- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-12
- Bylos Nr.
- e2-24-405/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Ieškovas
- R. N.
- Atsakovas
- R. A., Z. A.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. N. ieškinį R. A., Z. A. ir R. A., Z. A. priešieškinį R. N. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
R. N. ieškiniu prašė atidalinti R. A., Z. A., R. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal projekto rengėjos J. F. įmonės 2020 m. vasario 5 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pertvarkant žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantį (duomenys neskelbtini) , į atskirus ieškovei R. N. ir atsakovams R. A., Z. A. priklausančius sklypus: 1) priteisti R. N. nuosavybės teise 0,5276 ha ploto žemės sklypą, žemės sklypo atidalijimo projekte pažymėtą indeksu 42-3, ir 0,956 ha ploto žemės sklypą, žemės sklypo atidalijimo projekte pažymėtą indeksu 42-4; 2) Z. A. priteisti nuosavybės teise 1,4836 ha ploto žemės sklypą, žemės sklypo atidalijimo projekte pažymėtą indeksu 42-1; 3) R. A. priteisti nuosavybės teise 1,4836 ha ploto žemės sklypą, žemės sklypo atidalijimo projekte pažymėtą indeksu 42-2; 4) nustatyti 730 kv. m kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis ir teisę naudotis kaip pėsčiųjų taku, pagal projekto rengėjos J. F. įmonės 2020 m. vasario 5 d. parengtą žemės sklypo atidalijimo projekto planą sklype Nr. 42-1; 5) nustatyti 128 kv. m kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėms ir teisę naudotis pėsčiųjų taku, pagal projekto rengėjos J. F. įmonės 2020 m. vasario 5 d. parengtą žemės sklypo atidalijimo projekto planą sklype, pažymėtame Nr. 42-2.
Atsakovai 2018 m. gegužės 15 d. patikslintu priešieškiniu, kurio dalyką patikslino 2021 m. kovo 8 d. prašymu, prašė bendraturčiams priklausančias 44508 kv. m bendro žemės ploto dalis atidalinti natūra pagal MB „GeoMatininkas“ parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį R. A. asmeninės nuosavybės teise atitektų 1,4836 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 6, R. N. – 1,1388 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 5, ir 0,3448 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 4, Z. A. – 0,5921 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 3, 0,2037 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 2, ir 0,6878 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 1. Taip pat nustatyti kelio servitutus – važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku, varyti galvijus, žemės sklypo formavimo projekte pažymėtus: sklype Nr. 1 indeksais S1, S2, S3 – 831 kv. m ploto, sklype Nr. 2 indeksu S2 – 286 kv. m ploto, indeksais S1, S3 – 545 kv. m ploto; sklype Nr. 3 indeksu S4 – 441 kv. m ploto; indeksais S1, S2, S3 – 831 kv. m ploto; sklype Nr. 4 indeksu S3 – 362 kv. m ploto, indeksais S1, S2, S4, S5 – 1219 kv. m ploto; sklype Nr. 5 indeksais S1, S2, S3, S4, S5 – 1581 kv. m ploto; sklype Nr. 6 indeksu S1 – 183 kv. m ploto; indeksu S5 – 309 kv. m ploto; indeksais S2, S3, S4 – 1089 kv. m ploto; bei tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, kurie žemės sklypo atidalijimo projekte pažymėti: sklype Nr. 1 indeksais S6, S7 – 469 kv. m ploto; sklype Nr. 2 indeksu S7 – 286 kv. m ploto; sklype Nr. 6 indeksu S6 – 183 kv. m ploto.
Ieškovė R. N. prašė ieškinį patenkinti. Paaiškino, kad atsisakė atsakovų naudai namo, todėl nori statyti sodybą, kad galėtų vykdyti ūkinę veiklą. Atsakovų siūlomas atidalijimo planas jai netinkamas, nes pagal šį planą ji netenka sodo, kurį sodino jos senelis. Jai labai svarbu turėti bent dalį šio sodo. Be to, pagal atsakovų parengtą projektą, jai tektų įsirengti kelią, o tam reikalingos didelės investicijos, lėšų tam ji neturi. Už pastatus kompensacija jai buvo išmokėta pagal Registrų centre nurodytą vertę. Atsakovas R. A. sklype Nr. 42-3 sodo nesodino, jis apie dešimt obelų pasodino sklype Nr. 42-1. Šiuo metu ariama žeme (sklypai projekte pažymėti Nr. 42-2 42-4) naudojasi ūkininkas, su kuriuo sudaryta žemės nuomos sutartis neterminuotai. Augantys medžiai netrukdytų atsidalinti pagal jos siūlomą projektą, nes sklypuose saugomų medžių nėra, tik saugotini, kuriuos galima kirsti. Švenčionių rajono savivaldybės atstovai nustatė, kad tuopą galima kirsti be leidimo, uosio kirtimui reikalingas leidimas.
