Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-01-17 · Civilinė byla Nr. e2-91-553/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-17
Bylos Nr.
e2-91-553/2023
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00352-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Danguolė Martinavičienė, Aldona Tilindienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Inmark“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-91-553/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00352-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Inmark“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Inmark“ finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Lensona“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Lensona“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Robinta“.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja UAB „Inmark“ pareiškė administratoriui prašymą įtraukti ją į BUAB „Lensona“ kreditorių sąrašą su 27 528 Eur finansiniu reikalavimu. Nurodė, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartimis įgijo reikalavimo teisę į UAB „Lensona“ iš buvusių UAB „Lensona“ darbuotojų J. S., D. V. ir S. R..

3. Nemokumo administratorė UAB „Robinta“ pareiškė prieštaravimus dėl UAB „Inmark“ finansinio reikalavimo tvirtinimo. Nurodė, kad administratorei buvęs BUAB „Lensona“ vadovas nėra perdavęs įmonės dokumentų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – SODRA) 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu UAB „Lensona“ darbuotojams J. S., D. V. ir S. R. buvo sustabdytas/nutrauktas socialinis draudimas SODROS iniciatyva. Priimtą sprendimą SODRA siuntė įmonei ir darbuotojams. Šiame sprendime yra nurodyta, kad apdraustasis asmuo gali nustatyta tvarka įrodyti, jog sumos, nuo kurių apskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jam apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą. Tokiu tikslu apdraustasis asmuo per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos iš SODROS gavimo turi kreiptis į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių. Administratorė neturi informacijos, kad UAB „Lensona“ darbuotojai J. S., D. V. ir S. R. nustatyta tvarka būtų kreipęsi į Valstybinę darbo inspekciją ir įrodę, kad sumos, nuo kurių apskaičiuotos draudžiamosios pajamos, jiems yra apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą. Darbuotojams nesikreipus į Valstybinę darbo inspekciją, galima spręsti, kad jie darbo funkcijų nevykdė.

4. Administratorė taip pat nurodė, kad pareiškėjos pateiktos UAB „Lensona“ pažymos apie neišmokėtą darbo užmokestį yra nepasirašytos UAB „Lensona“ atstovo (direktoriaus ar buhalterio), todėl neaišku, kas ir kada šias pažymas surašė ir ar jose pateikta informacija yra teisinga. Administratorė galėtų sutikti su reikalavimu dėl neišmokėto darbo užmokesčio už 2021 m. rugsėjo mėn. – 2021 m. lapkričio mėn., tačiau BUAB „Lensona“ direktoriui neperdavus administratorei jokių įmonės dokumentų, administratorė negali paskaičiuoti (patikrinti pateiktų skaičiavimų teisingumą) darbuotojams priklausančių išmokų, susijusių su darbo santykiais (kompensacijų už nepanaudotas atostogas, išeitinių kompensacijų ir kt.) bei patikrinti, ar darbo užmokestis nebuvo išmokėtas per kasą.

Atsiliepimas

5. Pareiškėja UAB „Inmark“ pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su administratorės prieštaravimais ir prašė patvirtinti UAB „Inmark“ 27 528 Eur finansinį reikalavimą. Nurodė, kad tai, jog administratorė negali patikrinti, ar su darbuotojais nebuvo atsiskaityta grynaisiais pinigais, negali būti pagrindu atmesti UAB „Inmark“ reikalavimą. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad SODROS sprendimais darbo santykiai tarp UAB „Lensona“ ir darbuotojų nenutrūko, nes SODROS sprendimais sustabdyti/nutraukti socialinį draudimą UAB „Lensona“ ir darbuotojų darbo sutartys nebuvo nutrauktos. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad nepaisant to, jog SODRA turi teisę įstatyme nustatytais atvejais priimti sprendimą dėl apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigos, suinteresuotas asmuo nepraranda teisės įrodinėti, jog ginčijamu laikotarpiu atliko darbo funkcijas ir gavo (turėjo gauti) su darbo santykiais susijusias pajamas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsisakė patvirtinti UAB „Inmark“ finansinį reikalavimą UAB „Lensona“ bankroto byloje.

7. Teismas pažymėjo, kad prie reikalavimo pridėtos UAB „Lensona“ pažymos apie neišmokėtą darbo užmokestį yra nepasirašytos UAB „Lensona“ atstovo (direktoriaus ar buhalterio), todėl nėra aišku, kas ir kada šias pažymas surašė ir ar jose pateikta informacija yra teisinga. Teismas sprendė, kad nurodytos pažymos nelaikytinos patikimu įrodymu, pagrindžiančiu UAB „Lensona“ įsiskolinimą darbuotojams.

