Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-391-888/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-11-18
Bylos Nr.: 1A-391-888/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-25520-2021-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė, Laima Šeputienė
Nuteistasis: E. S., T. R.
Civilinis ieškovas: E. K.
Kaltinamasis: T. R.
Advokatai: Tomas Liutauras Petkauskas, Diana Ingrida Vinklerytė

Kategorijos

1.1.2.1Baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas (BK 3 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-391-888/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25520-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; (S) 1.1.8.1; 1.1.8.6.1; 1.1.8.7.1; 1.2.8.1; 1.2.30.4.1; 2.1.15.4.3.3; 2.4.6.5.1;

Kauno apygardos teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Laurai Kiškiūnaitei,dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei,nuteistajai E. S., jos gynėjui advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui,nuteistojo T. R. gynėjai advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. R. ir E. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

T. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos laisvės apribojimo bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir T. R. paskirta galutinė subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Civilinės ieškovės E. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai. Iš kaltinamojo T. R. civilinei ieškovei E. K. priteista 1 000 (vienas tūkstantis) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

E. S. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant ją pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. R. nuteistas pagal BK 154 straipsnio 1 dalį už tai, kad šmeižė kitą asmenį per visuomenės informavimo priemonę, o būtent laikotarpyje nuo 2021 m. liepos 7 d. 18.56.20 val. iki 2021 m. liepos 30 d. 23.32.59 val. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, pasinaudodamas interneto prieigomis, kurios minėtu laikotarpiu buvo suteiktos telefono numeriui (duomenys neskelbtini) ir adresu (duomenys neskelbtini), interneto tinklapyje www.eroklubas.lt sukūrė anketą „(duomenys neskelbtini)“, kurioje patalpino E. K. nuotraukas su jos atvaizdu, kas sudarė regimybę kitiems interneto tinklapio www.eroklubas.lt naudotojams, kad minėta anketa priklauso būtent E. K. ir prie anketos skelbė įrašus „Kam sex video? rašykit tie kas nori, viber (duomenys neskelbtini)“, „Kas sex per kamerą arba sex video?“, o taip pat įrašuose skelbiamu telefono numeriu teikė informaciją apie parduodamus seksualinio pobūdžio video įrašus, už kurių atsiuntimą prašė pervesti pinigus į E. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip sudarant regimybę, kad E. K. naudojasi interneto tinklapio www.eroklubas.lt paslaugomis ir minėto tinklapio pagalba platina seksualinio pobūdžio įrašus kitiems asmenims siekdama pasipelnyti, tokiu būdu per visuomenės informavimo priemonę paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie E. K., galinčią paniekinti, pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą ja kaip asmeniu, taip padarydamas E. K. neturtinę žąlą.

2. Be to, T. R. ir E. S. nuteisti pagal BK 309 straipsnio 1 dalį už tai, kad disponavo pornografinio turinio dalykais, o būtent: laikotarpyje nuo 2021 metų gegužės mėnesio iki 2021 m. rugsėjo 2 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikiant bendrai, turint bendrą tikslą platinti pornografinio turinio dalykus ir už jų platinimą gauti atlygį, interneto tinklapyje „www.pornohub.com“ ir iš kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų šaltinių T. R. įgijo pornografinio dalykus – nuotraukas ir video medžiagą, kuriuos iki 2021 m. rugsėjo 2 d. laikė jam ir E. S. priklausančiuose įrenginiuose: 1) mobilaus ryšio telefone „Samsung Galaxy S7 Edge“ IMEI (duomenys neskelbtini), failai – „.thumbdata4-1763508120_embedded_4“, „received_187270420067643“, „Yummy shaved asshole fingering, backside close up view. 2 fingers in super tight pulsating asshole“, „.thumbdata4-1763508120_embedded_1“, „received_315298553316833“, „received_543300813356184“, „received_332122341589834“; 2) mobilaus ryšio telefone „Huawei P9 Lite“ IMEI 862264036104205, 862264036134210, failai – „VID-20210614-WA0005“, „VID-20210615-WA0003“, „VID-20210614-WA0002“, „IMG-20210614-WA0001“; 3) nešiojamame kompiuteryje „Lenovo B50-10“, modelis 80QR, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), failas – „video-1619629979.mp4“, ko pasėkoje T. R. interneto tinklapiuose www.eroklubas.lt ir www.pazintysxxx.lt sukūrė anketas įvairiais merginų vardais, kuriose skelbė įrašus apie tai, kad turi ir gali pasidalinti pornografinio turinio dalykais, o susidomėjusiems asmenims nurodydavo, kad už norimus įsigyti pornografinio turinio dalykus reikia pervesti įvairias pinigų sumas į E. S. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią E. S. buvo suteikusi T. R., užmokesčiui už platinamus pornografinio turinio dalykus gauti, tokiu būdu T. R. veikdamas bendrai su E. S. platino pornografinio turinio dalykus D. J., R. S., A. S., V. K. ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytiems asmenims.

II. Apeliacinių skundų argumentai

3. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nuteistasis T. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 17 d. nuosprendį dalyje dėl E. S. nuteisimo ir jos atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, iš kaltinimo pašalinti aplinkybę, kad nusikalstama veika buvo padaryta veikiant bendrininkų grupėje, pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir sušvelninti jam paskirtą bausmę bei sumažinti pareikštą civilinį ieškinį.

1.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, dėl ko teismo padarytos išvados prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pasak skundo autoriaus, šie pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

1.2. Apelianto teigimu, savo kaltę jis pripažino iš dalies, paaiškino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nusikalstamai veikai vykdyti naudojo ir E. S. nešiojamąjį kompiuterį, piniginiam atlygiui už pornografinio turinio išsiuntimą klientui gauti jis naudojo E. S. priklausiančią banko sąskaitą, tačiau ji nežinojo, kokioms reikmėms bus naudojama jos banko sąskaita, nes nurodė jai, kad į jos banko sąskaitą pinigus perveda jo draugai arba pažįstami. Pinigus išgrynindavo tiek jis pats, tiek E. S., tačiau pinigų ji negaudavo. Iš šios veikos uždirbo apie 4 000 – 5 000 Eur, savo veiksmų nelaiko šmeižtu.

