- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-22
- Bylos Nr.
- 2A-627-657/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03759-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Nerijus Meilutis, Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- J. S., V. S.
- Ieškovas
- D. P.
- Trečiasis asmuo
- J. P.
- Advokatai
- Vidutė Tiškuvienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio, Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. S. ir V. S. pagal įgaliojimą atstovaujamo J. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. patikslintą ieškinį atsakovams V. S. ir J. S. dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo ir atsakovų J. S. ir V. S. priešieškinį ieškovei D. P. bei trečiajam asmeniui J. P. dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė D. P. patikslinusi ieškinio reikalavimus teismo prašė nustatyti naudojimosi 7,6436 ha žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini) tvarką pagal UAB „Pasoda“ 2016 m. gegužės 24 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, jai priskiriant naudotis žemės sklypo dalimi – 0,6725 ha ploto, plane pažymėta 215-2, ribos tarp taškų 4-5-6-7-8-9-10-36-3-4 ir 3,5139 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėtu 215-2-1, ribos tarp taškų 21-22-23-24-25-26-27-28-29-30-31-21, o atsakovams V. S. ir J. S. priskirti bendrai naudotis žemės sklypo dalimi 3,4572 ha ploto, plane pažymėta 215-2-3, ribos tarp taškų 10-36-3-2-35-34-33-32-31-2120-19-18-17-16-15-14-13-12-11-10; nustatyti naudojimosi 1,5600 ha žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini) tvarką pagal UAB „Geoplotas“ 2014 m. vasario 14 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, jai priskiriant naudotis žemės sklypo dalimi 0,7800 ha ploto, plane pažymėta raide „B“, ribos tarp taškų 2-3-4-5-6-2, o atsakovui V. S. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi 0,7800 ha ploto, plane pažymėta raide „A“, ribos tarp taškų 1-2-6-7-1 bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 113-116). Nurodė, kad jai ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 7,6436 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Jai nuosavybės teise priklauso 41864/76436 dalys nurodyto žemės sklypo, atsakovui V. S. – 19208/76436 dalys, atsakovui J. S. – 15364/76436 dalys. Be to, ji ir atsakovas V. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise (lygiomis dalimis po 78/156) valdo žemės ūkio paskirties 1,5600 ha žemės sklypą, esantį toje pačioje vietovėje. Ieškovei nepavyksta su atsakovais susitarti dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo. Nustatant naudojimosi tvarką, siekta, kad priskiriant naudotis realiąją žemės sklypo dalį, ji atitiktų idealiąją dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir visų rūšių žemės naudmenos žemės sklypuose bendraturčiams taip pat būtų paskirstytos tolygiai. Teikiami naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo planai atitinka teismų praktikoje nustatytus naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, nepažeidžia kitų bendraturčių ar trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, galiojančių teisės aktų, užtikrina galimybę visiems bendraturčiams ir toliau naudoti žemės sklypus pagal paskirtį, gauti maksimalią naudą. Atsakovams 7,6436 ha žemės sklype naudojimui priskiriama žemės sklypo dalis, besiribojanti su jų namų valdos žemės sklypu, visiems bendraturčiams suformuota naudojimui žemės sklypo dalis prie pagrindinio kelio, užtikrinamas laisvas judėjimas sklype ir patekimas jiems naudotis priskirtomis žemės sklypų dalimis, galimybė dirbti žemės sklypą žemės ūkio technika. Ieškovė ruošiasi statyti namą, jai svarbu, kad būtų išvystyta infrastruktūra, todėl plane dėl 7,6436 ha ploto žemės sklypo tvarkos nustatymo ji išskyrė du sklypus, kurių vienas skirtas namų valdai suformuoti.
