Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2023-03-10 · Civilinė byla Nr. e2-199-874/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-03-10
Bylos Nr.
e2-199-874/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijoleta Kurtkienė
Ieškovas
E. B.
Atsakovas
UAB „N.“
Advokatai
Aleksandras Kovalevskis, Marius Ramanauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-199-874/2023Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00697-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 2.6.11.16; 3.2.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 10 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė,sekretoriaujant Romutei Braslauskienei,dalyvaujant ieškovui E. B., jo atstovui advokatui Aleksandrui Kovalevskiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „N.“ atstovams direktoriui B. N., advokatui Mariui Ramanauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei UAB „N.“ dėl 2022 m. kovo 14 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas E. B. ieškinį, dubliką palaikė, patvirtino juose išdėstytas aplinkybes, prašydamas nutraukti 2022 m. kovo 14 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę pasiimti iš ieškovo automobilį „Chrysler Grand Voyager“ ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 5 850 Eur už automobilį sumokėtą kainą, priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 2 999,38 Eur patirtų nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad autoplius.lt rado skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad automobilis gero stovio, su tikra rida. Pardavėjas telefonu sakė, kad automobiliui viskas gerai, jo paties dažytas dešinysis priekinis sparnas ir kapotas. Nuvyko apžiūrėti automobilio, pirmas įspūdis buvo labai geras. Užvedus automobilį pajuto labai didelę vibraciją, kurios pardavėjas telefonu nebuvo minėjęs. Abu nusprendė, kad plyšusios pagalvės. Minimalūs gedimai jo negąsdino, nes automobilis nenaujas. Jam svarbiausia buvo, kad automobilis neturėtų esminių gedimų, reikalaujančių didelių išlaidų. Nuvažiavo pas pardavėjo nurodytą autoelektriką, atliko kompiuterinę diagnostiką, sakė, kad esminių klaidų nėra. Sudarė automobilio pirkimo pardavimo sutartį, vietoj nuolaidos gavo vieno mėnesio garantiją. Į sutartį neįsigilino, tik pasitikrino savo duomenis, pasirašė ir išvažiavo. Kitą dieną, atvykęs į Rokiškį, įregistravo automobilį ir nuvarė į autoservisą. Iki kovo 21 d. automobilis stovėjo prie serviso. Prašė pilnai patikrinti automobilį. Patikros metu jam paskambino serviso vadovas (jo darbdavys) ir pasakė, kad yra didelis vairo kolonėlės laisvumas ir pro turbinos „šlangas“ skverbiasi tepalas. Tą pačią dieną jis paskambino pardavėjui ir pasakė apie rastus gedimus. Pardavėjas jų nepripažino, nesutiko su jais. Jis pasiūlė pasiimti automobilį, pardavėjas nesutiko. Jam reikėjo automobilio, todėl nutarė susitvarkyti automobilį, nes nebuvo labai dideli gedimai. Pradėjo automobilį tvarkyti, išsiuntė turbiną turbinos meistrams, kolonėlę – kolonėlės meistrams. Toliau apžiūrinėjant automobilį, pasimatė kiti trūkumai – kad pusašis virintas, generatoriaus „tempėjas“ pažeistas, tepalo matuoklė numušta. Apie kiekvieną gedimą telefonu informavo pardavėją. Pardavėjas su niekuo nesutiko, sakė „tave meistrai apgaudinėja, geras detales keičia naujomis“. Jis aiškino, kad dirba tame servise, todėl savi žmonės negali apgauti. Suprato, kad taikiai su pardavėju susitarti nepavyks, todėl kreipėsi į advokatą. Po variklio aptarnavimo (pakeitė tepalus, atrestauravo turbiną, vairo kolonėlę) pasiėmė automobilį iš autoserviso ir dviejų trijų dienų bėgyje, pradėjus automobilį eksploatuoti, užsidegė greičių dėžės klaida. Atlikus diagnostiką, paaiškėjo greičių dėžės gedimas. Nuvažiavo į servisą pakeisti greičių dėžės tepalus, atliko diagnostiką, pakeitė tepalus ir pasakė, kad yra mechaninis gedimas. Sekančią dieną vėl užsidegė lemputė. Vėl vyko į servisą, atliko kompiuterinę diagnostiką, pasirodė trys aktyvios klaidos. Tada užsiregistravo Panevėžyje į servisą „A.“, automobilį testavo trasoje, klaidos buvo tos pačios, išvada – trys aktyvios klaidos: siurblio daviklio gedimas, laidų pynės gedimas ir ketvirto bėgio mechaninis gedimas. Sakė neskubėti ardyti greičių dėžės, o pirmiau pasitikrinti daviklį ir laidynus. Servise „R.“ dirba labai kompetentingas elektrikas, kuris rado, kad siurblio daviklis pažeistas, aplipęs metalo drožlėm ir, kad tai yra mechaninis gedimas. Dar vyko į Vilnių pasitikrinti autoservise, kad tikrai išsiaiškinti, jog yra mechaninis gedimas. Jam važiuojant automobiliu Vilniuje, kamščiuose greičių dėžė ėmė kaisti ir mesti avarinį bėgį. Suprato, kad yra greičių dėžės ketvirto bėgio mechaninis gedimas. Paprašė, kad surašytų defektų aktą. Apie viską pranešė atsakovui, bet šis viską neigė. Grįžęs iš Vilniaus, automobilio nebenaudoja. Grįždamas iš Vilniaus į Rokiškį, stojo kelis kartus šalikelėje, nes metė avarinį bėgį. Nuo automobilio nusipirkimo buvo pravažiavęs 500-700 km, kai pirmą kartą užsidegė greičių dėžės klaida. Iš viso nusipirktu automobiliu nuvažiavo apie 2000 km, naudojosi 1-2 mėnesius laiko, iš esmės važinėjimui iš serviso į servisą. Garantija vieno mėnesio buvo nurodyta tik skelbime, o sutartyje nebuvo nurodyta. Pripažįsta, kad pasirašydamas neperskaitė pirkimo-pardavimo sutarties, nes būtų kėlęs klausimą dėl garantijos. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atmestinai išnagrinėjo jo skundą. Pardavėjas nereagavo į jo prašymus, bandymus susitarti. Pirkdamas, jis automobilio labai neapžiūrinėjo, nes automobilį pardavinėjo įmonė, buvo taikoma mėnesio garantija. Dėl vibracijos pats pardavėjas savo ranka įrašė pastabą į sutartį. Sutartį užpildė pardavėjas, jis patikslino tik savo duomenis. Pardavėjas sutartį buvo paruošęs iš anksto. Apie eismo įvykius pardavėjas neminėjo, tik sakė, kad dažė priekinį dešinės pusės sparną ir kapotą. Bandomasis važiavimas prieš pirkimą buvo apie vieną kilometrą nuo aikštelės iki elektriko. Jis dirba servise UAB „R.“ vadybininku, bendrauja su klientais, specialaus išsilavinimo neturi. Automobilio kompiuterinė diagnostika automobiliui buvo atlikta penkis kartus. Turbinos kompiuterinėj diagnostikoj nebuvo. Pavarų dėžės klaida buvo balandžio 2 d. Automobilį servisui „R.“ pristatė kovo 15 d., bet pradėjo apžiūrą tik kovo 21 d. Pradžioje buvo nustatytas tik turbinos ir vairo kolonėlės gedimas. Dėl variklio aptarnavimo išlaidų pretenzijų neturėjo, pretenziją atsakovei reiškė tik už turbinos ir vairo kolonėlės gedimus. Eksploatacines išlaidas sudaro paskirstymo diržo, tepalų, filtrų keitimas, atlikti darbai – 432 Eur su PVM, visa kita yra gedimai. Turbiną remontavo UAB „T.“, o UAB „R.“ tik nuėmė ir uždėjo. Automobilio esminiais defektais laiko greičių dėžės, turbinos ir vairo kolonėlės gedimus, bet prašo atsakovės atlyginti visas išlaidas. Pirkdamas automobilį savo sutarties varianto neturėjo, reikalavimų, kad sutartis būtų papildyta, nepareiškė. Klausė pardavėjo dėl garantijos, šis sakė, kad pats turi servisą, jei bus problemų, atvažiuosi ir sutvarkysim. Bet kai paskambino ir ėmė dėstyti pretenzijas, pardavėjas apie garantiją jau nebekalbėjo, sakė, kad jį apgaudinėja, automobilis praėjęs techninę apžiūrą. Pardavėjas siūlė jam 300 Eur, bet jo suma netenkino, nes atsirado daugiau gedimų. Mano, kad atsakovas kaltas dėl gedimų, nes yra pardavėjas, tai jo amatas ir turi žinoti ką parduoda. Mano, kad dėl jo eksploatacijos negalėjo atsirasti automobilio gedimai. Defektų aktuose nėra konstatuota, kad gedimai atsirado iki automobilio pardavimo, juose tik nurodyti gedimai. Atsakovui nesiūlė kartu daryti defektų nustatymus. Pardavėjas nesiūlė jam jokių galimybių, nesiūlė alternatyvių servisų, nesutiko nei su vienu defektu. Pavarų dėžės transmisijos remonto neatliko, nes remonto kaina būtų 1500-2000 Eur. Servise sakė, kad turbina pažeista, gavusi svetimkūnį, vairo kolonėlės buvo didelis laisvumas, nuplyšusios visos trys variklio pagalvės, tepalo daviklis numuštas, gal eismo įvykio metu. Serviso išvada buvo, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje, be to, pardavėjas minėjo, kad dažė automobilį. Jis autoįvykių su tuo automobiliu neturėjo. Prieš perkant automobilį pardavėjas nedraudė jam atlikti patikrinimo kituose autoservisuose. Neklausė pardavėjo kodėl buvo dažytas automobilio sparnas ir kapotas. Pardavėjas jam rodė nuotraukas kokį automobilį pirko, kapotas buvo kitos spalvos, daužimo nesimatė. Nežino ar pardavėjas žinojo apie eismo įvykį. Automobilio variklis buvo švarus, nuplautas. Esminius greičių dėžės, vairo kolonėlės ir turbinos gedimus vizualiai pamatyti neišardžius negalėjo. Sutinka, kad pardavėjas galėjo turbinos gedimo nepastebėti. Mano, kad dėl pavarų dėžės gedimo pardavėjas galėjo ištrinti klaidą. Po ištrynimo reikia dienos, dviejų laiko, kad vėl užsidegtų. Po atsiėmimo iš pirmo serviso per 2-3 dienas užsidegė pavarų dėžės klaida. Mano, kad buvo ištrinta klaida, nes per daug sutapimų. Nemano, kad nuvažiavęs kelis šimtus kilometrų jis sugadino turbiną. Jis nesiūlė, kad atvažiuos pas pardavėją į servisą susitvarkyti automobilį ir pasinaudoti žadėta garantija. Pardavėjas nesiūlė jam atvažiuoti į jo servisą. Manė, kad susitvarkys automobilį ir kažkokią sumą pardavėjas kompensuos. Supranta, kad esant garantijai, sugedusį daiktą turi pristatyti pardavėjui. Nežino, koks yra automobilio turbinos ir pavarų dėžės veikimo resursas, kilometražas. Turi dvi sąskaitas faktūras 1 353,40 Eur ir 689,80 Eur sumoms. Jos abi yra išskirtos, nes kai vyko ginčas su atsakovu, pradžiai teikė pretenziją 689,80 Eur sumai. Vėliau paaiškėjo greičių dėžės gedimas, tada prijungė ir kitą sumą. Tada servise UAB „R.“ paprašė, kad išskirtų sumas.