8. Teismas nurodė, kad 2022 m. spalio 13 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją UAB „Inmark“ pateikti teismui papildomus duomenis, leidžiančius spręsti apie J. S., D. V. ir S. R. darbinių funkcijų atlikimą laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. birželio mėn. Pareiškėjas šios įrodinėjimo pareigos neįvykdė. Administratorės pateiktais duomenimis, administratorei nėra perduoti jokie įmonės dokumentai, dėl buvusių UAB „Lensona“ vadovų veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00391-22.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjai įrodžius, jog J. S., D. V. ir S. R. nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. birželio mėn. realiai atliko darbo funkcijas UAB „Lensona“ ir jos nurodoma suma darbuotojams buvo priskaičiuota už darbo funkcijų vykdymą, pareiškėjos kreditorinis reikalavimas galėtų būti tvirtinamas, nes vien SODROS priimtas sprendimas dėl socialinio draudimo pabaigos savaime neįrodo darbo teisinių santykių pabaigos ir neužkerta pareiškėjai galimybės patenkinti reikalavimus, susijusius su neišmokėtu darbo užmokesčiu.

10. Teismo vertinimu, J. S., D. V. ir S. R. darbo sutarčių kopijos, kuriose nėra įrašo apie darbo santykių pabaigą, atsakingų asmenų nepasirašytos pažymos bei UAB „Lensona“ bankroto byloje pateiktas buvusio UAB „Lensona“ vadovo V. S. 2022 m. spalio 13 d. atsakymas į UAB „Inmark“ paklausimą, kuriame nurodoma, kad minėti darbuotojai dirbo iki 2022 m. birželio 3 d. (iki V. S. buvo atleistas iš pareigų), o galbūt ir ilgiau, nelaikytini pakankamais įrodymais pareiškėjos prašomo finansinio reikalavimo patvirtinimui. Buvęs vadovas V. S. nebendradarbiauja su administratoriumi bei teismu, neteikia procesinių dokumentų bei neperduoda įmonės dokumentų, nors jam už šios pareigos nevykdymą yra paskirta bauda, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

11. Teismas sprendė, kad nesant pakankamai duomenų, UAB „Inmark“ finansinio reikalavimo patvirtinimas pažeistų kitų BUAB „Lensona“ kreditorių interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Kreditorė UAB „Inmark“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti ir patvirtinti 27 528 Eur dydžio pirmos eilės UAB „Inmark“ finansinį reikalavimą BUAB „Lensona“ bankroto byloje bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1. Teismas sutiko su pareiškėjos pozicija, kad darbo santykių nutraukimo pagrindu negali būti SODROS priimtas sprendimas dėl socialinio draudimo pabaigos. Tačiau teismas nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje pažymėta, kad, nepaisant to, jog SODRA turi teisę įstatyme nustatytais atvejais priimti sprendimą dėl apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigos, suinteresuotas asmuo nepraranda teisės įrodinėti, jog ginčijamu laikotarpiu atliko darbo funkcijas ir gavo (turėjo gauti) su darbo santykiais susijusias pajamas.

12.2. Tuo atveju, jeigu, teismo nuomone, SODROS sprendimas yra pagrindas spręsti dėl darbo santykių nuo 2021 m. gruodžio 1 d. pasibaigimo, teismas neturėjo pagrindo netvirtinti UAB „Inmark“ kreditorinio reikalavimo paskaičiuoto iki 2021 m. gruodžio 1 d.

12.3. UAB „Inmark“ negali būti laikoma atsakinga, kad administratorei UAB „Lensona“ buvęs vadovas nepateikė informacijos apie UAB „Lensona“ darbuotojų kreditorinius reikalavimus. UAB „Inmark“ nedisponuoja tokia informacija, kokia disponuoja administratorė ir UAB „Lensona“ buvęs vadovas, nes reikalavimus pardavę UAB „Lensona“ darbuotojai tokiais duomenimis pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negalėjo disponuoti.

12.4. Už duomenų apie UAB „Lensona“ darbuotojų kreditorinių reikalavimų pagrįstumą pateikimą teismui yra atsakinga administratorė, nes teisės aktai administratoriui suteikia teisę išreikalauti duomenis apie jo administruojamos įmonės veiklą iš kitų tokią informaciją turinčių asmenų. Teismas nevertino ir nepasisakė, ar konkrečiu atveju administratorė atliko visus veiksmus, kuriuos turėjo atlikti.