Atsakovai su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriame prašė nustatyti naudojimosi 7,6436 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini) tvarką pagal UAB „Pasoda“ 2016 m. birželio 1 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, bendraturčiui V. S. paskiriant naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis 215-2 (1,9208 ha ploto, ribose tarp taškų 3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-36-37-38-39-2-3), 215-2-2 (0,07800 ha ploto, ribose tarp taškų 20-21-33-34-20), 215-2-3 (0,9300 ha ploto, ribose tarp taškų 21-22-23-24-25-32-33-21), bendraturčiui J. S. paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta 215-2-4 (2,4764 ha ploto, ribose tarp taškų 25-26-27-28-29-30-31-32-25), o bendraturtei D. P. paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta 215-2-4 (2,4764 ha ploto, ribose tarp taškų 25-26-27-28-29-30-31-32-25); nustatyti naudojimosi 1,5600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini) tvarką, paskiriant jį naudotis ieškovei D. P.; D. P. paskirti naudotis 0,93 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini)., 1999 m. birželio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartimi J. P. įgytu iš M. S. Ž.; ieškovės patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 130-134). Nurodė, kad su ieškovės siūlomu žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymu nesutinka, nes jos siūloma tvarka neatitinka jau nusistovėjusios naudojimosi minėtais žemės sklypais tvarkos, pažeidžia jų teises bei teisėtus interesus. Į 7,9600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsiterpia ir su juo ribojasi 0,7600 ha ploto žemės sklypas, kurio naudojimo būdas yra gyvenamosios teritorijos. Šio žemės sklypo 165/304 dalys nuosavybės teise priklauso V. S., šioje dalyje įregistruoti jam nuosavybės teise priklausantys gyvenamasis namas su kitais statiniais, 139/304 dalys žemės sklypo nuosavybės teise priklauso J. S. su dalimi gyvenamojo namo ir kitų statinių. 2011 m. birželio 23 d. notarine dovanojimo sutartimi, sudaryta tarp V. ir J. S., nustatyta 0,7600 ha žemės sklypo naudojimosi tvarka. J. S. nuosavybėn ir nuolatiniam naudojimui atiteko 0,3475 ha dydžio žemės sklypas, o V. S. nuosavybėn – 0,4125 ha žemės sklypas. Pirminis nuosavybės į 7,9600 ha ploto ir 1,5600 ha ploto žemės sklypus atsiradimo pagrindas buvo Alytaus apskrities viršininko 1999 m. birželio 11 d. įsakymas Nr. 33-509 dėl nuosavybės teisių atkūrimo jų tėvui J. S. ir ieškovės senelei, trečiojo asmens J. P. motinai M. P.. Po nuosavybės teisių atkūrimo S. ir D. P. tėvai susitarė, kaip naudosis žeme. Šis susitarimas šalims yra žinomas. Dar esant gyvam atsakovų tėvui J. S., ieškovės tėvui J. P. buvo nupirktas iš M. S. Ž. 0,93 ha žemės sklypas tame pačiame kaime ir susitarta, kad P. šeima naudosis visu 1,5600 ha ploto žemės sklypu ir likusia priklausančia 7,9600 ha sklypo dalimi, esančia arčiausiai jų naudojamų žemės sklypų, o S. šeima naudosis atitinkamai didesne negu priklauso 7,96 ha sklypo dalimi prie savo namų. Nors J. S. už D. P. tėvui J. P. tenkančią žemę sumokėjo pačioje nuosavybės teisių į žemę grąžinimo proceso pradžioje, žemės pirkimo – pardavimo sutartis tarp M. S. Ž. ir J. P. buvo sudaryta 1999 m. birželio 18 d. Nors sutartyje nurodyta, kad pinigus sumokėjo ieškovės tėvas, tačiau sandorio šalys visada pripažino, kad pinigus mokėjo atsakovų tėvas J. S.. S. ir P. visada žeme naudojosi pagal susitarimą. Nors ieškovė žemės dalies savininke tapo dovanojimo sutarties pagrindu, tačiau bylos šalims yra privalomi ankstesnių savininkų (tėvų) susitarimai dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo. Atsakovų motina O. S. anksčiau naudojosi žeme, ją deklaravo, gaudavo tiesiogines išmokas už žemės ūkio veiklą. Atsakovai naudojasi ta žeme, kuria anksčiau naudojosi jų motina. Trečiasis asmuo J. P. naudojasi visu 1,56 ha ploto žemės sklypu, iš M. S. Ž. įgyta žeme bei galine dalimi 7,96 ha ploto sklypo, esančia arčiausiai jo naudojamų žemės sklypų. Jis nurodytą žemę deklaruoja ir gauna išmokas. Ieškovės reikalavimas neturi nei faktinio nei teisinio pagrindo, nes ieškovė pati žemės nedirba, jokios ūkinės veiklos nevykdo, niekada nesinaudojo žemės sklypais. Ieškovės naudojimosi žemės sklypu planas yra neracionalus, nes ji prašo jai skirti 0,6725 ha ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą 215-2, kuri įsiterpia į šiuo metu atsakovo V. S. vientisą naudojamą žemės sklypo dalį, esančią prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, dėl ko ateityje neišvengiamai gali kilti konfliktai.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį – atmetė bei priteisė iš atsakovų ieškovei po 381,30 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno ir valstybei po 6,70 Eur iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (T.2, b.l. 42-47).
