio A. D. 2023 m. kovo 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys bei pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo įrašai. Iš šių duomenų matyti, jog pareigūnai gavo iškvietimą apie galimai girtą vairuotoją, vairuojantį automobilį „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini) ir važiuodami (duomenys neskelbtini) g. pastebėjo minėtą automobilį bei jį sustabdė. Priėję prie automobilio vairuotojo išsiaiškino, jog automobilį vairavo kaltinamasis. Pareigūnų kūno kameromis padarytose vaizdo įrašuose pavadinimai „PSS-20230528-051536UTC+0300.mp4“ ir „PSS-20230528-053658UTC+0300.mp4“ užfiksuota, jog pareigūnui priėjus prie automobilio, vairuotoje vietoje sėdėjo kaltinamasis bei, kad automobilyje kitų žmonių nebuvo. Taigi, įvertinus šiuos įrodymus, darytina išvada, kad automobilį vairavo būtent kaltinamasis.

Tai, kad automobilį kaltinamasis vairavo neblaivus, be kaltinamojo parodymų patvirtina alkotesterio rodmenys, neblaivumo nustatymo aktas, pirmiau minėtas pareigūno tarnybinis pranešimas, pareigūnų kūno kamera daryti vaizdo įrašai ir BPC skambučio garso įrašas. Alkotesterio kvituose ir pirmiau aptartuose vaizdo įrašuose vaizdo įrašuose užfiksuota, jog pirmo pūtimo metu kaltinamajam nustatytas 1,75 promilių girtumas, o antro patikrinimo metu S. J. nustatytas 1,93 promilių neblaivumas. Šie duomenys (etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore) užfiksuoti be kita ko ir 2023 m. gegužės 28 d. neblaivumo nustatymo akte. Kaltinamasis sutiko su alkotesterio rodmenimis. Neblaivumo faktą taip pat įrodo ir įvykio vietoje nustatyti S. J. neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai), o įvertinus asmens būklę nustatyta, jog kaltinamasis negalėjo eiti tiesia linija bei stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą.

Apibendrinus konstatuotina, jog išdėstyti įrodymai patvirtina tiek faktą, kad kaltinamasis vairavo kaltinime nurodytą automobilį, vairavo jį neblaivus ir jam abiejų tikrinimo su alkotesteriu metu nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu, todėl jai vadovaujasi.

Iš teisme duotų kaltinamojo paaiškinimų ir nustatytų faktinių aplinkybių spręstina, kad kaltinamasis S. J. suvokė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus bei to norėjo, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia.

Taigi, nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog S. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisme gautas kaltinamojo sutuoktinės B. J. prašymas perduoti S. J. jos atsakomybei pagal trumpiausią laidavimo terminą be užstato.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl laidavimo instituto taikymo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, tai, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-312/2011).‏‏‎

Teismas nustatė vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę — kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamasis S. J. nusikalto pirmą kartą, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje žalos klausimas nėra sprendžiamas.

Taigi, byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatytos sąlygos laidavimui taikyti.

Teismas taip pat mano, kad byloje taip pat yra pagrindas pagrįstai išvadai, jog S. J., atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokią išvadą leidžia daryti tai, kad kaltinamasis savo elgesį įvertino kritiškai bei gailisi dėl padaryto. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių. Iš kaltinamojo teisme duotų paaiškinimų matyti, kad jis nuoširdžiai gailisi ir dėl padaryto pergyvena. Kaip jau minėta, S. J. anksčiau neteistas (b. l. 62). Jis yra darbingo amžiaus, registruojasi Užimtumo tarnyboje. 2023 m. gegužės 29 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus duomenimis, S. J. per penkis metus vieną kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. važiavo viešuoju transportu be bilieto, jam paskirta bauda apmokėta (b. l. 61). Taigi, iš išdėstyto matyti, kad iš esmės kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai, per penkių metų laikotarpį administracinėn atsakomybėn trauktas vieną kartą, paskutinis jo padarytas administracinis nusižengimas buvo padarytas pakankamai seniai, t. y. 2018 m. ir nebegalioja. Praeityje kaltinamasis neteistas ir netrauktas administracinėn atsakomybėn už panašaus pobūdžio veikas, todėl teismo manymu, išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog S. J. iš esmės laikosi įstatymų, nėra linkęs daryti nusižengimus ar nusikalstamas veikas, o padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Visa tai rodo, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti.

Be BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas taip pat privalo įvertinti ir laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).‏‏‎

Kaltinamasis ir jo sutuoktinė B. J. duodami paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad juos sieja artimi santykiai, jie kartu pragyveno (duomenys neskelbtini) metus, užaugino du vaikus. Abu patvirtino, jog priima sprendimus pasitardami, tačiau visada paskutinis žodis būna B. J.. Tiek kaltinamasis, tiek jo sutuoktinė nurodė, jog S. J. įvykio neslėpė įvykio, papasakojo tą pačią dieną. Kaltinamasis teisme nurodė, kad žmona dėl įvykio sureagavo, pasmerkė jo veiksmus. Taip pat ir vaikai blogai į tai reagavo. Pasak B. J., tai nutiko pirmą kartą, todėl buvo sunku tuo patikėti, sutuoktinis nėra vairavęs išgėręs, neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Taip pat nurodė, kad jos sutuoktinis ne taip dažnai vairuoja automobilį, važinėjo tik į darbą arba į sodą. B. J. apibūdino kaltinamąjį, kaip gero charakterio.