Atsiliepimas

Atsakovės UAB „N.“ atstovas advokatas Marius Ramanauskas atsiliepimą į ieškinį, tripliką palaikė, patvirtino juose išdėstytas aplinkybes, prašydamas ieškovo ieškinį atmesti visiškai, kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei priteisti iš ieškovo atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad automobilio pirkimo-pardavimo metu atsakovas buvo sąžiningas, atviras visiems galimiems automobilio patikrinimo variantams. Ieškovas elgėsi neapdairiai. Ieškovas patvirtino, kad turėjo visas galimybes automobilį patikrinti, bet neturėjo pagrindo – automobilis atrodė gražus, kokybiškas, jam patiko. Atsakovas padėjo suorganizuoti automobilio kompiuterinę diagnostiką. Ieškovas dalyvavo kompiuterinės diagnostikos metu, buvo susipažinęs su rezultatu, elektrikas paaiškino rezultatus. Ieškovas patvirtino, kad nei pavarų dėžės, nei turbinos, nei variklio ar kitų esminių gedimų prieš parduodant nebuvo nustatyta. Todėl galima konstatuoti, kad patikrinant automobilį pardavimo metu, esminių gedimų nebuvo. Atsakovas tinkamai atliko savo kaip pardavėjo pareigas. Atsakovas sutartyje informavo ieškovą, kad yra vibracija dėl pagalvių gedimo. Atsakovas neslėpė nuo ieškovo defektų, kurie jam buvo žinomi. Ieškovas neturi jokių įrodymų, kad ginčo automobilio pirkimo-pardavimo metu egzistavo esminiai defektai, dėl kurių ieškovas nori nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį, grąžinti automobilį, gauti pinigus už automobilį ir dar gauti pinigus už remontą. Automobilis sugedo jau po perdavimo ieškovui. Automobilis 14 metų senumo, pravažiavęs beveik 300 000 km. Per tiek metų pavarų dėžė dėvisi, tai elementari automobilio eksploatacijos pasekmė arba ieškovas netinkamai eksploatavo automobilį ir tai sudarė prielaidas detalei greičiau sugesti. Automatinės pavarų dėžės eksploatacijai keliami tam tikri reikalavimai, turi tam tikros specifikos ir reikia turėti tam tikrų žinių. Ieškovas naudojo automobilį pagal paskirtį, važinėjo iš Rokiškio į Panevėžį, Svėdasus, Vilnių, pravažiavo apie 2000 km. Ieškovas nurodė, kad Vilniuje tapo aišku, jog pavarų dėžė kaista. Gal ieškovas Vilniuje prieš sankryžas, šviesoforus neperjungdavo pavarų dėžės į neutralią padėtį. Defekto aktas dėl pavarų dėžės yra tik tikėtinas, išvados, gedimai dar neaiškūs, defektai dar nenustatyti, jų šalinimo kainos tik preliminarios. Aktuose nenurodytos priežastys dėl kurių atsirado gedimai, nenurodyta kada gedimai atsirado, ar jie buvo pardavimo metu. Ieškovas neturi įrodymų, kad atsakovas parduodamas ginčo automobilį, žinojo apie defektus ir juos sąmoningai nuslėpė. Ieškovo nurodomi nuostoliai kelia dideles abejones. Didžioji dalis UAB „R.“ priėmimo-perdavimo akte įvardintų darbų, kurių bendra vertė 1 358 Eur, nėra remonto darbai, o eksploatacinės išlaidos. Tai nesusiję su esminiais defektais. Ieškovas patvirtino, kad pirmoje pretenzijoje reikalavo tik 689 Eur sumos, susijusios su turbinos remontu, 1358 Eur suma nepagrįsta ir nesusijusi su automobilio pardavimu, ieškovo nuostoliais. Ieškovas defektus nustatė atsakovui nedalyvaujant, įmonėse, kurios susijusios su ieškovu. Pirkimo pardavimo metu atsakovas nurodė, jog iškilus problemoms, norėtų, kad defektai būtų nustatinėjami jam dalyvaujant. Ieškovas atsakovą pastatė prieš faktą, kad nustatė defektą, ir reikalavo kompensuoti. Tai nėra sąžiningas pirkėjo elgesys. UAB „T.“ defektacijos akte nurodyta, kad tikrino kliento turbiną. Tačiau iš kokio kliento gavo detalę, iš kokio automobilio ji buvo išimta, kokiu pagrindu tikrino, nenurodyta. Ieškovo reikalavimai nepagrįsti ir elgesys nesąžiningas. Ieškovas jokia forma neįtraukė į šį procesą atsakovo, jo neinformavo prieš defektų nustatymą, kada ir kokia įmonė, kokiu būdu defektus nustatinės, kada bus iš ginčo automobilio išiminėjamos detalės, kur jos bus vežamos, kas jas restauruos, kiek kainuos. Gal atsakovas, turintis savo autoservisą, tai būtų atlikęs greičiau, pigiau ir objektyviau. Nėra įrodymų, kad detalė išimta būtent iš ginčo automobilio, kad UAB „T.“ atliko būtent šios detalės remontą. Sutarčių su UAB „R.“ ir UAB „T.“ byloje nėra, sąskaitos nėra. UAB „R.“ akte nurodė, kad patys atliko šiuos darbus, nors ieškovas tai neigia. Aktuose sumos nesutampa. Ieškovas neįrodė, kad esminiai defektai atsirado dėl atsakovo kaltės ir, kad jie buvo automobilio pirkimo-pardavimo metu. Tai konstatavo ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Atsakovas pardavė kokybišką automobilį ieškovui. Pardavimo metu automobilis neturėjo jokių gedimų, išskyrus nurodytus sutartyje. Didžioji dalis automobilio gedimų, nurodytų ieškinyje, yra ne esminiai, mažareikšmiai (eksploataciniai), likę gedimai galėjo atsirasti dėl netinkamo jo eksploatavimo. Ieškovas neįrodė, kad gedimai egzistavo automobilio pardavimo metu, kad atsakovas apie juos žinojo ir nuslėpė nuo ieškovo. Atsakovas siūlė ieškovui protingą kompensaciją, kad nekiltų nereikalingų ginčų. Naudotų automobilių pardavimo atvejų bylose, pirkėjas turi įrodyti, kad gedimai yra atsiradę iki automobilio perdavimo pirkėjui.