Teismas nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti žemės sklypais naudojimosi tvarka pagal pateiktus planus atitinka interesų derinimo, proporcingumo ir tarpusavio supratimo principus. Ieškovės siūloma žemės sklypų naudojimosi tvarka nesuvaržo kitų bendraturčių teisių ieškovės sąskaita. Prašoma nustatyti tvarka yra optimali, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovų turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje, į socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijus, nes siūloma tvarka užtikrina galimybę visiems bendraturčiams ir toliau naudotis žemės sklypais, išlaikant visų bendraturčių pusiausvyrą, nes atsakovams 7,6436 ha žemės sklype naudojimui priskiriama žemės sklypo dalis, besiribojanti su jų namų valdos žemės sklypu, visiems bendraturčiams suformuota naudojimui žemės sklypo dalis prie pagrindinio kelio ((duomenys neskelbtini) g.), žemės naudmenos abiejuose sklypuose paskirstytos tolygiai visiems bendraturčiams, visiems bendraturčiams užtikrinamas laisvas judėjimas sklype ir patekimas jiems naudotis priskirtomis žemės sklypo dalimis, galimybė dirbti žemę žemės ūkio technika. Atsakovų argumentas, kad atskirai suformuotas ne vientisas žemės sklypas prie kelio (duomenys neskelbtini) pažeidžia jų interesus, nes jis suformuotas prie jiems priklausančios namų valdos, yra nepagrįstas, nes atsižvelgus į tai, jog siūlomas 0,6725 ha yra optimalus ir mažiausias gyvenamojo namo statybai, jis suformuotas arčiau esančios infrastruktūros – kelio, elektros linijos, pripažintina, kad buvo atsižvelgta į atsakovų interesus, nes sklypo dalis nesiriboja su atsakovams priklausančia namų valda ir suformuotas taip, kad atsakovams išliktų priėjimas ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės, ir iš pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, išlaikytas ir interesų pusiausvyros principas, nes ieškovė taip pat turėtų namų valdą. Atsakovų priešieškiniu siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypais tvarka pagal jų parengtą planą ir priešieškinio reikalavimus, paremta faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijumi – nusistovėjusia žemės sklypais naudojimosi tvarka, prieštarauja įstatymams, reglamentuojantiems nuosavybės teisės sampratą, o priešieškinio reikalavimai neatitinka naudojimosi žemės sklypais tvarkos parengto plano, kuriuo remiasi atsakovai. Nors atsakovai prašė nustatyti naudojimosi 7,6436 ha žemės sklypu tvarką pagal 2016 m. birželio 1 d. UAB „Pasoda“ parengtą planą, tačiau priešieškinio reikalavimai visiškai neatitinka parengto plano, kuriame numatyta, kad suformuotu sklypu 215-2 (1,9208 ha ploto) naudosis V. S., 215-2-1 suformuotu sklypu (1,5364) ha ploto naudosis J. S., o ieškovė D. P. naudosis suformuotais sklypais 215-2-2 (0,7800 ha ploto), 215-2-3 (0,93 ha ploto) ir 215-2-4 (2,4764 ha ploto), kai tuo tarpu pagal ieškinio reikalavimus nurodytame sklype ieškovei siūloma naudotis tik suformuotu žemės sklypu 215-2-4 (2,4764 ha ploto). Naudojimosi tvarkos nustatymo planas registruojamas viešame registre (CK 4.81 str. 2 d.), todėl jei planas neatitiks reikalavimų, o jų pagrindu ir priimto ir teismo sprendimo, jis sukurs ydingas pasekmes, todėl planu, neatitinkančiu atsakovų priešieškinio reikalavimų, teismas negali remtis. Atsakovai siūlydami nustatyti naudojimosi žemės sklypais tvarką prašė ieškovei paskirti naudotis 0,93 ha žemės plotu, esančiu kito asmens – J. P. nuosavybe, o tai pažeidžia konstitucines nuostatas į trečiojo asmens nuosavybės neliečiamybę. Ieškovė prašė nustatyti naudojimosi tvarką tarp bendraturčių suformuotose privačios nuosavybės teisės objektuose ir viešame registre išviešintuose 7,6436 ir 1,5600 ha žemės sklypuose pagal turimas idealiąsias turto dalis, o atsakovai prašo nustatyti naudojimosi tvarką ieškovei priskiriant naudotis visu 1,5600 ha sklypu pagal priešieškinio reikalavimus, atsakovui V. S. perkeliant jam priklausančią žemės sklypo dalį šiame sklype į 7,6436 ha ploto žemės sklypą. Naudojimosi tvarkos nustatymas, iš esmės yra žemės sklypo atidalijimo sandoris, todėl V. S. priklausančio žemė sklypo dalies perkėlimas iš žemės ūkio paskirties sklypo į žemės sklypą, kur gali būti formuojamos namų valdos ir esantį geresnėje strateginėje padėtyje dėl geriau išvystytos infrastruktūros, t.y. prie kelio (duomenys neskelbtini) gatvės, elektros linijos, ir kur yra jam priklausanti namų valdos dalis, yra atsakovo V. S. siekimas patenkinti tik savo interesus, o tai vertintina, kaip piktnaudžiavimas savo teise, todėl į tokius jo reikalavimus neatsižvelgtina. Teismo nuomone, pripažintina, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi bendrais nekilnojamais daiktais – žeme tvarka yra pati optimaliausia.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovai J. S. ir V. S. atstovaujamas pagal įgaliojimą J. S. prašė Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo; priteisti atsakovams bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje (T.2, b.l. 49-53).