B. J. 2023 m. birželio 14 d. charakteristikoje iš darbo nurodyta, jog ji nuo 2017 m. gegužės 22 d. dirba (duomenys neskelbtini). Nurodyta, jog ji savo darbą ir paskirtas užduotis atlieka motyvuotai, pareigingai ir laiku. Ji neturėjo darbo drausmės pažeidimų ir ne kartą skatinta už gerą darbą (b. l. 81).

Teistumo registro duomenimis B. J. neteista (b. l. 82), o 2023 m. rugsėjo 14 d. duomenimis, per paskutinius 5 metus administracinėn atsakomybėn traukta vieną kartą, už tai, kad savo veiksmais pažeidė įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimų, jai paskirtas įspėjimas. Aptarti duomenys rodo, kad laiduotojos nėra jokio pagrindo vertinti, kaip asmens, kuris ignoruotų įstatymų reikalavimus ar jų piktybiškai nesilaikytų.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą, daro išvadą, kad B. J. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra verta teismo pasitikėjimo, gali kaltinamajam daryti teigiamą įtaką, todėl yra tinkama laiduotoja.

Esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas atleisti kaltinamąjį S. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal B. J. laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą S. J. nutraukti. Įvertinus ne tik pirmiau nurodytas teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, tačiau ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, laiduotojos asmenybę, nustatytinas vienų metų laidavimo terminas be užstato, kuris, teismo manymu, yra pakankamas, jog būtų pasiekti laidavimo tikslai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinęs, kad baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų — uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas. Įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali būti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (kasacinė nutartis Nr. 2K-287-1073/2018).

Teismas įvertinęs pirmiau išdėstytą, sprendžia, jog baudžiamojo proceso prevencinei paskirčiai įgyvendinti, siekiant prevencinių tikslų, atgrasyti asmenis (kalbant ne tik apie kaltinamą asmenį) nuo vairavimo išgėrus alkoholio, kaltinamajam S. J. turi būti paskirtos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones ir pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio, kuris panaudotas nusikalstamai veikai daryti ir priklauso kaltinamajam, konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, buvo apsvaigęs nuo alkoholio – nustatytas 1,75 promilių neblaivumas, vairuota ankstų rytą, mieste. Taip pat darytina pagrįsta išvada, jog kaltinamasis vairavo pavojingai, nes jo vairavimas atkreipė dėmesį kito asmens, kuris paskambino ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Iš BPC garso įraše užfiksuotų duomenų matyti, jog kaltinamasis vingiavo keliu, vos neatsitrenkė į bortelį. Todėl dėl tokių kaltinamojo veiksmų buvo sukelta reali grėsmė jo paties, kitų asmenų sveikatai ar turtui. Taigi, akivaizdu, jog S. J. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, o tai rodo, kad specialiosios teisės atėmimas yra būtina priemonė BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

Prokurorė siūlė kaltinamajam uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Tačiau teismas įvertina tai, jog kaltinamasis labai nuoširdžiai išgyvena dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, atsakomybės kaltinamasis nevengė, tai, kad anksčiau neteistas bei nebaustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio veikas, taip pat tai, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis taip pat nedaro kitų KET pažeidimų, o visa tai rodo, kad kaltinamąjį galima laikyti drausmingu vairuotoju. Byloje taip pat nėra duomenų, jog kaltinamasis piktnaudžiautų alkoholiu. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių, charakterizuojančių kaltinamąjį bei jo padarytą veiką, visumą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslams pasiekti pakaks kaltinamajam S. J. skirti minimalaus termino teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą, t. y. 1 metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos (nuo 2023 m. gegužės 29 d.).

Kaltinamasis S. J. padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonės) požymius, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskyrimo.

Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. O esant asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, teismų praktikoje baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Neskirti transporto priemonės konfiskavimo ar nepriteisti piniginio ekvivalento transporto priemonės vertei, teismas gali tik konstatavęs, kad šių priemonių taikymas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, neatitiktų siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, varžytų asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VĮ ,,Regitra“ duomenimis (b. l. 27) automobilis, kurį vairavo kaltinamasis, nuosavybės teise priklausė jam. VšĮ „Emprekis“ duomenimis – 2023 m. gegužės mėnesį automobilio „Toyota Yaris“ (pasirinkti 2004 m.) vidutinė vertė su PVM buvo 1 590 Eur. Įvertinus veikos padarymo aplinkybes, automobilio vertę, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas yra būtina priemonė, kuri nėra akivaizdžiai neproporcinga. Ji atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti saugų eismą keliuose), nevaržys asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. O tai, kad nurodyto automobilio konfiskavimas sukels tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas.

Kaltinamajam S. J. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“; specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.

Prokuroro Ž. K. 2023 m. gegužės 29 d. nutarimu S. J. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Toyota Yaris“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą nuo 2023 m. gegužės 29 d. iki 2023 m. lapkričio 29 d. (b. l. 43-44) – paliktinas galioti iki nuosprendžiu paskirto automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Byloje esantis kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. J., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, remiantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos B. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą be užstato. Baudžiamąją bylą S. J. nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti S. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieniems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2023 m. gegužės 29 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsniu, konfiskuoti S. J. priklausančią transporto priemonę „Toyota Yaris“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) ir perduoti ją valstybės nuosavybėn.

S. J. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus; teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Prokuroro Ž. K. 2023 m. gegužės 29 d. nutarimu S. J. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Toyota Yaris“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki nuosprendžiu paskirto automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Kompaktinę laikmeną su garso ir vaizdo įrašais – palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

S. J. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

S. J. išaiškinti, kad vengiant vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

B. J. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.