1.3. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis ir E. S. veikė bendrai. Nors apylinkės teismas nurodė, kad E. S. parodymai prieštarauja byloje esantiems duomenims, tačiau nenurodė kokiems. Anot skundo autoriaus, E. S., apie tai, kad jos banko sąskaita naudojama nusikalstamiems veiksmams sužinojo tik iškviesta į policijos įstaigą. Jis E. S. nesakė kokiu tikslu jam reikia jos banko sąskaitos, ji tik žinojo, kad į jos banko sąskaitą pinigus perveda jo klientai, draugai, pažįstami asmenys, dėl to jai nebuvo pagrindo įtarti, jog daroma nusikalstama veika. Nors pinigai buvo pervedami į E. S. banko sąskaitą, tačiau pinigų dalies iš nusikalstamos veikos ji negaudavo. Nuteistojo teigimu, tarp jo ir E. S. nebuvo susitarimo bei nenustatyta E. S. tyčia, ar tai, kad E. S. būtų siekusi tokio pat rezultato kaip jis, taigi nesant šių bendrininkavimo požymių teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis ir E. S. veikė bendrai. Teismas kritiškai įvertino E. S. parodymus apie tai, kad ji savo įrenginiuose nepastebėjo pornografinio turinio, tačiau skundo autoriaus įsitikinimu, tai kad asmuo turi tam tikrą įrenginį, savaime nereiškia, jog jis jo turinį ar jo pokyčius tikrins kiekvieną dieną. Taigi tai, kad įrenginiai priklausė E. S. dar neįrodo, kad ji žinojo apie su jais daromą nusikalstamą veiką. E. S. yra jam atsiuntusi vieną merginos nuotrauką, tačiau ji nėra pornografinio pobūdžio, ir tai patvirtina tik tai, kad jis ir E. S. bendravo, tačiau neįrodo, kad E. S. dalyvavo kartu vykdant nusikalstamą veiką.

1.4. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog nuteistasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnyje. Anot nuteistojo, iš jo duotų parodymų akivaizdu, kad jis visiškai pripažino jam inkriminuotas faktines aplinkybes, tik abejojo ar jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti dar ir pagal BK 154 straipsnio nuostatas, nes ankščiau jau buvo teisiamas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką inkriminuojant jam tik BK 309 straipsnio nuostatas. Skundo autoriaus nuomone, BK 154 straipsnio 1 dalies inkriminavimas jam yra perteklinis, nes šmeižiamojo turinio informacija buvo panaudota BK 309 straipsnyje įtvirtintų tikslų siekimui. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo įsitikinimu, turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

1.5. Taip pat skunde nesutinkama su nukentėjusiajai priteisto civilinio ieškinio sumos dydžiu, nes jis, pasak apelianto, yra neproporcingai didelis. Nukentėjusiajai nebuvo padarytos turtinės žalos, o tik moralinė, realūs veikos padariniai yra neigiami išgyvenimai ir emocinės sveikatos suprastėjimas. Šie duomenys anot nuteistojo yra subjektyvūs ir neparemti objektyviais duomenimis bei net valstybinis kaltintojas prašė civilinį ieškinį mažinti. Kadangi neturėtų būti laikoma, jog veika padaryta bendrininkaujant, atitinkamai turėtų būti sumažintas ir civilinio ieškinio dydis.

4. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nuteistoji E. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 17 d. nuosprendį ir jos atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Skundo autorės teigimu, ji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė savo kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ji primą kartą sužinojo tik apklausiama policijos įstaigoje. Ji gyveno kartu su T. R. ir buvo davusi jam savo banko sąskaitos numerį, kuris T. R. buvo reikalingas dėl pinigų gavimo už parduodamus daiktus, tačiau nežinojo, kad pinigai yra gaunami už pornografinio turinio platinimą. Leisdavo T. R. naudotis jos banko sąskaita, nes jie gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Tai, kad jos mobiliuosiuose įrenginiuose ir nešiojamame kompiuteryje buvo patalpintas pornografinis turinys, nepatvirtina jos kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, o tai, kad ji leido T. R. naudotis jos banko sąskaita taip pat nepatvirtina, jog ji žinojo apie jo daromą nusikalstamą veiką.

2.2. Skunde pažymima, kad T. R. prašymu nuteistoji buvo persiuntusi jam prašomos merginos nepornografinio turinio nuotrauką, pastarasis jai buvo nurodęs, kad tai jo klasės draugės nuotrauka, todėl ji neturėjo jokio pagrindo įtarti, kad gali būti vykdoma nusikalstama veika. Pasak apeliantės, tarp jos ir T. R. užfiksuotame mobiliojo ryšio telefonu vykusio pokalbio metu ji nesigilino, kokiu tikslu T. R. reikalingas jos banko sąskaitos numeris, o į jo paaiškinimą, kad banko sąskaita jam reikalinga, jog būtų galima į ją pervesti pinigus gautus už vaizdo įrašą iš „prigauto“ žmogaus ji nekreipė dėmesio. Pirmosios instancijos teisme apklausti asmenys, kurie pervedė pinigus už pornografinio turinio dalykus, negalėjo nurodyti su kuo jie susirašinėjo prieš pervedant pinigus. Be to, T. R. viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad nuteistoji nežino apie jo veiklą, nes jis nuo E. S. tai slėpė. Kadangi įrenginiuose saugoma informacija buvo apsaugota slaptažodžiais, tai patvirtina, kad T. R. slėpė nusikalstamą veiką nuo apeliantės.

