Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolanta Čepukėnienė,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 304 str. 1 d. ir nuteistas 12 MGL dydžio, t. y.1560 Lt bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė A. S. sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 8 MGL dydžio, t. y. 1040 Lt bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad jis pateikė melagingą informaciją, siekdamas įgyti dokumentą, o būtent:

A. S. 2010 m. rugpjūčio 11 d. žinodamas, kad jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra sulaikytas Vilniaus apskrities VPK kelių policijos pareigūnų už administracinį teisės pažeidimą, žinodamas, kad 2010 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimu už padarytą administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., jam yra paskirta 2000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, jis, siekdamas įsigyti kitą vairuotojo pažymėjimą, 2010 m. rugpjūčio 25 d. VĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pateikė žinomai melagingą informaciją, o būtent: rašydamas prašymą išduoti vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad anksčiau išduotas vairuotojo pažymėjimas yra prarastas. Savo parašu patvirtino, kad prašyme nurodyti duomenys atitinka faktus, kad nėra priimtas procesinis sprendimas, draudžiantis jam vairuoti transporto priemones, o jo vairuotojo pažymėjimas policijos nesulaikytas. 2010 m. rugpjūčio 30 d. tokio prašymo pagrindu A. S. buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nebuvo tenkintas A. S. prašymas baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį priėmė 2014-07-21, o nuteistasis A. S. naują veiką padarė 2011-04-02 bei 2011-04-08 susitaikė su nukentėjusiuoju, tai yra teismo nuosprendžio priėmimo dieną buvo praėję 3 metai, 3 mėnesiai ir beveik 3 savaitės nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. Todėl nagrinėjamoje byloje A. S. atžvilgiu turėjo būti taikomos LR BK 95 str. 1 d. a) punkto nuostatos. Pažymi, jog šiuo atveju teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 4 d. nuostatą, jog bausmė gali būti skiriama ir taikoma, tik remiantis įstatymu. Be to, teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad A. S. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti LR BK 95 str. 7 d. Pažymi, jog aplinkybes dėl senaties terminų skaičiavimo, padarius naujas nusikalstamas veikas, reglamentuoja ne LR BK 95 str. 7 d., o LR BK 95 str. 8 d.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog teismo yra ne teisė, o pareiga taikyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties institutą, kai yra suėjęs senaties terminas. Taip pat pažymima, jog teismas A. S. atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 4 d., 109 str. 3 d., 112 str. 6 d., taip pat LR BK 95 str. 1 d. a). punktą.

Teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas Stanislovas Nalivaika prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal BPK 320 str. 3 d. nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. BPK 3 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad baudžiamasis procesas yra negalimas, jei suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. BK 95 str. reglamentuoja, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui.

Vertinant byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. S. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 304 str. 1 d., sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, vis dėlto pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas dėl A. S. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 304 str. 1 d. naikintinas dėl netinkamo BK 95 str. taikymo ir dėl to padaryto BPK 3 str. 1 d. 2 p. pažeidimo.

BPK 3 str. yra išvardintos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas yra negalimas. Šio straipsnio 1 d. 2 p. įtvirtinta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis suprantama kaip baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus, nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, tokio instituto įtvirtinimas BK grindžiamas reikalavimu, kad baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj pat po veikos, uždraustos įstatymu, padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laiko tarpui po jos padarymo. Kitu atveju mažėja baudžiamosios atsakomybės efektyvumas ir jos prevencinė reikšmė.

Pagal BK 95 str. 2 d. apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Iš ko seka, jog nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo/neveikimo laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad tokie padariniai atsirastų kitu laiku. Trunkamojo arba tęstinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma. Taigi, teisiškai svarbus laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio senatis, yra tokios nusikalstamos veikos nutraukimo laikas (trunkamosios veikos atveju) arba paskutinio nusikalstamo veiksmo laikas (tęstinės veikos atveju) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-P-267/2011).

BK 95 str. pagrindu asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma, t.y. yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Pažymėtina, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, įtvirtinti BK 95 str., skaičiuojami dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Be to, šie terminai atskirai skaičiuojami ir tuo atveju, kai jų eiga nutrūksta, padarius naują nusikalstamą veiką, dėl ko tokiu atveju senaties terminai už kelis nusikaltimus pradedami skaičiuoti nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo momento dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-187/2011).