Apeliaciniame skunde nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas netinkamai įvertinus bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus, netinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas.
Naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymą teismas sprendime klaidingai prilygina žemės sklypo atidalijimo sandoriui, visiškai neatsižvelgdamas, jog naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tarp bendraturčių, išliekant bendrajai dalinei nuosavybei, o atidalijimo atveju suformuojamas visiškai atskiras žemės sklypas ir bendroji nuosavybė baigiasi. Teismas, vertindamas įrodymus, nesivadovavo CPK 185 straipsnio nuostatomis, atsižvelgė išimtinai tik į ieškovės interesus, subjektyviai įvertino jos nurodytas aplinkybes, nepagrįstas byloje surinktais įrodymais, visiškai neanalizuodamas ir nevertindamas atsakovų nurodytų aplinkybių, pateiktų įrodymų.
Atsakovų siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypais tvarka paremta faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijumi – nusistovėjusia žemės sklypais naudojimosi tvarka. Liudytoja M. Š. 2016 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje patvirtino M. P. sūnaus trečiojo asmens J. P. ir O. S. susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Nusistovėjusia naudojimosi žemės sklypais tvarka atsakovai ir ieškovės žemės naudotojas tėvas J. P. naudojasi apie 20 metų. Šios svarbios aplinkybės teismas neaptarė. Nors minėtas žodinis susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo teisiškai neįregistruotas, bet juo šalys iki šiol vadovaujasi ir jo laikydamiesi naudojasi minėtais žemės sklypais, todėl teismas nepagrįstai tokį susitarimą laikė prieštaraujančiu įstatymams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai sprendė, kad pagal ieškovės pateiktus planus nustatytina žemės sklypais naudojimosi tvarka atitinka interesų derinimo, proporcingumo ir tarpusavio supratimo principus, nesuvaržo kitų bendraturčių teisių ieškovės sąskaita. Pagal ieškovės siūlomą tvarką atsakovų, kaip atskirų bendraturčių, sklypo dalys priverstinai prieš jų valią sujungtos į vientisą plotą, nors priešieškinyje atsakovai išreiškė poziciją naudotis atskirais žemės sklypo plotais. Dėl tokio teismo sprendimo pažeidžiamos atsakovų teisės, sudaromi papildomi sunkumai ir sąlygos kilti konfliktinei situacijai, nes atsakovai bus priversti dar kartą spręsti tarpusavyje naudojimosi tvarkos žemės sklypu klausimą, nors šis klausimas turi būti išspręstas šioje byloje. Sprendimo dalis dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo yra nepagrįsta ir neteisėta, nes viso 7,6436 ha ploto žemės sklype įregistruota žemės ūkio paskirties žemė. Ieškovė nėra įregistravusi ūkininko ūkio ir nevykdo jokios ūkinės veiklos, todėl šis teismo argumentas, skiriant ieškovei gyvenamojo namo statybai 0,6725 ha ploto sklypo dalį, kuria iki šiol naudojosi atsakovas V. S., prieštarauja įstatymo nuostatoms bei žemės naudojimo paskirčiai. Teismas, skirdamas ieškovei 0,6725 ha ploto sklypo dalį šioje konkrečioje vietoje, neatsižvelgė, kad apie 20 metų šia žemės sklypo dalimi naudojosi V. S. tėvai, o vėliau pats atsakovas V. S., į tai, jog atsakovo tėvai, šią žemę išvalė ir sutvarkė, padarė tinkama naudoti ir apželdino. Ieškovei suformavus du atskirus sklypus visiškai kitaip nei iki šiol išsidėstytų žemės sklypų dalys ir atsakovams, kas iš esmės sutrikdytų nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypais tvarką. Turėjo būti atsižvelgta ir į atsakovų tėvų įdėtas pastangas ir pinigines lėšas, gerinant žemės būklę. Teismas galėjo pasiūlyti atsakovams pateikti patikslintą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą ir tuo pačiu patikslinti priešieškinio reikalavimus, kadangi rengdami projektą ir priešieškinį, atsakovai neturėjo informacijos, kad 0,93 ha ploto žemės sklypas yra įregistruotas J. P., o ne ieškovės, vardu. Teismas sprendimu pažeidė šalių interesų pusiausvyrą bei analogiškose bylose suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Šalies argumentai
Su apeliaciniu skundu atsakovai pateikė naują įrodymą – melioracijos projektą ir prašė jį priimti (T.2, b.l. 54). Nurodė, kad šis projektas nebuvo pateiktas teismo posėdyje, nes gautas jau po teismo sprendimo priėmimo.
