- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-16
- Bylos Nr.
- eII-222-1131/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00046-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Pareiškėjas
- UAB ,,(duomenys neskelbtini)“
dalyvaujant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstove Juditai Vilkei (nuotoliniu būdu),
pareiškėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui direktoriui V. K. ir jos įgaliotai atstovei advokatei N. Š. (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) atstovo direktoriaus V. K. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Ž. A. 2025 m. birželio 12 d. nutarimo ROIK: (duomenys neskelbtini) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau ir – Institucija) vyriausiojo tyrėjo Ž. A. 2025 m. birželio 12 d. nutarimu ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 115 ir 518 straipsnius dėl to, kad 2024 m. rugsėjo 23 d. 20.00 val. (duomenys neskelbtini), R. M. savavališkai įvažiavo į V. K. priklausančią vienkiemio sodybą, kurioje išvažinėjo kiemą, jame palikdamas ratų įspaudus žemėje, be sklypo savininko leidimo išardė kilnojamą namelį, ardymo metu sugadino elektros instaliaciją ir ant namelio pritvirtintas vaizdo kameras bei sodybos įvažiavimo užtvarą. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad R. M. veiksmai atitiktų administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 115 ir 518 straipsniuose, požymius, o V. K. pasiūlyta savo teises dėl padarytos žalos ginti teisme civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas direktorius V. K. pateikė skundą, kuriuo prašo Institucijos nutarimą panaikinti ir kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Skunde nurodoma, kad su nutarimu nesutinka, nes jis, kaip nukentėjusysis, neprašė Institucijos nustatyti, kam priklauso nameliai, sutinka, kad tai yra civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Į Instituciją kreipėsi dėl to, kad R. M. įsibrovė į jam (V. K.) nuosavybės teise priklausančią teritoriją, joje pridarė žalos, bandė savavališkai pasiimti ginčo turtą. Nepaisant to, kam turtas priklauso, joks asmuo neturi teisės savivaldžiauti svetimoje nuosavybėje, net jeigu toje teritorijoje būtų laikomas ir jam nuosavybės teise priklausantis turtas. R. M. jau 2021 m. dėl namelių buvo rašęs pareiškimą policijai ir gavo atsakymą, jog savo teises gali ginti teisme civilinio proceso tvarka. Taigi jis aiškiai suvokė, kad yra ginčas dėl šio turto, o į jam (V. K.) priklausančią nuosavybę įsibrovė aiškiai tai žinodamas ir suvokdamas, t. y. savo teises pasirinko ginti neteisėtais būdais: kreipėsi ne į teismą, o padarė administracinį nusižengimą, kurio teiseną Institucija nepagrįstai nutraukė.
Atsiliepimas
3. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į pareiškėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovo direktoriaus V. K. skundą prašo skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog R. M. bandant iš (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo teritorijos išsivežti jam priklausantį namą – vagoną, buvo savavaldžiaujama ir tyčia sugadintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas, todėl pradėta administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta pagrįstai ir motyvuotai, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu. Ginčas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo direktoriaus V. K. ir R. M. kilo dėl (duomenys neskelbtini)teritorijoje stovinčių 3 vnt. namelių – vagonėlių ir krepšinio stovo, kurių įsigijimo dokumentus pateikė R. M., priklausomybės bei jų išvežimo ir iš to kilusių turtinių pasekmių, po kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pateikė defektinius aktus bei pretenziją dėl įmonei padarytos turtinės žalos atlyginimo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad proceso šalių atlikti veiksmai ir iš to kilęs ginčas turi civilinio teisinio santykio prigimtį. Administracinių nusižengimų teisena nėra skirta turtiniams ginčams, turintiems civilinio teisinio santykio prigimtį, spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo paskirtį negali pakeisti civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui. Tyrimo metu taip pat nebuvo gauta jokių duomenų, kad R. M. būtų tyčia apgadinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, todėl, jei R. M. veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas ir buvo apgadintas, tai įmonė dėl jai padarytos turtinės žalos gali ginti savo teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Tiek baudžiamoji, tiek administracinių nusižengimų teisė yra paskutinės griežčiausios atsakomybės formos ir taikomos tik išimtinais atvejais. Tai reiškia, kad, esant galimybei kilusį ginčą, atsakomybės klausimą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis (civilinės, drausminės atsakomybės ir kt.), baudžiamosios atsakomybės klausimas nesvarstomas. Bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus, taikomas baudžiamosios ir/ar administracinių nusižengimų teisės normos, o asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos neteisėtos veikos padarymas. Civilinio proceso metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi galimybę ginti savo galimai pažeistas teises, įrodinėdama jai galimai padarytos žalos faktą bei dydį, ir tam nėra būtinos administracinių nusižengimų teisenos priemonės. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Šiuo atveju byloje esančių įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, kad R. M., bandydamas išsivežti jam priklausantį aukciono būdu įgytą turtą, suprato, jog veikia sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, o jo veiksmai neatitinka sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas direktorius V. K. paaiškino, kad R. M. nepažįsta, pirmąkart jį susitiko 2025 m. vasario mėn. 2024 m. rugsėjo 24 d. įsijungė pažiūrėti sodybos vaizdo kameras ir pastebėjo, kad nėra namelio, todėl iškvietė policiją, parašė pareiškimą. Viskas buvo nufilmuota – nukirsti laidai, išvažinėtas kiemas ir pan. Paskui R. M. darkart buvo atvažiavęs pasiimti namelių 2025 m. vasario mėn. Vėl iškvietė policiją. Dėl daiktų namelyje pretenzijų nekėlė. Jis aukciono būdu įsigijo namą ir teritoriją, apie namelius žino tik tiek, kad nameliai ten stovėjo ir laiko, kad nameliai priklauso jo vadovaujamai įmonei, nes yra pavaizduoti plane. Iki nagrinėjamo įvykio jis asmeniškai nebuvo gavęs jokių žinių, kad nameliai jo vadovaujamai įmonei nepriklauso, prieš įsigydamas teritoriją su statiniais su R. M. taip pat nebendravo. Įvažiavimas į teritoriją yra vienas, kitas privažiavimas yra tik prie sklypo, ten pastatytas užtvaras, kuris ir buvo sugadintas. Abejose pusėse yra užrašas, kad tai yra privati valda, stebima kameromis. Civilinės bylos dėl namelių priklausomybės teisme nėra. R. M. su juo niekada nebuvo kontaktavęs, kad nori pasiimti namelius. Jis nežinojo, kad R. M. bendravo telefonu su jo buvusia žmona dėl namelių. Su žmona neaptarinėjo namelių reikalų. Laidą, einantį į namelį ir kurį nukirto R. M., galėjo tiesiog atjungti, bet jis iškasė pusės metro gylio duobę ir laidą nukirto, jį susivyniojo ir pasiėmė ir tai yra vagystė.
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliotoji atstovė advokatė N. Š. prašė panaikinti Institucijos nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis ANK 518 straipsniu, o jei teismas nustatys pagrindą, papildomai kvalifikuoti R. M. veiksmus kaip vagystę, nes jis siekė išsivežti pareiškėjui priklausančius daiktus – sofą ir lovą, arba, esant poreikiui, aiškintis ir tirti papildomas aplinkybes, panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą spręsti nutarimą priėmusiai institucijai, taip pat priteisti 1951,19 Eur žalos atlyginimo bei 544,50 Eur pareiškėjo patirtų išlaidų advokato paslaugoms pagal pateiktą prašymą. Atstovė paaiškino, kad R. M. įvažiavo į teritoriją savavališkai, kad pasiimtų namelius. Jis elgėsi įžūliai – išardė vieną namelį, nukirto elektros instaliaciją, prišiukšlino teritoriją, išmėtė namelyje buvusius daiktus, kai kuriuos apgadindamas, pavyzdžiui, gongą, namelio nukėlimui palengvinti nupjovė tris medžius, mėgindamas išvežti namelį su bendrininku užklimpo. Sutinka su Institucija, kad ginčas dėl nuosavybės yra civilinis, tačiau pirmiau paminėti R. M. veiksmai gali būti vertinami ir kaip vagystė, nes jis tokiais veiksmais siekė išsivežti namelyje buvusius daiktus. Tačiau Institucija ne tik kad nepatraukė R. M. administracinėn atsakomybėn, bet dar ir nutraukė jam teiseną dėl to, kad jo veiksmuose nėra tyčios. Nusižengimas gali būti padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, todėl nenustačius tiesioginės tyčios, Institucija negalėjo teigti, kad R. M. veiksmuose apskritai nėra tyčios. R. M. suvokė, kad yra ginčas dėl namelių, kuris turi būti sprendžiamas teisme, suvokė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nesutinka su namelių atidavimu, bet vis tiek jis vyko į svetimą teritoriją, nuėmė kameras, kad niekas nepamatytų jo veiksmų, suprato, kad dėl jo veiksmų atsiras padarinių, suprato, kad pažeidžia įstatymo nustatytą tvarką, nuosavybės neliečiamumą ir nors tų padarinių nenorėjo, nes veiksmus atliko kitu tikslu, bet sąmoningai leido tiems padariniams kilti. Nesutinka su institucijos argumentu, kad žalos padarymas ginčą kvalifikuoja tik kaip civilinį. ANK yra numatytas žalos atlyginimo institutas. V. K. niekada nereikalavo Institucijos nustatyti, kas yra namelio šeimininkas ir sutinka, kad klausimas dėl namelių priklausomumo yra civilinis. Institucija nepagrįstai susiejo nusižengimo sudėties buvimą su R. M. siekiamos realizuoti teisės realumu, nes teisė gali būti tiek reali, tiek tariama. Grąžinus bylą papildomai tirti ir išaiškėjus kokiai nors informacijai, kad galėjo būti padarytas kitas pažeidimas, prašo R. M. veiksmus vertinti kaip vagystę, nes buvo transportuojamas neiškrautas namelis. Iš vaizdo įrašų matyti, kad R. M. duoda melagingus parodymus, nes jis neigia, pavyzdžiui, kad vaikščiojo po teritoriją, neigia, išmetęs gongą, nors tas matyti vaizdo įrašuose. R. M. veiksmai šeimininkaujant ne savo teritorijoje buvo ciniški ir įžūlus.