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. S. inkriminuota veika, numatyta BK 304 str. 1 d., priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams. Bylos įrodymai patvirtina, kad A. S., žinodamas, jog jam teismo nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, nelaukdamas nuobaudos galiojimo termino pabaigos, siekdamas turėti vairuotojo pažymėjimą, 2010 m. rugpjūčio 25 d. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams pateikė prašymą išduoti jam naują vairuotojo pažymėjimą, jame nurodydamas žinomai melagingą informaciją ir taip suklaidinęs įstaigos tarnautojus, bei 2010 m. rugpjūčio 30 d. gavo naują vairuotojo pažymėjimą. Taigi, nusikalstamos veikos pabaigos momentas, kuris šiuo atveju teisiškai reikšmingas, skaičiuojant apkaltinamojo nuosprendžio senatį, yra 2010 m. rugpjūčio 30 d. Šios veikos padarymo metu galiojusi BK 95 str. 1 d. 1 p. a) p.p. redakcija (2010 m. birželio 15 d. redakcija, įsigaliojusi 2010 m. birželio 29 d.) už padarytą baudžiamąjį nusižengimą nustatė trejų metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą. Iš bylos medžiagos matyti, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo A. S. 2011 m. balandžio 2 d. buvo įteikti įtarimai, padarius veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2011 m. balandžio 8 d. nutarimu jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BK 38 str., jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Taigi, A. S. baudžiamosios atsakomybės senaties eiga nutrūko ir ji pradėta skaičiuoti nuo naujos tyčinės veikos padarymo dienos, t.y. 2011 m. balandžio 2 d., ką pagrįstai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Todėl baudžiamojoje byloje senaties eiga už pirmą A. S. padarytą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padaryta nauja nusikalstama veika. Atitinkamai trejų metų senatis už BK 304 str. 1 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą baigiasi 2014 m. balandžio 2 d. Gi skundžiamas nuosprendis A. S. atžvilgiu priimtas 2014 m. liepos 21 d., t.y. po 2014 m. balandžio 2 d. ir suėjus trejų metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas BK 95 str. (2010 m. birželio 15 d. redakcija, įsigaliojusi 2010 m. birželio 29 d.) nuostatų ir nenutraukdamas A. S. atžvilgiu bylos dėl BK 304 str. 1 d. numatytos veikos, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas bei padarė esminį BPK 3 str. 1 d. 2 p. pažeidimą. Todėl BPK 3 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 p. pagrindu pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikintinas, baudžiamoji byla A. S. atžvilgiu dėl jam inkriminuojamos veikos, numatytos BK 304 str. 1 d., nutrauktina, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-P-9/2012, 2K-111/2014), sprendžiant klausimą dėl bylos nutraukimo, suėjus apkaltinamojo priėmimo senaties terminui, teismas turi konstatuoti, kad veikoje yra BK specialiosios dalies straipsnyje numatytos veikos požymiai. Kaip buvo minėta aukščiau, įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuotina, kad byloje buvo nustatyti A. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 304 str. 1 d. objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl bylos nutraukimas, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai, nėra tapatus asmens išteisinimui.

Sutiktina su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas jo atžvilgiu BK 95 str. nuostatų, priėmė neteisingą ir neteisėtą procesinį sprendimą, tačiau, atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymai numato žemesniųjų instancijų teismų priimtų procesinių sprendimų apskundimą aukštesnės instancijos teismams, kurie analizuoja tokio priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atitikimą BK ir BPK nuostatoms, o, esant pagrindams, ištaiso tokių priimtų procesinių sprendimų klaidas, vien tai nesudaro pagrindo spręsti apie teismo šališkumą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 112 str. 6 d., numatytos nuostatos pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 2 p., BPK 327 str. 1 p., BPK 3 str.1 d. 2 p.,

nutaria:

A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nuosprendį, kuriuo A. S. nuteistas pagal BK 304 str. 1 d. ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 304 str. 1 d., A. S. nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.