2.3. Be to, asmeniniame jos mobiliojo ryšio telefone „Huawei PSMART Z“, kuriuo ji nuolat naudojosi, nebuvo rasta jokių pornografinio turinio dalykų. Mobiliojo ryšio telefonais „Samsung Galaxy S7 Edge“ ir „Huawei P9 Lite“ ji nesinaudojo, nes telefonu „Huawei P9 Lite“ naudojosi ir žaidė jos vaikas, o telefonas „Samsung Galaxy S7 Edge“ buvo atsarginis. Kompiuteriu „Lenovo B50-10“ naudojosi visi šeimos nariai. Pasak nuteistosios, pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius duomenis, nuosprendyje nepasisakė dėl daug reikšmingų aplinkybių, kurios yra palankios apeliantei, nesivadovavo principu, jog visi neaiškumai ir abejonės, nesant galimybės juos pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

5. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistoji E. S. ir jos gynėjas advokatas palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti, papildomai nurodė, kad nuteistoji nedirba dėl to, kad turi prižiūrėti negalią turintį sunų, nuteistojo T. R. gynėja advokatė palaikė nuteistojo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, tuo tarpu prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios E. S. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistojo T. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamas nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).

6. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

7. Nuteistasis T. R. apeliaciniame skunde prašo išteisinti nuteistąją E. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 309 straipsnio 1 dalyje, iš esmės teigdamas, kad ji nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, taip pat išteisinus E. S. prašo panaikinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bei pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nesutinka su nukentėjusiajai priteistu civilinio ieškinio dydžiu bei kartu skunde kvestionuoja jo nuteisimo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį pagrįstumą. Apeliantė E. S. prašo jos atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį dėl BK 309 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos, iš esmės nurodydama analogiškas aplinkybes, jog nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką ir joje nedalyvavo.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, apylinkės teismo nuosprendžio turiniu bei nuteistųjų apeliacinių skundų argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą E. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 1 dalyje. Visgi, priimant procesinį sprendimą T. R. pripažinti kaltu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei nepagrįstai nustatęs egzistuojant visus šios nusikalstamos veikos požymius, priėmė neteisingą sprendimą, todėl šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas). Atitinkamai panaikintina ir nuosprendžio dalis dėl T. R. paskirtų bausmių bendrinimo bei keistinas nukentėjusiosios E. K. civilinio ieškinio išsprendimas.

Dėl T. R. nuteisimo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį

9. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčydamas savo kaltės dėl BK 309 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kvestionuoja jo nuteisimą pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, išreikšdamas manymą, kad jo veiksmai pagal šio straipsnio nuostatas buvo kvalifikuoti pertekliniai. Nors galutiniame apeliacinio skundo reikalavime nuteistasis nėra išdėstęs prašymo išteisinti jį pagal BK 154 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau iš jo apeliacinio skundo turinio bei gynėjos baigiamųjų kalbų turinio akivaizdu, jog vis tik šioje dalyje abejojama pirmosios instancijos tesimo nuosprendžio pagrįstumu.

10. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad T. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu – nuo 2021 m. liepos 7 d. 18.56.20 val. iki 2021 m. liepos 30 d. 23.32.59 val., galiojo senoji BK 154 straipsnio 1 dalies redakcija (įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.), kurioje baudžiamoji atsakomybė buvo numatyta tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Vis tik, nuo 2022 m. gruodžio 31 d. įsigaliojo naujoji šio straipsnio redakcija, ir BK 154 straipsnio 1 dalis buvo papildyta nauju būtinuoju šios nusikalstamos veikos padarymo požymiu – 154 straipsnio 1 dalyje įvardinta informacija turi būti paskleidžiama per visuomenės informavimo priemonę.

11. Taigi, pagal šiuo metu galiojančią BK 154 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija, pakeista 2022 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. XIV-1749, įsigaliojusi nuo 2022 m. gruodžio 31 d.) atsako tas, kas per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, arba šmeižė asmenį, neva šis padarė tyčinį nusikaltimą. Skundžiamu nuosprendžiu T. R. buvo nuteistas pagal šiuo metu galiojančią BK 154 straipsnio 1 dalies redakciją.

12. Nors viena vertus, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, tačiau kita vertus, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Žemesnės instancijos teismas

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiško pobūdžio baudžiamojoje byloje, kurioje asmeniui buvo inkriminuotas dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 1 dalyje (veika padaryta iki naujojo BK 154 straipsnio 1 dalies įsigaliojimo) ir BK 309 straipsnio 1 dalyje, padarymas, konstatavo, kad šiuo metu galiojanti BK 154 straipsnio 1 dalies redakcija nenustato baudžiamosios atsakomybės už veiką, dėl kurios nuteistas kasatorius, nes nėra visų šiai veikai kvalifikuoti būtinų jos sudėties požymių, šios redakcijos baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir taikytinas kasatoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278-697/2023). Padaręs tokią išvadą, kasacinės instancijos teismas panaikino tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus dalyse dėl asmens nuteisimo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį bei baudžiamąją bylą dėl šios nusikalstamos veikos nutraukė.

14. Nagrinėjamu atveju šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad T. R., internetiniame puslapyje www.eroklubas.lt sukūrė anketą „(duomenys neskelbtini)“, kurioje patalpino E. K. nuotraukas su jos atvaizdu, taip sudarydamas šio internetinio puslapio vartotojams įvaizdį, kad ši anketa priklauso būtent E. K. bei šioje anketoje skelbė įrašus už atlygį siūlydamas seksualinio pobūdžio paslaugas t. y. iš esmės už tam tikrą piniginį atlygį siūlė atsiųsti pornografinio turinio medžiagą. Nuteistasis pornografinio turinio medžiagą įgydavo iš internetinio tinklapio „www.pornohub.com“ ir iš kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų šaltinių, o įgijęs pornografinio dalykus – nuotraukas ir vaizdo medžiagą, už atlygį platino šią medžiagą kitiems kaltinime nurodytiems asmenims, daugiausiai per programėlę „Viber“.

15. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 83 dalyje nurodyta, kad visuomenės informavimo priemonė yra laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Pagal šį įstatymą visuomenės informavimo priemonei nepriskiriamas oficialus, techninis ir tarnybinis dokumentas, vertybiniai popieriai. Aukščiau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-278-697/2023 buvo nustatyta, kad nuteistojo veiksmai paskleidžiant tikrovės neatitinkančią informaciją apie nukentėjusiąsias skelbimų portaluose www.alio.lt, www.skelbimai.lt, www.skelbiu.lt, galinčią paniekinti ir pažeminti jas ar pakirsti pasitikėjimą jomis, buvo atlikti ne per visuomenės informavimo priemonę, o šią informaciją tiesiogiai nusiunčiant skaitmeninio ryšio priemonėmis kaltinime nurodytiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278-697/2023). Šiuo atveju, nuteistasis T. R., pasinaudojęs nukentėjusiosios atvaizdu ir sukūręs anketą internetiniame puslapyje www.eroklubas.lt, kitiems kaltinime nurodytiems asmenims siuntė pornografinio turinio medžiagą, nesusijusią su E. K. (vaizdo įrašuose bei nuotraukose buvo nufilmuota ir nufotografuota ne pati nukentėjusioji), ne per visuomenės informavimo priemones, o tiesiogiai siųsdamas iš kitų internetinių puslapių įgytą pornografinio turinio medžiagą per skaitmeninio ryšio priemones kaltinime nurodytiems asmenims.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyto vieno iš būtinųjų BK 154 straipsnio 1 dalyje įtvirtino nusikalstamos veikos požymio – BK 154 straipsnio 1 dalyje įvardintos informacijos paskleidimo per visuomenės informavimo priemonę, išnyksta ir teisinis pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 154 straipsnio 1 dalį kilti. Atsižvelgiant į tai, T. R. išteisintinas pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, nenustačius nusikalstamos veikos požymių visumos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl E. S. nuteisimo pagal BK 309 straipsnio 1 dalį

17. Nuteistoji E. S. apeliaciniame skunde neigia kartu su T. R. padariusi BK 309 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, teigia, kad apie šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes sužinojusi tik ikiteisminio tyrimo metu. T. R. savo apeliaciniame skunde taip pat prašo išteisinti E. S. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, nes anot nuteistojo, E. S. nežinojo apie jo vykdomą nusikalstamą veiką.

18. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų padarymas byloje yra išimtinai teismo, priimančio galutinį procesinį sprendimą byloje, kompetencija. Įrodymų vertinimo metu teismas turi įsitikinti, ar byloje esantys įrodymai yra patikimi, gauti teisėtais būdais ir priimti sprendimą, ar surinktais įrodymais galima grįsti teismo išvadas. Įrodymų vertinimo metu turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai bei jų visuma, sujungiant juos į loginę visumą, tuo tarpu proceso dalyvių pateiktų versijų ir pasiūlymų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra išdėstęs atvejus, kas laikytina esminiais BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimais, t. y. kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-193-648/2022, 2K-187-976/2023). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamo nuosprendžio turiniu bei atliktu įrodymų vertinimu, nenustatė tokio pobūdžio įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų.

Žemesnės instancijos teismas

20. E. S. savo kaltės nepripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nurodė, kad T. R. buvo davusi savo banko sąskaitą, nes jis tvirtino, jog savo banko kortelę yra pametęs tuo tarpu jo draugas jam turi atsiųsti pinigų. 2021 m. gegužės arba birželio mėnesį pastebėjo, kad skirtingi žmonės, pagrinde vyrai, jai yra pervedę pinigų nuo 10 Eur iki 200 Eur, prie mokėjimo paskirties nurodant „papildymas“, „skola“, „parama“. T. R. jai paaiškino, kad pinigai yra gaunami už daiktų perpardavinėjimą ir tai yra jo verslas. 2021 m. liepos mėnesį savo mobiliojo ryšio telefone „Huawei P smart Z“ „Viber“ programėlėje pastebėjo daug susirašinėjimų su vyrais, tie vyrai prašė atsiųsti banko sąskaitos numerį. Tuomet T. R. paaiškino, kad jai į banko sąskaitą pervedami pinigai yra už pornografinio turinio platinimą. Tuo metu ji išsigando, jai buvo šokas ir ji nesuprato, jog tai yra nusikalstama. Po to karto T. R. jai pažadėjo daugiau tokiais dalykais neužsiimti (2 t., b. l. 156–157, 8 t., b. l. 107–108). Nors E. S. viso baudžiamojo proceso metu neigė žinojusi bei prisidėjusi prie to, kad T. R. platina pornografinio turinio medžiagą ir už tai gauna atlygį bei skunde nurodė apie tai sužinojusi tik iškviesta apklausai pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, tuo tarpu T. R. taip pat teigė, kad nusikalstamą veiką vykdė apie tai nieko nežinant E. S., tačiau šią nuteistųjų versiją neabejotinai paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį detaliai neaptarė visų nuteistosios kaltę patvirtinančių įrodymų, apsiribodamas konstatavimu, kad pagrindinės nusikalstamos veikos padarymo priemonės – mobilieji įrenginiai bei kompiuteris priklausė būtent E. S., o šiuose įrenginiuose saugomas turinys jai buvo lengvai prieinamas bei tai, kad nukentėjusiosios nuotrauką E. S. yra siuntusi T. R., o gaunamas atlygis už pornografinio turinio platinimą buvo gaunamas į E. S. banko sąskaitą ir jos pačios išgryninamas, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo teigti, kad apylinkės teismas, pripažindamas E. S. kalta pagal BK 309 straipsnio 1 dalį, padarė neteisingas išvadas ar esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