6. Teismo posėdžio metu R. M., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, prašė nutarimą palikti nepakeistą ir paaiškino, kad jis 2017 m. aukcione nusipirko namelius ir krepšinio stovą, todėl jie jam priklauso. Kai buvo rengtas aukcionas ir jis jį laimėjo, nebuvo nurodyta, per kiek laiko jis turi išsivežti namelius. Jis laukė kito aukciono, kad galėtų įsigyti teritoriją, tačiau to aukciono, kuris buvo surengtas 2019 m., jis nelaimėjo. Jis 2021 m. kalbėjosi su moterimi telefonu, kuri jam sakė, kad ji jam jokių pretenzijų dėl namelių neturi ir kad juos reikės pasiimti ir išvežti. Jis buvo pasiūlęs tuos namelius įsigyti, bet moteris jų pirkti nenorėjo, todėl buvo nusprendęs tuos namelius išsivežti, buvo kelis kartus atvažiavęs pasižiūrėti. Prasidėjo karantinas, todėl užsitęsė laikas, dėl to namelių taip greit nepasiėmė. Jis prie jokių kabelių ir laidų nelindo, nevaikščiojo, o nupjovė laidus po nameliu. Vaizdo kamerą nuėmė ir padėjo ant šulinio, daiktus, kurie buvo namelyje, sunešė į kitą namelį, o kas netilpo, sukrovė į krūvą, užsikrovė namelį, bandė išvažiuoti, bet kadangi ten buvo drėgna, šlapia, mašina ėmė klimpti, todėl nukėlė namelį ir išvažiavo. Gal buvo nupjovęs ir kokį medį, kad pakišti po nameliu. Jis važiavo į sau priklausančią teritoriją, nematė, kad būtų ten draudžiama važiuoti, nameliai stovi ant valstybinės žemės. Prieš važiuodamas į teritoriją pasiimti namelių, niekam neskambino, su niekuo nesusiekė, nes tikėjosi, kad atvažiavęs į teritoriją ten ką nors ras. Su V. K. bendravo 2025 m., kai buvo iškviesta policija. Prieš tai su juo nebuvo bendravęs. Įsitikinęs, kad nameliai jo. Jis buvo kreipęsis į policiją dėl to, kad jam priklausantys nameliai buvo užgrobti, jam paskambino iš policijos ir pasakė, kad viskas ten tvarkoje, kad pretenzijų nėra, nepamena, ar gavo laišką iš policijos. Jis nežinojo, kad V. K. ginčija namelių priklausomybę po 2021 m. Jei būtų žinojęs, kad yra ginčas dėl namelių, tai išvis būtų jų nevežęs, nes juos vežė dėl to, kad kažkada vis tiek reiks juos išvežti. Kai užklimpo, niekam nepranešė, tiesiog viską paliko ir išvažiavo, nes negalvojo, kad tai kažkieno teritorija. Gal ir turėjo savininko telefono numerį, bet tuo metu gal nerado. Tą numerį buvo gavęs anksčiau, kai buvo atvykęs į teritoriją ir jis jam buvo padiktuotas per garsiakalbius. Tuo numeriu iš pradžių vyras atsiliepė, pokalbis ,,nesirišo“, jam buvo pasakyta, kad nameliai ne jo ir tada jis kreipėsi į policiją. Į teritoriją jis įvažiavo nuo pagrindinio kelio, bet tuo išvažiavimu, kur šlagbaumas, jis nesinaudojo. Ženklas, kad tai privati valda, yra prie miško, 200 m atgal nuo sodybos. Daiktus iš namelio kraustė, kai užsikrovė namelį, o ne prieš jį užkraunant, tačiau kodėl taip darė, negali atsakyti, taip susiklostė.
Atsiliepimas
7. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė J. Vilkė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir paaiškino, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. R. M. atvyko pasiimti savo turto ir aukciono būdu įgytų daiktų, jis nesiekė padaryti tyčia žalos. Žala padaryta kaip namelio išvežimo pasekmė. Dėl to jis negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, šis klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Administracinių nusižengimų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti, pareiškėjos nurodytas žalos dydis jau apima nusikalstamą veiką, o ne administracinį nusižengimą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2024 m. rugsėjo 24 d. apklaustas V. K. paaiškino, kad jis peržiūrinėjo vaizdo kamerų jo sodyboje įrašus ir pastebėjo, kad savavališkai, be jo leidimo į vienkiemio sodybą įvažiavo sunkvežimis, raudonos spalvos, kuris išvažinėjo sodybos kiemą, palikdamas ratų įspaudus žemėje, išardė kilnojamą namelį, jį perstatė į kitą sodybos vietą, nutraukdamas elektros instaliacijos laidus, sugadino namelio kamerą ir sodybos užtvarą. Mano, kad visa tai galėjo padaryti buvęs namelių savininkas.
