- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-03
- Bylos Nr.
- 1A-288-875/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Masiulis, Vidmantas Mylė, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- D. Z.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės ir Laisvydo Zederštremo,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Z. gynėjo advokato A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir paskirta 70 parų arešto bausmė, BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirta 80 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, paskirta subendrinta 90 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – 60 parų areštas.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, D. Z. įpareigotas per 8 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką nutarta įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. balandžio 15 d. 15.04 val. iki 2022 m. balandžio 17 d. 11.05 val. (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad dvi paras arešto bausmės kaltinamasis jau yra atlikęs.
Išspręstas kardomųjų priemonių klausimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. Z. nuteistas už tai, kad 2022 m. balandžio 15 d. apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), esančio namo virtuvėje, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį savo šeimos nariui – žmonai E. Z. į petį, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, namų verandoje, tyčia sudavė kumščiu tris kartus nukentėjusiajai E. Z. į galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.
1.1. Be to, D. Z. nuteistas už tai, kad 2022 m. balandžio 15 d. apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), esančio namo verandoje, tyčia sudavė rankos delnu savo mažametei dukrai A. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m., į galvą bei ranka įsiremdamas į krūtinę ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji ranka atsitrenkė į durų staktą, taip padarydamas nubrozdinimą dešinėje rankoje, tokiu būdu mažametei nukentėjusiajai A. Z., gim. 2012 m., sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. Z. gynėjas advokatas A. B. prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. Z. buvo paskirta arešto bausmė ir už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti laisvės apribojimo bausmę, už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalį – baudą, galutinę subendrintą bausmę skirti baudą. Taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas.
2.1. Nurodo, kad nepagrįstas teismo motyvas, jog bauda negali būti paskirta dėl to, jog jis, neva, nėra sumokėjęs 2020 m. rugsėjo 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos. Pažymi, kad tai negali būti priežastimi neskirti ir šiuo atveju baudos, nes kaltinamojo gaunamos pajamos per buvusį laikotarpį nebuvo pakankamos jai sumokėti, be to, prasidėjus karantinui atitinkamai buvo sumažėjusi ir darbo pasiūla, todėl kaimo vietovėje, kur vyrauja nepalankios ekonominės sąlygos, gyvenančiam kaltinamajam buvo sunku surasti kitą ir dar gerai apmokamą darbą. Be to, kaltinamajam teko mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, todėl lėšų pristigdavo.
2.2. Šiuo atveju, kaltinamajam baigiantis reabilitacijai iš artimų žmonių gavus pasiūlymą dirbti užsienyje ir susitikus su į Lietuvą atvykusius darbdavio atstovu bei sutarus dėl darbo sąlygų, atsirado rimta galimybė, tegul ir išvykus į užsienį, pradėti gyventi dorai ir sąžiningai (kartu dirbti vyktų ir sutuoktinė), siekiant išpirkti savo kaltę tiek prieš artimuosius, tiek prieš visuomenę. Kadangi siūlomas darbas yra (duomenys neskelbtini), kur alkoholio prieinamumas yra labai mažas, nėra reklamos ir galimybės bet kur ir bet kada įsigyti alkoholį, jo kainos yra labai didelės, visuomenėje vyrauja nepakantumas ir griežtos reakcijos į alkoholį vartojančius žmones, todėl tai būtų puiki socialinė terpė kaltinamajam pradėti gyventi kitaip, atitinkamai sustiprinti savo socialinius įgūdžius gyvenant dorai ir be svaiginančių priemonių. Be to, galimybė daugiau uždirbti nei Lietuvoje, paskatins būti sąmoningesniam ir atsakingesniam, kad nebūtų prarasta ekonominė galimybė sustiprėti ne tik psichologiškai, bet ir finansiškai, susitaupyti lėšų būstui čia Lietuvoje ar sukurti sąlygas atvykti ir gyventi savo vaikams. Be to, kadangi kaltinamasis sutarė dėl protingo dydžio darbo užmokesčio, atmetus pragyvenimo išlaidas (būsto nuomą ir maistą), likusių lėšų užtektų ir per atitinkamą laiko tarpą (3-4 mėnesius, jei bauda bus ne didesnė nei 3000 Eur) sumokėti jam skirtą baudą. Tad daugiau nei akivaizdu, jog bausmės - baudos - skyrimas kaltinamajam labiau atitiktų teisingumo principą ir labiau įgyvendintų pagrindinį baudžiamojo proceso tikslą - užkardintų kelią ateityje kaltinamajam daryti nusikalstamas veikas, nes būtų sudarytos galimybės ne tik atlikti bausmę (uždirbti ir sumokėti baudą), bet ir pakeisti žalingus įpročius, kitoje socialinėje aplinkoje įtvirtinti jau reabilitacijos procese pasiektą teigiamą elgesį.