Ieškovės atstovė adv. E. Jankovska nurodė, kad ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso 4,4400 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , po 1/3 sklypo, žemės sklype esantys statiniai priklauso Z. A.. Ieškovė prašo atidalyti žemės sklypą pagal J. F. parengtą atsidalijimo projektą, kuris suderintas Nacionalinėje žemės tarnyboje ir atitinka įstatymų reikalavimus. Ieškovės projektas parengtas atsižvelgiant į žemės sklype esančius statinius ir privažiavimus prie sklypo, į natūraliai susiformavusios namų valdos, sodo ir ariamos žemės ribas, į galimybę statyti ūkininko sodybą, turint minimalų plotą. Ieškovės pateiktame projekte suformuotas namų valdos sklypas, kurio ribos natūraliai susiformavusios, todėl 1,4836 ha namų valdos sklypas Nr. 42-1 skirtinas statinių savininkui Z. A.. Į namų valdos sklypo dalį įeina didesnė dalis sodo, namų valdos pietinė riba ribojasi su natūraliai susiformavusiu ūkio paskirties ariamos žemės plotu. Tai matosi abiejų šalių pareiktose orto-fotonuotraukose, kurių pagrindu parengti planai. Atsakovui R. A. skirtinas žemės sklypas Nr. 42-2, kuris susideda ir ariamos žemės, ganyklos ir sodo žemės. Sodas užima 400 kv. m. Ieškovei skirtinas žemės sklypas Nr. 42-3 (0,5276 ha), kuris susideda iš ganyklos ir sodo žemės. Į šį žemės sklypą ieškovė galės pateikti keliu Nr. 4404. Sklypas taisyklingos formos, ribos natūraliai susiformavusios, pietinė sklypo riba sutampa su kelio servituto riba, ir su jau esančiu keliu. Taip pat ieškovei skirtinas ariamos žemės sklypas Nr. 42-4. Visi suprojektuoti sklypai turi privažiavimus. Atsakovai Z. A. ir R. A. – tėvas ir sūnus, todėl tai sumažina ginčų dėl kelio servitutų ar naudojimosi sklypais tikimybę. Atmestinas atsakovų teiginys, kad planuojamo servitutinio kelio ribose auga saugotinų medžių ir dėl to servitutinio kelio įrengimas negalimas, kadangi Švenčionių rajono savivaldybė 2021 m. gegužės 10 d. atsakyme nurodo, kad tuopa nepriskiriama saugotiniems želdiniams ir leidimas kirtimui nereikalingas, uosis gali būti kertamas, tačiau tam reikalingas leidimas. Atsakovai teigia, kad nuo kelio ir pastato ribos nebūtų išlaikytas 3 m atstumas, tačiau matininkas nurodė, kad atstumas tarp pastato ir kelio – 4,1 m. Ieškovės pasiūlytame projekte jai suprojektuotas sklypas Nr. 42-3 servitutiniu keliu nedalijamas.
Atsakovai pateikė MB „Geomatininkas“ parengtą ir Nacionalinėje žemės tarnyboje suderintą projektą. Vilniaus apygardos teismas sprendimo 22 p. nurodė, kad atsakovų siūlomame žemės sklypų atidalijimo projekte sklypų išdėstymas buvo neracionalus ir prieštaraujantis bendraturčių interesams. Žemės sklypai buvo netaisyklingos formos ir tai neatitiko Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 34 p. įtvirtintam reikalavimui formuoti žemės sklypus stačiakampio arba artimos stačiakampiui formos, žemės sklypo ilgosios kraštinės lygiame arba banguotame reljefe būtų orientuojamos statmenai horizontalėms arba vyraujančių žemės darbų kryptimi. Atsakovų siūlomi suprojektuoti žemės sklypai Nr. 3 ir Nr. 6 yra „L“ raidės formos. Tuo tarpu ieškovės teikiamame projekte sklypų formos stačiakampės arba