9. 2024 m. gruodžio 23 d. apklaustas V. K. paaiškino, kad dėl išvažinėto kiemo ir padarytų vėžių įspaudų jam padaryta turtinė žala yra 1343,10 Eur. Į šią sumą įeina ir tai, kad ardant namelį buvo pažeista stiklo vata, kuri buvo išbarstyta po žolyną. Dėl sugadintos elektros instaliacijos bei sugadintos kameros padaryta turtinė žala yra 589,10 Eur. Vienos kameros neberado, o kita kamera liko be elektros, taip pat buvo sugadintos dvi spynos ant namelio.
10. 2024 m. rugsėjo 24 d., spalio 2, 14 d. apklaustas R. M. paaiškino, kad sodyboje esantys trys kilnojami nameliai ir krepšinio metalinis rėmas priklauso jam. Namelius ir krepšinio rėmą įsigijo 2017 m. aukciono metu ir su savimi turi tai patvirtinančius dokumentus. Jis vyko į minėtą sodybą su savo broliu E. M., ten ardė jam priklausantį namelį, kurį norėjo išsivežti, tačiau to nepadarė, nes užklimpo sunkvežimis. Ant namelio buvo užkabinta vaizdo kamera su laidais, jis ją su visais laidais nuėmė ir padėjo kieme ant šulinio, nieko neapgadindamas. Namelyje elektros nebuvo, kiek žino, jokių laidų nebuvo ir jų negadino. Jokio užtvaro neapgadino, nes jo nebuvo. Dėl namelių ir krepšinio rėmo išvežimo iš sodybos jis tarėsi su prieš tai buvusia sodybos savininke, kuri leido jam namelius ir krepšinio rėmą laikyti sodyboje neribotą laiką, termino juos išsivežti nebuvo. Jis norėjo įsigyti ir kitus objektus, esančius minėtame sklype, tačiau jam nepavyko. Taip pat buvo kreipęsis 2019-2020 m. per e-policiją su pareiškimu dėl minėtų namelių ir krepšinio stovo, tačiau minėti nameliai ir krepšinio stovas pasiliko ten, sutarė, kad dar palaikys, kol jis išsiveš. Apie tai, kad atvyks pasiimti namelius, nieko neinformavo, nes nameliai priklauso jam, be to, tikėjosi atvažiavęs ten ką nors sutikti.
11. 2024 m. spalio 21 d. apklaustas E. M. paaiškino, kad turi brolį R. M., kuris jo paprašė padėti išardyti jam priklausantį namelį. Jie 2024 m. rugsėjo 23 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini), su brolio sunkvežimiu, kur ardė abu kartu jo broliui priklausantį namelį, nuardė stogą, po to namelį užsikrovė ant sunkvežimio, ir bandė jį išvežti, tačiau nepavyko, nes sunkvežimis užklimpo. Po to jie nukrovė namelį ir išvažiavo, nieko nepasiėmę iš minėtos vietos. Jokių apgadinimų minėtu adresu nepadarė. Jis tik padėjo savo broliui R. M. jo prašymu.
12. 2024 m. spalio 8 d. apklausta N. B. paaiškino, kad ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė 2017-2021 m. Tuo metu asmuo, kurio jį nepažįsta, įsigijo 3 vagonus-kilnojamus namelius (duomenys neskelbtini), kad būtų įsigijęs krepšinio stovą, nežinojo, tačiau jis turėjo minėtus namelius išsivežti, bet neišsivežė. Jam buvo leista kažkurį laiką laikyti juos minėtoje vietoje, kur stovi, tačiau jis per jos vadovavimą įmonėje taip ir neišsivežė. Ji yra su namelio savininku bendravusi telefonu, ir leido jam laikyti, tačiau vėliau jų neišsivežus, gal po dviejų metų laiko, sprendė ką daryti, tarėsi su advokate, tačiau, kaip vėliau viskas baigėsi, ji nežino, nes įmonės direktorius pasikeitė, kuriuo tapo jos buvęs vyras V. K..