Atsakovės UAB „N.“ atstovas B. N. su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad automobilį ieškovui pardavė techniškai tvarkingą, važiuojantį, leido pirkėjui tikrinti automobilio būklę, jokių defektų nenuslėpė, dėl vibracijos kartu su ieškovu nutarė, kad tai yra defektas. Parodė ieškovui automobilio nuotraukas, su kokiais defektais įsigijo. Automobilis buvo praėjęs techninę apžiūrą, gedimų nenustatyta, jokių turbinos, vairo mechanizmo, stabdžių defektų taip pat nebuvo nustatyta. Pavarų dėžės problemų diagnostika nerodė. Automobilį pardavinėjo kaip veikiantį, funkcionuojantį ir tvarkingą. Kai jis pirko automobilį matėsi, kad šis buvo pabraižytas. Automobiliui 14 metų, rida 300 000 km, todėl logiška, kad jis gali būti apgadintas. Apie eismo įvykį nežinojo. Perka automobilius, įvertinę vizualiai. Kėbulo defektai eksploatacijai netrukdo. Su MB „V.“ jokių giminystės ryšių neturi. Tai rimčiausia diagnostikos įmonė Joniškyje. Ieškovas klausė kur galima atlikti automobilio kompiuterinę diagnostiką, jis rekomendavo. Kai ieškovas pradėjo reikšti pretenzijas, jis paprašė MB „V.“ elektriką ištraukti iš duomenų bazės diagnostikos rezultatus, todėl dokumento data yra balandžio mėn. Diagnostikos lapo 12 punkte nurodyta, kad nemato visų keturių padangų slėgio. Pirkimo-pardavimo sutarties formą labai senai nusikopijavo ir naudojo. Žino, kad tam tikra informacija turi būti privalomai nurodyta sutartyje. Visa informacija ir buvo nurodyta sutartyje. Kėbulo defektai buvo pašalinti, todėl ir nebuvo nurodyti sutartyje. Buvo likęs techninis dalykas vibracija, todėl nurodė sutartyje. Automobilio kapotas, sparnas buvo iš balionėlio padažyti, tai parodė ieškovui nuotraukose. Bamperis nekeistas tik padažytas. Apie dvidešimt metų verčiasi automobilių prekyba, turi savo autoservisą. Jis perka naudotus automobilius, pagražina ir parduoda. Daužtų automobilių neperka. Iš skelbimo mato, kad buvo įvykis, bet jis gali būti parkavimo metu. Ne pirmą automobilį perka iš bendrovės „Auto1“. Kompiuterinė diagnostika gali parodyti pažeidimus, jei dėl pažeidimų nefunkcionuoja kai kurios detalės. Jie patys atlieka diagnostiką, bet nesiūlė, kad ieškovui nekiltų abejonių. Matė, kad ieškovui rodė diagnostikos rezultatus, aiškino apie klaidą dėl padangų slėgio. Esminių klaidų nebuvo. Diagnostika buvo atlikta pirkimo-pardavimo metu. Sutartyje nurodytas laikas nuo išvažiavimo iš aikštelės, nes klientas pats vairavo, todėl jam būtų atsakomybė dėl eismo įvykio. Buvo surašyta tik sutarties pradžia, t. y. data, valanda, kada išvažiavo iš aikštelės. Sutartį pasirašė jau po diagnostikos, įrašė vibraciją. Nuo pirkimo iki pardavimo automobiliu tik šiek tiek naudojosi, tvarkė, atliko techninę apžiūrą. Garantiją suteikia, jei pirkėjas moka papildomai 15 proc. nuo sumos. Pirkėjui garantijos nesuteikė, nepasirašė garantinio lapo. Jis sakė ieškovui, jei kils automobiliui gedimas, atvažiuoti pas jį, apžiūrės ir, jei bus gedimas, pašalins. Siūlė ne vieną kartą. Net siūlė kompensaciją pašalinti minimalius defektus, bet ieškovo reikalaujamos sumos ėmė kilti. Nors garantijos nesuteikė, geranoriškai sutiko, kad jei tikrai yra defektų, juos pašalins. Ieškovas pareiškė pretenziją jau po remonto, jo nekvietė atvykti. Įsigyjant automobilį, apie jokias žalų sumas įvykio metu pardavėjas jo neinformavo, pirkimo metu nebuvo tos informacijos. Ieškovas, pirkdamas automobilį, pasitikrino duomenis platformoje „carVertical“ ir jokių žalų nerodė. Duomenys apie žalą atsirado jau po automobilio pardavimo ieškovui. Jis įsigijo automobilį aukcione, ne iš savininko, sakė ieškovui, kad automobilis atnaujintas, rodė nuotraukas. Sutartyje kėbulo defektų nenurodė, nes jie jau buvo pašalinti. Techniškai automobilis buvo patikrintas techninėje apžiūroje, pardavė techniškai tvarkingą, tinkamą eksploatuoti automobilį. Nežino kaip ieškovas eksploatavo automobilį, bet tiek detalių sugadinti neįmanoma. Spėja, kad dar geros detalės buvo keičiamos į naujas. Automobilis 14 metų, nuvažiavęs 300 000 km, 80 proc. nusidėvėjęs. Techninė apžiūra nustatė, kad automobilį eksploatuoti galima. Ieškovui parodė techninės apžiūros lapą, ten nurodyti ne defektai, o maži trūkumai. Eksploatuoti automobilį dėl jų galima, tik reikia sureguliuoti. Visi remonto darbai atlikti ieškovo darbovietėje, pas jį ieškovas neatvažiavo. Ieškovas nevažiavo į „Chrysler“ atstovybę, kur būtų nustatyti defektai. Akte nesutampa datos, kainos, įkainiai, turbiną remontavo kitas servisas, nesutampa sumos. Automobilio pusašių jo įmonė netvarkė. Automobilio neišrinkinėjo, neardė variklio. Jie tik nupirko automobilį, pašalino akivaizdžiai matomus trūkumus, praėjo techninę apžiūrą ir pardavė. Defektai atsiranda eksploatavimo metu, taip pat nuo netinkamos eksploatacijos. Vairo kolonėlė į duobę įvažiavus gali sugesti. Ieškovas skambino jam gal po savaitės ir nesiūlė pasiimti automobilio. Automobilis buvo pirktas iš Austrijos, į jų įmonę pristatytas tralu. Gavo automobilį tokį kaip atrodė nuotraukose, nekokybiškai padažytą, bet jis buvo veikiantis, važiuojantis. Nežino kas iki įsigijimo tvarkė automobilį. Pirkdamas automobilius, netikrina jų „carVertical“. Kai perka iš „Auto1“, ten nurodoma, kad automobilis patikrintas ekspertų ir nurodyti defektai.