artimos stačiakampio formai. Atsakovų projekte sklypai susmulkinti, o tai apsunkintų ūkininkavimą. Sklype Nr. 6 yra trikampis (plane pažymėtas punktais 13-14-15), kuris atidalintas servitutiniu keliu ir inžineriniais tinklais. Ši trikampio formos sklypo dalis praranda savo funkcionalumą. Taip pat žemės sklypai Nr. 4 ir 5, kuriuos atsakovai siūlo ieškovei, suprojektuoti toliausiai nuo įvažiavimo į sklypą, nei viename sklype nėra natūraliai susiformavusio įvažiavimo, todėl ieškovė patirtų didelių išlaidų dėl servitutinio kelio įrengimo – įmonė „Frezuotas asfaltas“ rašte nurodė, kad kelio su žvyro danga įrengimo kaina – apie 4-5 Eur už kv. m, bendra 1089 kv. m ploto tokio kelio (5 m pločio) įrengimo kaina būtų 27225 Eur, o kelią įrengiant ir ieškovei siūlomame priskirti sklype Nr. 6, t. y. 1581 kv. m ploto, jo kaina – 39525 Eur. Į šią kainą neįtrauktos išlaidos už žvyro atvežimą, kelio pagrindo įrengimą, paviršinio grunto išlyginimą. Be to, atsakovų pateiktame projekte sklypai suformuoti taip, kad ieškovė netenka sodo, o A. šeimoje lieka sklypai Nr. 1, 2, 3 ir 6 su sodu. Pagal visus duomenis, ieškovei siūlomi sklypai gerokai prastesni. Ieškovės siūlomame projekte suprojektuotame sklype Nr. 42-3 (0,5276 ha) ieškovė turėtų galimybę pastatyti gyvenamąjį namą ir ūkininkavimui reikalingą statinį, tuo tarpu atsakovų parengtame projekte ieškovei suprojektuotame sklype Nr. 4 (0,3448 ha) tokios galimybės nebūtų. Pastačius ūkininko sodybą 1,1388 ha ploto žemės sklype Nr. 5, dėl statinių būtų žymiai pablogintos sąlygos ūkininkavimui, juo labiau, kad žemės sklypuose Nr. 5 ir 6 yra ariama žemė ir ribos susiformavę natūraliai. Pastačius statinius, būtų sugadintas sklypų išdėstymas. Atsakovai siūlo suformuoti namų valdos sklypą, kurios plotas 0.6878 ha, neįtraukdami į namų valdą sodo – pagal atsakovų parengtą planą šis sodas patenka į sklypą Nr. 6, priskiriamą atsakovui R. A., tuo tarpu ieškovės pateiktame atidalijimo projekte išsaugomos natūraliai susiformavusios namų valdos ribos ir 0,1506 ha ploto sodo dalis lieka namų valdoje. Teismo posėdyje atsakovas R. A. nurodė, kad, ieškovei priskyrus žemės sklypą, ieškovės parengtame plane pažymėtą Nr. 42-3, nebūtų galimybės namų valdos sklype įrengti kanalizaciją ir nuotekų valymą, nes tinkamas nuolydis tik į žemės sklypą, jų plane pažymėtą Nr. 2, tačiau ir atsakovų parengtame projekte sklypai Nr. 1 ir 2 yra atskiri, savarankiški, vienas nuo kito nepriklausantys objektai, be to, namų valdos plotas žymiai sumažintas, tuo apribojant galimybes įrengti kanalizaciją ir nuotekų valymą tame pačiame sklype. Prašė atidalinti šalis pagal ieškovės pateiktą atidalijimo projektą, nes šis projektas priimtinesnis, objektyvesnis, labiau atitinka susiklosčiusią žemės naudojimo tvarką, ribas ir žemės paskirtį, o atsakovai neįrodė, kad, rengiant jų planą, buvo atsižvelgta į ieškovės interesus – į tai, kad ieškovė pageidauja statyti ūkininko sodybą, į tai, kad, netekusi statinių ir namų valdos, norėtų valdyti bent minimalią sodo dalį, taip pat į tai, kad ieškovė nepageidauja keisti natūraliai suformuoto ariamos žemės reljefo ir bloginti ūkininkavimo sąlygas.