13. 2024 m. spalio 24 d. apklausta N. B. paaiškino, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigose buvo panašiai nuo 2017 metų iki 2021 m. Tada nuo 2021 metų direktoriaus pareigas perleido savo buvusiam vyrui V. K.. Kilnojamąjį turtą (3 namelius-vagonus ir krepšinio stovą), kuris yra (duomenys neskelbtini), ji įsigijo, nepamena kada tiksliai, bet galėjo būti 2020 metais. Ji įsigijo pastatą su sklype esančiais statiniais ir krepšinio aikštele (betoninė) įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu. Turtą pirko per aukcioną. Brėžiniuose buvo pavaizduoti visi statiniai, įskaitant ir 3 nameliai-vagonėliai bei krepšinio aikštelė. Veikla tuo metu nebuvo vykdoma jokia, planuose buvo suruošti sklypą ir pastatą, remontuoti ir padaryti iš pastato nuomojamą sodybą (pokylių salę). Nameliai-vagonėliai jai buvo nereikalingi, su jais nieko neketino daryti, bet kai būtų jau sodybos planas įgyvendintas, buvo siekis tuomet juos panaikinti, nes jie būtų buvę nereikalingi. Tikslios datos nežino, maždaug 2020 metais, vyriškis, nepamena nei vardo, nei pavardės, paskambino ir pasakė jog 3 nameliai-vagonėliai priklauso jam. Nurodė jog turi dokumentus. Ji pasakė, kad jei turi įrodančius dokumentus, tegu atvyksta, ji juos peržiūrės, jeigu jie bus pagrįsti, ji tuos vagonėlius leisi išsivežti. Bet vyriškis neatvyko, buvo sakiusi, jog pusę metų turi laiko išsivežti vagonėlius, bet niekas neatvyko ir nepateikė jokių dokumentų, įrodančių turto savininką. Namelių, kol ji buvo įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigose, niekas neišsivežė. Tada nuo apytiksliai 2021 metų ji įmonę ir sklypą su kilnojamu ir nekilnojamu turtu (su nameliais-vagonėliais) perleido savo buvusiam vyrui V. K.. Dar pamena, kad ji ir jos buvęs vyras rūpinosi tais vagonėliais-nameliais, nes ten buvo stiklai išdaužti, tai ji su buvusiu vyru investavo kaip į savo turtą ir pakeitė langus, uždėjo spynas, pravedė elektros instaliaciją, prijungė kameras namelių apsaugai, kad svetimi žmonės nelandžiotų. Tas asmuo, kuris turėjo atvykti išsivežti namelius-vagonėlius, siūlė jai nusipirkti tuos vagonėlius iš jo, bet ji jam pasakė, kad pirkdama nekilnojamąjį turtą, kartu nusipirko ir sklype esančius visus statinius, kurie ir buvo net brėžiniuose. Ir daugiau nieko nevyko, nei jis buvo atvykęs kalbėtis, nei skambino jai. Vyriškis skambino jai į įmonės telefoną, ar bendravo jis su jos buvusiu vyru, negali atsakyti, kiek jai žinoma, ne. O apie krepšinio stovą tas asmuo net nebuvo užsiminęs. Krepšinio stovas buvo be krepšinio lentos, kai nusipirko sklypą. Ji pati investavo ir uždėjo krepšinio lentą ant krepšinio stovo. Vyriškis minėjo visada tik namelius-vagonėlius ir kad tik jie jam priklauso.
14. Iš Telšių apskrities VPK Kelmės PK vyriausiojo patrulio D. E. 2024 m. rugsėjo 24 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad iš Šiaulių AVPK OVS specialisto gautas pranešimas, kad nakties metu iš V. K. priklausančios teritorijos pavogtas namukas, nukeltas kranu ir išvežtas. Pranešėjas įtaria buvusį namelio savininką.
15. Iš V. K. pateiktų vaizdo įrašų 2024 m. spalio 1 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 137 vaizdo įrašai. Vaizdo įrašuose matosi užfiksuota diena, laikas ir vaizdo įrašo numeris. Vaizdo įrašai prasideda nuo 2024 m. rugsėjo 23 d. 2.25 val., ir baigiasi 10.10 val. Vaizdo įrašų numeriai neišvardinti dėl didelės apimties. Vaizdo įrašuose matosi, kad stovi sunkvežimis, raudonos spalvos, vaikščiojantys du asmenys, bei vyksta namelio ardymo darbai, kurie užtrunka vaizdo įrašuose ilgą laiką, tai yra nuardomas stogas, sudedamos medžiagos ant žemės, vėliau užkraunamas namelis ant sunkvežimio, ir bandoma jį išvežti, tačiau sunkvežimis užvažiuoja ant žolyno, ir jam nepavyksta išvažiuoti, galiausiai, kai sunkvežimis išvažiuoja, jis sukinėjasi žolyne ir ant skaldos dangos, tuomet namelis yra nukraunamas ir pastatomas atgal ant žemės, o sunkvežimis išvažiuoja iš vaizdo stebėjimo kameros ribų. Vaizdo stebėjimo kamera mato dalinį vaizdą, nes užstoja sunkvežimis, kai yra ardomas namelis. Taip pat matosi, kad sunkvežimis įvažiavęs į žolyną palieka išvažiavimo pėdsakus, tai yra išvažinėta žolė.
16. Iš pareiškėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teismo posėdžio metu pateiktų nuotraukų matyti nukirsti medžiai, atkasti ir nukirsti elektros laidai, išvažinėta veja.
