- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- 2S-521-638/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03045-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Pareiškėjas
- J. Č.
- Kategorijos
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Č. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. Č. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis S. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. Č. pateikė skundą dėl antstolio S. V. procesinių veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0127/07/01749. Pareiškėjas skundžia 2020 m. lapkričio 4 d. patvarkymą dėl ekspertizės atlikimo ir nurodo, kad antstolis jį morališkai terorizuoja, nori įkainoti ir atimti paskutinį jo būstą, prašo antstolio palikti jį ir jo šeimą ramybėje ir teigia, jog kai turės galimybę, tada atiduos skolą (b. l. 2).
2. A. S. V. 2019 m. vasario 26 d. (galimai rašymo apsirikimas dėl patvarkymo surašymo datos) patvarkymu Nr. S-2020-5745 netenkino pareiškėjo skundo ir persiuntė jį kartu su vykdomąja byla nagrinėti Alytaus apylinkės teismui. Nurodė, kad skolininkas nėra padengęs skolos, todėl vykdomojoje byloje Nr. 0127/07/01749 yra atliekamos priverstinio vykdymo priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 straipsnyje. Siekiant realizuoti skolininkui priklausantį turtą būtina nustatyti šio turto rinkos vertę. Turtas turi priestatus, neįregistruotus VĮ Registrų centre, negalima vadovautis VĮ Registrų centro teikiamais vidutinės rinkos vertės duomenimis, todėl būtina atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę (b. l. 1).
3. Teisme 2020 m. gruodžio 4 d. gautas pareiškėjo J. Č. atsiliepimas, kuriame jis teismo prašo atšaukti vidutinės rinkos vertės nustatymo ekspertizę bei panaikinti jo turto areštą. Teigia, kad skolą mokės, tik dabar sunki padėtis, gyvena iš socialinės pašalpos, turi keturis nepilnamečius vaikus, neįgalią mamą, kurią slaugo. Antstolis kiekvienais metais po kelis kartus pareiškėją psichologiškai terorizuoja tuo pačiu klausimu. Antstoliui įstatymai negalioja, areštavo pareiškėjo sąskaitą, pareiškėjas negali už nieką atsiskaityti pavedimu, o už pavedimus turi mokėti, pareiškėjas pinigines lėšas nusiimti gali tik pagrindiniame bankomate (b. l. 7).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjo J. Č. skundą dėl antstolio S. V. veiksmų.
5. Teismas nurodė, kad antstolis pasinaudojo jam suteikta diskrecijos teise paskirti turto vertintoją ir 2020 m. lapkričio 4 d. patvarkymu dėl ekspertizės atlikimo pakeitė asmenį, atliksiantį turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, vietoj UAB „Kovertas“ paskiriant turto vertintoją ir teismo ekspertę K. V., nes UAB „Kovertas“ atsisakė atlikti turto vertės ekspertizę (v. b. l. 409, 413). Patvarkymo kopijos buvo išsiųstos vykdymo proceso šalims (v. b. l. 413–414).Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kada patvarkymo kopija buvo įteikta pareiškėjui, tačiau pareiškėjas CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka nušalinimo ekspertei nepareiškė. Pareiškėjas taip pat neprašė ekspertu skirti kito asmens, o tik išdėstė savo subjektyvius pamąstymus, kurie neturi jokios teisinės reikšmės skundo nagrinėjimui. Teismas nurodė, kad ekspertei K. V. yra išduotas turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas (v. b. l. 410), ji yra įtraukta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (2020 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašas), todėl teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog antstolio paskirta ekspertė atitinka eksperto kvalifikacijai keliamus reikalavimus. Teismas nurodė, kad nesprendžia pareiškėjo atsiliepime pateikto prašymo – atšaukti vidutinės rinkos vertės nustatymo ekspertizę bei panaikinti turto areštą, nes šie klausimai jau yra išnagrinėti ir išspręsti įsiteisėjusiomis teismų nutartimis (Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartis, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjo skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Antstolis įgaliojimus vykdė netinkamai, t. y. peržengė jų vykdymo ribas, o teismas netinkamai atlikęs įrodymų tyrimą ir vertinimą, antstolio veiksmuose pažeidimų nepastebėjo.
1.2. Pareiškėjas teismo prašė nuimti vieninteliam šeimos būstui taikytą turto areštą, nes dėl taikomo turto arešto nekilnojamajam turtui pareiškėjo šeima patiria didelius nepatogumus. Dėl areštuoto turto pareiškėjui neleidžiama įregistruoti veiklos gyvenamosios vietos adresu. Tai labai varžo pareiškėjo šeimos galimybes užsidirbti pragyvenimui, keturių nepilnamečių vaikų tinkamam išlaikymui ir skolos grąžinimui. Tačiau teismas į tai neatkreipė dėmesio.
