- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-26
- Bylos Nr.
- e2S-255-640/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02610-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- UAB „Vaidotų statyba“, UAB „Ramstis“
- Ieškovas
- UAB „Kriolis“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų UAB „Vaidotų statyba“ ir UAB „Ramstis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kriolis“ ieškinį atsakovams UAB „Vaidotų statyba“ ir UAB „Ramstis“ dėl nekilnojamojo turto objektų (aikštelių) pripažinimo pagrindinio nekilnojamojo daikto priklausiniais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Kriolis“ 2014-11-20 su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti 2007–02–28 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr.(100)11.75–96 dalyje dėl aikštelių p1 [2589,76 kv. m.], p2 [1397,89 kv. m.], p3 [660,23 kv. m.] (bendras unikalus Nr. 4400–1055–9556) priskirtinumo SK UAB „Ramstis“, juridinio asmens kodas: 120554517, negaliojančiu; 2008–08–25 susitarimą, sudarytą tarp SK UAB „Ramstis“, juridinio asmens kodas: 120554517, ir UAB „Vaidotų statyba“, juridinio asmens kodas: 186133629, negaliojančiu; UAB „Kriolis“ nuosavybės teise valdomos lentpjūvės (unikalus Nr. 4198–2018–8124) priklausiniais 30659/785324 dalis aikštelės, kurios unikalus Nr. 4400–0745–5154 [atitinkamai 18392/533025 dalis aikštelės b1 ir atitinkamai 12268/86150 dalis aikštelės b2, nurodytas 2010–03–10 pastatų išdėstymo plane (parengtame pagal 10/76539 išrašą (žr. Priedą Nr. 10)), t. y. iki 2014–11–05 nekilnojamajame registre UAB „Vaidotų statyba“ iniciatyva atliktų pakeitimų, susijusių su aikštele, kurios unikalus Nr. 4400–0745–5154], minimas priklausinių dalis priskiriant UAB „Kriolis“ nuosavybėn; UAB „Kriolis“ nuosavybės teise valdomų stalių dirbtuvių (unikalus Nr. 4198–2018–8113, kurios susideda iš UAB „Kriolis“ priklausančių patalpų: stalių dirbtuvių, unikalus Nr. 4198–2018–8113:0002, ir sandėlio, unikalus Nr. 4198–2018–8113:0001) priklausiniais 184645/785324 dalis aikštelės, kurios unikalus Nr. 4400–0745–5154 [atitinkamai 110762/533025 dalis aikštelės b1 ir atitinkamai 73882/86150 dalis aikštelės b2, nurodytas 2010–03–10 pastatų išdėstymo plane (parengtame pagal 10/76539 išrašą (žr. Priedą Nr. 10), t. y. iki 2014–11–05 nekilnojamajame registre UAB „Vaidotų statyba“ iniciatyva atliktų pakeitimų, susijusių su aikštele, kurios unikalus Nr. 4400–0745–5154], minimas priklausinių dalis priskiriant UAB „Kriolis“ nuosavybėn; UAB „Kriolis“ nuosavybės teise valdomos lentpjūvės (unikalus Nr. 4198–2018–8124) priklausiniais 7101/205812 dalis aikštelės, kurios unikalus Nr. 4400–1055–9556 (atitinkamai 4823/139789 dalis aikštelės p2 ir atitinkamai 2278/66023 dalis aikštelės p3, nurodytas 2014–10–22 statinių išsidėstymo plane), minimas priklausinių dalis priskiriant UAB „Kriolis“ nuosavybėn; UAB „Kriolis“ nuosavybės teise valdomų stalių dirbtuvių (unikalus Nr. 4198–2018–8113, kurios susideda iš UAB „Kriolis“ priklausančių patalpų: stalių dirbtuvių, unikalus Nr. 4198–2018–8113:0002, ir sandėlio, unikalus Nr. 4198–2018–8113:0001) priklausiniais 42765/205812 dalis aikštelės, kurios unikalus Nr. 4400–1055–9556 (atitinkamai 29046/139789 dalis aikštelės p2 ir atitinkamai 13719 /66023 dalis aikštelės p3, nurodytas 2014–10–22 statinių išsidėstymo plane), minimas priklausinių dalis priskiriant UAB „Kriolis“ nuosavybėn. Savo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – aikštelių, unikalus Nr. 4400–0745–5154 ir unikalus Nr. 4400–1055–9556, areštą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-12-22 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir panaikino 2014-12-18 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovo UAB „Kriolis“ reikalavimų užtikrinimui taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovui UAB „Vaidotų statyba“ nuosavybės teise priklausančios aikštelės, unikalus Nr. 4400 0745–5154, esančios Vilniaus r. sav., Pagirių sen., Vaidotų k., Pramonės g. 14. Ieškovo UAB „Kriolis“ reikalavimo užtikrinimui areštavo atsakovui UAB „Vaidotų statyba“ priklausančią aikštelę, unikalus Nr. 4400-0745-5154, esančią Vilniaus r. sav., Pagirių sen., Vaidotų k., Pramonės g. 14, ir atsakovui Statybinei-komercinei UAB „Ramstis“ priklausančią aikštelę, unikalus Nr. 4400-1055-9556, esančią Vilniaus r. sav. Pagirių sen. Vaidotų k. Pramonės g. 14.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad 2014-11-20 ieškovas UAB „Kriolis“ byloje pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo ieškovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – aikštelių, unikalus Nr. 4400-0745-5154, ir unikalus Nr. 4400-1055-9556, areštą (LR CPK 145 str. 1 d. 1 p.). Teismas patiksliną ieškinį priėmė, tačiau 2014-12-18 nutartimi spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą klaidingai rėmėsi prieš tai byloje pateiktu ieškinio variantu, kuriuo buvo prašyta taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre dėl atsakovui priklausančios aikštelės, kurios unikalus Nr. 4400–0745–5154, perleidimo draudimo. Teismas nurodė, kad įvertinus priimtą patikslintą (2014-11-20) ieškinį tapo akivaizdu, kad buvo pritaikytos kitos laikinosios apsaugos priemonės nei prašė bylos šalis, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 12 18 nutartimi ieškovo UAB „Kriolis“ reikalavimų užtikrinimui taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovui UAB „Vaidotų statyba“ nuosavybės teise priklausančios aikštelės, unikalus Nr. 4400 0745–5154, esančios Vilniaus r. sav., Pagirių sen., Vaidotų k., Pramonės g. 14, naikintinas (CPK 149 str.). Teismas įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, padarė išvada, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti negalimas teismo sprendimo įvykdymas, ginčo turtas (aikštelės) gali būti perleistas ar kitaip apsunkintas, todėl ieškovo prašymą dėl aikštelių, unikalus Nr. 4400-0745-5154, ir unikalus Nr. 4400-1055-9556, arešto, tenkintino.