17. Iš Telšių apskrities VPK Kelmės PK 2025 m. rugsėjo 4, 5 d. raštų matyti, kad patikrinus Lietuvos policijos naudojamų duomenų bazėse „Policijos registruojamų įvykių registras“ ir „Administracinių nusižengimų registras“ duomenų bazėse esančią informaciją, duomenų, kad R. M. iki 2024 m. rugsėjo 23 d. būtų kreipęsis į policijos įstaigą, nėra užfiksuota. Policijos registruojamų įvykių registre 2025 m. vasario 11 d. 14.13 val. gautas V. K. pranešimas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kad „Šiuo metu įmonės teritorijoje vyksta konfliktas su pažįstamu asmeniu, kuris atvyko į teritoriją pasiimti ne jam priklausantį daiktą, namelį. Pranešėjas lauks“. Policijos pareigūnams 2025 m. vasario 11 d. 15.39 val. atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėjas V. K., kuris paaiškino, kad į jam priklausančią teritoriją atvyko nepranešęs R. M. su sunkvežimiu pasiimti teritorijoje esančių namelių, dėl kurių priklausomybės vyksta tyrimas ir dar nėra priimtas sprendimas. R. M. paaiškinta, kad kol vyksta tyrimas jis negali pasiimti namelių, ir atvykti į privačią teritorija nepranešęs savininkui. Skundų, pareiškimų negauta. Daugiau minėtu adresu iki šio momento kitų pranešimų nefiksuota.
18. Iš VĮ Registrų centro išrašų, žemės sklypo plano matyti, kad žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal 2019 m. lapkričio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį.
19. Iš 2017 m. spalio 27 d. viešame aukcione parduoto turto perdavimo akto ir jo priedų matyti, kad (duomenys neskelbtini) centras perduoda aukciono laimėtojui R. M. namą vagoną (duomenys neskelbtini) m., namą (duomenys neskelbtini)m., namą (duomenys neskelbtini)m. ir krepšinio stovą už 279 Eur.
20. Pareiškėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovo direktoriaus V. K. skundas tenkintinas iš dalies.
21. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad tarp pareiškėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir R. M. yra kilęs ginčas dėl pareiškėjai priklausančioje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), stovinčių trijų namelių ir krepšinio stovo priklausomybės. Tiek iš pareiškėjos atstovo direktoriaus, tiek iš R. M. paaiškinimų matyti, kad šiuo klausimu, t. y. dėl minėtų daiktų priklausomybės, nė viena šalis nėra kreipusis į teismą. Tačiau pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės policijos komisariato 2025 m. birželio 12 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos R. M. teisėtumo ir pagrįstumo, šiuo klausimu nepasisako, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ginčas šioje byloje kyla dėl R. M. teisinio veiksmų įvertinimo, bandant šiuos namelius ir krepšinio stovą pasiimti iš kitam asmeniui priklausančios teritorijos, ir atitikimo administracinių nusižengimų požymiams.
22. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563, 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
23. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Ž. A. 2025 m. birželio 12 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, vadovaudamasis 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nutarime nurodyta, kad tarp šalių kilęs ginčas yra civilinio pobūdžio, byloje nėra duomenų, kad R. M. būtų tyčia apgadinęs pareiškėjai priklausantį turtą ar kad būtų supratęs, jog veikia sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiškėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovo direktoriaus V. K. skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, formaliai, kruopščiai neištyrus ir neįvertinus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei pažeidžiant įstatymo numatytus reikalavimus, tinkamai neįvertinus byloje surinktų įrodymų. ANK normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi pareigą imtis priemonių, kad ne tik būtų ištirtos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, bet ir priimdamas procesinį sprendimą byloje turi jas visas išsamiai įvertinti.
25. Visų pirma pažymėtina, kad Institucija, priimdama nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną R. M. pagal ANK 115 ir 518 straipsnius, iš esmės susikoncentravo tik į tarp pareiškėjos ir R. M. kylantį teisinį ginčą dėl namelių ir krepšinio stovo priklausomumo ir iš esmės šios aplinkybės pagrindu padarė išvadą dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo R. M. atžvilgiu. Tačiau Institucija išsamiai netyrė, nevertino ir nepasisakė dėl R. M. veiksmų teisėtumo, bandant minėtus daiktus pasiimti iš pareiškėjai priklausančios teritorijos, t. y. R. M. svetimos teritorijos. Institucija išsamiai netyrė aplinkybių, susijusių su R. M. pasirinktu būdu, t. y. kaip buvo bandoma namelius paimti, ką konkrečiai R. M. darė, atvykęs į pareiškėjai priklausančią teritoriją ir pan., kas iš esmės matyti pareiškėjos pateiktuose vaizdo įrašuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal Civilinio kodekso 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).
26. Pagal ANK 567 straipsnį įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Taigi, įvykį tiriantys pareigūnai turi nustatyti ir pasisakyti, kurie duomenys laikytini įrodymais, kurie ne, kuriuose užfiksuota bylai reikšminga informacija ir pan. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu buvo ištirti pareiškėjo prašomi peržiūrėti vaizdo įrašai, teismas taip pat susipažino su visais byloje pateiktais įrašais ir iš jų turinio matyti, kad Institucija išsamiai neištyrė vaizdo įrašuose užfiksuotos informacijos ir nutarimą nutraukti teiseną priėmė formaliai, nevertinusi visos šios vaizdo įrašuose užfiksuotos informacijos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia (be kita ko) ATPK 248 straipsnis, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančius asmenis „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi visos aplinkybės turi būti ištirtos išsamiai bei pasisakyta dėl jų vertinimo.