Liudytojas K. K. parodė, kad dirba UAB „P. c.“ direktoriumi. Atvažiavo automobilis pas jį su pavarų dėžės defektu, nesijungė ketvirta pavara. Testuojant rodė tris klaidas. Viena klaida rodė, kad yra mechaninis gedimas viduje, kitos dvi klaidos buvo elektrinai gedimai. Kol nesutvarkoma mechaniškai, negalima tvarkyti elektros. Gali būti kompiuterio, laidų ar daviklio gedimas. Tokį gedimą po diagnostikos galima ištrinti, bet automobiliui įkaitus iki darbinės arba aukščiau darbinės temperatūros, jis pasikartos. Jei automobilis šaltas, trumpu atstumu pavažiavus klaidos neišmes. Pakaitus automobiliui padidėja slėgis, suskystėja tepalas ir tas praslydimas, neįsijungimas turi būti visą laiką. Kad įkaistų automobilis, reikia 20 – 30 minučių labai intensyvaus, ekstremalaus važiavimo. Gali ir šaltas išmesti klaidą. Kai jam atvarė automobilį, jis buvo užkaitintas ir iškart metė klaidą. Pirma reiktų nuimti pavarų dėžę, ją atidaryti ir nustatyti ar ten tikrai yra mechaninis gedimas ir kokio didumo. Ketvirto bėgio mechaninę dalį pakeitus, tikėtina būtų sutvarkytas. Remontuojant naudotomis detalėmis, kainuotų iki 1 200 Eur. Bet reikėtų pakeisti ir kitas dylančias detales, tada kainuotų iki 2000 Eur. Galima keisti į naudotą pavarų dėžę, kainuotų apie 800 Eur ir už darbą. Techninės apžiūros metu tokį pavarų dėžės gedimą neįmanoma nustatyti. Kai smūgis eismo įvykio metu būna į priekinę automobilio dalį, labai dažnai pažeidžiamas radiatorius arba aušinimo vamzdelis. Jei buvo pažeistas radiatorius ir automobilis buvo įvarinėjamas į konteinerį arba ant tralo, „gazuojant“ galėjo būti pažeista arba galėjo pravažiuot be tepalo. Smūgis galėjo įtakoti laidų pynės gedimą, kompiuterį užtrumpinti. Po remonto galėjo būti „nedapiltas“ tepalas. Ieškovas minėjo, kad tvarkė variklį. Pakėlus automobilį galima pamatyti nebent pusašius, jei apsauga nuimta, tepalo prasisunkimą iš turbinos. Pavarų dėžę sugadinti galima netaupant, agresyviai vairuojant. Kada atsirado gedimas nustatyti negali. Pas jį atvažiavęs automobilis jau buvo su tuo defektu. Su ieškovu ar UAB „R.“ giminystės, verslo ryšių neturi. Gamintojo garantija (resursas) pavarų dėžei 100 000 km arba 5 metai, bet priklauso nuo naudojimo. Vidutiniškai pavarų dėžė laiko apie 300 000 km. Važiuojant iš Joniškio į Rokiškį (170 km) turėjo parodyti klaidą, jei ji buvo ištrinta. Tikėtina, kad 14 metų automobilio, pravažiavusio 296 000 km, pavarų dėžės resursas galėjo pasibaigti. Pravažiavus trumpą atstumą neįmanoma pastebėti pavarų dėžės gedimo. Iš anksto, dar neužsidegus klaidai, nustatyti pavarų dėžės gedimą, neišardžius automobilio, sunku.

Liudytojas R. L. parodė, kad dirba UAB „R.“ vadovu, yra ieškovo darbdavys. Automobilį į autoservisą atvarė ieškovas, priėmė jis pats. Žiūrėjo meistras, jis dalyvavo. Apžiūrint automobilį buvo pastebėta, kad turbinos „šlangos“ netinkamai pritvirtintos, nepriveržtos, oro įsiurbimo „šlanga“ įdėta ne tokia, pastebėtas tepalo prasisunkimas. Buvo nuspręsta nuimti „šlangą“ ir pažiūrėti kaip atrodo turbinos sparnuotė. Turbinos sparnuotės sparneliai aplankstyti. Buvo nuspręsta siųsti turbiną partneriams, kurie užsiima turbinų remontu ir restauravimu, kad įvertintų turbinos būklę. Tikrinant važiuoklę, pastebėtas per didelis vairo kolonėlės laisvumas. Pastebėjo, kad nuplyšę variklio pagalvės. Mano, jog automobilis turėjo gauti smūgį, kad pagalvės nuplyštų. Toliau remontuojant pastebėjo, kad generatoriaus įtempėjas nulenktas. Tam turėjo būti šalutinis poveikis. Tepalo slėgio daviklio dešinė pusė buvo nulaužta. Pastebėjo, kad dešinės pusės pusašis virintas, virinimo darbai slėpti, uždedant vamzdelį, aptepant silikonu. Turėjo būti didelis smūgis, kad trūktų pusašis. Ant greičių dėžės vieno iš trijų daviklių buvo rasta metalinių drožlių, jis gerai nefunkcionavo. Mano, kad automobilis turėjo didelį autoįvykį į dešinę pusę. Buvo laisva „šakė“, neprisukta kairėje pusėje. Kai yra tokie gedimai (neprisukta šakė, pusašis virintas, nuplyšę pagalvės), kyla įtarimai kokiu būdu automobilis „praėjo“ techninę apžiūrą. Jų įmonė gerų detalių nekeičia kitomis, išimtas detales parodo užsakovams, dirba kokybiškai. Matėsi, kad kažkas daryta ir su aušinimo sistema, kolektorius buvo neprisuktas. Turbiną išėmė iš ieškovo automobilio „Chrysler“ ir siuntė UAB „T.“ patikrai, nes buvo pastebėtas tepalo prasisunkimas ir sparnuotės pažeidimas. Turbina buvo grąžinta restauruota. Plovė sistemą ir atgal įdėjo turbiną. Darė automobiliui kompiuterinę diagnostiką, buvo problema su greičių dėže. Šio „Chrysler“ modelio greičių dėžė turi atskirą aušinimo radiatorių, aušinimo sistema buvo pažeista. Visų gedimų negalima pamatyti tik atlikus kompiuterinę diagnostiką, mechaninių gedimų nerodo. Galima ištrinti klaidas. Darbų vertė atitinka atliktus darbus. Jis neturi įgijęs techninio išsilavinimo, tačiau lankė daug seminarų. 2022-04-19 atliktų darbų aprašyme nurodyta pirmoji automobilio apžiūra. Kodėl atliktų darbų aprašyme nenurodytas turbinos defektas, negali pasakyti, gal buvo vėliau nustatyta. Automobilį remontavo tris savaites, siuntė remontui turbiną, vairo kolonėlę, laukė sugrįžtant. Kol laukia atvežamos detalės, remontuodavo kitą automobilį. Išimdami detales, neužsirašo kokią detalę iš kokio automobilio išėmė. Iki aprašyme nurodytų defektų automobilis iki jų serviso atvažiavo savo eiga. Kodėl nesutampa aktuose sumos (mokėtinos) paaiškinti negali. Gal klaida įsivėlė, gal formulė „pasimetė“. Sumos už prekes ir paslaugas čekyje ir akte neatitinka. Mokėjimai buvo atlikti vadovaujantis čekiais, priėmimo-perdavimo aktuose gali būti klaida. Ieškovas dirba jų įmonėje vadybininku, organizuoja darbus darbuotojams, priima klientus, pildo „popierius“, atiduoda automobilius klientams, nėra mechanikas. Vizualiai apžiūrint automobilį, tų defektų nustatyti neįmanoma. Iš aukciono skelbimo nuotraukos matosi, kad yra keistas automobilio sparnas, kapotas, buferis, vadinasi buvo rimtas autoįvykis, kad reikėjo keisti. Jis pildė priėmimo-perdavimo aktus ir priėmė pinigus iš ieškovo.