21. Visų pirma, iš byloje esančio 2021 m. liepos 10 d. susirašinėjimo per „Messenger“ programėlę tarp T. J. (tokiu vardu ir pavarde Facebook programėlėje buvo pasivadinęs T. R.) ir vartotojo (duomenys neskelbtini) (taip Facebook programėlėje buvo pasivadinusi E. S.) matyti, kad T. R. E. S. prašo atsiųsti savo banko sąskaitą, nurodydamas, jog jam turi pervesti pinigus. Tuomet E. S. jam atsiunčia savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau T. R. nurodo E. S. įjungti kitą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S7” ir prašo atsiųsti „(duomenys neskelbtini)“ nuotrauką, ką E. S. ir padaro. Be to, ji klausia T. R. ar atsiųsti visas nuotraukas, pastarasis patvirtina, kad visas. Tuomet E. S. atsiunčia jam 15 nuotraukų, T. R. klausia ar „atėjo 100?”, iš ko galima suprasti, jog klausiama, ar į E. S. banko sąskaitą buvo pervesta 100 Eur ir pastaroji patvirtina, kad pinigai buvo pervesti. Toliau šio susirašinėjimo metu T. R. aptarinėja kitą asmenį, pašaipiai teigdamas, kad pastarasis jam veda pinigus už vaizdo įrašą, bei prisipažino, kad turi sutuoktinę, tuo tarpu E. S. atrašo „Nu liuks“ (2 t., b. l. 161–164). Be to, iš nuteistųjų per „Messenger“ programėlę užfiksuoto kito, 2021 m. birželio 8 d. susirašinėjimo, matyti, kad E. S. jau tuomet buvo žinoma apie T. R. vykdomą nusikalstamą veiką, nes T. R. jai rašė, kad „gali iš vis už dyką atvažiuoti įsijunk eroklubą ir koks daunas nupirks“; „bilietą“; „kai pirks tegu tavo gmailu siunčia jį ir viskas“; „o kai važiuosi jam parašai pavėlavau“, tuomet E. S. jam atrašo: „Nu parašyk ryte tada kaip atsikelsi“ (4 t., b. l. 164–167). Šis susirašinėjimų turinys patvirtina ne tik tai, kad E. S. žinojo, kokias nuotraukas reikia atsiųsti T. R. ir jo prašymu tuo metu atsiuntė ne tik vieną nukentėjusiosios nuotrauką, tačiau dar penkiolika kitų nuotraukų, bei pakartotinai išsiuntė jam savo banko sąskaitos numerį, bet ir tai, kad nuteistajai dar 2021 m. birželio 8 d. buvo žinoma apie T. R. veiksmus ir pornografinio turinio platinimą internetiniame puslapyje eroklubas.lt, nes būtent šį internetinį puslapį pamini T. R., siūlydamas E. S. tokiu būdu gauti pinigų kelionei. Tai apeliacinės instancijos teismui taip pat suponuoja išvadą, kad nuteistosios parodymai yra nenuoširdūs ir prieštarauja kitiems baudžiamojoje byloje esantiems įrodymams.

22. Antra, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad eroklubas.lt vartotoja „(duomenys neskelbtini)“ užregistruota 2021 m. liepos 7 d. (IP (duomenys neskelbtini)), paskyroje nurodytas patvirtinimo numeris – (duomenys neskelbtini). Paskutinis prisijungimas – 2021 m. liepos 30 d. 23.32.59 val. iš mobilaus įrenginio iPhone, IP – (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 6–9). Be kita ko, iš kartu su šiuo raštu pateiktos prisijungimo prie paskyros „(duomenys neskelbtini)“ informacijos matyti, jog prie šios paskyros buvo ne kartą sėkmingai jungtasi iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2021 m. liepos 25 d. yra priskirtas I. S., t. y. E. S. mamai (3 t., b. l. 22). Šie duomenys patvirtina, kad vartotojo „(duomenys neskelbtini)“ anketa eroklubas.lt buvo sukurta ir ja nekartą naudotasi jungiantis su IP adresu, kuris priklauso E. S. mamai. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. S. nurodė, kad jos namuose yra tiekėjo „(duomenys neskelbtini)“ bevielis interneto ryšys, kuriuo be jos, jos dukros E. S. ir kitų namuose gyvenančių asmenų daugiau niekas nesinaudoja (1 t., b. l. 127–128). Nuteistasis T. R. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad bendravimui su asmenimis bei pornografinio turinio platinimui per „Viber“ programėlę naudojosi mobiliojo ryšio telefono numeriais (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 154–156). Be to, atlikus kratą adresu (duomenys neskelbtini), kurios metu dalyvavo T. R. tėvas A. R., buvo rastas raštelis, nuteistojo tėvo teigimu, paliktas T. R., kuriame buvo nurodyta, kad T. R. pasikeitė mobiliojo ryšio telefono numerį ir dabar jis yra (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 96–108). Išanalizavus mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines buvo nustatyta, kad šis mobiliojo ryšio telefono numeris buvo naudojamas mobiliojo ryšio telefono įrenginyje („Samsung Galaxy S7 Edge“), kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 84). Šis įrenginys priklausė E. S. ir kratos metu buvo rastas nuteistosios gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 61–71). Apžiūrint telefoną „Samsung Galaxy S7 Edge“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) jame buvo rasti keturi vaizdo įrašai su moters lyties organais, savęs masturbacija, yra išsaugota ir susirašinėjimo su D. J. momentinė ekrano nuotrauka (4 t., b. l. 1–8). Be kita ko, nei pati nuteistoji nei T. R. neneigė, kad mobilieji įrenginiai, kuriais buvo vykdomas pornografinio turinio platinimas, priklausė būtent E. S.. Visgi, teisėjų kolegijos neįtikina nuteistųjų gynybos versija, kad E. S., vedusi bendrą ūkį su nuteistuoju, leidusi T. R. naudotis visais savo turimais veikiančiais mobiliaisiais įrenginiais, galėjo nežinoti apie jo vykdomą nusikalstamą veiką. Šie aukščiau aptarti įrodymai sustiprina teisėjų kolegijos įsitikinimą, kad E. S. ne tik žinojo apie T. R. vykdomą nusikalstamą veiką, tačiau ir prisidėjo prie pornografinio turinio platinimo suteikdama tam įrangą ir leisdama ja naudotis.