27. Institucijos nutarime taip pat nurodoma, kad byloje nėra duomenų, kad R. M. būtų tyčia apgadinęs pareiškėjai priklausantį turtą ar kad būtų supratęs, jog veikia sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus. Ši išvada padaryta formaliai, skubotai ir neaišku kokiu pagrindu, visiškai nevertinant ir nepasisakant dėl R. M. pasirinkto veikimo būdo, kuris, beje, kaip jau minėta, užfiksuotas ir vaizdo įrašuose. Be to, pavyzdžiui, ANK 518 straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas ne tik tiesiogine, bet ir netiesiogine tyčia, ir iš nutarimo visiškai neaišku, kodėl Institucija nesiaiškino ir nevertino aplinkybių, susijusių su R. M. galimai netiesiogine tyčia, galimai padarant administracinį (-ius) nusižengimą (-us). Apie asmens kaltę paprastai sprendžiama ne tik iš paties asmens paaiškinimų, bet ir iš kitų aplinkybių, galinčių patvirtinti arba paneigti asmens suvokimą, elgiantis neteisėtai: atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, ir pan. (nagrinėjamu atveju, pavyzdžiui, kodėl buvo nuimtos vaizdo kameros, kodėl daiktai iš namelio buvo kraunami jį užkėlus, o ne prieš užkėlimą ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad nameliai stovėjo ne pareiškėjos teritorijoje, kad jis nesuprato, jog įeina į privačią teritoriją, kad ženklas, nurodantis apie privačią teritoriją, pastatytas už 200 metrų nuo sodybos, tačiau byloje neatlikta įvykio vietos apžiūra, parodymų patikrinimas vietoje, galimai sugadintų daiktų apžiūra ir pan., kurie leistų įvertinti R. M. parodymų patikimumą, patvirtinti arba paneigti jo nurodomas aplinkybes ir spręsti dėl jo tyčios turinio, galimai padarius administracinį (-ius) nusižengimą (-us).
28. Byloje nustatyta, kad kartu su R. M., bandant jam pasiimti namelius, buvo ir kitas asmuo – R. M. brolis E. M.. Šis asmuo, tiriant administracinio nusižengimo bylą, pareigūnės buvo apklaustas telefonu ir dėl jo apklausos surašytas tarnybinis pranešimas. Pažymėtina, kad pagal ANK 581 straipsnį administracinio nusižengimo byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės. Liudytojas apklausiamas laikantis tam tikrų ANK numatytų procedūrinių reikalavimų, taip pat liudytojas privalo būti įspėtas už melagingų parodymų davimą. Nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta; tai laikytina proceso teisės pažeidimu. Iš tarnybiniame pranešime užfiksuotos apklausos matyti ir tai, kad apklausa nėra išsami, neišsiaiškintos visos aplinkybės, reikšmingos spręsti dėl R. M. ir galimai dėl E. M. atsakomybės, atliekant galimai neteisėtus veiksmus, nėra galimybės tinkamai ir išsamiai sugretinti E. M. parodymų su kitais byloje esančiais įrodymais. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjos atstovas, pranešęs apie galimai padarytą nusižengimą ir pareigūnams nurodęs preliminarią informaciją, kas, jo manymu, tai galėjo padaryti, nepašalina pareigūnų pareigos nustatyti ir kitus subjektus, susijusius su įvykiu ir kurie galimai atliko neteisėtus veiksmus. Nors administracinė atsakomybė yra individuali, tačiau ANK 36 straipsnyje kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė numatyta tai, kad administracinį nusižengimą padarė du ar daugiau susitarusių asmenų, o visų neteisėtus veiksmus atlikusių subjektų nustatymas ir atitinkamų procesinių veiksmų su jais atlikimas, vėliau gali turėti reikšmės ne tik sprendžiant dėl jų atsakomybės, bet ir dėl kitų su atsakomybe susijusių klausimų, pavyzdžiui, žalos priteisimo ir pan. Dėl šio asmens – E. M. – veiksmų Institucijos nutarime apskritai nieko nepasisakyta. Taigi, iš Institucijos nutarimo matyti, kad 2024 m. rugsėjo 23 d. 20.00 val. (duomenys neskelbtini), įvykęs įvykis buvo ištirtas nevisapusiškai ir neišsamiai, nenustatant visų asmenų, galimai atsakingų už šį įvykį.