Atsiliepimas
Atsakovas R. A. paaiškino, kad šiuo metu sklype nėra jokio oficialiai įrengto kelio, kelią, kad galėtų privažiuoti iki namo, seniai įrengė jo tėvas savo lėšomis. R. N. pateiktame projekte iki ariamos žemės nėra suformuoto jokio kelio, jo suformavimui būtų reikalingos didelės investicijos, taip pat tarpe nuo žemės sklypo ribos iki keliuko auga saugotinas medis, kurio skersmuo virš 3 m ir dėl to transporto priemonės turės važiuoti per kaimyninę žemę. Taip pat ieškovės pateiktame projekte kelias nurodytas mažesniu nei 2 m atstumu nuo namo, o tai prieštarauja STR taisyklėms dėl apsaugos zonos, be to, kaip minėta, 3 m atstumu nuo namo auga saugotinas medis ir dėl to toje vietoje įrengti kelią nėra galimybių, o atsakovų pateiktame projekte suprojektuotas apvažiavimas, kad būtų išsaugoti medžiai. Pagal J. F. parengtą projektą, jis netenka daug sodo, jam priklausytų tik 4 a sodo, nors šiame sode už savo lėšas sodino daug vaismedžių. Atsakovai pagal jų parengtą projektą sklype Nr. 2 planuoja statyti nuotekų valymo įrenginius, kadangi jame yra nuolydis. Sklype Nr. 3 nėra nuolydžio, auga saugotini medžiai, nebūtų galimybės privažiuoti išvalyti nuotekas. Sklypas Nr. 2 nuotekoms įrengti pasirinktas todėl, kad ateityje nekiltų ginčų, jei nuotekos tekėtų į ieškovei priklausantį sklypą. Ieškovė pati atsisakė namo ir už tai gavo kompensaciją. Šiuo metu į sklypus, kuriuos nuomoja ūkininkas, technika važiuoja tiesiai, o suformavus sklypus pagal ieškovės projektą, tuo atveju, jei bent vienas iš savininkų atsisakytų nuomos sutarties, ūkininkas negalėtų su technika racionaliai važiuoti ir dirbti. Taip pat pagal ieškovės projektą atsakovai neturi priėjimo prie miško, pagal atsakovų parengtą projektą prie miško būtų sklypas Nr. 4. Pagal ieškovės projektą, sklypuose Nr. 42-1, 42-2 visas servitutas priklausytų atsakovams, dėl to 8,5 a sumažėtų jų žemės sklypai. Sklype Nr. 42-4 iki lauko ariamos žemės pažymėtas 5 m pločio kelias, bet plane jis nenurodytas kaip servitutas.
Atsakovas Z. A. nurodė, kad pasisakyti nepageidauja, pritaria atstovės paaiškinimams.
Atsakovų atstovė adv. S. Naidenko nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. kovo 21 d. priėmė dalinį sprendimą, kuriuo išsprendė pastatų atidalijimo klausimą. Tuo metu žemės sklypų atidalijimas negalėjo būti sprendžiamas, kadangi nebuvo atlikti kadastriniai matavimai. 2018 m. lapkričio 28 d. teismui priėmus sprendimą dėl žemės sklypų atidalijimo, Vilniaus apygardos teismas šį sprendimą panaikino ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad ieškovo ir atsakovo planai turėjo trūkumų, neatitiko reikalavimų, todėl šiuo metu nagrinėjant bylą svarbu, ar planai yra tinkami. Šalims priklausančio žemės sklypo geodeziniai matavimai atlikti 2019 m., tačiau J. F., rengdamas ieškovei žemės sklypo atidalijimo projektą, vadovavosi 2018 m. birželio 28 d. atliktais kadastriniais matavimais, kai geodeziniai matavimai nebuvo atlikti, šiuo metu situacija pasikeitusi. Liudytojas J. F. teismo posėdyje nurodė, kad žemės sklype buvo tik 2016 m. Atsakovai, atsižvelgdami į apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartį, pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo, pertvarkymo projektą, MB „Geomatininkas“ parengė projektą ir jį suderino su Švenčionių rajono savivaldybe, Telia, ESO, šiam projektui pritarė NŽT, tuo tarpu po geodezinių matavimų ieškovė negavo minėtų institucijų pritarimo projekto planui. Ieškovė nurodo, kad pagal atsakovų projektą ji netenka sodo, tačiau sodo netenka ir atsakovas R. A., nors sodą sodino jo prosenelis. Sunku suderinti, kad sodas atitektų visiems. Rengiant žemės sklypų atidalijimo projektą atsižvelgta į tai, kad atsakovai gyvena pastatuose, juose gyvena artimas atsakovų giminaitis, netekęs 75 procentų darbingumo, todėl šalia pastatų esantys žemės sklypai priskirti atsakovams. Atsižvelgta ir į ieškovės interesus, ir į žemės sklypų išsidėstymą. Žemės sklypų atidalijimas negali būti atliekamas, jei projekte nenumatytas kelias, o ieškovės pateiktame projekte servitutinio kelio nėra pažymėto, palikta tik 5 m pločio juosta. Ieškovės pateiktas projektas turi trūkumų, jis neatitinka taisyklių 34 p. nustatytų reikalavimų sklypų formavimui ir negali būti tvirtinamas. Prašė atidalinti žemės sklypus pagal atsakovų pateiktą žemės sklypo atidalijimo projektą.
