Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. R. ieškinį atsakovei R. A. dėl sumos, sumokėtos pagal rankpinigių sutartį, priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 1000 Eur sumą, sumokėtą pagal 2018 m. rugsėjo 29 d. rankpinigių sutartį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad šalys 2018 m. rugsėjo 29 d. sudarė rankpinigių sutartį, kuria įsipareigojo sudaryti sodybos, esančios(duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas pagal šią sutartį atsakovei perdavė 1000 Eur rankpinigius. Šalys sutartyje nenumatė galutinio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo termino, o 2019 m. liepos mėn. ieškovas iš atsakovės sužinojo, kad ši sodybos jam nebeparduos, sutiko grąžinti 500 Eur rankpinigių, o kita suma esą yra panaudota sodybos dokumentų tvarkymui ir sodybos priežiūrai.

Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovas atsisakė reikalavimo dėl 1000 Eur sumos, sumokėtos pagal rankpinigių sutartį, priteisimo, kadangi atsakovė po ieškinio teisme pareiškimo minėtą sumą ieškovui sumokėjo. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė reikalavimus dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad procesinės palūkanos turėtų būti priteistos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki tos dienos, kai atsakovė sumokėjo 1000 Eur sumą. Byloje susidarė 800 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Šios išlaidos yra pagrįstos ir turėtų būti priteistos iš atsakovės. Ieškovas bandė geranoriškai spręsti situaciją dėl rankpinigių grąžinimo, tačiau atsakovė jam šios pinigų sumos negrąžino, todėl jis pateikė ieškinį teismui.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad pagal rankpinigių sutartį gavo 1000 Eur sumą iš atsakovo, tačiau sodybos pardavimo sandoris neįvyko dėl ieškovo delsimo sudaryti sutartį, o paskui ji pati persigalvojo dėl sutarties sudarymo, jos nebetenkino sutarta kaina ir ieškovo iškeltos sąlygos dėl greta esančio žemės sklypo pardavimo. Ji sutvarkė sodybos pardavimui reikalingus dokumentus, patyrė išlaidas, taip pat prižiūrėjo sodybą, o ieškovas iki 2019 m. liepos mėn. delsė sudaryti sutartį. Tada ji atsisakė parduoti ieškovui sodybą už sutartą sumą. Neturėjo galimybės iš karto, ieškovui pareikalavus, grąžinti 1000 Eur sumą. Gavusi ieškinį norėjo sumokėti ieškovui, tačiau iš ieškovo atstovo gavo netinkamą sąskaitos numerį. Nuėjusi į banką sužinojo, kad tai yra užsienio banke esančios sąskaitos numeris, ir pavedimo į ją atlikti negalima. Gavusi kitą sąskaitos numerį, 1000 Eur ieškovui grąžino. Reikalavimai dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįsti, nes ji grąžino visą sumą pagal rankpinigių sutartį. Ieškovas buvo įspėjęs ją, kad susidarys didelės bylinėjimosi išlaidos, tačiau ji pirmą kartą atsidūrė tokioje situacijoje, yra vyresnio amžiaus, anksčiau niekada neturėjo reikalų su teismais ir nesupranta, kodėl turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad šioje situacijoje yra kaltas ieškovas, nes jis delsė sudaryti sodybos pirkimo-pardavimo sutartį, nors ji paruošė visus tam reikalingus dokumentus, be to vėliau nurodė klaidingą sąskaitos numerį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

bylos dalis dėl 1000 Eur sumos, sumokėtos pagal rankpinigių sutartį, priteisimo nutrauktina; ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas.