2.3. Priešingai, teismui palikus arešto bausmę, kaltinamasis ne tik prarastų galimybę įsidarbinti užsienyje ir pradėti gyvenimą, bet ir būtų nubraukti visi pasiekimai - tektų toje pačioje neigiamoje socialinėje aplinkoje laukti eilės arešto bausmei atlikti, bausmė būtų atliekama tarp žmonių, nepasižyminčių teigiamomis savybėmis, laisvės atėmimo vietose, kur iki šiol platinamas ne tik alkoholis, bet ir narkotikai (kaltinamasis jau yra atlikęs 45 parų arešto bausmę ir situacija jam yra žinoma). Tad vargu ar tai atitiktų teisingumą ir užkardintų kaltinamojo elgesį ateityje nedaryti naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų, apsaugotų jį nuo pakartotinio alkoholio vartojimo. Todėl pagrįstai manytina, kad nuosprendis šioje dalyje turėtų būti pakeistas ir vietoje arešto bausmės skirtina bauda, kurią teismo prašome išdėstyti 3-4 mėnesiams (kad gautųsi po 900 Eur per mėnesį).
2.4. Kita vertus, pažymėtina, kad teismui skyrus baudą, pagal skundžiamą nuosprendį, būtų galima subendrinti bausmę su 2020 m. rugsėjo 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, kas nebuvo padaryta skundžiamu teismo nuosprendžiu, ir tokiu būdu būtų sudaryta galimybė kaltinamajam įvykdyti ir ankstesnę bausmę, dėl kurios neįvykdymo atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo D. Z. gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, pateikė papildomus dokumentus (nuteistojo banko išrašų nuorašus). Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas skundu neginčija savo kaltės, padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirta bausmės rūšimi – areštu ir prašo ją pakeisti kita švelnesne bausme – laisvės apribojimu, subendrinus galutinę bausmę skiriant baudą.
6. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę.
7. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Taigi, teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys).
8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Skundžiamame nuosprendyje yra tinkamai ir pagrįstai įvertinta, jog D. Z. anksčiau teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui ir neatlikus ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Svarbu tai, kad tai nebuvo pirmas tokio pobūdžio nusikaltimo padarymas, kadangi anksčiau jau buvo teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o be to, dominuoja smurtiniai nusikaltimai (teistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį). Nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nedirbantis, tačiau yra pateikęs preliminarią darbo sutartį, pagal kurią būtų įdarbintas. Kaip matyti, anksčiau taikytos bausmės (bauda (nesumokėta), laisvės apribojimas, areštas) jokio teigiamo poveikio D. Z. elgesiui nepadarė, kas rodo jo polinkį nusikalsti, daryti pavojingus smurtinio pobūdžio, kitų žmonių gyvybei ir sveikatai pavojingus nusikaltimus ir nekeisti savo gyvenimo būdo teisingo bei doro piliečio linkme. Tai, kad šiuo metu jis turi darbo pasiūlymą nepaneigia fakto, kad nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę pakeitus bauda, nuteistasis ją sumokės, nes tokią galimybę jis turėjo ir iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, sumokėti ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, kas rodytų, kad teismas gali tikėti nuteistojo pažadais sumokant baudą. Be to, pažymėtina ir tai, kad BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nenumatyta baudos bausmė, todėl ir šiuo pagrindu nuteistajam D. Z. nebūtų galimybės taikyti galutinę subendrintą bausmę – baudą. Aptartos aplinkybės, susijusios su D. Z. ankstesniais teistumais įrodo, kad nuteistasis nepaiso visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nuolat jas pažeidinėja. Asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimą numatytos bausmės. D. Z. suprato, kad neteisėtas elgesys gali jam sukelti neigiamas pasekmes, nes jau anksčiau yra teistas, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę, net jei tai ir nulemtų atitinkamus asmeninio pobūdžio praradimus ar nepatogumus.
9. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju būtų pasiekti, paskyrus švelnesnę bausmę. Taigi, D. Z. paskirta arešto bausmė atitinka bausmės tikslus, nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikaltimų pavojingumą ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.
10. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė tinkamą bausmės rūšį - areštą, tačiau nagrinėjamu atveju laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad D. Z. padarytos nusikalstamos veikos sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl pasirinko netinkamą bausmių bendrinimo būdą – jas iš dalies sudėjo.
11. Nusikaltimų sutaptis yra tada, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, savo požymiais atitinkančių veikas, numatytas keliuose BK specialiosios dalies straipsniuose. Nusikaltimų sutaptis gali būti realioji arba idealioji. Pagal baudžiamojo įstatymo prasmę realiosios sutapties atveju keliais savarankiškais veiksmais padaromi du ar daugiau nusikaltimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Idealioji sutaptis yra tada, kai esant vieningam tikslui, tais pačiais veiksmais, tuo pačiu metu padaroma veika, atitinkanti kelių skirtinguose BK straipsniuose numatytų nusikaltimų sudėtis.
12. Nagrinėjamu atveju, D. Z. atliekant konfliktuojant su nukentėjusiąja E. Z. (suduodant kumščiu vieną smūgį į petį, tris kartus į galvą), nukentėjusioji A. Z., norėdama apginti mamą įsikišo, todėl nuteistasis sudavė rankos delnu A. Z. į galvą bei ranka įsiremdamas į krūtinę ją pastūmė ir taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Iš šių faktinių aplinkybių galima daryti išvadą, kad D. Z. turėjo tikslą smurtauti prieš žmoną su kuria vyko žodinis konfliktas. Siekdamas šio tikslo, jis panaudojo smurtą ir prieš dukrą, kadangi pastaroji jam sutrukdė. Prieš abi nukentėjusiąsias nuteistasis smurtavo tuo pačiu metu, tais pačiais veiksmais, nusikalstamos veikos persipynusios laike. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos laikytinos sudarančiomis idealiąją, o ne realiąją, nusikalstamų veikų sutaptį.
13. BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 2 dalis). BK 63 straipsnio 5 dalyje įstatymų leidėjas yra numatęs, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Taigi, nagrinėjamu atveju, BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytoms nusikalstamoms veikoms sudarant idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, D. Z. pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės bendrintinos taikant bausmių apėmimo būdą, t. y., griežtesne 80 parų arešto bausme apimant švelnesnę bausmę - 70 parų areštą.
14. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad nuteistasis negalės gydytis nuo priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms, t. y., nuo priklausomybės alkoholiui, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad norą kreiptis į gydymo įstaigą nuteistasis turėjo galimybę išreikšti ir iki šio nuosprendžio priėmimo, todėl tokį jo elgesį vertina ne kaip siekį sugrįžti į visuomeninį gyvenimą, bet kaip spekuliatyvias pastangas sušvelninti savo atsakomybę. Be to, laisvės atėmimo vietose esančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai, taip pat jiems teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 2 ir 4 dalys). Šios įstatymo nuostatos rodo, kad net ir nuteistajam atliekant bausmę, jam bus garantuojama reikalinga bei visapusiška sveikatos priežiūra ir suteikiamos būtinos medicininės paslaugos.
15. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, tačiau Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 63 straipsnio nuostatų (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu
nusprendžia:
nuteistojo D. Z. gynėjo advokato A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo pakeisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, D. Z. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir D. Z. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 80 (aštuoniasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę subendrintą sumažintą bausmę – 53 (penkiasdešimt trijų) parų areštą.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.