Atsakovai UAB „Vaidotų statyba“ ir UAB „Ramstis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-12-22 nutartį ir ieškovo prašymą atmesti. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu toks procesinis pažeidimas negali sukelti teisinių pasekmių, t.y. negalima taikyti laikinųjų apsaugos priemonių aiškiai teismui dirbant vienos šalies naudai. Todėl laikinos apsaugos priemonės neturėjo būti taikomos. Nurodo, kad įstatymai draudžia teismams taikyti kokias nors procedūras, kieno nors prašymu, kurios kokiu tai būdu – žodžiu, veiksmu, o juo labiau nutartimi apribotų nuosavybės neliečiamumą, kaip kad padaryta šiuo atveju. Taip pat nurodo, kad nepateikus teismui nė vieno įrodymo, susijusio nors ir su menama ieškovo teise nuosavybei, negali būti jokios kalbos apie procedūrinę galimybę apriboti nuosavybės teises.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Kriolis“ ir trečiais asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje ar atsakovo priešieškinyje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys (priešieškinis) patenkinamas visiškai ar iš dalies, ar ieškinys (priešieškinis) atmetamas (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taigi būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje (priešieškinyje) pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje teisingai pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.
Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys. Todėl teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina, jog CPK nedetalizuoja, kokios būtent aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo pavojų.
Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad CPK normos nereikalauja sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą įvertinti ir ieškinio pagrįstumą. Jis vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, t. y. grėsmė, kad galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-254/2008; 2008 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-285/2008). Svarstant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo, ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir teisėtumas nevertinami ( Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-831/2008).
Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertina pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo ir tik nustato, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Tačiau iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui, t.y. bylos nagrinėjimo metu surinkus papildomą medžiagą, įvertinus šalių papildomus argumentus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas pakartotinai.
Be ieškinio dydžio, pavojus, kad būsimas teismo sprendimas, jei jis būtų priimtas ieškovo naudai, gali likti priešingos šalies neįvykdytas, vertinamas individuliai kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į esamą atsakovo finansinę padėtį, turimą turtą ir kitas aplinkybes, kurios leistų teismui objektyviai spręsti apie atsakovo finansinį nestabilumą (nepatikimumą). Šioje byloje kilus ginčui dėl nuosavybės teisės į ginčo objektus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą ir areštavo ginčo objektus, kadangi priešingu atveju, galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas arba apsunkintas atsakovui perleidus ginčo turtą tretiesiems asmenims arba jį apsukinus įkeitimu.
Pažymėtina, kad 2014-12-18 nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones neįvertinęs visų patikslintame ieškinyje išdėstytų prašymų ir motyvų, tačiau 2014-12-22 nutartimi įvertino visus 2014-11-20 prašyme patikslintame ieškinyje išdėstytus prašymus ir motyvus ir priėmė 2014-12-22 nutartį, tuo pačiu panaikindamas ankstesnę savo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria netinkamai buvo išsprendęs patikslintame ieškinyje išdėstytus prašymus. Tokie pirmosios instancijos veiksmai neprieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principui, kurio tikslas šiuo atveju yra užtikrinti būsimo, galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytą konstatuoja, kad apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių instituto reglamentavimu.
CPK 80 str. 2 d. numatyta, kad už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas dvidešimt aštuonių eurų žyminis mokestis. Apeliantai skundė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau šio skundo neapmokėjo žyminiu mokesčiu, todėl šis žyminis mokestis priteistinas iš apeliantų lygiomis dalimis valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantų UAB „Vaidotų statyba“, į.k. 186133629, ir UAB „Ramstis“, į.k. 120554517, po 14 eurų iš kiekvieno žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių valstybės naudai.