- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-19
- Bylos Nr.
- 2A-983-265/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01571-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- Mantvilės, V. V., M. V.
- Atsakovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- D. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovių Mantvilės ir V. V. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių M. V. ir V. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo D. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės prašo iš atsakovo priteisti ieškovei M. V. išlaikymą po 600 Lt, ieškovei V. V. po 800 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2012 m. rugsėjo 1d. iki ieškovėms sukaks 24 metai ir jos mokysis aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymui skirtų lėšų sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nurodė, kad nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. studijuoja aukštosiose mokyklose, todėl įsidarbinti galimybių neturi, studijų tvarkaraščiai įtempti, užsiėmimai vyksta iki vakaro. M. V. studijuoja Medicinos akademijos Odontologijos fakultete. Dėl itin gerų stojamųjų balų M. V. 1 semestro studijas finansuoja valstybė, todėl iš atsakovo prašoma tik padengti jos pragyvenimo išlaidų dalį. Kas mėnesį M. V. reikalinga 1 159 Lt suma pragyvenimo išlaidoms padengti. V. V. studijuoja ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dieninių bakalauro studijų programos pirmame kurse. Mokslas yra mokamas, mokestis už mokslą semestrui sudaro 6 500 Lt. Dėl itin gero pažangumo 1 946 Lt studijų kainos dalies finansavimą pirmajam semestrui V. V. gavo iš valstybės. V. V. išlaidos studijoms apmokėti metams sudaro 9 108 Lt su sąlyga, kad valstybė dengs dalį studijų kainos. Metinių išlaidų suma sudaro 31 050 Lt, arba 2 587 Lt per mėnesį. Ieškovės yra dalinai išlaikomos motinos, dalį lėšų skolinasi.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2013-02-20 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės neįvertino tėvų materialinės padėties ir galimybių teikti joms paramą, pasirinko brangiai kainuojančias mokamas mokymosi įstaigas, turėdamos savo tikslus ateičiai, bet neįvertinusios realių galimybių. Kaip paaiškino D. V., dukros į tėvą nesikreipė, pokalbis buvo tarp jos ir atsakovo, kuris pasakė, jog neteiks dukroms išlaikymo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovių pretenzijos į jų reikalaujamo dydžio išlaikymą pažeidžia nepilnamečių atsakovo vaikų teisėtus interesus, jos savo interesus iškelia aukščiau nei nepilnamečių vaikų. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo kas mėnesį gaunamos 1320.20 Lt pajamos neleidžia prisidėti prie dukterų išlaikymo. Pasak pirmosios instancijos teismo, išlaikymo priteisimas pilnamečiams vaikams negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės nepateikė įrodymų, jog yra išnaudojusios visas protingas galimybes pačioms pasirūpinti lėšų, reikalingų jų mokymuisi, galimybe gauti valstybės paskolą mokslui finansuoti.
Šalies argumentai
Ieškovės su priimtu sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti aplinkybes, susijusias su paramos ieškovėms būtinumu, jų galimybe pačioms užsidirbti pragyvenimui bei atsakovo turtine padėtimi, jo turimais finansiniais įsipareigojimais, remdamasis įrodinėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis bei teismų praktikoje suformuotomis taisyklėmis, o ne subjektyviomis prielaidomis. Pasak apeliančių, jos teismui pateikė duomenis apie jų poreikius. Pareiškėjos nurodo, kad jos prašo iš atsakovo priteisti tik paramą būtiniausių poreikių tenkinimui: būstui, maistui, kanceliarinėms prekėms bei transportui. Ieškovės neprašo iš atsakovo priteisti paramos, reikalingos susimokėti už studijas, laisvalaikio poreikio tenkinimui skirtų lėšų. Pasak ieškovių, atsakovas slepia realiai gaunamas savo pajamas, tuo iš esmės sąmoningai blogindamas savo finansinę padėtį, kad nereikėtų mokėti išlaikymo. Kaip nurodo apeliantės, pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių, kad išsiaiškintų tikrąją atsakovo turtinę padėtį, nepareikalavo pateikti iš banko sąskaitų išrašų, iš kurių būtų galima realiai spręsti apie atsakovo turtinę padėtį. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, jog atsakovas turėtą automobilį Audi A 8 perrašė savo sugyventinei, tai patvirtino liudytojai, tuo tarpu teismas šios aplinkybės visai nevertino. Taip pat ieškovės nurodė, kad teismas vertino byloje esančius įrodymus taikydamas dvigubus standartus. Pasak ieškovių, teismas nurodė, kad nepaisant to, jog trečiasis asmuo turi išlaikytinį, tačiau jį išlaiko sugyventinis – vaiko tėvas, tačiau vertindamas atsakovo turimus išlaikytinius neįvertino aplinkybės, kad prie jų išlaikymo prisideda išlaikytinių motina – atsakovo sugyventinė. Ieškovės bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsakovas su ieškovių apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Pasak atsakovo, pilnamečių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tų vaikų atžvilgiu neturi jokios valdžios. Kaip nurodo atsakovas, apeliantės, pasirinkdamos mokslą jų pasirinktose aukštosiose mokyklose nesitarė su atsakovu, sprendimą priėmė pačios savarankiškai. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad nors viena iš apeliančių būtų pasinaudojusi paskola mokymuisi.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo D. V. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su juo sutinka, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jai vienai sunku išlaikyti ieškoves, todėl prie jų išlaikymo turėtų prisidėti ir atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija, konstatuoja, jog siekiant įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą yra būtina įvertinti ginčytiną situaciją remiantis teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir teismo precedentais. Taip pat būtina atsižvelgti į apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį bei faktinius bylos duomenis.