- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-07
- Bylos Nr.
- 2S-244-370/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01571-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- M. V., V. V.
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-244-370/2013
2013 m. vasario 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012-10-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1763-747/2012 pagal ieškovių M. V. ir V. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės kreipėsi į teismą prašydamos teismo joms iš atsakovo priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo 2012-09-01, iki jos sukaks 24 metų amžių ir mokysis aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymui skirtą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Iki bus išnagrinėtas ginčas, ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai iš atsakovo priteisti ieškovėms M. V. ir V. V. periodinį išlaikymą atitinkamai po 600 Lt ir 800 Lt kas mėnesį. Nurodė, kad nuo 2012-09-01 studijuoja aukštosiose mokyklose. Ieškovės įsidarbinti galimybių neturi, nes studijų tvarkaraščiai įtempti, užsiėmimai vyksta iki vakaro.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2012-10-23 nutartimi ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies: nutarė išieškoti iš atsakovo laikiną išlaikymą ieškovėms periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienai po 300 Lt nuo 2012-10-23 iki bus išnagrinėta civilinė byla. Nurodė, kad tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje. Atsakovas, būdamas ieškovių tėvu, turi materialiai išlaikyti savo pilnametes dukras, kurioms reikalinga parama, iki jos aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, tačiau ne ilgiau nei iki joms sueis 24 metai. Kadangi ieškovės, nors ir yra pilnametės, mokosi aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose ir neturi realių galimybių pačios pasirūpinti savo poreikių tenkinimu, pačios save materialiai išlaikyti, todėl joms būtina materialinė parama. Kadangi, kaip nurodė ieškovės, jų motinos materialinė padėtis sunki (gauna 200 Lt per mėnesį atlygį, registruota darbo biržoje), ji viena negali pilnai patenkinti ieškovių būtinų poreikių, todėl ieškovėms paramą turi teikti ir jų tėvas. Ieškovėms per mėnesį jų poreikiams patenkinti reikalinga 3 746 Lt suma, todėl teismas mano, jog yra tikslinga priteisti iš atsakovo ieškovių laikiną materialinį išlaikymą. Atsakovui neteikiant materialinio išlaikymo savo dukroms gali būti pažeistos ieškovių teisės ir teisėti interesai, teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, taip pat gali būti nepilnai patenkinami jų poreikiai. Vaiko poreikiai turi būti tenkinami kiekvieną dieną, nelaukiant, kol bus priimtas teismo sprendimas. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog teismas neturi tikslių duomenų apie tai, ar ieškovės kreipėsi dėl valstybės remiamos studijų paskolos gavimo, duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ir jo finansines galimybes, siekiant, kad nenukentėtų vaiko teisės į tinkamą materialinį išlaikymą ir teisėti interesai visapusiškai vystytis, kol bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas iš esmės, teismo nuomone, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti ieškovėms laikiną materialinį išlaikymą (paramą) iš atsakovo, tačiau prašomo išlaikymo dydį sumažinant iki 300 Lt per mėnesį kiekvienai ieškovei.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2012-10-32 nutartį panaikinti ir ieškovių prašymą atmesti. Nurodo, kad teismo nutartis prieštarauja Konstitucinio teismo nutarimui, kuriuo konstatavo, kad CK 3.194 str. 3 d. nuostatos ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų išlaikymą paramos reikalingam aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas visiškai nesiaiškino atsakovo finansinių galimybių teikti pilnametėms dukroms išlaikymą. Atsakovas yra silpnos sveikatos, gauna tik minimalų darbo užmokestį, jokio turto neturi, privalo išlaikyti du savo mažamečius vaikus, kurių interesus teismas skundžiama nutartimi pažeidė. Ieškovių nurodytos aplinkybės apie sunkią jų motinos turtinę padėtį neatitinka tikrovės, ji kartu su ieškovėmis gyvena prabangiame name, naudojasi prabangiais automobiliais. Ieškovės nepagrindė jokiais įrodymais savo reikalaujamos išlaikymo sumos.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais dėl CK 3.194 str. 3 d. aiškinimo ir taikymo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai preziumavo tėvų pareigą išlaikyti besimokantį pilnametį vaiką, kai įstatyme nustatyta priešinga prezumpcija – pilnamečių vaikų tėvai neprivalo išlaikyti, išlaikymas gali būti priteistas tik esant atitinkamai faktinių aplinkybių sudėčiai. Būtent ta apimtimi, t. y. kuria CK 3.194 str. 3 dalis nustatė pilnamečių vaikų išlaikymo būtinumo prezumpciją, Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai).
Konstitucinis Teismas nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pati pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą. Įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, negalima paneigti kurių nors Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių (inter alia nuosavybės teisės) bei teisėtų interesų, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Įtvirtinant minėtą tėvų pareigą negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Taip pat pažymėjo, kad įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, besimokančius aukštosiose mokyklose, gali būti nustatytas tik toks teisinis reguliavimas, kad išlaikymą iš tėvų priteisti minėtam paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui būtų galima tik tada, kai šis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi (studijoms) aukštojoje mokykloje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti. Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. Sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.). Turi būti vertinamos ne tik realiai gaunamos pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms. Vyriausybės 2009-05-27 sprendimu Nr.480 nustatytos lanksčios valstybės remiamų paskolų grąžinimo sąlygos: paskolos grąžinimo pradžia – iki 12 mėnesių nuo studijų, kurioms gauta paskola, baigimo; paskolos grąžinimo terminas – iki 15 metų nuo paskolos grąžinimo pradžios; valstybės remiamos paskolos grąžinimo atidėjimas; palūkanų apmokėjimas iš valstybės lėšų. Dėl to perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – tėvui. Dar vienas kriterijus, į kurį turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl paramos priteisimo ir kuris taikytinas prašančiam paramos pilnamečiam studentui – sąžiningas ir pažangus mokymasis. Priešingu atveju išlaikymo gavimas reikštų piktnaudžiavimą šeimos teisėmis, nes nesuderinami su išsilavinimo siekimo tikslais pilnamečio veiksmai (neveikimas) vertintini kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiam studentui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvo.
Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir ieškinio priėmimo stadijoje negalėjo išnagrinėti. Pirmosios instancijos teismas preziumuodamas atsakovo pareigą išlaikyti savo pilnamečius vaikus neteisingai aiškino ir taikė CK 3.194 str. 3 dalį, ir nepagrįstai visas abejones vertino ne atsakovo, o ieškovių naudai, nes įstatymas, skirtingai nei nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimu, pilnamečių atveju įtvirtina priešingą prezumpciją. Taip pat ir CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad teismas gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę, kol bus priimtas teismo sprendimas – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 str. 2 p., 339 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir ieškovių M. V. ir V. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.