23. Trečia, svarbu ir tai, kad iš E. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, jog jau nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. į šią E. S. priklausiančią banko sąskaitą didelis skaičius vyrų, (tarnybinio pranešimo duomenimis, buvo atlikti 246 bankiniai pavedimai (6 t., b. l. 163–173)) atlieka bankinius pavedimus įvairiomis sumomis nuo 10 Eur iki 230 Eur, taip pat matoma, kad pinigai iš banko sąskaitos yra išgryninami arba tą pačią dieną, arba praėjus dienai (5 t., 147–195). Be to, iš byloje esančių banko sąskaitų išrašų matyti, kad D. R. laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 23 d. iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. atliko 24 bankinius pavedimus nuo 14 Eur iki 200 Eur dydžio į E. S. banko sąskaitą, prie mokėjimo paskirties nurodant: papildymas (1 t., b. l. 140), A. Ž. laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 9 d. iki liepos 28 d. atliko 11 bankinių pavedimų nuo 0,1 Eur iki 100 Eur dydžio į E. S. banko sąskaitą, prie mokėjimo paskirties nurodant: papildymas arba skola (1 t., b. l. 170). Šie liudytojai paaiškino, kad piniginės lėšos buvo vedamos už pornografinio turinio nuotraukas arba vaizdo įrašus. Juolab, nors nuteistoji, teigė, kad 2021 m. liepos mėnesį sužinojusi apie T. R. teisei priešingus veiksmus liepė jam taip nesielgti bei manė, kad nuteistasis daugiau neplatina pornografinio turinio medžiagos, tačiau iš minėto nuteistosios banko sąskaitos išrašo matyti, kad pinigų pervedimai iš įvairių skirtingų vyru nenutrūko, taigi vien tai turėjo ir galėjo sukelti E. S. abejonę T. R. teiginių patikimumu, jeigu apskirtai tokie teiginiai jai buvo išsakyti. Be to, iš baudžiamojoje byloje esančių SEB banko pateiktų nuotraukų matyti, kad pinigus aktualiu šios bylos nagrinėjimui laikotarpiu, iš E. S. banko sąskaitos išgrynindavo tiek T. R., tiek pati E. S. (6 t., b. l. 1–27, 82–94, 95). Pati nuteistoji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu yra nurodžiusi, kad išgrynintus pinigus ji ir T. R. naudojo bendroms išlaidoms, bei T. R. išgryninęs pinigus tam tikrą pinigų sumą jai duodavo pragyvenimui (8 t. b. l. 39–41). Taigi, šie duomenys patvirtina, kad atlygis už pornografinio turinio platinimą pakankamai ilgą laikotarpį buvo gaunamas į E. S. priklausančią banko sąskaitą, šias pinigines lėšas išgrynindavo tiek T. R., tiek pati E. S., gautas atlyginis už pornografinio turinio platinimą buvo naudojamos bendroms išlaidoms, nes tuo metu E. S. ir T. R. vedė bendrą ūkį, pati E. S. jam buvo davusi savo banko sąskaitos numerį bei pasakiusi banko kortelės PIN kodą.

24. Nuteistasis T. R. savo apeliaciniame skunde taip pat ginčija jo ir E. S. bendrininkavimą įvykdant nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 1 dalyje. Konstatuojant bendrininkavimo požymį turi būti nustatoma, kad bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje buvo sudarytas bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, turint vieningą tikslą kėsintis į tą patį objektą, bei kiekvienas iš bendrininkų suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, t. y. veikia tyčia. Susitarimas, kuris yra sudaromas tarp bendrininkų iki padarant nusikalstamą veiką ar jos darymo metu, apsprendžia kiekvieno bendrininko tyčią dalyvauti darant nusikalstamą veiką kartu. Šiame kontekste svarbu paminėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota pozicija, kad nėra privaloma, jog visi bendrininkai pilnai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau privalu nustatyti bendrininkavimo sudėtį. Pažymėtina, kad susitarimas šiuo atveju yra itin svarbus, nes nuo jo iš esmės priklauso asmenų veikos bendrumo konstatavimas. Asmenų susitarimas daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas tiek žodžiu ar raštu, teik konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo faktą, nebūtina nustatyti, kad bendrininkai detaliai aptarė nusikalstamos veikos vykdymo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-295-719/2018).

25. Šio nuosprendžio 22-24 punktuose aptarta įrodymu visuma bei kita rašytinė šios baudžiamosios bylos medžiaga apygardos teismui nekelia abejonių, kad E. S. ne tik žinojo apie nuteistojo vykdomą nusikalstamą veiką, tačiau bendrais veiksmais ir pati prisidėjo prie jos įvykdymo. Nagrinėjamu atveju nuteistieji vykdydami šią nusikalstamą veiką siekė gauti finansinės naudos, nusikaltimo vykdymo laikotarpiu jie abu nedirbo, taigi neabejotinai turėjo bendrą tikslą – gauti lėšų pragyvenimui. Abu nuteistieji atliko veiksmus, būtinus įgyvendinti siekiamą rezultatą – T. R. rasdavo pornografinio turinio medžiagą, E. S. suteikė įrankius – mobiliojo ryšio telefonus bei kompiuterį ir interneto ryšį, T. R. platino pornografinio turinio medžiagą siųsdamas ją eroklubas.lt ar kitų internetinių puslapių vartotojams per „Viber“ programėlę, už tai asmenys pervesdavo pinigus į E. S. banko sąskaitą, kurią jiems nurodydavo T. R., bei jie kartu arba atskirai išgrynindavo už pornografinio turinio platinimą gautus pinigus bei jais pasidalindavo. Nors šiuo atveju konkretus susitarimo laikas bei forma nėra nustatyti, tačiau E. S. aukščiau išvardintais aktyviais konkliudentiniais veiksmais neabejotinai pritarė T. R. veiksmams ir prisidėjo prie nusikalstamos veikos įvykdymo.