Liudytojas J. F., dirbantis J. F. įmonėje matininku, paaiškino, kad 2016 m. buvo vietoje, matavo kelią, vėliau darydamas projektą kelio plotą padidino iki 5 m, dėl to galėjo į kelio zoną patekti keli medžiai. Sklypuose Nr. 42-3, 42-1 jau buvo kelias, jis kelio ribų nekeitė. Privažiavimui prie sklypo Nr. 42-4 nesuplanuotas servitutinis kelias, prie sklypo suformuota 5 m pločio juosta kaip sklypo 42-4 dalis, kuri būtų naudojama įvažiavimui į šį žemės sklypą. Ši įvažiavimo juosta suprojektuota, kad nereikėtų papildomai registruoti servituto. Pagal ieškovės užsakymą sudarytame plane atstumas viename namo gale nuo namo kampo iki kelio – 4,10 m, kitame – 4,15 m, todėl atitinka teisės aktuose tarp namo ir servitutinio kelio nustatytą 3 m atstumą. Atsakovams plane numatyto sklypo Nr. 42-2 reljefas gana lygus, nuolydis nedidelis – apie 30-50 cm, atsakovams šiame sklype įrengiant nuotekų surinkimo įrenginius tai reikšmės neturėtų, kadangi kanalizacijos nuolydis formuojamas dirbtinai iškasant šulinį, o jį galima įrengti bet kurioje žemės sklypo vietoje. Gali būti, kad, esant labai dideliam lietaus kiekiui, iš sklypo Nr. 42-1 nubėgtų vandens į kitą sklypą. Namų valdos sklypo Nr. 42-1 ribos atitinka natūralias ribas. Atsakovai nurodo, kad neteks priėjimo prie miško, tačiau miško prie sklypo nėra. Rengiant sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus derinti su Telia ir ESO nereikia, derinama tuo atveju, jei daromas topografinis planas, kuriame rodomas reljefas, kuriame yra komunikacijos ir pan. Telia ir ESO derina, bet derinimas formalus, jie netikrina sklypų konfigūracija, jiems svarbu jų naudojami tinklai. Sklypai Nr. 42-2, 42-4 suprojektuoti atsižvelgiant į racionalumą – kuo statesni sklypai, tikslesnės formos, patogesnis privažiavimas, be to, tokio sklypų išdėstymo pageidavo užsakovė. Pagal atsakovų projektą suformavus sklypus horizontaliai būtų nepatogu naudoti, kelias suformuotas kitame gale, kad patekti į sklypą Nr. 5 jo savininkei reiktų tvarkyti servitutinį kelią ir kelią kurio nėra per pievą iki ariamos žemės. Įvažiavimo juosta eina per sodą, gali būti, kad jame yra obelų, tačiau jis tiksliai nežino.
Liudytojas S. Z., projektavęs atsakovų pateiktą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, paaiškino, kad dalis servitutinio kelio suformuota esančio kelio vietoje, kita dalis, siekiant išvengti, kad kelias neitų prie namo ribos, taip pat apeinat augantį medį, buvo suformuota lanku, einančiu tarp didelio medžio ir elektros linijos. Kitu atveju kelias eitų palei pastatą. Rengiant projektą R. N. pageidavimai jam nebuvo žinomi. Atsakovai pateikė savo pageidavimus, todėl, atsižvelgiant į juos ir į teisės aktus, buvo rengiamas projektas. Ieškovei suformuotuose sklypuose ariama žemė ir ganykla, dėl sklypų kokybės jis negali pasakyti, nes vienam aktualiau ariama žemė, kitam – ganyklos. Projekte suformavo kelią, kadangi realiai yra kelias iki sodybos, o toliau kelio nėra, yra tik išvažinėta dalis, kurios negalima laikyti keliu. Norint statyti ūkininko sodybą, reikalingas sklypas ne mažesnis kaip 0,5 ha. Ieškovei buvo suformuotas 1,5 tūkst. kv. m servituto kelias, tačiau žemės sklypą naudojant tik žemės ūkio veiklai vykdyti, kelią, kaip inžinerinį statinį, statyti būtų labai brangu, galima važiuoti pievą. Rengiant projektus, namų valdai atimamas plotas, reikalingas statiniams naudoti ir eksploatuoti, į šį plotą gali būti įtraukiami plotai, kurie pastoviai naudojami daržui, sodui, bet tai nėra privaloma, namų valdos dydis nustatomas pagal savininko norus ir poreikius. Paruoštas projektas su įmonėmis, kurios eksploatuoja inžinerinius tinklus, derinamas tik formaliai, tačiau atsižvelgiama į įmonių išduotus reikalavimus projektavimui. Rengiant projektą, nestandartiniai sklypo plotai – ilgos siauros juostos kaip sklypo dalys, jei yra galimybė, neformuojamos, tačiau visada atsižvelgiama į situaciją.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas, priešieškinis atmetamas.
LR CK 4.80 str. 1, 2 d. nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendraturčiams nesusitariant dėl atidalijimo būdo, pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, vadovaujantis CK 4.75 str. įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 p.).