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarime Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, vertindamas galimybę įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, inter alia jų dieniniuose skyriuose konstatavo, kad įstatymų leidėjas negali nepaisyti tos aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų - aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Taip pat Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą. Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtina, kad pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo turi visišką civilinį veiksnumą - jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas. Be to, Konstitucinis Teismas, minėtame nutarime, yra nurodęs, kad įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, negalima paneigti kurių nors Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių (inter alia nuosavybės teisės) bei teisėtų interesų, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų, taip pat negalima suvaržyti, juo labiau paneigti, teismo įgaliojimų vykdyti teisingumą. Antai įtvirtinant minėtą tėvų pareigą negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo iš esmės pabloginti tėvų ar kitų asmenų padėtį, juo labiau nustatyti tokią tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, kurios tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų įvykdyti. Taip pat negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas visais atvejais, kai tėvai ar vienas iš jų turi pajamų ar kito turto, ypač kai tos pajamos ar kitas turtas nėra dideli (pabrėžtina, kad jų dydis ar pakankamumas negali būti vertinamas vien pagal šiuo metu teisės aktuose nustatytus tokius formalius kriterijus kaip minimalus gyvenimo lygis, minimali mėnesinė alga, vidutinis darbo užmokestis ir pan.), turėtų pareigą priteisti išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje.
Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste konstatuotina, kad šie Konstitucinio Teismo nutartyje nurodyti imperatyvai yra aktualūs bei jais būtina vadovautis nagrinėjant konkrečias civilines bylas. Kaip matyti iš šio nutarimo turinio, išlaikymo nepilnamečiams asmenims priteisimas, kai jie mokosi aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, yra išimtinio pobūdžio ir iš esmės galimas tik tais atvejais, kai tėvų ar vieno iš tėvų pajamos ženkliai viršija minimalų pragyvenimo lygį bei tai nepažeidžia kitų asmenų interesų. Tuo tarpu šios nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas gauna šiek tiek didesnes nei minimalias pajamas, turi nepilnamečių vaikų, kuriuos privalo išlaikyti. Nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, kuris liudytų jo gerą materialinę padėtį, neturi. Ieškovių apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, jog atsakovas turi prabangų automobilį Audi A8, kurį fiktyviai perleido savo sugyventinei, neturi teisinės reikšmės. Netgi pasitvirtinus šiai aplinkybei, tai nebūtų pagrindas šį sandorį pripažinti negaliojančiu bei įpareigoti atsakovą šį automobilį parduoti bei lėšas, gautas už jį, skirti ieškovių išlaikymui. Pažymėtina, jog ieškovių poreikis gauti lėšų joms besimokant nesuponuoja atsakovo pareigos neįgyti minimalius jo poreikius atitinkančio turto ir visas santaupas skirti ieškovių mokslams. Sąlygų bei pagrindų nebuvimas ieškovėms priteisti išlaikymą iš atsakovo gali būti grindžiamas ir kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-25/2008, 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007, 2008-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008, 2009-05-25 nutartis civilinėje Nr. 3K-7-204/2009, 2012-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. Sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties, turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.). Turi būti vertinamos ne tik realiai gaunamos pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis). Pažymėtina, kad valstybės ir valstybės remiamų paskolų teikimo sąlygas ir tvarką reguliuojančiame Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-05-27 sprendimu Nr. 480, nustatytos lanksčios valstybės remiamų paskolų grąžinimo sąlygos: paskolos grąžinimo pradžia – iki 12 mėnesių nuo studijų, kurioms gauta paskola, baigimo (44, 45 punktai); paskolos grąžinimo terminas – iki 15 metų nuo paskolos grąžinimo pradžios (45 punktas); valstybės remiamos paskolos grąžinimo atidėjimas (50, 51 punktai); palūkanų apmokėjimas iš valstybės lėšų (54(1), 59 punktai). Tuo tarpu pačios ieškovės patvirtino, jog dėl šios paskolos nesikreipė, kadangi praleido prašymo pateikimo terminus, tačiau tai nereiškia, jog jos ateityje negali kreiptis dėl paskolos suteikimo. Dėl to nebandymas pasinaudoti valstybės suteikiamomis galimybėmis pagerinti savo finansinę padėtį negali būti pateisinantis sunkią jų materialinę padėtį bei pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – tėvui.
Įvertinus visas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei pagrįstai atmetė ieškovių apeliacinį skundą. Tuo tarpu kiti ieškovių apeliacinio skundo argumentai, kurie susiję su įrodymų vertinimu trečiojo asmens atžvilgiu, neturi teisinės reikšmės, kadangi nagrinėjamos bylos kontekste vertintinos tik aplinkybės, lemiančios atsakovo galimybes prisidėti prie ieškovių išlaikymo bei ieškovių poreikis materialinės pagalbos, pasireiškiančios išlaikymo forma.
Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Nors apeliantės prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas šio prašymo netenkino padaręs išvadą, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių priimti pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.