- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-03
- Bylos Nr.
- 2S-1023-883/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05165-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- M. V., K. V.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (pareiškėjų) M. V. ir K. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. V. ir K. V. skundą dėl antstolės I. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė I. K., likviduojama dėl bankroto kredito unija „Baltija“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai K. V. ir M. V. pateikė skundą dėl antstolės I. K. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė panaikinti antstolės patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pareiškėjų turto – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), – varžytinės; atšaukti paskelbtas varžytines; paskirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, suteikiant galimybę pasiūlyti savo turto vertintojo kandidatūrą.
2. Pareiškėjai nurodė, kad antstolė I. K., vykdydama priverstinį skolos išieškojimą, paskelbė jų turto varžytines, pati savo nuožiūra neteisingai įkainojo pareiškėjams priklausantį turtą. Pareiškėjų teigimu, nustatyta 58 000 Eur turto vertė yra beveik keturis kartus mažesnė už realią rinkos vertę. Be to, pareiškėjų teigimu, antstolė nesamdė turto vertintojo ir neinformavo jų apie galimybę iki varžytinių pasiūlyti savo pirkėją, taip pažeisdama jų, kaip skolininkų, teisėtus interesus gauti teisingą kainą už parduodamą turtą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo antstolė I. K. 2025 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą ir nurodė, kad areštuoto turto vertę nustatė ne ji asmeniškai, o 2025 m. balandžio 8 d. patvarkymu paskirtas nepriklausomas turto vertintojas – UAB „Verslavita“. Nurodė, kad turto vertinimo įmonė 2025 m. liepos 8 d. pateikė Namų valdos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta turto rinkos vertė – 58 000 Eur. Antstolė pabrėžė, kad apie paskirtą turto vertinimą skolininkai žinojo, nes vertintojas turėjo patekti į vertinamą turtą, be to, 2025 m. liepos 9 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkai buvo informuoti apie nustatytą turto vertę, jiems buvo išaiškinta teisė per tris darbo dienas teikti prieštaravimus bei teisė iki varžytinių paskelbimo surasti turto pirkėją. Per nustatytą terminą jokių prieštaravimų ar pasiūlymų iš skolininkų nebuvo gauta. Skundas, antstolės vertinimu, pateiktas siekiant nepagrįstai vilkinti vykdymo procesą.
4. Suinteresuotas asmuo likviduojama dėl bankroto kredito unija „Baltija“ atsiliepimu į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir palaikė antstolės patvarkyme išdėstytus argumentus bei prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pareiškėjų M. V. ir K. V. skundą atmetė, panaikino teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
6. Teismas, išnagrinėjęs vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, kurioje antstolė I. K. vykdo skolos išieškojimą iš pareiškėjų M. V. ir K. V. išieškotojos likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Baltija“ naudai, nustatė, kad priverstinio išieškojimo veiksmai buvo pradėti po to, kai skolininkai per raginime nustatytą terminą neįvykdė prievolės pagal Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. K. 2022 m. gegužės 11 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini).
7. Iš vykdomosios bylos medžiagos teismas nustatė, kad antstolei, įvertinus VĮ Registrų centro pateiktus duomenis, pagal kuriuos žemės sklypas buvo įvertintas 8 460 Eur, o gyvenamasis namas – 33 700 Eur (bendra vertė – 42 160,00 Eur), kilo pagrįstų abejonių dėl turto vertės, todėl, siekdama nustatyti kuo objektyvesnę turto kainą, ji 2025 m. balandžio 8 d. patvarkymu paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, pavedant ją atlikti UAB „Verslavita“. Teismo vertinimu, šie veiksmai rodo, kad antstolė siekė užtikrinti objektyvų turto įkainojimą ir abiejų šalių interesų pusiausvyrą.