Iš Nekilnojamojo turto registre esačių duomenų nustatyta, kad ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis lygiomis dalimis (po 1/3 sklypo) priklauso 4,4400 ha bendro ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantis (duomenys neskelbtini) , žemės sklype esantys statiniai priklauso atsakovui Z. A.. Ieškovė ieškiniu ir atsakovai priešieškiniu pateikė projektinius pasiūlymus dėl sklypo atidalijimo natūra.
Ieškovė prašė žemės sklypą atidalinti pagal projekto rengėjos J. F. įmonės 2020 m. vasario 5 d. parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą – atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės jai priklausančią 5276 kv. m ploto dalį, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto plane pažymėtą Nr. 42-3, ir 9560 kv. m ploto dalį, projekto plane pažymėtą Nr. 42-4; Z. A. – 1,4836 ha ploto žemės sklypo dalį, žemės sklypo atidalijimo projekto plane pažymėtą indeksu 42-1; R. A. – 1,4836 ha ploto žemės sklypo dalį, projekto plane pažymėtą indeksu 42-2. Taip pat nustatyti 730 kv. m ploto ir 128 kv. m ploto kelio servitutus – teisę važiuoti transporto priemonėms ir teisę naudotis pėsčiųjų taku, pagal projekto rengėjos J. F. įmonės 2020 m. vasario 5 d. parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto planą.
Atsakovai Z. A. ir R. A. prašė žemės sklypą atidalinti pagal projekto rengėjos MB „GeoMatininkas“ 2020 m. parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį R. A. asmeninės nuosavybės teise atitektų 1,4836 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 6, R. N. – 1,1388 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 5, ir 0,3448 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 4, Z. A. – 0,5921 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 3, 0,2037 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 2, ir 0,6878 ha ploto žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 1, taip pat nustatyti plane pažymėtus servitutus.
Lietuvos Respublikos žemės įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 str. 15 d.). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas (-ai) turi inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 40 str. 1 d. 4 p., 3 d.). Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 str. bei LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka. Remiantis minėtų taisyklių 66 p., parengtam ir suderintam projektui turi pritarti visi žemės sklypo savininkai (bendraturčiai), tuo atveju, kai nėra bendraturčių raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.
Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, todėl turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos A. T. 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Ieškovės ir atsakovų teismui pateikti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai patikrinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, žemės valdos projekto patikrinimo aktuose pateikta išvada, kad projektai gali būti tvirtinami tik tada, kai bus gauti visų bendraturčių raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.
Atsakovai teigia, kad ieškovės pateiktas atidalijimo projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų – jis parengtas vadovaujantis 2018 m. birželio 28 d. atliktais kadastriniais matavimais, tuo metu žemės sklypo geodeziniai matavimai nebuvo atlikti, jie atlikti 2019 m., todėl projektas neatitinka realios situacijos; naujai sudarytam projekto planui negauti nauji TEO ir ESO pritarimai; projekte nenumatytas servitutinis kelias ieškovei patekti į sklypą Nr. 42-4, vietoje jo pažymėta 5 m pločio juosta privažiavimui. Atsižvelgiant į tai, kad abiejų šalių teikiami projektai buvo patikrinti kompetentingos institucijos – NŽT, kuri pateikė išvadas, kad projektai gali būti tvirtinami tada, kai bendraturčiai pateiks raštiškus pritarimus arba bus priimtas teismo sprendimas žemės sklypo formavimą ar pertvarkymą vykdyti pagal šį projektą, nėra pagrindo vertinti, kad projektai neatitinka norminiuose aktuose nustatytų reikalavimų. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, nurodant, kad „<...> Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, patikrintas projektas, dėl kurio yra priimta išvada dėl tikslingumo tvirtinti su pastaba, kurioje nurodyta, kad vienintelė kliūtis projekto tvirtinimui yra žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo nebuvimas gali būti pateikiama teismui kaip įrodymas, kad naujai formuojami žemės sklypai atitinka teisės aktų reikalavimus.“ (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1439-854/2021).
Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas, vertindamas pateiktus atidalijimo variantus, turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ( LAT 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015 ). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 34 p. nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad žemės sklypai būtų stačiakampio arba artimos stačiakampiui formos, žemės sklypo ilgosios kraštinės lygiame arba banguotame reljefe būtų orientuojamos statmenai horizontalėms arba vyraujančių žemės darbų kryptimi, kalvotame reljefe – išilgai horizontalių arba taip, kad dirbant žemę būtų išvengta dirvožemio erozijos procesų. Pagal šių taisyklių 35 p., žemės ūkio paskirties žemės sklypai, reikalingi ūkininko ūkio sodybai ir kitiems pastatams (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) eksploatuoti, turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad žemės sklypai būtų ne mažesni kaip 0,5 ha.