12.5. Pareiškėja kreipėsi į buvusį UAB „Lensona“ vadovą ir pateikė teismui buvusio vadovo atsakymą. Taigi, pareiškėja buvo aktyvi, siekdama pateikti teismui reikalingus duomenis apie UAB „Lensona“ darbuotojų kreditorinius reikalavimus.

12.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Inmark“ neprašė apklausti darbuotojų liudininkais, kadangi pats teismas nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

13. Atsakovė BUAB „Lensona“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Administratorė, nesutikdama su UAB „Inmark“ kreditoriniu reikalavimu, akcentavo, kad tarp UAB „Lensona“ ir J. S., D. V. bei S. R. laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. birželio mėn. realiai nebuvo jokių darbo santykių ir minėti darbuotojai neatliko jokių darbo funkcijų UAB „Lensona“. O šią administratorės poziciją tik patvirtina SODROS iniciatyva nustatyta apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo pabaiga ir aplinkybė, kad nei UAB „Lensona“, nei J. S., D. V., S. R. šio SODROS sprendimo neskundė ir nepateikė jokių įrodymų apie darbo funkcijų vykdymą nei SODRAI, nei administratorei, nei teismui.

Žemesnės instancijos teismas

13.2. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas šią bylą, buvo aktyvus ir 2022 m. spalio 13 d. nutartimi nustatė nemokumo administratorei terminą iki 2022 m. lapkričio 3 d. pateikti teismui reikalingą informaciją. Administratorė šią teismo nutartį įvykdė ir teismui pateikė turimą informaciją.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

15. Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos UAB „Inmark“ prašymas dėl 27 528 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Linsana“ nemokumo (bankroto) byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Inmark“ prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas kildinamas iš reikalavimo teisių perleidimo sutarčių, sudarytų tarp UAB „Lensona“ ir buvusių UAB „Lensona“ darbuotojų J. S., D. V. ir S. R.. Nemokumo administratorė, nesutikdama su pareikštu reikalavimu, nurodė, kad SODROS 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu UAB „Lensona“ darbuotojams J. S., D. V. ir S. R. buvo sustabdytas/nutrauktas socialinis draudimas SODROS iniciatyva. Administratorė teigė, kad ji neturi informacijos, jog UAB „Lensona“ darbuotojai nustatyta tvarka būtų kreipęsi į Valstybinę darbo inspekciją ir nustatyta tvarka įrodę, kad sumos, nuo kurių apskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jiems apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą, nors jiems apie SODROS sprendimą buvo žinoma.

17. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos UAB „Inmark“ finansinio reikalavimo pagrįstumo, pažymėjo, kad vien SODROS priimtas sprendimas dėl socialinio draudimo pabaigos savaime neįrodo darbo teisinių santykių pabaigos ir neužkerta pareiškėjai galimybės patenkinti reikalavimus, susijusius su neišmokėtu darbo užmokesčiu. Tačiau pareiškėjos reikalavimą atsisakė patvirtinti, konstatavęs, kad byloje nėra pakankamai duomenų, jog UAB „Lensona“ darbuotojai J. S., D. V. ir S. R., iš kurių reikalavimo teisę į UAB „Lensona“ įsigijo pareiškėja, dirbo UAB „Lensona“ iki 2022 m. birželio 3 d.

18. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

19. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, siekdama, kad jos finansinis reikalavimas nemokumo byloje būtų patvirtintas, turi pareigą teikti įrodymus šiam reikalavimui pagrįsti. Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

20. Pareiškėja teisingai nurodo, kad Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, jog nors SODRA turi teisę įstatyme nustatytais atvejais priimti sprendimą dėl apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigos, suinteresuotas asmuo nepraranda teisės įrodinėti, jog ginčijamu laikotarpiu atliko darbo funkcijas ir gavo (turėjo gauti) su darbo santykiais susijusias pajamas, kadangi darbo teisiniai santykiai, visų pirma, yra sutartiniai teisiniai santykiai, jų atsiradimą lemia darbdavio ir darbuotojo suderinta valia, kuri yra išreikšta ir įforminta darbo sutartyje (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnis), tokius darbo teisinius santykius reglamentuoja DK, kuriame inter alia (be kita ko) numatyti darbo sutarties pasibaigimo pagrindai; nors DK 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad darbo sutartis gali pasibaigti ir kitais įstatymuose nustatytais pagrindais, tačiau iš anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo, jo lingvistinio ir sisteminio aiškinimo, nėra pagrindo daryti išvados, kad SODROS iniciatyva nustatyta apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigos data gali būti tapatinama su darbo teisinių santykių pasibaigimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-327-407/2021; 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-508-407/2022).