Atsiliepimas
Ieškovė D. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą; atsisakyti priimti apeliantų teikiamus naujus įrodymus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 58-63).
Atsiliepime nurodė, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidus teisės normų, reglamentuojančių naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymą, tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, vadovaujantis teismų praktika, todėl nėra teisinio pagrindo sprendimą naikinti. Teismas pagrįstai netenkino atsakovų priešieškinio nustatyti naudojimosi tvarką pagal jų parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Ieškovė, rengdama naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo planus, kiek įmanoma atsižvelgė į faktinį naudojimą, nukrypimai nuo faktinio naudojimo, sąlygoti kitų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijų. Atsakovų priešieškinyje suformuluotas reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo neatitinka atsakovų pateikto UAB „Pasoda“ 2016 m. birželio 1 d. parengto naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano, kuris yra sudėtinė naudojimosi žemės sklypu tvarkos dalis registruojant naudojimosi žemės sklypu tvarką Nekilnojamojo turto registre. Atsakovai negali reikšti reikalavimo dėl trečiajam asmeniui J. P. priklausančio žemės sklypo naudojimo. Apeliantai nepagrindė naujai pateikto įrodymo pateikimo būtinybės, nenurodė priežasčių, dėl kurių negalėjo jo teikti bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, todėl šis įrodymas neturėtų būti priimtas. Be to, teikiami duomenys niekaip nepatvirtina, kad tai yra ūkininko J. M. paruoštas melioracijos projektas, kad jis buvo finansuojamas atsakovų tėvų lėšomis ir kada tai vyko.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde apibrėžtų ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 str. 2 d.), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 str.). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 str.).
CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
Kasacinio teismo praktika, aiškinant šią proceso teisės normą, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).
Apeliantai pateikė melioracijos projektą, siekdami pagrįsti apeliacinio skundo argumentus dėl faktinio sklypo naudojimo. Ieškovė D. P. su šiuo dokumentus susipažino, atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstė savo nuomonę dėl šio dokumento, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog jis priimtinas ir vertintinas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.
Dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypais
Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. sausio 30 d. išrašo bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė D. P. ir atsakovai V. S. ir J. S. yra 7,9600 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai (T.1, b.l. 9-10). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovei D. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso 436/796 dalys žemės sklypo, V. S. – 50/199 dalys žemės sklypo, J. S. – 40/199 dalys žemės sklypo.
Ieškovė D. P. ir atsakovas V. S. taip pat yra ir 1,5600 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). bendraturčiai (T.1, b.l. 12-13). Kiekvienam iš bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priklauso po 78/156 dalis žemės sklypo.
Naudojimosi tvarka žemės sklypais nebuvo nustatyta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pačios proceso šalys nurodo, kad neranda sprendimo būdų, priimtinų visiems. Siekiant išvengti nesutarimų tarp bendraturčių dėl naudojimosi žemės sklypu, šalys byloje siekia nusistatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu. Ieškovė D. P. pateikė UAB „Pasoda“ ir UAB „Geoplotas“ parengtus žemės sklypo planus, kuriuose atsispindi ieškovės pageidaujama nustatyti naudojimosi žemės sklypais tvarka (T.2, b.l. 7-8; 117). Atsakovai V. ir J. S. nesutiko su ieškovės siūloma žemės sklypais naudojimosi tvarka ir pateikė UAB „Pasoda“ pagal atsakovų pageidavimą parengtą žemės sklypo planą naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymui (T.2, b.l. 64; 146).
Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas, ir įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003, 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604, 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009, 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-267/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose, išaiškino, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.).
Pirmosios instancijos teismas naudojimosi 7,6436 ha žemės sklypu tvarką nustatė pagal ieškovės D. P. pateiktą UAB „Pasoda“ parengtą žemės sklypo planą (T.2, b.l. 117), t. y. ieškovei D. P. asmeniniam naudojimuisi skyrė žemės sklypo dalis „215-2“, kurios bendras plotas 0,6725 ha ir „215-2-1“, kurios bendras plotas 3,5139 ha, viso 4,1864 ha (0,6725+3,5139); atsakovams V. S. ir J. S. skyrė bendram naudojimuisi žemės sklypo dalį „215-2-3“, kurios bendras plotas 3,4572 ha. Naudojimosi 1,5600 ha žemės sklypu tvarką nustatė pagal ieškovės D. P. pateiktą UAB „Geoplotas“ parengtą žemės sklypo planą (T.2, b.l. 8), t. y. ieškovei D. P. asmeniniam naudojimuisi skyrė žemės sklypo dalį „B“, kurios bendras plotas 7800 kv. m, o atsakovui V. S. skyrė asmeniniam naudojimuisi žemės sklypo dalį „A“, kurios bendras plotas 7800 kv.m.
Pagal atsakovų J. ir V. S. pateiktą UAB „Pasoda“ parengtą planą (T.2, b.l. 146), ieškovei D. P. turėtų būti skiriama asmeniniam naudojimuisi žemės sklypo dalys „215-2-2“, kurios bendras plotas 0,7800 ha, „215-2-3“, kurios bendras plotas 0,9300 ha ir „215-2-4“, kurios bendras plotas 2,4764 ha, viso 4,1864 ha (0,7800+0,9300+2,4764); atsakovui V. S. – žemės sklypo dalis „215-2“, kurios bendras plotas 1,9208 ha; J. S. žemės sklypo dalis „215-2-1“, kurios bendras plotas 1,5364 ha. Tačiau pagal atsakovų priešieškinio reikalavimus (T.2, b.l. 130-134) ieškovei D. P. turėtų būti skiriama naudotis 7,6436 ha žemės sklypo dalis plane pažymėta „215-2-4“, kurios bendras plotas 2,4764 ha, visas 1,5600 ha žemės sklypas, bei 0,9300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso J. P.; atsakovui V. S. asmeninės nuosavybės teise skiriama naudotis žemės sklypo dalys „215-2“, kurios bendras plotas 1,9208 ha, „215-2-2“, kurios bendras plotas 0,7800 ha, „215-2-3“, kurios bendras plotas 0,9300 ha, viso 3,6308 ha; J. S. žemės sklypo dalis „215-2-1“, kurios bendras plotas 1,5364 ha.
Pirmosios instancijos teismas atmesdamas atsakovų priešieškinį konstatavo, kad priešieškinio reikalavimai nesutampa su pateiktu planu, pagal kurį turėtų būti nustatyta naudojimosi tvarka, o kadangi toks planas registruojamas viešame registre (CK 4.81 str. 2 d.), todėl jei planas neatitinka priešieškinio reikalavimų ir jų pagrindu priimto teismo sprendimo, tai galimai sukurtų ydingas pasekmes, todėl teismas juo negali remtis.
Apeliantai nesutikdami su teismo sprendimu nurodė, jog teismas galėjo pasiūlyti atsakovams pateikti patikslintą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą ir tuo pačiu patikslinti priešieškinio reikalavimus, kadangi jiems nebuvo žinoma, kad 0,93 ha ploto žemės sklypas yra įregistruotas J. P., o ne ieškovės, vardu.
Atkreiptinas dėmesys, kad pačiame priešieškinyje atsakovai nurodė, jog ieškovei D. P. turėtų būti paskirtas 0,9300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso J. P., kurį jis įsigijo iš M. S. Ž. pagal pirkimo – pardavimo sandorį (T.1, b.l. 134). Be to, byloje atsakovus atstovavo profesionalus teisininkas – advokatė Vidutė Tiškuvienė, kuriai negalėjo būti nesuprantama ir nežinoma, jog net ir teismo sprendimu negalima nustatyti naudojimosi tvarkos trečiojo asmens, kuris nėra bylos šalimi, turtui, todėl nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinio reikalavimai nesutampa su pateiktu naudojimosi tvarkos nustatymo projektu privalėjo siūlyti atsakovams tikslinti žemės sklypo projektą ar priešieškinio reikalavimus.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje surinktus rašytinius įrodymus, pripažino, kad ieškovės pasiūlyti žemės sklypų naudojimosi planai yra racionalesni ir patogesni šalims. Apeliantai nesutikdami su teismo sprendimu, taip pat nurodė, jog teismas netinkamai vertino įrodymus, t. y. neatsižvelgė į faktinį sklypų naudojimąsi, ieškovės ir atsakovų tėvų žodinius susitarimus, į tai jog atsakovo tėvai, šią žemę išvalė ir sutvarkė, padarė tinkama naudoti ir apželdino. Pagrindinė atsakovų nurodyta nesutikimo priežastis su ieškovės pasiūlymu yra tai, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka neatitinka patogumo ir bendraturčių teisių apsaugos principų.
Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavybės teisės įgyjamos tik įstatymuose nustatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju buvo prašoma nustatyti naudojimosi tvarką dviejuose žemės sklypuose, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovams. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).
Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, tarp bendraturčių faktiškai įvyksta sklypo atidalijimas, todėl kiekvienam bendraturčiui tenkančią naudoti konkrečią sklypo dalį reikia atriboti, žemės sklypo projekte aiškiai parodant bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Taigi nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, siekiama nustatyti konkretaus bendraturčio naudojamą daikto dalį, bet nepaneigti bendraturčio nuosavybės teisę į jo dalį turimą bendrame turte. Naudojimosi tvarkos turtu nustatymas nėra tapatus nuosavybės dalies atsisakymui ar jos perleidimui pagal sandorį. Bet gi atsakovai, priešieškiniu siūlydami ieškovei paskirti visą 1,5600 ha žemės sklypą ir 0,9300 ha žemės sklypą nuosavybės teise priklausantį J. P., atitinkamai be teisinio pagrindo sumažino ieškovei 7,6436 ha sklype priklausančią dalį.
Atsakovai nurodė, jog ieškovės projektai parengti neatsižvelgiant į nusistovėjusią tarp šalių naudojimosi sklypais tvarką, šalių tėvų žodinius susitarimus.
Teismas racionalesniu ir patogesniu laikė ieškovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu planą, argumentuodamas tuo, jog ieškovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka nesuvaržo kitų bendraturčių teisių ieškovės sąskaita; prašoma nustatyti tvarka yra optimali, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovų turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje, užtikrina galimybę visiems bendraturčiams ir toliau naudotis žemės sklypais, išlaikant visų bendraturčių pusiausvyrą, nes atsakovams naudojimui priskiriama žemės sklypo dalis, besiribojanti su jų namų valdos žemės sklypu, visiems bendraturčiams suformuota naudojimui žemės sklypo dalis prie pagrindinio kelio ((duomenys neskelbtini) g.), atsakovams taip pat išlieka iš pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini), žemės naudmenos abiejuose sklypuose paskirstytos tolygiai visiems bendraturčiams, užtikrinamas laisvas judėjimas sklype ir patekimas visiems bendraturčiams naudotis priskirtas žemės sklypo dalimis, galimybė dirbti žemę žemės ūkio technika.
Sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo teismas turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai turi laikytis nuostatos, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi vieno iš bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau keičiami jo įsigijimo metu ar vėliau sudaryti šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais.
Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš esmės ir nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovės pateiktą projektą netyrė, kuo pasireiškia ieškovės pateikto projekto racionalumas, nustatyti naudojimosi tvarką pagal jos siūlomą projektą, kai ieškovei priskirtina naudotis žemės sklypo dalis išskaidoma į du atskirus sklypus, o vadovavosi vieninteliu, išimtinai ieškovės interesu – įkurti sodybą šalia kelio (duomenys neskelbtini), ir nurodė, kad ieškovei suformuotas 0,6725 ha žemės sklypas gyvenamojo namo statybai yra mažiausias gyvenamojo namo statybai, suformuotas arčiausiai esančios infrastruktūros – kelio ir elektros linijos. Šiuo atveju, teismas visiškai nevertino tarp šalių susiklosčiusios faktinės naudojimosi žemės sklypais tvarkos, ir ją pagrindžiančių įrodymų (paraiškų dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius, ištraukų iš kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės, melioracijos projekto ir kt.), taip nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos bylose dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kurioje yra laikomasi nuostatos, kad sprendžiant ginčus dėl naudojimosi tvarkos turi būti vengiama be pakankamo pagrindo keisti nusistovėjusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Vien tik aukščiau nurodytas pirmosios instancijos teismo argumentas dėl plane suformuoto namų valdos žemės sklypo dydžio, nėra pagrįstas ir pakankamas, bei sudaro pagrindą vieno bendraturčio – ieškovės, interesus iškelti aukščiau kitų bendraturčių interesų.