26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas E. S. pagrįstai pripažino kalta pagal BK 309 straipsnio 1 dalį, T. R. ir E. S. vykdydami šią nusikalstamą veiką veikė bendrai, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistosios apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Taip pat šioje dalyje atmestinas ir T. R. apeliacinis skundas.

Dėl nuteistajai E. S. paskirtos bausmės

27. Nuteistoji E. S. apeliaciniame skunde prašo priimti procesinį sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui. Remiantis teismų praktika, tai reiškia, kad tokiu būdu apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, taip pat ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

28. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. S. už BK 309 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant ją pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

29. Skirdamas nuteistajai bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad ji padarė vieną baigtą, tyčinį, nesunkų nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė vieną jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veika jį padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat buvo įvertinta ir tai, kad E. S. praeityje neteista (8 t., b. l. 31–33), penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka nebausta (8 t., b. l. 30), nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo (8 t., b. l. 34), nuo 2023 m. kovo 20 d. registravosi Užimtumo tarnyboje (8 t., b. l. 35). Taip pat iš baudžiamojoje byloje esančio 2023 m. kovo 27 d. sprendimo dėl neįgalumo lygio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistoji augina mažametį negalią turintį sūnų (8 t., b. l. 161–164). Vis tik nuteistoji vykdydama nusikalstamą veiką siekė gauti bei gavo finansinės naudos. Šie aukščiau aptarti duomenys nuteistosios necharakterizuoja itin neigiamai, todėl pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant vieną iš švelnesnių BK 309 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą. Aukštesnės instancijos tesimo vertinimu, nuteistajai buvo skirtas ir pakankamai optimalus laisvės apribojimo bausmės dydis bei adekvatūs įpareigojimai, vis tik įvertinus tai, kad ji neprisipažino padariusi nusikaltimą, nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, veikė bendrai su kitu nuteistuoju, iš nusikalstamos veikos gavo ir tam tikrą atlygį, kurį panaudojo kasdienėms išlaidoms.

30. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas už nusikalstamą veiką nuteistajai parinko tinkamą bausmės rūšį bei dydį. Be kita ko, nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei jos asmenybė apygardos teismui neleidžia daryti išvados, kad E. S. paskirta bausmė, galėtų būti mažintina ar švelnintina, todėl apygardos teismas konstatuoja, kad šioje dalyje skundžiamas nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas.

Dėl nuteistajam T. R. paskirtos bausmės

31. Apeliaciniame skunde T. R. prašo pašalinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte (nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė) bei pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į apelianto skundo argumentus bei į tai, kad šiuo nuosprendžiu jis išteisintinas dėl vienos iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, apygardos teismas iš naujo peržvelgia skundžiamą nuosprendį ir T. R. paskirtos bausmės kontekste.

32. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę T. R. vertino tai, kad jis padarė du baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaltinimas nuteistajam pasitvirtino tik dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 309 straipsnio 1 dalyje. Vis tik tai nekeičia išvados, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Nuteistųjų T. R. ir E. S. bendrininkavimo ir veikimo kartu faktą apeliacinės instancijos teismas jau aptarė šio nuosprendžio 24-25 punktuose, todėl iš naujo nesikartoja, tik pastebi, kad nuteistojo veiksmai įvykdant BK 309 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką buvo aktyvesni nei E. S., t. y. jo iniciatyva buvo sukurtos merginų, neva siūlančių pornografinio turinio medžiagą anketos tam tikruose internetiniuose puslapiuose, pavyzdžiui eroklubas.lt, taip pat būtent šis nuteistasis susirašinėjo su asmenimis, kurie atliko bankinius pavedimus už pornografinio turinio gavimą, bei jiems siuntė tokio pobūdžio turinį, taip pat jis kituose internetiniuose puslapiuose surado ir atsisiuntė pornografinį turinį.

33. Nors apeliantas prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, vis tik teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo prisipažinimas negali būti vertinamas kaip nuoširdus visų esminių kaltinime nurodytų aplinkybių pripažinimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tuomet, kai konstatuojami du sudedamieji jos elementai: 1) kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir bent viena iš alternatyvių aplinkybių, t. y. 2) kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti padarytą nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167-719/2023). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tuomet, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl byloje surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo arba teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-334-699/2017, 2K-167-719/2023, 2K-180-303/2023). Be kita ko, laikoma, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos kai jis laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir dėl jo išgyvena, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam pagalbą, jo atsiprašo ir kt.). T. R. prisipažino platinęs pornografinio turinio medžiagą, tačiau nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė, kad tai darė veikdamas bendrai su E. S.. Tokia nuteistojo pozicija iš esmės buvo pasirinkta siekiant sušvelninti kitos nuteistosios – E. S. teisinę padėtį. Vis tik apygardos teismo vertinimu, tai, kad nuteistasis darydamas BK 309 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą veikė kartu su kita nuteistąja yra viena iš esminių šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių – be šios nuteistosios nusikalstamos veikos tikslų įgyvendinimas T. R. būtų sudėtingesnis, nes jis naudojosi būtent E. S. mobiliojo ryšio įrenginiais bei banko sąskaitą, į kurią buvo pervedami bei išgryninami pinigai gauti išplatinus pornografinio turinio medžiagą.