21. Kita vertus, priešingai, nei teigia pareiškėja, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką ir pažymėjo, kad pareiškėjai įrodžius, jog J. S., D. V. ir S. R. laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 birželio mėn. realiai atliko darbo funkcijas UAB „Lensona“ ir jo nurodoma suma darbuotojams buvo priskaičiuota už darbo funkcijų vykdymą, pareiškėjos kreditorinis reikalavimas galėtų būti tvirtinamas. Konstatavęs, kad tokių įrodymų pareiškėja nepateikė, pirmosios instancijos teismas laikė pareiškėjos kreditorinį reikalavimą neįrodytu.

22. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad J. S., D. V. ir S. R. darbo sutarčių kopijos, kuriose nėra įrašo apie darbo santykių pabaigą, atsakingų asmenų nepasirašytos pažymos bei UAB „Lensona“ bankroto byloje pateiktas buvusio UAB „Lensona“ vadovo V. S. 2022 m. spalio 13 d. atsakymas į UAB „Inmark“ paklausimą, kuriame nurodoma, kad nurodyti darbuotojai dirbo iki 2022 m. birželio 3 d. (iki V. S. buvo atleistas iš pareigų), o galbūt ir ilgiau, nelaikytini pakankamais įrodymais pareiškėjos prašomo finansinio reikalavimo patvirtinimui. Bylos duomenys patvirtina, kad buvęs vadovas V. S. nėra perdavęs nemokomo administratorei jokių bendrovės dokumentų, nors jam už šios pareigos nevykdymą yra paskirta bauda, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsiliepime į UAB „Inmark“ paklausimą V. S. nenurodė, kokias funkcijas buvę darbuotojai vykdė, nepateikė darbo apskaitos žiniaraščių, darbo užmokesčio žiniaraščių ar kitų duomenų, kurie leistų spręsti apie darbinių funkcijų atlikimą.

23. Pareiškėja šiuo atveju pagrįstai nurodo, kad nėra atsakinga už tai, kad buvęs UAB „Linsana“ direktorius neperduoda bendrovės dokumentų nemokumo administratorei, ir ji šiais dokumentais nedisponuoja, tačiau vien tai nepaneigia pareiškėjos pareigos teikti į bylą kitus įrodymus, kuriais galėtų būti patvirtintas jos reikalavimo pagrįstumas. Nors teismas, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, turi imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-2013; kt.), tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad teismo aktyvumas bankroto byloje nereiškia, kad teismas turi teisę vykdyti įrodinėjimo pareigą už šalis (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-454/2014). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją UAB „Inmark“ pateikti teismui papildomus duomenis, leidžiančius spręsti apie J. S., D. V. ir S. R. darbinių funkcijų atlikimą laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. birželio mėn., tačiau nustatytu terminu jokių papildomų įrodymų ar prašymo išreikalauti įrodymus pareiškėja nepateikė.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad pareiškėja neteikė teismui prašymo apklausti liudytojais buvusius darbuotojus, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, galėtų paaiškinti darbo užmokesčio (ne)mokėjimo jiems aplinkybes. Nors pareiškėja akcentuoja, kad teismas bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, tačiau tai nereiškia, kad iki paskirto teismo posėdžio pareiškėjai buvo užkirstas kelias teikti prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytojus.

25. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad tuo atveju, jeigu SODROS sprendimas yra pagrindas spręsti dėl darbo santykių pabaigos nuo 2021 m. gruodžio 1 d., teismas neturėjo pagrindo netvirtinti UAB „Inmark“ kreditorinio reikalavimo paskaičiuoto iki 2021 m. gruodžio 1 d. Byloje nėra duomenų, kad su buvusiais UAB „Lensona“ darbuotojais J. S., D. V. ir S. R. iki minėto laikotarpio nebuvo atsiskaityta, pareiškėja nepateikė minėtų darbuotojų sąskaitų išrašų, taip pat, kaip minėta, neprašė apklausti jų liudytojais, byloje nėra pateikta jokių jų paaiškinimų dėl apmokėjimo už darbo funkcijų vykdymą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad minėti asmenys kreipėsi į UAB „Lensona“ dėl neišmokamo darbo užmokesčio, reiškė kokias nors pretenzijas. Pareiškėja pateikė pažymas apie šiems darbuotojams neišmokėtą darbo užmokestį, tačiau jos nėra pasirašytos UAB „Lensona“ atsakingų asmenų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog su UAB „Lensona“ darbuotojais J. S., D. V. ir S. R. už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. gruodžio mėnesio nebuvo atsiskaityta.

26. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

27. Atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, atsakovė UAB „Lensona“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjos Romualda JanovičienėDanguolė MartinavičienėAldona Tilindienė