Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. J. atstovės advokatės Valdos Grigonytės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti R. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko (toliau – Institucija) 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimo nepradėti tyrimo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimu nutarė nepradėti tyrimo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo. Nurodė, kad nutarimas per penkias dienas gali būti skundžiamas Kauno apylinkės teismui.Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti R. J. skundą dėl Institucijos 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimo nepradėti tyrimo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo. Teismas konstatavo, jog skundas paduotas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 302²⁰ straipsnio 3 dalyje numatytą terminą.Atskirajame skunde R. J. atstovė advokatė Valda Grigonytė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį. Nurodo, kad skundžiamą Institucijos nutarimą gavo 2016 m. lapkričio 12 d., o skundas išsiųstas 2016 m. lapkričio 17 d., t. y. per 5 dienas kaip ir numato ATPK 302²⁰ straipsnio 3 dalis, todėl laikoma, jog skundas paduotas nepraleidus įstatyme numatyto termino. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Andrius Bubulis pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. J. atstovės advokatės Valdos Grigonytės atskirasis skundas netenkinamas.Įstatymo numatyta teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo nėra absoliuti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis numato, jog įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, todėl ATPK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, o svarbios termino praleidimo priežastys yra nuo asmens valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įgyvendinti savo teises ar vykdyti pareigas.ATPK 302²⁰ straipsnio 3 dalis numato, jog organo (pareigūno) sprendimas nutraukti tyrimą per penkias dienas nuo pranešimo apie jį gavimo gali būti apskųstas aukštesniajam pareigūnui, o išnagrinėjusio šį skundą aukštesniojo pareigūno sprendimas – per penkias dienas apylinkės teismui. Kai aukštesniojo pareigūno nėra, organo (pareigūno) sprendimas per šį terminą gali būti skundžiamas apylinkės teismui.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Institucijos nutarimas priimtas 2015 m. lapkričio 3 d. Tuo tarpu R. J. skundas, dėl kurio priėmimo kyla ginčas šioje byloje, Institucijoje buvo gautas 2015 m. lapkričio 22 d. Iš pašto antspaudo ant voko matyti, kad šis skundas išsiųstas 2015 m. lapkričio 17 d., t. y. praleidus terminą skundui paduoti.Atskirajame skunde teigiama, jog pareiškėjas skundžiamą Institucijos nutarimą gavo 2016 m. lapkričio 12 d., todėl skundas Kauno apylinkės teismui išsiųstas nepraleidus termino. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų faktą, kad Institucijos 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimas buvo gautas tik 2016 m. lapkričio 12 d. Kartu su atskiruoju skundu teismui buvo pateiktos tik dvi voko kopijos (b. l. 16-17) , kuriose matyti 2016 m. lapkričio 17 d. ir 2016 m. lapkričio 21 d. antspaudai. Tai patvirtina tik faktą, kad skundas buvo išsiųstas 2016 m. lapkričio 17. Tuo tarpu nors atskirajame skunde nurodoma, kad faktą, jog Institucijos 2015 m. lapkričio 3 d. nutarimas buvo gautas 2015 m. lapkričio 12 d. patvirtina priedas Nr. 1, tačiau šį faktą patvirtinantis priedas kartu su atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui pateiktas nebuvo. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl pareiškėjo subjektyvių veiksmų, t.y. neveikimo, o būtent nepakankamo atidumo ir rūpestingumo. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti atskirojo skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo.Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 4 dalį teisena turi vykti pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Teisena pagal ANK normos vyksta tik minėto Įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį nepakeistą ir R. J. atstovės advokatės Valdos Grigonytės atskirojo skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.