- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-04
- Bylos Nr.
- e2A-395-798/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00323-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Antanas Rudzinskas, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Enefit“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VD Pack“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Almos Urbanavičienės ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enefit“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VD Pack“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enefit“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VD Pack“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VD Pack“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Enefit“ dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia, išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Enefit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė iš atsakovės UAB „VD Pack“ priteisti 3 726 648 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 31 d. šalys sudarė Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. EL2022083161259LT (toliau – ir sutartis), kurioje sutarė dėl elektros energijos tiekimo atsakovei priklausantiems ir naudojamiems objektams. Atsakovės iniciatyva sutartis prieš terminą buvo nutraukta 2024 m. sausio 1 d., todėl, atsižvelgiant į sutarties 6.9, 6.12 papunkčius, atsakovei kilo pareiga sumokėti sutarties nutraukimo mokestį. Pagal Fiksuotos ir biržos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygų, kurios yra neatsiejama sutarties dalis, 4.1 papunktyje numatytą sutarties nutraukimo mokesčio apskaičiavimo tvarką, atsakovės mokėtinas sutarties nutraukimo mokestis apskaičiuotas taip: (33 480 – 4 320) x 213 x 0,6 = 3 726 648 Eur, kur, atitinkamai, 33 480 MWh sutartyje fiksuotas elektros energijos kiekis, 4 320 MWh – iki sutarties nutraukimo faktiškai nupirktas elektros energijos kiekis, 213 Eur / MWh – sutartyje nustatyta elektros energijos kaina. Atsakovei ieškovė 2023 m. gruodžio 28 d. išrašė ieškovei pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą ENE Nr. 208402, 3 726 648 Eur, tačiau ši sąskaita faktūra iki ieškinio parengimo dienos nėra apmokėta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vienašališkai atsisako įvykdyti pagal sutartį ir teisės aktus kylančius įsipareigojimus, minėta skolos suma yra priteistina iš atsakovės.
3. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančiais: sutarties priedo „Fiksuotos ir biržos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros)“ (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. birželio 22 d.) 5.1 papunktį; sutarties priedo „Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties bendrosios sąlygos“ (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d.) 6.9 papunkčio dalį, kurioje nustatyta, kad pirkėjui vienašališkai nutraukus sutartį, pirkėjas turi pareigą sumokėti sutarties nutraukimo mokestį pardavėjui iki sutarties nutraukimo; sutarties priedo „Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties bendrosios sąlygos“ (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d.) 6.12 papunkčio dalį, kurioje nustatyta, jog pirkėjui vienašališkai nutraukus sutartį pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sutarties nutraukimo mokestį.
4. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad atsakovė 2022 m. liepos 11 d. ir 2022 m. liepos 18 d. gavo iš ieškovės elektroninius laiškus (pasiūlymus), kuriuose ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai įvardijo, jog 2023 ir 2024 metais elektra brangs ir tokios pačios elektros kainų augimo tendencijos išliks ir vėliau, nes, kainų kritimo prielaidų nėra. Atsakovė neturėjo pagrindo abejoti profesionalaus elektros energijos rinkos dalyvio pateiktais faktais, kad elektros kaina ilgoje ateities perspektyvoje neišvengiamai brangs, todėl siūloma ieškovės „pagalba“ iš tikrųjų leis atsakovei suvaldyti kaštų rizikas, susijusias su elektros sąnaudomis. Atsakovė paskatinta ieškovės siūlymų bei reklamos turinio, kuriame ieškovė siūlė perpus mažesnę elektros kainą nei kaina rinkoje ir informacijos apie siūlomo sandorio rizikas, ar papildomas tokio sandorio esmines sąlygas nenurodė nei pasiūlymuose, nei atskleidė reklamoje, juo labiau, nenurodė sutartyje, kurią atsiuntė elektroniniu paštu, todėl atsakovė 2022 m. rugpjūčio 31 d. sutartį pasirašė. Tačiau nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio elektros kaina, priešingai nei teigė ieškovė, nuosekliai ir ženkliai mažėjo, todėl sutartyje nustatyta kaina nuo pat pradžių nebuvo perpus mažesnė nei kaina rinkoje. Nepraėjus nė pusmečiui, atsakovės sutarties kaina tapo dvigubai brangesnė už kainą rinkoje. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad iš esmės negavo to, ko teisėtai tikėjosi iš ieškovės siūlymų, t. y. negavo dvigubai mažesnės elektros kainos nei rinkoje, priešingai, mokėjo dvigubai brangiau nei siūlė rinka, į tai, jog ieškovė 3 kartus atsisakė keisti sutartį, pasinaudodama Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 49 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta vartotojų teise keisti tiekėją, nuo 2024 m. sausio 1 d. vienašališkai sutartį nutraukė, t. y. pakeitė tiekėją.