- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-03
- Bylos Nr.
- e2S-87-273/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01105-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- J. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. M. atstovės advokatės V. L.-Balčiūnienės atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1736-737/2015 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovei J. G. dėl atsiskaitymo su įgaliotiniu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I . Ginčo esmė
Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 10 143,90 Eur skolą, 673,94 Eur palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo ieškovės ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi paskyrė parengiamąjį teismo posėdį 2015 m. spalio 6 d. 9.30 val.
Jonavos rajono apylinkės teisme 2015 m. spalio 5 d. gautas ieškovės atstovės advokatės V. L.-Balčiūnienės pranešimas dėl teisinių paslaugų sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad į parengiamąjį posėdį ji neatvyks, nes paslaugų teikimas V. M. sustabdytas, dėl jos įsipareigojimų pagal teisinių paslaugų sutartį nevykdymo.
Atsakovės atstovai 2015 m. spalio 6 d. parengiamajame posėdyje prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, nes ieškovė be pateisinamų priežasčių neatvyko į parengiamąjį posėdį, nepasirūpino tinkamu atstovavimu, tokiu būdu nevykdydama savo, kaip ieškovės procesinių pareigų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu. Teismas nustatė, kad civilinė byla iškelta 2015-05-07, apie parengiamąjį posėdį ieškovės atstovė informuota tinkamai daugiau nei prieš mėnesį iki parengiamojo posėdžio (šaukimai išsiųsti 2015-09-01). Teismas nurodė, kad tai, jog ieškovės atstovė neatvyko į teismo posėdį motyvuodama teisinių paslaugų sutarties sustabdymu, teismo negali būti pripažįstama svarbia nedalyvavimo teismo posėdyje priežastimi. Apie kitas nedalyvavimo posėdyje priežastis nei ieškovė, nei jos atstovė teismo neinformavo. Todėl teismas laikė, kad į teismo posėdį ieškovė ir jos atstovė neatvyko be svarbių priežasčių. Kadangi atsakovai parengiamojo posėdžio metu neprašė priimti sprendimo už akių, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir jos atstovė buvo tinkamai informuota apie parengiamojo teismo posėdžio datą ir vietą, tačiau nesiėmė veiksmų pranešti teismui apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje bei įrodyti, kad neatvykimo priežastys yra svarbios, teismas ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 230 str. 2 ir 4 d., 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovės V. M. atstovė advokatė V. L.-Balčiūnienė prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovė nuolat gyvena Vokietijoje. Ieškovės atstovė persiuntė teismo nutartį ieškovės elektroniniu paštu, kurią gavusi ji susisiekė su advokate ir prašė tęsti teisinių paslaugų jai teikimą, nurodė asmenines aplinkybes dėl nesusižinojimo su advokate. Įvertinus ieškovės asmeninį prašymą, realų interesą ginti ieškinyje nurodytas jos teises, jos gyvenamąją vietą ne Lietuvoje, ribotas galimybes ir tikslingumą sudaryti teisinių paslaugų sutartį su nauju advokatu, šalių susitarimu buvo atnaujintas teisinių paslaugų teikimas. Vadovaujantis civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 246 straipsnio 1 dalimi, byloje vertintina, kad advokatui nutraukus teisinių paslaugų teikimą nurodytu pagrindu, ieškovė parengiamajame posėdyje byloje neturėjo savo atstovo, asmeniškai apie posėdžio laiką ir vietą informuota nebuvo (CPK 118 straipsnis), kas teismui leistų atidėti bylos nagrinėjimą, ko ir buvo argumentuotai prašoma atstovės 2015-10-05 rašte teismui. Įstatymas nenumato atvejų, kada reikia laikyti, jog šalies ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastis yra svarbi. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju tai turi išsiaiškinti bylą nagrinėjantis teismas. Vadovaujantis proceso ekonomiškumo, koncentracijos (CPK 7 straipsnis), taip pat protingumo principu (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 7 dalis), teismas galėjo atsižvelgti į ieškovės atstovės prašymą ir atidėti bylos nagrinėjimą. Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Sprendžiant atskirąjį skundą prašo atsižvelgti, jog ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis byloje nebuvo nustatyta, atstovė informavo apie padėtį iš jai prieinamos informacijos, pateikė procesinį prašymą. Sprendžiant atskirąjį skundą atsižvelgtina į bylos dalyko specifiką, ieškovės nuolatinę gyvenamąją vietą užsienio valstybėje ir vertinti, jog teismas galėjo taikyti švelnesnes įstatyme nustatytas teisines pasekmes už ieškovės asmenišką neatvykimą į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką ieškovės atstovė buvo informuota tinkamai. Netenkinus atskirojo skundo, bus inicijuojama nauja civilinė byla, kas neatitiktų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė J. G. prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė nebendradarbiaudama su savo atstove, nesirūpino savo teisėmis ir vilkino bylos eigą. Ieškovės atstovė žinojo apie paskirtą teismo posėdį iš anksto, dėl ko turėjo tinkamai pranešti ieškovei. Ieškovė turėjo pateikti rašytinius įrodymus dėl kokių priežasčių ji negali atvykti į teismo posėdį, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, to ji nepadarė. Vadovaujantis šiomis aplinkybėmis, atsakovė išreiškė savo poziciją, jog ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu. Tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui už neatvykimą į teismo posėdį nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis -užkirsti galimybes vilkinti procesą. Pažymėtina, kad ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.).Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad atsakovė nebendradarbiauja su savo atstove, nėra suinteresuota išspręsti kuo greičiau kilusį ginčą, nepateikia jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų jos neatvykimą į teismo posėdį. Šias aplinkybes patvirtino ir ieškovės atstovė pateiktame atskirajame skunde. Todėl darytina išvada, kad teismas priimdamas nutartį ir palikdamas ieškovės ieškinį nenagrinėtu nepažeidė nei materialiųjų, nei procesinių teisių, priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme ( CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas ieškinį paliko nenagrinėtu ieškovei ir jos atstovei advokatei neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė V. M. kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl atsiskaitymo su įgaliotiniu. Byloje pateikta 2015 m. vasario 23 d. atstovavimo sutartis, kuria ieškovė pavedė advokatei V. L.-Balčiūnienei ją atstovauti. Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2015 m. spalio 6 d. Į vykusį parengiamąjį teismo posėdį neatvyko nei ieškovė V. M., kuri gyvena ne Lietuvoje, o Vokietijoje, nei jos atstovė advokatė V. L.-Balčiūnienė, o atvyko tik atsakovės atstovai. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės atstovė Jonavos rajono apylinkės teismui 2015 m. spalio 5 d. pateikė pranešimą dėl teisinių paslaugų sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad parengiamajame teismo posėdyje vyksiančiame 2015 m. spalio 6 d. nedalyvaus, nes paslaugų teikimas ieškovei vadovaujantis atitinkamomis sutarties dėl teisinių paslaugų nuostatomis, yra sustabdytas dėl jos įsipareigojimų pagal teisinių paslaugų sutartį nevykdymo. Ieškovės atstovė taip pat prašė suteikti ieškovei galimybę susirasti asmenį, atstovausiantį jos interesus bylos procese. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė ir jos atstovė buvo tinkamai informuota apie parengiamojo teismo posėdžio datą ir vietą, tačiau nesiėmė veiksmų pranešti teismui apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje bei įrodyti, kad neatvykimo priežastys yra svarbios.
Pažymėtina, kad parengiamojo teismo posėdžio eigą nustato CPK 230 straipsnis, kuriame nurodytos šalių neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį pasekmės. CPK 230 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta abi šalys, kurioms yra tinkamai pranešta, teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtą. Šiuo atveju byla buvo nagrinėjama parengiamajame teismo posėdyje, todėl turi būti taikomos ne procesinės teisės normos reglamentuojančios bylų nagrinėjimo teismo posėdyje tvarką (CPK 246 straipsnis), tačiau specialiosios teisės normos skirtos parengiamajam teismui posėdžiui reglamentuoti. Kadangi į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko tik viena iš byloje dalyvaujančių šalių (ieškovė ir jos atstovė), tačiau atvykus atsakovės atstovui, ieškinys negalėjo būti paliktas nenagrinėtu (CPK 230 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos apeliacinis teismas yra suformulavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad apie parengiamąjį teismo posėdį ieškovė informuota tinkamai, iki teismo posėdžio pradžios negautas ieškovės prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant ar atidėti teismo posėdį. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė asmeniškai apie posėdžio laiką ir vietą informuota nebuvo. Taigi, byloje nenustatyta aplinkybė, jog ieškovė veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, priešingai, ieškovės atstovė 2015-10-05, t.y. prieš parengiamąjį teismo posėdį, kuris vyko 2015-10-06, teismą informavo apie padėtį susijusią su atstovavimu byloje. Teismas atkreipia dėmesį, jog duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovė nesąžiningai naudojosi ir piktnaudžiavo jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, byloje nenustatyta. Todėl negalima teigti, kad ieškovė nesirūpino bylos eiga, vilkino jos nagrinėjimą ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Būtina įvertinti ir tai, jog ginčas tarp šalių nėra pasibaigęs, šiuo konkrečiu atveju palikus ieškinį nenagrinėtu, ieškovė būtų priversta kreiptis į teismą su analogiškais reikalavimais iš naujo. Akivaizdu, jog inicijuojant naują procesą būtų panaudotos dalyvaujančių asmenų lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas. Taigi tokia situacija neatitiktų teismo procesui keliamų tikslų, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas buvo taikytas nepagrįstai, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Todėl atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis naikintina, o civilinė byla perduotina pirmosios instancijos tolimesniam nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį ir bylą grąžinti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.