34. Vertinant nuteistojo asmenybę svarbu pažymėti ir tai, kad praeityje jis yra teistas devynis kartus, vieną iš šių kartų ir užsienio valstybėje už prievartą, mėginimą paveikti, persekiojimą, priekabiavimą arba psichologinę ar emocinė agresiją (7 t., b. l. 42–56). Akcentuotina ir tai, kad Lietuvos Respublikoje T. R. teistas daugiausiai už sukčiavimus, tačiau paskutinį kartą buvo teistas pagal BK 309 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį (Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendis, pakeistas Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžiu) (7 t., b. l. 57–74). Taigi, net ir žinodamas, už jo teisei priešingus veiksmus galinčias kilti teisines pasekmes, nuteistasis vis tik rinkosi vėl kartoti analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu pornografinio turinio dalykais. Be to, iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad penkerių metų laikotarpiu T. R. daug kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes ir sukčiavimus, nėra sumokėjęs jam paskirtų baudų, turi galiojančių administracinių nuobaudų (7 t., b. l. 27–41). Iš SODRA duomenų bazės išrašo matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis neturėjo oficialios darbo vietos (7 t., b. l. 137), nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (7 t., b. l. 138), taigi tai teisėjų kolegijai suponuoja išvadą, jog T. R. vykdydamas BK 309 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neabejotinai siekė gauti finansinės naudos, bei byloje nustatytomis aplinkybėmis ją gavo. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatorinio skyriaus duomenimis, į šį skyrių nuteistasis nesikreipė, jame nesigydė (7 t., b. l. 3). Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare arba ambulatoriškai lankėsi (7 t., b. l. 5).

35. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad už BK 309 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką T. R. paskirta laisvės apribojimo bausmė paliktina galioti. Tuo tarpu įvertinus tai, kad T. R. išteisintinas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymo spręstina, kad naikintinas ir nuteistajam pirmosios instancijos nuosprendžiu atliktas paskirtų bausmių subendrinimas vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis.

Dėl nukentėjusiosios E. K. civilinio ieškinio (neturtinės žalos)

36. Apeliantas T. R. skunde taip pat nesutinka su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu teigdamas, kad civilinio ieškinio dydis yra neproporcingai per didelis, nes nukentėjusiajai nebuvo padarytos turtinės žalos, tuo tarpu ji patyrė tik moralinę žalą, neigiamus išgyvenimus ir emocinės sveikatos suprastėjimą.

37. Nukentėjusioji E. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 3 000 Eur civilinį ieškinį. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad tinklapyje eroklubas.lt buvo sukurta anketa, kurioje buvo naudotos jos asmeninės nuotraukos iš „Facebook“ profilio su tikrovės neatitinkančiais prierašais, „moteris ieško vyrų nuo 25 m. iki 30 m.”, „kas nori sex video?”, “kas sex video arba per kamerą pažaist?“, kas sudarė įspūdį, jog nukentėjusioji verčiasi tokio pobūdžio dalykais. Dėl tokių veiksmų nukentėjusioji patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, stresą, ilgą laiką išgyveno, apie ją buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri kitiems asmenims apie ją sudarė neigiamą įvaizdį (1 t., b. l. 106–107). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2023 m. gruodžio 15 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji sumažino savo civilinio ieškinio reikalavimą iki 1 000 Eur (8 t., b. l. 187).

38. Pirmosios instancijos teismas civilinės ieškovės E. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai ir iš T. R. E. K. priteisė 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Vis tik, kaip matyti iš E. K. civilinio ieškinio turinio, jo argumentacija buvo susijusi su nuteistajam T. R. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 154 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios jis šiuo apygardos teismo nuosprendžiu išteisintinas, tuo tarpu padarant BK 309 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, byloje nenustatyta, kad nuteistasis būtų įgijęs ir platinęs būtent E. K. nuotraukas ar vaizdo įrašus, susijusius su pornografiniu turiniu. Priešingai, šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis platino pornografinį turinį, jį įgijęs iš interneto tinklapių „www.pornohub.com“ ir iš kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų šaltinių.

39. Priimdamas nuosprendį teismas privalo išspręsti civilinio ieškinio klausimą. PBK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas: 1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką arba 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Priėmus išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, nes išnyksta asmens pareiga atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą. Kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, šiems santykiams pasibaigus civilinio ieškinio tenkinimas negalimas. Todėl priėmus išteisinamąjį nuosprendį civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Baudžiamąją bylą nutraukus taip pat nebetaikomos civilinio ieškinio užtikrinimo priemonės. Palikus civilinį ieškinį nenagrinėtą, civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį bei prašyti imtis ieškinio užtikrinimo priemonių civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-409/2011).

40. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis T. R. dėl BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos išteisintinas, nes nėra nusikaltimo požymių turinčios veikos, šiuo atveju nukentėjusiosios E. K. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, tačiau nepaneigiama E. K. teisė pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

41. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2024 m. rugpjūčio 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąją E. S. sudaro 66,67 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistosios.

42. Taip pat buvo gauta ir 2024 m. spalio 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį T. R. sudaro 320,83 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo.

43. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (BPK 106 straipsnio 3 dalis).

44. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).

45. Nagrinėjamu atveju E. S. apeliaciniame skunde prašė jos atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, tačiau apeliacinės instancijos teismas nuteistosios skundą atmetė visa apimtimi. Vis tik baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nuteistoji šiuo metu turėtų oficialią darbo vietą ar legalų pajamų šaltinį, nors nusikalstamos veikos vykdymo metu turėjo darbo vietą bei gavo socialinę paramą, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad E. S. viena augina mažametį negalią turinį vaiką. Taip pat baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie E. S. turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, butas, kuriame ji gyvena, nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui (3 t., b. l. 45). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba E. S. buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš nuteistosios E. S..

46. Apelianto T. R. apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, jis išteisintinas dėl vienos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje padarymo. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nuteistasis šiuo metu turėtų oficialią darbo vietą ar legalų pragyvenimo šaltinį, taip pat nėra duomenų, kad jis turėtų kokio nors kilnojamo ar nekilnojamo turto. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba T. R. buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš nuteistojo T. R..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 17 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

T. R. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti T. R. paskirtų bausmių subendrinimą pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis ir palikti galioti pagal BK 309 straipsnio 1 dalį T. R. paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nukentėjusiosios E. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos palikti nenagrinėtu.

Neišieškoti iš E. S. valstybės naudai 66,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 12 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Neišieškoti iš T. R. valstybės naudai 320,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 7 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 17 d. nuosprendžio nekeisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Aurelijus RauckisJudita SungailaitėLaima Šeputienė