Dėl civilinės bylos dalies nutraukimo

Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalis). Ieškovas parengiamojo teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo dėl 1000 Eur sumos, sumokėtos pagal rankpinigių sutartį, priteisimo, kadangi atsakovė po ieškinio teisme pareiškimo minėtą sumą sumokėjo. Ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai, todėl priimtinas, o civilinės bylos dalis dėl 1000 Eur sumos, sumokėtos pagal 2018 m. rugsėjo 29 d. rankpinigių sutartį, priteisimo nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši įstatymo nuostata nustato vadinamąsias procesines palūkanas ir pareiga mokėti tokias palūkanas atsiranda iš įstatymo, tačiau procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, kad procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai taikytini ir procesinėms palūkanoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeisdamas kreditoriaus interesus ir dėl to privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai laikytina minimalias kreditoriaus nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki tos dienos, kai atsakovė sumokėjo ieškovui 1000 Eur sumą. Teismo vertinimu, šis ieškovo reikalavimas yra pagrįstas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė iki ieškinio teismui pateikimo sumos pagal rankpinigių sutartį negrąžino, ieškovo reikalavimą įvykdė 2019 m. rugsėjo 30 d. (el. b. l. 43). Taigi iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2019 m. rugpjūčio 20 d.) iki prievolės įvykdymo (2019 m. rugsėjo 30 d.) už 1000 Eur sumą, kas sudaro 5,74 Eur ((1000 x 0,05)/365 dienos metuose ? 0,14 Eur palūkanos už 1 dieną; 0,14 Eur x 41 pradelsta sumokėti diena ? 5,74 Eur) (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovas atsisakė reikalavimo dėl 1000 Eur sumos, sumokėtos pagal rankpinigių sutartį, priteisimo, ši bylos dalis nutrauktina, todėl ieškovui grąžintini 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 17 Eur (23 Eur sumokėtas žyminis mokestis x 0,75 ? 17 Eur) (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-464/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad faktinis teisinių santykių sureguliavimo rezultatas, kai ieškinio atsisakoma dėl to, jog ieškovo reikalavimai yra patenkinami, pagal pobūdį iš esmės atitinka proceso rezultatą, kuris galėjo atsirasti priėmus analogišką teismo sprendimą. Tokiu atveju galima nustatyti, kas materialiuoju teisiniu atžvilgiu laimėjo bylą, o kas ją pralaimėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2012).Tačiau civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija (angl. the cause theory), pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis Nr. 2-237-943/2017).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. liepos mėn. atsakovei atsisakius sudaryti sodybos pardavimo sandorį, ji iš pradžių pasakė 1000 Eur grąžinsianti per 2 mėnesius, vėliau norėjo duoti ieškovui 500 Eur, tačiau, pasak atsakovės, jis tų pinigų neėmė, grasino, jog ji turės sumokėti dvigubai, susidarys bylinėjimosi išlaidos. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad anksčiau pinigų ieškovui negrąžino, nes ieškovui atvykus, namuose neturėjo tiek grynųjų pinigų, be to, buvo patyrusi dokumentų rengimo, sodybos priežiūros išlaidas. Prieš kreipiantis į teismą ieškovas raštiškai jos nepareikalavo grąžinti pinigus, nenurodė sąskaitos, o vėliau nurodyta sąskaita buvo klaidinga.

Pažymėtina, jog atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas, t. y. gavusi procesinius dokumentus, ji nebuvo pasyvi, kreipėsi į teismą dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo (el. b. l. 16). Per teismo nustatytą terminą, nespėjusi gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirto advokato, ji dar kartą prašė pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, siekė įgyvendinti savo procesines teises (el. b. l. 19). Iš ieškovo atstovo pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad jis 2019 m. rugsėjo 11 d. atsakovės artimam asmeniui elektroniniu paštu pateikė ieškovo E. R. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) numerį (el. b. l. 56, 59). Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal šį sąskaitos numerį banke jai nepavyko atlikti pavedimo, apie tai elektroniniu paštu buvo informuotas ir ieškovės atstovas (el. b. l. 60). 2019 m. rugsėjo 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu atsakovei paskirta advokato teisinė pagalba, teismo nustatytu terminu ji pateikė atsiliepimą į ieškinį (el. b. l. 27-28). Iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. ieškovės atstovas nurodė atsakovei kitą sąskaitos numerį Lietuvoje (el. b. l. 58). Būtent į šią sąskaitą po kelių dienų atsakovė pervedė 1000 Eur sumą ir taip įvykdė ieškovo ieškinio reikalavimą.

Ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog bandė derybų būdu spręsti susidariusią situaciją ar, prieš kreipiantis į teismą, raštiškai prašė atsakovės grąžinti rankpinigius ir nurodė tinkamą sąskaitos numerį. Į vėliau nurodytą sąskaitą (duomenys neskelbtini) atsakovė net pasitelkusi artimus asmenis ir, pačios teigimu, banko darbuotoją nesugebėjo pervesti pinigų, pranešė apie tai ieškovo atstovui. Nors atsakovė neįvykdė ieškovo reikalavimo iki kreipimosi į teismą dienos, galimai dėl savo amžiaus ar teisinių žinių trūkumų savaip traktavo susidariusią situaciją, tačiau iš nustatytų visumos aplinkybių teismas sprendžia, kad abi šalys iki kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos nebendradarbiavo, nesiekė kuo greičiau išspręsti ginčo, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nebuvo nulemtos vien tik atsakovės veiksmų ir neturėtų būti atlyginamos visa apimtimi.

Prašomų priteisti išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą suma (800 Eur) atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, ieškovo atstovas advokato padėjėjas G. P. ruošė procesinius dokumentus, dalyvavo parengiamajame ir teismo posėdžiuose (2019 m. spalio 18 d.). Įvertinus anksčiau paminėtas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, jų dydį, bylos sudėtingumą, procesinį šalių elgesį, iš atsakovės ieškovui priteistinos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą ir 25 procentai sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 6 Eur (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė R. A. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu 50 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (el. b. l. 29-30). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 231,07 Eur (el. b. l. 46). Civilinė byla dėl pagrindinio ieškinio reikalavimo nutraukta, atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas, todėl bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą iš jos neišieškotinos, atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (LR CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 259, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo E. R. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl 1000 Eur sumos, sumokėtos pagal rankpinigių sutartį, priteisimo priimti ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.

Priteisti iš atsakovės R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) procesines palūkanas 5,74 Eur (penkis Eur 74 ct) ir bylinėjimosi išlaidas 506 Eur (penkis šimtus šešis Eur) ieškovui E. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 17 Eur (septyniolika Eur) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. rugpjūčio 12 d.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.