1.3. Antstolis nepagrįstai rengiasi išieškojimą nukreipti į pareiškėjo šeimos turimą vienintelį gyvenamąjį būstą ir net į greta esančius statinius, kurie kaip nekilnojamojo turto objektai nėra inventorizuoti ir įregistruoti viešajame registre. Tokie antstolio veiksmai siekiant atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę ir kitus minėtus veiksmus, šeimos finansinę būklę dar labiau apsunkins.
1.4. Teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad sutinkamai su CPK normomis, teismų praktika, Sprendimų vykdymo instrukcija, kuriuose nurodoma, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą iš skolininko, turi elgtis racionaliai, t. y. su minimaliomis vykdymo išlaidomis, bei minimaliais nuostoliais skolininkui. Tačiau antstolis siekia turto įkainojimo procesą pavesti atlikti jo paties pasirinktam specialistui, o už jo suteiktas paslaugas teks sumokėti pareiškėjui iš socialinių pašalpų.
7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Iš vykdomosios bylos Nr. 0127/07/01749 duomenų nustatyta, kad antstolis S. V. vykdo Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-124-543/2007 dėl 27 473,36 Lt (7 956,84 Eur) neturtinės žalos išieškojimo iš skolininko J. Č. V. J. naudai (v. b. l. 1). Antstolis 2007 m. lapkričio 20 d. užvedė vykdomąją bylą ir pradėjo vykdymo veiksmus (v. b. l. 5).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės ir vykdomosios bylų medžiagą, taip pat įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti nėra įstatyme numatytų pagrindų. Pareiškėjas nepateikė jokių naujų faktinių bei teisinių argumentų, naujų įrodymų, kurie patvirtintų skundžiamo antstolio veiksmų neteisėtumą ir paneigtų skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą.
12. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis 2020 m. lapkričio 4 d. patvarkymu Nr. S-20-5535 dėl ekspertizės atlikimo pakeitė asmenį, atliksiantį turto, priklausančio skolininkui ir esančiam (duomenys neskelbtini) rinkos vertės nustatymo ekspertizę, vietoj UAB „Kovertas“ paskyrė turto vertintoją ir teismo ekspertę K. V., nes UAB „Kovertas“ atsisakė atlikti turto ekspertizę (v. b. l. 409, 413). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų reiškęs nušalinimą ekspertei.
13. Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad antstolis siekia turto įkainojimo procesą pavesti atlikti jo paties pasirinktam specialistui, o už jo suteiktas paslaugas teks sumokėti pareiškėjui iš socialinių pašalpų.
14. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad priverstinį turto pardavimą organizuoja ir vykdo antstolis. Įstatymai antstolį įpareigoja savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Kadangi turtą parduoda ne daikto savininkas, bet specialiai tam įstatymo įgaliotas asmuo– antstolis, vykdymo procese tik antstoliui suteikiama teisė priimti sprendimą skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti ir pavesti ją atlikti parinktai ekspertizės įstaigai (CPK 681, 682 straipsniai), o galiojantys įstatymai nenustato kitokių turto vertintojų pasirinkimo kriterijų, išskyrus reikiamą kvalifikaciją, todėl antstolis turi teisę pavesti atlikti ekspertizę bet kuriam turto vertintojui, atitinkančiam teisės aktų keliamus reikalavimus (Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas).
15. Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti turto vertintojos kvalifikacija ir profesionalumu. Pagrįstų motyvų ir įrodymų, sudarančių pagrindą manyti, jog antstolio paskirta turto vertintoja neturi reikiamos kvalifikacijos turto rinkos vertei nustatyti, pareiškėjas taip pat nepateikė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui. Taip pat pažymėtina, kad CPK 682 straipsnio 4 dalis numato, kad skolininko ar išieškotojo motyvuotu prašymu antstolis, atsižvelgęs į turtinę prašytojo padėtį, gali atidėti išlaidų už ekspertizę sumokėjimą iki turto realizavimo pabaigos. Taigi, iš pareiškėjo sumos už ekspertizės atlikimą gali būti išieškotos tik realizavus nekilnojamąjį turtą.
16. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su arešto panaikinimu nekilnojamajam turtui ir dėl išieškojimo iš vienintelio būsto, nes minėti klausimai jau yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-324-896/2018, Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1694-638/2019).
17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius, teikęs antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui J. Č., 2021 m. vasario 15 d. pateikė pažymą Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjo atskirasis skundas atmestas, išlaidos už teiktą antrinę teisinę pagalbą iš suinteresuotų asmenų nepriteistinos, jos atlygintinos iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnis).
18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, pareiškėjas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.