Nustatyta, kad ieškovės ir atsakovų pateiktuose žemės sklypo atidalijimo projektuose kiekvienam bendraturčiui atidalijama žemės sklypo dalis atitinka bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje, tačiau ieškovės pateiktame projekto plane žemės sklypas skaidomas į mažiau sklypų nei atsakovų siūlomame atidalijimo variante. Taip pat ieškovės plane išlaikytas proporcingumas pagal žemės naudojimo paskirtį, atidalijant atsižvelgta į tai, kad kiekvienas savininkas gautų įvairios paskirties žemės – į Z. A. skiriamą žemės valdos sklypą (Nr. 42-1) įeina kiemas, ganykla, didesnė sodo dalis, į R. A. skirtiną žemės sklypą Nr. 42-2 įeina ariama žemė, ganyklos ir sodo žemės, į ieškovei skirtinus žemės sklypus (Nr. 42-3 ir 42-4) įeina ganyklos ir sodo, taip pat ariamos žemės. Plane naujai formuojamų žemės sklypų ribos atitinka natūraliai susiklosčiusias – namų valdos, ariamos žemės ribas, taip pat formuojamuose žemės sklypuose Nr. 42-1, 42-3 numatytas servitutinis kelias suformuotas buvusio kelio vietoje. Ieškovės pateiktame plane prie pastatų suformuota namų valda, priskiriama pastatų savininkui Z. A., atsakovams žemės sklypai suformuoti šalia namų valdos sklypo, tuo atsižvelgiant į atsakovų interesus.
Ieškovės pateiktame projekte daugumos sklypų forma stačiakampė arba artima stačiakampio formai, kiek tai įmanoma atsižvelgiant į bendro sklypo ribas. Formuojant sklypą Nr. 42-2 neišlaikyta stačiakampio forma, tačiau tokiu būdu išlaikytas proporcingumas pagal žemės naudojimo paskirtį ir priėjimas prie servitutinio kelio, tuo pačiu išvengiant antro servitutinio kelio projektavimo. Tai, kad plane suprojektuotas vienas servitutinis kelias, atitinka atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės principą, kad buvę bendraturčiai turėtų kuo mažiau bendrai naudojamo turto. Prie visų suprojektuotų žemės sklypų yra numatyti privažiavimai, todėl visi sklypai galės būti naudojami pagal paskirtį.
Atsakovų pateiktame projekto plane suformuoti šeši žemės sklypai, todėl jie smulkesni lyginant su ieškovės pateiktu planu, šiame plane formuojant žemės sklypus sodo žemė priskiriama tik atsakovams – Z. A. sklypuose Nr. 1, 2, 3, R. A. – sklype Nr. 6, jį suformuojant ne artimos stačiakampiui formos, kad atitektų ir seno sodo dalis šalia sklypo Nr. 2, už numatomo servitutinio kelio. Tuo tarpu ieškovei sodo žemės neskiriama. Atsakovų pateiktame projekte neatsižvelgiama į tai, kad ieškovė ketina statyti ūkininko sodybą. Atidalijus žemės sklypus pagal atsakovų pateiktą projektą, ieškovė liktų be realios galimybės statyti ūkininko sodybą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė perleido atsakovams jai priklausančią statinių dalį, žemę paveldėjo po motinos mirties, suprantamas ieškovės noras gimtinėje pasistatyti sodybą. Atsakovų pateiktame projekte ieškovei galėjo būti priskirti žemės sklypai Nr. 4 ir 2, kurių bendras plotas būtų 0,5485 ha, tuo užtikrinant ieškovei galimybę statyti sodybą ir vystyti ūkininko ūkio veiklą, tačiau atsakovai siūlo ieškovei priskirti sklypus Nr. 4, kurio plotas 0,3448 ha ir kuriame ūkininko sodybos statyba negalima, ir Nr. 5, kurio plotas 1,1388 ha ir kuriame, atsakovų teigimu, pakanka ploto statyti sodybą. Pažymėtina, kad ieškovei sodybą statant sklype Nr. 5, kuriame žemės naudojimo paskirtis – ariama žemė, būtų pažeistas dirbamos žemės sklypo vientisumas, tai trukdytų ūkinei veiklai, tokiu atveju ūkinė veikla turėtų būti vystoma ir sklype Nr. 4, nutolusiame nuo sklypo Nr. 5 pakankamai nemažu atstumu. Be to, atsakovų siūlomas kaip tinkamas ūkininko sodybai statyti sklypas Nr. 5 nutolęs nuo elektros linijos, todėl ieškovė, statydama ūkininko sodybą minėtame sklype, patirtų papildomų išlaidų elektros linijoms nutiesti. Taip pat ieškovei galimybę naudotis atsakovų pateiktame projektiniame sprendime suformuotu žemės sklypu Nr. 5 apsunkintų tai, kad nuo jai siūlomo paskirti žemės sklypo Nr. 4 iki minėto žemės sklypo Nr. 5 nėra natūraliai susiklosčiusio privažiavimo. Atsakovų pateikto projekto plane numatytas kelio servitutas ieškovei patekti į jai siūlomą paskirti žemės sklypą Nr. 5, tačiau atsakovai neteikė pasiūlymo, kokiomis lėšomis šis siūlomas servitutinis kelias gali būti įrengtas. Nespręsta dėl jo įrengimo kainos ir galimybių jį įrengti. Liudytojas S. Z. teigė, kad, vystant ūkininko veiklą, į šį sklypą