Liudytojas R. M. parodė, kad dirba UAB „T.“ direktoriumi. Turbinas apžiūri ir įvertina jis ir jo darbuotojai. Yra baigęs kelių dienų mokymus dirbti su turbinų restauravimo įranga pas įrangos gamintoją Vokietijoje. Bendradarbiauja su UAB „R.“ keletą metų, UAB „R.“ nuima turbinas ir atsiunčia jiems įvertinti, tikrinti, remontuoti. Atsiųsta „Chrysler“ turbina buvo pažeista mechaniškai, o ne paveikta laiko nusidėvėjimo. Nuo oro įsiurbimo pusės buvo įtraukti pašaliniai daiktai, kurie pažeidė sparnuotę. Pašaliniai daiktai galėjo atsirasti smūgio metu, jei automobilis buvo daužtas. Išardžius turbiną, pamatė veleno sparnuotės pažeidimus, padaužymus. Nuo variklio pusės galėjo atsirasti, nes turbiną įsuka išmetamosios dujos. Tokie pažeidimai gali atsirasti tik kažką įtraukus kieto. Jei netraukia turbina, turi rodyti klaidą. To techninės apžiūros metu negali pamatyti. Važiuojant, atsiranda diskomfortas traukoje, įsijungia klaidos, automobilis perjungiamas į avarinį režimą, nukenčia trauka. Išprogramavus klaidą, automobilis važiuos, tik gali būti šioks toks švilpimas, garsas nuo pažeidimų. Nepatyrusiam asmeniui sunku identifikuoti, kad yra kažkas negerai su turbina, jei paslėptos klaidos. Restauravo turbiną, keitė blogas dalis į naujas, subalansavo ir išsiuntė UAB „R.“. Su ieškovu bendravo tik telefonu. Defektacijos akte nurodytas detalės kodas reiškia „Chrysler“ turbinos numerį. Negali pasakyti, kodėl akte neįvardino kliento. Paties automobilio nėra matęs. Paprastai defektacijos aktų nerašo. Defektacijos aktą paprašė parašyti ieškovas, praėjus porai savaičių po remonto. Detalę UAB „R.“ atsiuntė autobusų siuntomis. Atlikus remontą, išrašė sąskaitą UAB „R.“. Kada atsirado turbinos gedimai, pasakyti neįmanoma. Automobiliu galima važiuoti, bet bus garsai, trauka prasta, nebus komfortiška važiuoti. Eksploatuojant automobilį su tokiais turbinos pažeidimais, ji gali sugęsti bet kada, nes yra pažeistas turbinos balansas. Jei turbina visiškai sugestų, automobilis nepraeitų techninės apžiūros.

Liudytojas V. S. parodė, kad dirba UAB „A.“ vadovu. Ieškovas balandžio 19 d. kreipėsi į jų įmonę dėl prastai važiuojančio automobilio „Chrysler“. Diagnostika parodė, kad yra kompiuteriniai gedimai, dėžė pati „kaitinėjo“, komunikacija buvo prasta. Rodė, kad gali būti gedimas ir laidinėje pynėje, ketvirtos pavaros mechaninį gedimą, sūkių davikliai neveikė. Automobilis prastai važiavo – greičių dėžė blogai funkcionavo, pavažiavus įsijungdavo į avarinį režimą, neperjunginėjo pavarų. Kai jungėsi prie automobilio kompiuterio, metė tam tikras klaidas Jose užfiksuota, kad automobilis negali efektingai veikti. Automobilis prašėsi remonto. Galima tokį automobilį eksploatuoti, bet reikia išardyti greičių dėžę ir patikrinti, atlikti kapitalinį remontą. Toks automobilio remontas kainuotų 1200 – 2000 Eur, paaiškėtų tik išardžius. Perkant sunku nustatyti gedimą. Pavarų dėžei gali pakenkti autoįvykis. Smūgis gali sugadinti patį kompiuterį, apgadinti įrengimus. Klaidas galima ištrinti. Kai „karštas“ automobilis, užtenka 3-5 km, jei šaltas – apie 30 km, kad ištrinta klaida vėl atsirastų. Važiavimas „kamščiuose“ gali klaidą iššaukti. Greičio dėžė neturi turėti pašalinių mechaninių šiukšlių. Greičių dėžės veikimo resursas priklauso nuo aptarnavimo, eksploatavimo. „Chrysler“ greičių dėžės resursas gali būti nuo 250 000 – 500 000 km. Pravažiavus 170 km, turėjo rodyti gedimą, jei buvo ištrintas. Sensorių pakeitimas kainuotų apie 100 Eur, daviklis – apie 80-170 Eur, davikliai trys. Su daviklių keitimu mechaninio gedimo nepašalinsi. Jei šiukšlės randasi, jos dar daugės arba visiškai sustos automobilis. Daviklių keitimui nereikia kapitalinio greičių dėžės remonto. Bet, jei išėmus daviklį matosi ketvirtos pavaros mechaninis gedimas, tada reikia. Greičių dėžėje daug sankabų, velėnėlių, reduktorių dalių, kurios nuo kaitimo arba gedimo pradeda vienas kitą pjauti ir tada tepaluose atsiranda metalinių šiukšlių, kurios pradeda lipti prie magnetų. Sensoriai veikia magnetiniu poveikiu, jie skaičiuoja velenus ir prie tų velenų pradeda kibti pirmiausiai. Pagrindinė priežastis gali būti netinkamas eksploatavimas. Mechaninį pažeidimą galima įvertinti tik išardžius greičių dėžę. Greičių dėžės kaitimą galima pastebėti tik su įranga. Kai greičių dėžės resursas eina į pabaigą, automobilis važiuodamas sustoja. Smūgis į automobilio priekio dešinę pusę galėjo paveikti greičių dėžės aušinimo sistemą. Užvedus automobilį po eismo įvykio, turbina galėjo įtraukti oro filtro dūženų.

Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnyba, gavusi E. B. 2022 m. gegužės 5 d. prašymą ir 2022 m. gegužės 16 d., 2022 m. gegužės 23 d. papildomus dokumentus dėl 2022 m. kovo 14 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš UAB „N.“ už 5 850 Eur įsigyto galimai netinkamos kokybės automobilio „Chlysler Grand Voyager“, VIN (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data – 2008-06-30, 2022 m. rugpjūčio 12 d. priėmė nutarimą Nr. 10G-930 „Dėl E. B. prašymo“, kuriuo išsprendė tarp vartotojo ir UAB „N.“ kilusį ginčą. Tarnyba, ne teismo tvarka spręsdama šį ginčą, vertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą ir nutarė atmesti vartotojo E. B. keliamus reikalavimus, t. y. pripažinti nepagrįstais vartotojo reikalavimus nutraukti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus bei atlyginti turtinę žalą. Tarnyba palaikė minėtame nutarime išdėstytą poziciją ir prašė bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant. Taip pat Tarnyba pateikė argumentus į ieškovo atsiliepimą į Tarnybos pateiktą išvadą, kuriuose nurodė, kad vartotojas nepateikė jokių aplinkybę, jog transporto priemonė turėjo trūkumų jos įsigijimo metu, patvirtinančių įrodymų, t. y. iš kurių galima būtų spręsti apie transporto priemonės defektų faktą, apimtį, atsiradimo priežastis ir kt., taip pat, kad transporto priemonės įsigijimo metu ji nebuvo tinkama naudoti pagal jos tiesioginę paskirtį. Civilinio kodekso 6.364 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta prezumpcija gali būti netaikoma ne tik tuo atveju, kai pardavėjas nepateikia įrodymų, kad neatitikimo nebuvo prekės pateikimo momentu, tačiau ir tais atvejais, kai trūkumas yra nesuderinamas su prekės ar trūkumo pobūdžiu. Trūkumo nesuderinamumas su prekės pobūdžiu ar trūkumo pobūdžiu turi būti suprantamas taip, kad nurodyta prezumpcija negali būti besąlygiškai taikoma visoms naudoto automobilio dalims – labai svarbu suprasti, kad transporto priemonės detalės ir dalys natūraliai dėvisi, todėl pardavėjas, parduodamas naudotą transporto priemonę, negali prisiimti visų transporto priemonės detalių sugedimo rizikos dėl natūralaus dėvėjimosi – atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą – šiuo atveju įsigytas 14 metų senumo automobilis su 296 501 km rida, taigi natūralu, jog įsigyto intensyviai naudoto automobilio agregatai/dalys yra pasidėvėjusios, anksčiau ar vėliau reikalaujančios papildomų investicijų jų pagerinimui, remontui, keitimui ir kt., o pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujos transporto priemonės savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Trūkumas, nulemtas natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, nėra laikomas paslėptu daikto trūkumu. UAB „N.“ nurodė, jog prieš automobilio įsigijimą jam buvo atlikta kompiuterinė diagnostika, kurios metu nurodytų klaidų, dėl kurių reikalavimus pareiškė vartotojas, nebuvo nustatyta, po automobilio įsigijimo jis kurį laiką buvo naudojamas pagal paskirtį, važiavo, jam buvo atlikti techninio aptarnavimo darbai, o vien aplinkybė, kad eksploatuojant automobilį yra reikalingi jo taisymo darbai, neįrodo UAB „N.“ atsakomybės už paslėptus automobilio trūkumus, kadangi savo pobūdžiu ne visi atsiradę automobilio trūkumai laikytini paslėptais defektais, o yra einamieji automobilio remonto darbai, t. y. natūraliai atsiradę dėl dalių dėvėjimosi kaip eksploatacijos pasekmė, kuriuos, siekiant tinkamai eksploatuoti automobilį, vartotojas privalės atlikti. Taigi, UAB „N.“ pateikė paaiškinimus, jog transporto priemonės pardavimo metu nebuvo nustatyta jos trūkumų, dėl kurių kreipėsi vartotojas po transporto priemonės eksploatavimo, be to, minimi trūkumai susiję su transporto priemonės naudojimu ir natūraliu susidėvėjimu. Prašė bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant. Apie bylos nagrinėjimą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovo, atsakovės atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė aukciono būdu iš Vokietijoje valdomos naudotų transporto priemonių prekybos platformos „AUTO1.com“ 2021 m. rugsėjo 11 d. įsigijo transporto priemonę „Chrysler Grand Voyager 2.8 CRD Limited“ (toliau – ginčo automobilis), kilmės šalis Austrija, transporto priemonės identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), rida 296473 km, pirmos registracijos data 2008 m. birželio 30 d., už 3 748 Eur. Iš ataskaitos apie ginčo automobilio būklę atsakovės įsigijimo metu nustatyta, kad grafoje „Ankstesni apgadinimai/avarijos, remiantis ankstesnio savininko parodymais“ nurodyta „Taip“, nurodyti automobilio pažeidimai su nuotraukomis (11 – kėbulo, 3 – vidaus, 1 – apačios). UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ 2021 m. gruodžio 21 d. atliko ginčo automobilio privalomąją techninę apžiūrą ir pateikė išvadą, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus ir techninė apžiūra galioja iki 2023 m. gruodžio 21 d. Ieškovas skelbimą apie parduodamą ginčo automobilį rado portale www.autoplius.lt, kuriame nurodyta kaina 5 850 Eur ir 1 mėn. garantija. 2022 m. kovo 14 d. ieškovas ir atsakovės atstovas direktorius B. N. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė pardavė, o ieškovas už 5 850 Eur įsigijo ginčo automobilį. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad parduodamam ginčo automobiliui garantija nesuteikta; ant atsakovės paruoštos sutarties formos, kurią pildė atsakovės atstovas B. N. savo ranka, nurodytas ginčo automobilio trūkumas – vibracija. Ginčo automobilio rida atsakovės įsigijimo metu buvo 296473 km, pardavimo ieškovui metu – 296501 km, t. y. automobiliui esant pas atsakovę, nuvažiuoti 28 km. Ieškovas prieš pirkdamas ginčo automobilį, 2022 m. kovo 14 d. 8.39 val., patikrino ginčo automobilio duomenis platformoje „carVertical“, kurio ataskaitoje nurodyta, kad nėra duomenų, jog šis automobilis būtų pažeistas dėl eismo įvykio. Ginčo automobilio pirkimo-pardavimo metu ieškovas su atsakovės atstovu nuvyko į MB „V.“ autoservisą, kur buvo atlikta ginčo automobilio kompiuterinė diagnostika, rodė vienintelę klaidą (4 gedimai) dėl padangų slėgio jutiklių. Ieškovas ginčo automobiliu iš Joniškio grįžo į Rokiškį ir 2022 m. kovo 15 d. įregistravo nuosavybės teisę VĮ „REGITRA“. 2022 m. kovo 15 d. ieškovas kreipėsi į servisą UAB „R.“, kad ginčo automobiliui būtų atliktas techninis aptarnavimas. Servise ginčo automobilis pradėtas tvarkyti 2022 m. kovo 21 d. Iš UAB „R.“ 2022 m. kovo 15 d. paraiškos automobilio remontui priėmimo-perdavimo akto matyti, kad ginčo automobiliui buvo atlikta diagnostika, freono pildymas, pagrindinio diržo keitimas, salono filtro keitimas, stabdžių skysčio keitimas ir nuorinimas, variklio pagalvės keitimas, tepalo daviklio keitimas, riebokšlio keitimas ir plovimas, ratų balansavimas, tepalų keitimas, kardano gumos keitimas, pusašių gumų ir pusašių keitimas. Iš UAB „R.“ 2022 m. balandžio 7 d. PVM sąskaitos faktūros serija RIK Nr. 657 ir apmokėjimo kvito matyti, kad už ginčo automobilio variklio aptarnavimą, kitus darbus ieškovas sumokėjo 1 353,40 Eur. Iš UAB „R.“ 2022 m. balandžio 19 d. atliktų darbų aprašymo, 2022 m. lapkričio 25 d. pažymos matyti, kad atliekant ginčo automobiliui techninį aptarnavimą, nustatyti nekokybiškai atlikti remonto darbai, nustatyta, kad pro turbinos „šlangas“ skverbiasi tepalai, yra didelis vairo kolonėlės laisvumas, todėl nuspręsta turbiną išimti ir siųsti į UAB „T.“ patikrai. UAB „T.“ 2022 m. kovo 24 d. defektacijos aktu patvirtino turbinos pažeidimus ir ją restauravo. UAB „R.“ atrestauruotą turbiną įdėjo atgal į ginčo automobilį 2022 m. kovo 26 d. Iš UAB „R.“ 2022 m. balandžio 4 d. PVM sąskaitos faktūros serija RIK Nr. 656 ir apmokėjimo kvito matyti, kad už ginčo automobilio turbinos, vairo kolonėlės remontą ieškovas sumokėjo 689,80 Eur. Ginčo automobilį iš UAB „R.“ ieškovas atsiėmė 2022 m. balandžio 4 d. Ieškovas 2022 m. balandžio 4 d. su pretenzija kreipėsi į atsakovės atstovą, reikalaudamas atlyginti ginčo automobiliui atliktus remonto darbus už 689,80 Eur sumą. 2022 m. balandžio 7 d. atsakovės atstovas pateikė atsakymą, kuriuo sutiko ieškovo reikalavimą patenkinti tik iš dalies ir atlyginti 300 Eur remonto išlaidas. Ieškovui ginčo automobilio prietaisų skydelyje užsidegė „check engine“ lemputė ir ieškovas 2022 m. balandžio 14 d. kreipėsi į G. N. servisą. Iš 2022 m. balandžio 14 d. sąskaitos faktūros Serija SVG Nr. 84057 ir pinigų priėmimo kvito Serija SVG Nr. 8403045 nustatyta, kad ginčo automobiliui buvo pakeistas pavarų dėžės filtras ir tepalas už 156 Eur. Ieškovui ginčo automobilio prietaisų skydelyje vėl užsidegė „check engine“ lemputė ir ieškovas 2022 m. balandžio 19 d. kreipėsi į UAB „A.“, iš UAB „A.“ 2022 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitos faktūros Serija AUTR Nr. 4928 ir apmokėjimo kvito nustatyta, kad už ginčo automobilio kompiuterinę diagnostiką ieškovas sumokėjo 65 Eur. Iš UAB „A.“ 2022 m. balandžio 19 d. defekto akto matyti, kad atlikus ginčo automobilio diagnostiką nustatyta, kad gali būti automatinės pavarų dėžės sūkių daviklio gedimas, automatinės pavarų dėžės laidų pynės gedimas, 4 pavaros mechaninis gedimas. Iš UAB „R.“ 2022 m. balandžio 27 d. paraiškos automobilio remontui priėmimo-perdavimo akto ir apmokėjimo kvito matyti, kad ginčo automobiliui buvo atlikti sūkio daviklio valymo ir automatinės pavarų dėžės laidų pynės patikros darbai, už kuriuos ieškovas sumokėjo 36,30 Eur. Iš UAB „P. c.“ 2022 m. gegužės 2 d. automobilio remonto sutarties Nr. 2205-02A matyti, kad buvo atlikta ginčo automobilio pavarų dėžės defektacija ir nustatyta, kad važiuojant automobiliu, pavarų dėžė negali įjungti ketvirtos pavaros, automobiliui ilgiau važiuojant tiek miesto režimu, tiek stovint prie šviesoforų ir vėl akseleruojant įsijungia avarinis pavarų dėžės režimas. Atlikus kompiuterinę diagnostiką nustatyta, kad pavarų dėžėje yra trys aktyvios klaidos. Viena iš jų informuoja apie ketvirtos pavaros mechaninį gedimą, kurį pašalinti reikalingas kapitalinis pavarų dėžės remontas, kitos dvi nurodo elektrinius gedimus. Preliminari darbų su detalėmis sąmata 1500-2000 Eur plius PVM. Ieškovas ginčo automobiliu iki pavarų dėžės trūkumo nustatymo buvo nuvažiavęs 2 149 km. Iš 2022 m. kovo 22 d., 2022 m. balandžio 4 d. taikos sutarčių dėl taikaus ginčo, kilusio dėl parduoto automobilio kokybės, sprendimo projektų matyti, kad atsakovė siūlė ieškovui 200 Eur, 250 Eur kompensaciją. Iš telefono skambučių išklotinės, programėlės „Viber“ susirašinėjimo matyti, kad šalys kontaktavo dėl ginčo automobilio. Ieškovas 2022 m. gegužės 4 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba), prašydamas nutraukti ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už ginčo automobilį sumokėtus pinigus 5 850 Eur, įpareigoti pardavėją atlyginti vartotojo patirtus 2 699,38 Eur dydžio nuostolius ir 300 Eur dydžio išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir pripažinti 2022 m. kovo 14 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas nesąžiningomis. Ieškovas 2022 m. gegužės 11 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas nutraukti ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už ginčo automobilį sumokėtus pinigus bei atlyginti nuostolius bei išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Atsakovė 2022 m. gegužės 19 d. pateikė atsakymą į ieškovo pretenziją, kuriame nurodė, kad nesutinka tenkinti ieškovo keliamų reikalavimų. Tarnyba 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 10G-930 „Dėl E. B. prašymo“ nutarė atmesti vartotojo E. B. keliamus reikalavimus. Ieškovas 2022 m. lapkričio 30 d. pakartotinai patikrino ginčo automobilio istoriją per www.autodna.lt ir pagal VIN numerį gavo ginčo automobilio istorijos ataskaitą, iš kurios matyti, kad 2021 m. gegužės mėn. Austrijoje ginčo automobilis turėjo kėbulo pažeidimą dešinėje, priekyje, transporto priemonės nuostolių reikalavimo suma 7 000 – 10 000 Eur.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, kad pardavėjas nenurodė pirkėjui apie visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose ginčo automobilis buvo apgadintas, dėl naudoto automobilio kokybės jo pardavimo metu ir pirkėjo teisių gynimo išimtiniu būdu – pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, įsigijus netinkamos kokybės daiktą. Atsakovės įsitikinimu, ginčo automobilį jie pardavė be defektų ar kitų gedimų, atsižvelgiant į tai, kad parduotas naudotas automobilis ir įvertinant jo nusidėvėjimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.431¹ straipsnyje nustatyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas). CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Iš šios nuostatos matyti, jog parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas.

Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 17 punktas).

Aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas įsigyto ginčo automobilio esminiais defektais laiko pavarų dėžės, turbinos ir vairo kolonėlės gedimus, kurie paaiškėjo jau įsigijus automobilį, eksploatuojant trumpą laiką, galimai dėl anksčiau buvusio eismo įvykio, kurį atsakovė nuslėpė nuo ieškovo. Atsakovės atstovas nurodo, kad ginčo automobilį įsigijo aukciono būdu iš Vokietijoje valdomos naudotų transporto priemonių prekybos platformos „AUTO1.com“, vizualiai įvertinęs ataskaitoje apie ginčo automobilio būklę esančias nuotraukas ir nurodytus kėbulo pažeidimus, iš kurių nesimatė, kad automobilis būtų patyręs avariją, matėsi tik kėbulo pabraižymai. Atsakovė pašalino ataskaitoje nurodytus ginčo automobilio kėbulo pažeidimus, todėl šių trūkumų nebenurodė pirkimo-pardavimo sutartyje. Atsakovė, atlikusi ginčo automobilio techninę apžiūrą, jo neeksploatavo, nuo įsigijimo iki pardavimo ieškovui nuvažiavo tik 28 km, todėl ieškovo nurodytų trūkumų nepastebėjo ir apie juos nežinojo.

