- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-05
- Bylos Nr.
- 2A-1052-163/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01910-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alona Romanovienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- N. D.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Alonos Romanovienės, teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Rimvidos Zubernienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei N. D., trečiajam asmeniui ieškovės pusėje S. B. ir trečiajam asmeniui atsakovės pusėje J. D. dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės N. D. 8000 Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad 2012-10-12 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 94-1-00826-12 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. l d., J. D., gim. 1(duomenys neskelbtini), neturint tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Ikiteisminio tyrimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų apie tai, jog (duomenys neskelbtini), apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), J. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, be jokios priežasties, sudavė kumščiu jos sūnui S. B. į nosį, sulaužydamas nosies kaulus, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, nesunkiai sutrikdydamas S. B. sveikatą. Šiais savo veiksmais J. D. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. l d. Taip pat nurodė, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos: žala jos sūnaus sveikatai atsirado dėl J. D. neteisėtų, nusikalstamų veiksmų, kurie buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala. Atsakingo asmens kaltė pasireiškė tiesiogine tyčia - smogdamas į nosį S. B., kaltininkas siekė sužaloti ir taip įvyko. Jos sūnui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kuri pasireiškė pažeminimu, fiziniu skausmu, jam buvo padarytos dvi operacijos, sunku kvėpuoti, kilo daug nepatogumų. Jis praleido daug pamokų. Po nosies kaulų sulaužymo, sūnui iškilo kvėpavimo problemų, pablogėjo miego kokybė, kraujuoja iš nosies. Iki įvykio S. B. sveikata ir gyvenimo kokybė buvo geresnė. Pats kaltininkas J. D. savo turto ar uždarbio neturi, todėl žalą atlyginti privalo įstatyminė atstovė.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-03-18 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš N. D. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo S. B., atstovaujamam R. B., 500 Lt bylinėjimosi išlaidų R. B., bei 76,60 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Priteisė iš R. B. 16,86 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Nurodė, kad 2012-10-12 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu ir trečiųjų asmenų parodymais bei liudytojo T. P. parodymais nustatytos visos nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina esant civilinės atsakomybės sąlygas: trečiojo asmens J. D. neteisėtus veiksmus, kilusią žalą, jo kaltę ir priežastinį ryšį tarp jo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Atsižvelgiant į tai, kad S. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, įvertinus Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus Specialisto išvadą, VšĮ Šilutės ligoninės išrašą iš medicininių dokumentų ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare istoriją, kitus įrodymus, įvertinus S. B. patirtus dvasinius išgyvenimus, atsižvelgiant į sunkią atsakovės materialinę padėtį, teismas priteisė 2000 Lt neturtinės žalos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-03-18 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, nepakankamai įsigilino į taikytinus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, jų visų nepanaudojo ir dėl to nustatė neproporcingai mažą žalos atlyginimo dydį. Mano, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytos S. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo faktinės aplinkybės ir kasacinio teismo nutartyje Nr. 2K-303/2006 nurodytos sveikatos sutrikdymo faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė N. D. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-03-18 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ir pagrįstai sumažino žalos dydį iki 2000 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.), todėl bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovės N. D. 8000 Lt neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad S. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat teismas įvertino S. B. patirtus dvasinius išgyvenimus, atsižvelgė į sunkią atsakovės materialinę padėtį.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini), apie 18.30 val., tretysis asmuo atsakovės pusėje J. D. sudavė trečiajam asmeniui S. B. į nosį. 2012-10-12 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 94-1-00826-12 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. l d., J. D., gim. (duomenys neskelbtini), neturint tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Nutarime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini) J. D., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su T. P., būdami apsvaigę nuo alkoholio, priėjo prie stovėjusių S. B., M. K., R. P., E. V. ir G. V.. J. D. paklausė „kuriam čia duoti į snukį“. T. P. parodė pirštu į S. B. sakydamas „tam, jis yra B. brolis“, tada J. D. trenkė kumščiu S. B. į nosį, padarydamas nosies kaulų lūžimą, taip nesunkiai sutrikdė S. B. sveikatą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taip pat konstatuota, kad J. D. viešoje vietoje įžūliu elgesiu sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, taip įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. (b. l. 9). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus Specialisto išvados matyti, kad S. B. buvo nustatytas veido sumušimas su poodine kraujosruva nosies srityje, nosies kaulų lūžimu. S. B. sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 8). Iš VšĮ Šilutės ligoninės išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad S. B. (duomenys neskelbtini) buvo hospitalizuotas dėl nosies kaulų lūžimo, jam atlikta operacija. (duomenys neskelbtini) išrašytas į namus (b. l. 48). Iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare istorijos matyti, kad S. B. (duomenys neskelbtini) buvo hospitalizuotas šioje įstaigoje, nes atvykęs skundėsi apsunkintu kvėpavimu, slogavimu. Serga seniai. Iškrypusi nosies pertvara. Buvo atlikta septoplastika (b. l. 47).
Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Jeigu ji padaryta nusikaltimu ar asmens sveikatai, tai priteisiama visais atvejais. Savaime vien nusikaltimo padarymo faktas ar pakenkimas asmens sveikatai, kad ir menkiausio laipsnio ar neigiamo poveikio, nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo ar sveikatos sužalojimo faktams, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytas atvejis, kai neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad žala padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-394/2006; kt.). Prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; kt.).Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, būtina atsižvelgti į teismų konstatuotą kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, todėl tam tikri kriterijai, pavyzdžiui, žalą padariusio ir nukentėjusio asmens kaltės laipsnis, jų tarpusavio santykiai turi būti vertinami tik tiek, kiek padėtų nustatyti neigiamų teisinių padarinių dydį, bet ne siekiant nubausti žalą padariusį asmenį. Žalą padariusio asmens kaltė, kaip kriterijus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį yra svarbus tiek, kiek reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra nustatyta ir pan. Tačiau subjektyvių neturtinės žalos atlyginimo kriterijų taikymas yra išimtinis, didžiausią reikšmę suteikiant vis dėlto žalos padariniams, t. y. asmens patirtų išgyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).
Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai, kad dėl jos sūnui sulaužyti nosies kaulo liko liekamieji neigiami reiškiniai, t. y. pablogėjo miego kokybė, atsirado kvėpavimo problemų, S. B. reikėjo atlikti 2 nosies operacijas, sūnus patyrė daug skausmo, psichologinę traumą, taip pat tai atsiliepė jo mokymosi kokybei, pakankami pripažinti, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės didesnį neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau pažymėtina, kad priteisdamas žalos atlyginimą teismas turi atsižvelgti į atsakovo turtinę padėtį, Byloje yra duomenys, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki, vaikų tėvas yra miręs, ji viena išlaiko nepilnametį sūnų, duktė studijuoja Klaipėdos valstybinėje kolegijoje. Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, iš atsakovės priteistinas 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (CPK 178 str., 185 str.).
Pažymėtina, kad teismai suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nes kasacinio teismo pateikti teisės išaiškinimai yra privalomi teismams tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurią išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Taigi, konkrečiu atveju, siekiant nustatyti, ar nagrinėjamoje byloje nebuvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, būtina išsiaiškinti ne tik tai, kad kasatoriaus keliamu teisės klausimu yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika, bet ir tai, ar teismas sprendime ar nutartyje, kuri skundžiama kasacine tvarka, iš tikrųjų nuo šios praktikos be teisinio pagrindo nukrypo. Konstatuotina, kad apeliantės nurodomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) skiriasi, t. y. šių bylų negalima vertinti kaip analogiškų, todėl teismas neprivalėjo vadovautis pirmiau nurodytose bylose nustatytais precedentais.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, padidinti priteistą neturtinės žalos atlyginimą iš neturtinę žalą padariusio asmens nuo 2000 Lt iki 3000 Lt (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą pakeisti. Padidinti iš atsakovės N. D. priteistą neturtinės žalos atlyginimą S. B., atstovaujamam R. B., nuo 2000 Lt iki 3000 Lt. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.