galima patekti traktoriumi ir neįrengiant kelio, tačiau, pagal atsakovų pateiktą pasiūlymą, ieškovė ūkininko sodybą galėtų statyti tik sklype Nr. 5, todėl būtų būtina įrengti kelią privažiavimui prie namo ir kitų statinių. Iš ieškovės pateikto įmonės „Frezuotas asfaltas“ rašto nustatyta, kad kelio su žvyro danga įrengimo kaina – apie 4-5 Eur už kv. m, bendra 1089 kv. m ploto tokio kelio (5 m pločio) įrengimo kaina – 27225 Eur, o kelią įrengiant ir ieškovei siūlomame priskirti sklype Nr. 5, t. y. 1581 kv. m ploto, jo kaina – 39525 Eur, neįskaitant išlaidų už žvyro atvežimą, kelio pagrindo įrengimą, paviršinio grunto išlyginimą. Ieškovė nurodo, kad tokių lėšų neturi. Negalėdama įsirengti kelio, ieškovė netektų galimybės tinkamai naudotis jai pagal atsakovų pateiktą projektą priskiriamu žemės sklypu Nr. 5, juo labiau, kol neįrengtas kelias, statyti jame sodybą.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio ( kitų bendraturčių ) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (LAT 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/ 2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčą būtina siekti bendraturčių interesų ir nuosavybės teise apsaugos pusiausvyros, galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje, vadovaujantis proporcingumo principu.
Teismas įvertinęs ieškovės ir atsakovų pateiktus pasiūlymus dėl ginčo žemės sklypo atidalijimo, atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, sprendžia, kad ieškovės pateiktas J. F. įmonės parengtas žemės sklypo atidalijimo projektas labiau racionalus, nesudarantis galimybės tolimesniems nesutarimams kilti, labiausiai atitinkantis faktinę situaciją ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principą, tuo tarpu atsakovai neįrodė, kad, rengiant jų planą, buvo atsižvelgta į ieškovės interesus, todėl ieškinys tenkinamas.
Ieškinį patenkinus, iš atsakovų ieškovei priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 75 Eur žyminio mokesčio (LR CPK 93 str.). Taip pat ieškovė pateikė prašymą dėl 400 Eur dydžio išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimo priteisimo bei šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Išlaidos pagrįstos, jos neviršija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 rekomenduojamo civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl, ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovų priteisiamas išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas (CPK 98 str.).
Teismo byloje turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dydis – 5,45 Eur. Šių išlaidų suma, tenkanti kiekvienam atsakovui, mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną 5 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d.), todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 268-270 str., CK 4.75, 4.80 str., teismas
nusprendžia:
R. N. ieškinį patenkinti.
Atidalyti R. N., R. A., Z. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 4,4400 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantį (duomenys neskelbtini) , pagal J. F. įmonės 2020 m. vasario 5 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, priteisiant nuosavybės teise R. N. 0,5276 ha ir 0,9560 ha ploto žemės sklypus, projekto plane pažymėtus Nr. 42-3, 42-4, Z. A. – 1,4836 ha ploto žemės sklypą, projekto plane pažymėtą Nr. 42-1, R. A. – 1,4836 ha ploto žemės sklypą, projekto plane pažymėtą Nr. 42-2.
Nustatyti 730 kv. m kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis ir teisę naudotis kaip pėsčiųjų taku, pagal projekto rengėjos J. F. įmonės 2020 m. vasario 5 d. parengtą žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) formavimo ir pertvarkymo projekto planą sklype, plane pažymėtame Nr. 42-1; nustatyti 128 kv. m kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis ir teisę naudotis kaip pėsčiųjų taku, pagal projekto rengėjos J. F. įmonės 2020 m. vasario 5 d. parengtą žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) formavimo ir pertvarkymo projekto planą sklype, plane pažymėtame Nr. 42-2 esančiame (duomenys neskelbtini) .
R. A. ir Z. A. priešieškinį atmesti.
Išieškoti iš R. A. 237,50 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų R. N..
Išieškoti iš Z. A. 237,50 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų R. N..
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.