Byloje nustatyta, kad „AUTO1.com“ ataskaitoje apie ginčo automobilio būklę atsakovės įsigijimo metu grafa „Ankstesni apgadinimai/avarijos, remiantis ankstesnio savininko parodymais“ pažymėta teigiamai, tačiau nurodyti automobilio pažeidimai su nuotraukomis iš esmės susiję tik su kėbulo apgadinimais, vairo, vairuotojo sėdynės, durelių vidaus nusidėvėjimais, jokių variklio, pavarų dėžės gedimų nenurodyta. Ieškovas, prieš pirkdamas ginčo automobilį, patikrino jo duomenis platformoje „carVertical“, kurios ataskaitoje taip pat nebuvo duomenų, kad automobiliis būtų pažeistas dėl avarijos. Abi šalys patvirtino, kad atsakovės atstovas parodė ieškovui nuotraukas kaip atrodė ginčo automobilis įsigijus jį aukcione. Ieškovas posėdžio metu patvirtino, kad matė, jog automobilio kapotas buvo kitos spalvos, dažytas priekinis dešinės pusės sparnas, tačiau dėl to jam jokių abejonių nekilo. Duomenys, kad ginčo automobilis 2021 m. gegužės mėn. Austrijoje turėjo kėbulo pažeidimą dešinėje priekyje, tapo žinomi tik bylos nagrinėjimo metu, ieškovui 2022 m. lapkričio 30 d. pakartotinai patikrinus ginčo automobilio istoriją per www.autodna.lt. Tačiau ir ši aplinkybė neginčijamai nepagrindžia, kad ginčo automobilis patyrė būtent avariją. Nurodomas preliminarus žalos dydis (7000 – 10000 Eur) yra vertinamas remonto Austrijoje kainomis, kurios labai tikėtina yra kur kas aukštesnės, nei analogiškų remonto darbų Lietuvoje. Teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kad ginčo automobilis turėjo eismo ar kitų įvykių per laikotarpį, kurį atsakovė buvo ginčo automobilio savininkė, taip pat, kad atsakovei buvo žinoma apie eismo ar kitus įvykius, kuriuose ginčo automobilis buvo apgadintas ir tai būtų sąlygoję ginčo automobilio trūkumus. Atsakovė įsigijo aukcione naudotą automobilį, pašalino nurodytus kėbulo pažeidimus, atliko automobilio techninę patikrą, kurios metu nebuvo nustatyta trūkumų, dėl kurių ginčo automobilis negalėtų dalyvauti eisme. Atsakovė su ginčo automobiliu pravažiavo vos 28 km. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė neturėjo jokio pagrindo ardyti ginčo automobilio tam tikrus mazgus ir ieškoti galimai paslėptų defektų. Paties ieškovo pakviesti liudytojai nurodė, kad vėliau nustatytų vairo kolonėlės, turbinos ir pavarų dėžės defektų negalima nustatyti neišardžius šių mechanizmų.

Pirkimo-pardavimo metu, dalyvaujant ieškovui, buvo atlikta ginčo automobilio kompiuterinė diagnostika, kuri rodė vienintelę klaidą dėl padangų slėgio. Nei pavarų dėžės, nei turbinos, nei variklio gedimų prieš parduodant ginčo automobilį kompiuterine diagnostika nebuvo nustatyta. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas vienintelis ginčo automobilio trūkumas – vibracija. Ieškovas ginčo automobiliu iš Joniškio grįžo į Rokiškį (apie 170 km) ir sekančią dieną kreipėsi į darbdavio UAB „R.“ servisą ne dėl pastebėtų gedimų, bet, kad ginčo automobiliui būtų atliktas techninis aptarnavimas. Ieškovo nurodyti kaip esminiai defektai – turbinos ir vairo kolonėlės gedimai, nustatyti UAB „R.“ servise tik pradėjus iš pagrindų tikrinti ginčo automobilį. Tai, kad servisas pasiūlė ieškovui remontuoti turbiną ir vairo kolonėlę, nepatvirtina aplinkybės, jog ginčo automobilis turėjo paslėptų trūkumų jo pardavimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas iš atsakovės įsigijo 14 metų senumo automobilį su 296 501 km rida, todėl natūralu, kad įsigyto intensyviai naudoto automobilio dalys yra nusidėvėjusios ir reikalauja papildomų investicijų jų remontui ar keitimui, o ieškovas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujos transporto priemonės savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi ir vieną dieną galutinai sugenda.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ginčo automobiliu po jo įsigijimo jau buvo nuvažiavęs 2 149 km iki pavarų dėžės trūkumo nustatymo UAB „P. c.“ servise. Liudytojai K. K. ir V. S. parodė, kad gamintojo pavarų dėžės resursas yra 100 000 km arba 5 metai; arba 250 000 – 500 000 km, priklauso nuo aptarnavimo, eksploatacijos; vidutiniškai pavarų dėžė eksploatacija apie 300 000 km, ir jei pavarų dėžės resursas eina į pabaigą gedimas atsiranda staiga. Ieškovas posėdžio metu nurodė, kad pardavėjas ginčo automobilio pavarų dėžės gedimo klaidą galėjo ištrinti, tačiau teismo posėdžio metu apklausti liudytojai K. K. ir V. S. parodė, kad ieškovui ginčo automobiliu važiuojant atstumą iš Joniškio į Rokiškį ištrinta klaida turėjo vėl atsirasti, tačiau to neatsitiko. Darytina išvada, kad atsakovė, parduodama ieškovui ginčo automobilį, jokių žinomų klaidų neištrynė. UAB „P. c.“, atlikęs ginčo automobiliui kompiuterinę diagnostiką, nustatė aktyvias klaidas. Kadangi prieš ginčo automobilio įsigijimą taip pat buvo atlikta kompiuterinė diagnostika, kurios metu nurodytų klaidų nebuvo nustatyta, o UAB „P. c.“ gedimo defektacija neleidžia daryti išvados, kad toks gedimas egzistavo ginčo automobilio įsigijimo metu, teismas sprendžia, kad nurodytas gedimas atsirado eksploatavimo metu dėl ginčo automobilio susidėvėjimo, atsižvelgiant į jo amžių ir nuvažiuotą ridą.

Įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti. Aplinkybių, kad ginčo automobiliu jo įsigijimo metu nebuvo galima naudotis pagal paskirtį, nustatyta nebuvo, nes po įsigijimo ieškovas kurį laiką naudojo automobilį pagal paskirtį, nuvažiavo apie 2000 km, jam buvo atlikti techninio aptarnavimo darbai. Byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo automobilis turėjo trūkumų jo įsigijimo metu, iš kurių galima būtų spręsti apie ginčo automobilio defektų faktą, apimtį, atsiradimo priežastis, taip pat, kad ginčo automobilis įsigijimo metu nebuvo tinkamas naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Iš ieškovo pateiktų įrodymų visumos negalima daryti išvados, kad įvairių servisų nurodytas ginčo automobilio keičiamų dalių sąrašas ir trūkumų aprašymas laikytinas paslėptais ginčo automobilio defektais ir, kad ginčo automobilio trūkumai jau egzistavo jo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ir buvo atsakovės nuslėpti nuo ieškovo. Ieškovas nesikreipė į „Chrysler“ atstovybę, kurioje būtų oficialiai nustatyti ginčo automobilio defektai, teismo posėdžio metu nepageidavo atlikti techninę ekspertizę, kurios išvados leistų spręsti, kas lėmė ginčo automobilio gedimus ir, kad jie nebuvo nulemti automobilio amžiaus ir ridos. Transporto priemonės detalės ir dalys natūraliai dėvisi, todėl pardavėjas, parduodamas naudotą transporto priemonę, negali prisiimti visų transporto priemonės detalių sugedimo rizikos dėl natūralaus dėvėjimosi. Trūkumas, nulemtas natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, nėra laikomas paslėptu daikto trūkumu.

Aptarus rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir teismo posėdžio metu išsakytus argumentus darytina išvada, kad pirkėjas, šiuo atveju ieškovas neįrodė, kad ginčo automobilio defektai buvo dar iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, todėl ieškinys netenkintinas.

Ieškovui neįrodžius, kad ginčo automobilio defektai atsirado iki jo pardavimo, teismas nepasisako dėl restitucijos taikymo ir prašomų priteisti sumų patirtoms išlaidoms kompensuoti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovei UAB „N.“ teisme atstovavo ir teisines konsultacijas teikė advokatas Marius Ramanauskas, kuriam atsakovė 2022 m. spalio 10 d. kasos pajamų orderiu Serija MRA Nr. 448 sumokėjo 700 Eur už atsiliepimo į ieškinį paruošimą ir pateikimą teismui, 2022 m. gruodžio 7 d. kasos pajamų orderiu Serija MRA Nr. 453 – 400 Eur už tripliko paruošimą ir pateikimą teismui ir 2023 m. sausio 5 d. kasos pajamų orderiu Serija MRA Nr. 458 – 770 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą teisme, viso 1 870 Eur. Teismas, įvertinęs atsakovės patirtas advokato atstovavimo išlaidas, sprendžia, kad jos neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, atitinka protingumo, sąžiningumo, realumo kriterijus. Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovei priteistina 1 870 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, 263–268 straipsniais, 270, 271 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 1870 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „N.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.

Teisėja Vijoleta Kurtkienė