Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų B. G., B. G., K. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė Aurelija Puodžiukienė, antstolė Daiva Milevičienė, Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjų B. G., B. G., K. G. (toliau – ir pareiškėjos) pareiškimą ir patikslintą pareiškimą, kuriame pareiškėjos prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų motina V. G. (mirusi) po savo sutuoktinio (pareiškėjų tėvo) I. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė visą I. G. palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad pareiškėjos juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti prašo siekdamos įgyvendinti paveldėjimo teisę.

2. Pareiškimą pareiškėjos grindė toliais argumentais ir aplinkybėmis: pareiškėjų tėvai I. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. G., (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini). V. ir I. G. būnant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė pareiškėja B. G., (įrašas Nr. 333527), (duomenys neskelbtini) gimė pareiškėja B. G. (įrašas Nr.376547), (duomenys neskelbtini) gimė pareiškėja K. G. (įrašas Nr.047953). Pareiškėjų tėvai būdami santuokoje (duomenys neskelbtini) įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvas I. G. mirė (duomenys neskelbtini). Vyras testamento nebuvo sudaręs, paveldėjimo byla nebuvo pradėta, I. G. palikimo priėmimo faktai neregistruoti registre. Pareiškėjų mama V. G. mirusio vyro I. G. palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti butą (duomenys neskelbtini). Butą naudojo kaip savo – jame nuolat gyveno nuo 1984 m., mokėjo komunalinius mokesčius už paslaugas suteiktas bute. V. G. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos po motinos mirties kreipėsi į notarą, kuris išdavė 2023 m. gegužės 29 d. liudijimą apie tai, kad pareiškėjos priėmė savo motinos V. G. palikimą. Pareiškėjų tėvas mirė būdamas santuokoje su pareiškėjų motina. Pareiškėjos yra vieninteliai I. G. ir V. G. vaikai (2023 m. spalio 9 d. CBP-14726; 2023 m. spalio 12 d. DOK-161515).

5. Teismas 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje 2023 m. lapkričio 27 d. rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio datą pranešta paskelbus pranešimą teismo specialiajame interneto puslapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

7. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

8. Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjos yra priėmusios V. G., mirusios (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), palikimą ((duomenys neskelbtini)).

10. Nustatyta, kad V. G. buvo sudariusi santuoką su I. G., santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). I. G. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), būdamas santuokoje su V. G.; I. G. turėjo tris dukras – pareiškėjas ((duomenys neskelbtini)). Testamentų registro 2023 m. spalio 5 d. išrašas patvirtina, kad I. G. palikimas nebuvo priimtas.

11. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu V. G. vardu nuosavybės teise buvo įgytas nekilnojamasis turtas: butas su rūsiu, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Buto atžvilgiu nuo 2019 m. ir nuo 2022 m. taikomas areštas, areštą taikė antstolės Daiva Milevičienė, Aurelija Puodžiukienė.

12. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintas principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju aukščiau aptartas turtas (butas) V. G. vardu buvo įgytas moteriai esant santuokoje su I. G., taigi butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), laikomas įgytu bendrojon jungtinėn sutuoktinių V. G. ir I. G. nuosavybėn.

13. Pareiškėjos teigia, kad mirusi jų motina V. G. savo mirusio sutuoktinio I. G. palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti I. G. turtą, t. y. sutuoktinio turto dalį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nes nurodytame bute toliau gyveno, butą išlaikė, prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo komunalinius mokesčius, rūpinosi nurodyto buto priežiūra. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai tikėtinai patvirtina pareiškėjų nurodytas aplinkybes: pirma, UAB „Ignitis“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus vandenys“ PVM sąskaitos-faktūros ir prie jų pridėti mokėjimą liudijantys kvitai patvirtina aplinkybę, kad už palikėjui I. G. priklausančiai buto daliai teikiamas paslaugas po I. G. mirties paslaugų teikėjams buvo mokamos įmokos; antra, Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad V. G. nuo (duomenys neskelbtini) iki savo mirties buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Nesant proceso dalyvių prieštaravimų, laikytina esant nustatyta, kad V. G. po savo sutuoktinio mirties rūpinosi jo turtu, įskaitant ir mirusiosio I. G. dalį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kaip savo.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad V. G. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti sutuoktinio I. G., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. V. G. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Vadovaudamasis tuo, teismas tenkina pareiškėjų pareiškimą ir konstatuoja juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G. po sutuoktinio I. G. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

15. Teismas pažymi, kad įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjo I. G. mirties jo sutuoktinė V. G. priėmė visą palikimą, o ne konkretų turtą (CPK 445 straipsnis). Pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys pareiškėjų prašymo tenkinimui neprieštaravo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

tenkinti B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bei K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.