29. Kaip jau ir minėta, Institucija nutarime administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 115 ir 518 straipsnius nutraukė, nurodžiusi, kad tarp šalių yra susiklostę civiliniai santykiai. Tačiau dėl ANK 115 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo požymių buvimo R. M. veiksmuose pasisakyta deklaratyviai, ši išvada nesiejama ir neargumentuojama su byloje nustatytomis aplinkybėmis. Institucijos nutarime netirta ir nėra nieko pasisakyta dėl kitų teisei priešingų veiksmų sudėties požymių (ne)buvimo R. M. veiksmuose, pavyzdžiui, dėl ANK 336 (Važiavimas per pasėlius ar želdinius), 108 (Smulki vagystė, sukčiavimas, svetimo turto pasisavinimas ar iššvaistymas) straipsniuose nurodytų nusižengimų, (ne)įsibrovimo, (ne)teisėto patekimo į privačią teritoriją ir pan.
30. Teismas, atsižvelgęs į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas, pažeidžiant ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatas, nesilaikant ANK 569 straipsnio 1, 2 dalių ir 593 straipsnio 1 dalies nuostatų. Byloje reikalinga atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą ir tik atlikus konkrečius papildomus tyrimo veiksmus, taip pat įvertinus jais gautus rezultatus, įvertinus byloje jau esančius įrodymus ir juos sugretinus tarpusavyje bei su naujai gautais įrodymais, galima spręsti apie R. M. ir (ar) kitų asmenų veiksmų (ne)teisėtumą. Taigi, Institucijos sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, yra nepagrįstas, administracinio nusižengimo tyrimas neišsamus, o esamoje stadijoje byloje surinkti įrodymai įvertinti deklaratyviai, selektyviai ir netinkamai, pažeidžiant ANK 569 straipsnio 5 dalies nuostatas. Taigi, nesurinkus papildomų duomenų ir nenustačius nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, kad tarp ginčo šalių yra susiklostę vien civiliniai teisiniai santykiai, kaip ir nebuvo pagrindo daryti kategorišką išvadą, jog R. M. nepadarė administracinių nusižengimų. Be to, priimant skundžiamą Institucijos nutarimą, kaip jau ir minėta, nebuvo pasisakyta dėl R. M. veiksmų kvalifikavimo pagal kitus ANK straipsnius ir (ar) kitus teisės aktus, užtraukiančius administracinę ar kitą atsakomybę.
31. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas yra svarbi administracinio nusižengimo teisenos stadija, nuo kurios priklauso, kaip kokybiškai ir operatyviai bus toliau nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Atsižvelgiant į tai, šios stadijos metu ypatingai svarbu surinkti visus įrodymus ir juos tinkamai įforminti, o bet koks procesinis sprendimas gali būti priimamas tik tinkamai įvykdžius šiuos reikalavimus. Todėl teismas, gavęs administracinio nusižengimo bylą, turi įvertinti, ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų, dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių nusižengimų bylų teisenos paskirties greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn (ANK 563 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – teismui.
32. Nors ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantys pareigūnai yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus“ ar savo priimamus sprendimus pagrįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantys ir nutarimus asmenų atžvilgiu priimantys Institucijos pareigūnai gali priimti nutarimus, neišsiaiškinę visų bylai reikšmingų aplinkybių, kas ir nulemia netinkamą įrodymų vertinimą.
33. Atsižvelgiant į visa tai, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Ž. A. 2025 m. birželio 12 d. nutarimas naikinamas kaip nepagrįstas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu administracinio nusižengimo byla gali būti grąžinama institucijai ir tais atvejais, kai institucijos sprendimas surašytas nesilaikant įstatymo nutarimo turiniui keliamų reikalavimų (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-327-898/2022, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartis Nr. AN2-165-957/2023).
34. Dėl priimamo procesinio sprendimo pobūdžio šioje proceso stadijoje teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjos įgaliotos atstovės advokatės argumentų ir prašymo priteisti turtinę žalą, kadangi žalos atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas ir dėl jo pasisakoma, tik išsprendus asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą (ANK 664 straipsnis). Šiuo atveju panaikinus Institucijos nutarimą ir bylą grąžinus Institucijai, R. M. administracinės atsakomybės klausimas nėra išspręstas, todėl šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo pasisakyti dėl pareiškėjos įgaliotos atstovės advokatės skundo argumentų, susijusių su žalos klausimo išsprendimu.
35. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutadis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutadis mutandis taikant BPK nuostatas. BPK 105 straipsnyje numatytas proceso išlaidų išieškojimas priklauso nuo to, koks galutinis sprendimas priimamas dėl atsakomybėn traukiamo asmens. Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimą panaikinus ir bylą grąžinus Institucijai, šioje proceso stadijoje galutinis sprendimas dėl galimų R. M. veiksmų nėra priimamas, todėl pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas paliekamas nenagrinėtas. Proceso išlaidų priteisimo ir išieškojimo klausimas tarp ginčo šalių turės būti sprendžiamas priimant galutinį sprendimą administracinio nusižengimo byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovo direktoriaus V. K. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Ž. A. 2025 m. birželio 12 d. nutarimą ROIK: (duomenys neskelbtini) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną R. M. ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Pareiškėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovo direktoriaus V. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.