Bendriausio pobūdžio reikalavimai žemės santykių tvarkymui įtvirtinti Žemės įstatyme. Kasacinio teismo praktikoje Žemės įstatymo nuostatų pagrindu suformuluotos taisyklės, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką teismui turi būti pateiktas žemės sklypo planas, parengtas pagal žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatytą tvarką ir atitinkantis teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Iš žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto turi būti aišku, kokios konkrečios dalys tenka bendraturčiams naudotis, jų dydis ir išsidėstymas sklype. Žemės sklypo planas, atitinkantis vienodus teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, reikalingas žemės santykiams tvarkyti: sklypui ar jo daliai identifikuoti, žemės sklypo naudojimosi tvarkai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ir kt., todėl Žemės įstatymo reikalavimai dėl tinkamo žemės sklypo plano būtinybės galioja ne tik nustatant naudojimosi tvarką sandorio (bendraturčių susitarimo) pagrindu, bet ir tais atvejais, kai bendraturčių ginčą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nagrinėja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2010).
Atsižvelgiant į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, o atsakovai iš esmės taip pat siekia nustatyti ir naudojimosi žemės sklypu tvarką tarpusavyje, sutiktina su apeliantais, kad, atsakovams paskyrus bendrai naudotis sklypo dalimi, pažymėta „215-2-3“, kurios plotas 3,45 ha (pagal ieškovės planą). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateiktame naudojimosi plane trūksta informatyvumo, nes nenurodyta, kokie yra kiekvieno bendraturčio atskirai naudojamų tuo pačiu indeksu pažymėtų žemės dalių plotai, tų dalių išmatavimai, todėl bendraturčiai tik pagal formules galėtų apsiskaičiuoti šių atskirų dalių plotus ir pasitikrinti, ar šių dalių plotų suma sutampa su lentelėse pateiktais duomenimis. Esant netiksliam ieškovės pateiktam žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planui, pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti, ar yra galimybė racionaliai, patogiai atsakovams tą dalį pasidalinti, todėl nebuvo galimybės nustatyti naudojimosi tvarkos pagal ieškovės pateiktą planą. Be to, tokiu padalinimu ginčas nebuvo išspręstas, nes atsakovai siekė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką ne tarp jų ir ieškovės, o tarp visų bendraturčių. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškovės pateikto 7,6436 ha plano racionalumo ir labiau atitinkančio bendraturčių interesus vertina kaip nepagrįstas.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas. Jie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų, yra pripažinti teismų praktikoje. Be to, teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią teismas, vertindamas, prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ar ne, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi tam tikrą diskrecijos teisę; ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-536/2006). Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planus, bei atsižvelgdama į tai, jog atsakovų priešieškinio reikalavimai neatitinka jų pateikto sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planus sprendžia, jog neįvertinus tarp ginčo šalių nusistovėjusios nuolatinės naudojimosi žemės sklypais tvarkos, iš esmės negalima daryti pagrįstos išvados, kad ginčas dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos yra išspręstas atsižvelgiant į racionalumo (patogumo), faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais (CPK 178 str. 185 str.).
Kolegija, taip pat atsižvelgdama į bylos šalių dispozityvumo ir rungimosi principą, nurodo, kad CK 4.75 straipsnis turi būti aiškinamas ir taikomas taip, kad jeigu bendraturčių teisme pareikštais reikalavimais dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo pateikti siūlomi naudojimosi tvarkos projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai teismas turi diskrecijos teisę netenkinti tokių bendraturčių reikalavimų ir atsisakyti nustatyti bendro daikto valdymo, naudojimosi juo ir disponavimo tvarką. Tokiu atveju nesutariantys bendraturčiai turi pareigą pateikti teismui kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą, atitinkantį tikslumo ir informatyvumo reikalavimus.
Esant nurodytiems motyvams teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nagrinėjant bylą, pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės ieškinį pagal iš dalies netinkamai paruoštą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, ir atmetė atsakovų priešieškinį dėl jo reikalavimų neatitikimo pateiktam projektui, neišaiškindamas teisės atsakovams tikslinti žemės sklypo projektą ar priešieškinio reikalavimus, neįvertino naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo pagrįstumo, nenustatė tam teisiškai reikšmingų aplinkybių, t. y. pažeidė procesines teisės normas ir neišsiaiškino esminių bylos aplinkybių. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos nėra galimybės išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.