8. Teismas taip pat nurodė, kad 2025 m. liepos 8 d. antstolės kontoroje buvo gautas Namų valdos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta turto rinkos vertė – 58 000 Eur. Remdamasi šiuo aktu, antstolė 2025 m. liepos 9 d. priėmė patvarkymą dėl turto vertės Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu patvarkymu pareiškėjai buvo informuoti apie nustatytą turto vertę ir jiems buvo išaiškinta teisė per tris darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos teikti prieštaravimus dėl nustatytos vertės, taip pat teisė iki varžytinių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje surasti pirkėją (CPK 704 straipsnis). Patvarkymas pareiškėjams buvo įteiktas 2025 m. liepos 16 d. Pareiškėjams per įstatymo nustatytą terminą nepateikus prieštaravimų, antstolė 2025 m. rugpjūčio 4 d. paskelbė pirmąsias turto varžytines.
9. Teismas atmetė kaip teisiškai nereikšmingus pareiškėjų argumentus, grindžiamus pavyzdžiais iš internetinių skelbimų portalų. Teismo vertinimu, viešuose skelbimuose nurodoma kaina yra tik pardavėjo pageidaujama pasiūlymo kaina, kuri nebūtinai atspindi realią rinkos vertę ar faktinę sandorio kainą. Priešingai, UAB „Verslavita“ atlikta ekspertizė yra oficialusis rašytinis įrodymas, parengtas kvalifikuotų specialistų pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą metodiką, todėl ji turi didesnę įrodomąją galią ir ja pagrįstai vadovavosi antstolė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjai K. V. ir M. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-16254-1226/2025, ir pareiškėjų skundą dėl antstolės veiksmų perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Pareiškėjai yra suinteresuoti, kad jų turtas būtų tinkamai įkainotas ir, jei pardavinėjamas priverstinai, būtų parduotas už maksimalią kainą. Apeliantų vertinimu, antstolė turtą įkainojo netinkamai, nes antstolė turtą įkainojo pati, nesamdydama turto vertintojo. Antstolė neinformavo pareiškėjų apie galimybę pasiūlyti savo pirkėją turtui nupirkti iki varžytinių paskelbimo.
10.2. Apeliantų vertinimu, antstolė pareiškėjų turtą - namą, namų valdą Šiaulių mieste – įkainojo tik 58 000 Eur. Pareiškėjai yra įsitikinę, kad šio pareiškėjų turto vertė rinkoje yra ženkliai didesnė, o antstolė nesiėmė visų įmanomų veiksmų užtikrinti, kad turtas varžytynėse būtų pardavinėjamas jo rinkos kaina. Apeliantai pateikė pavyzdį iš nekilnojamojo turto pardavimo portalo www.aruodas.lt, iš kuriame skelbiamų skelbimų kurių matyti, kad namai Šiaulių mieste parduodami už 214 000 Eur.
10.3. Antstolė pareiškėjų turtą įkainojo ir įvertino tik 58 000 Eur, o skirtumas sudaro 156 000 Eur. Tai didelis skirtumas, kurį nustačius teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad būtina skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje savo nutartyje yra pasisakęs, kad kai turto pardavimo kaina ir tikėtina rinkos vertė skiriasi ir 30 procentų - būtina antstoliui skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Šiuo atveju antstolė įkainojo pareiškėjų namą, namų valdą net tris kartus pigiau, nei reali pareiškėjų turto rinkos vertė.
10.4. Turto pardavimo skelbimai yra tinkami šaltiniai turto vertei nustatyti ir juos leidžia naudoti net turto vertintojų veiklą reglamentuojanti Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta LR Finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. Nr. įsakymu 1K-159. Pateikiami turto skelbimai rodo analogiško skolininko turtui objektų pasiūlos kainas ir todėl šie skelbimai atspindi skolininko turto galimą rinkos vertę. Todėl skelbimai yra tinkamas įrodymas, liudijantis, kad antstolės nustatyta turto vertė ir reali šio turto vertė ženkliai skiriasi.
10.5. Apeliantai pažymėjo, kad sutinka apmokėti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės išlaidas.
10.6. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų skundą ypatingos teisenos tvarka, privalėjo būti aktyvus bei veikti ex officio. Pirmosios instancijos teismui manant, kad pareiškėjų pateikti turto rinkos vertės įrodymai yra nepakankami, privalėjo išaiškinti pareiškėjams įrodinėjimo tvarką ir nustatyti terminą pateikti papildomus įrodymus. Taip pat pirmosios instancijos teismas pats galėjo skirti pareiškėjo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir tiksliai nustatyti ar pačio antstolio turto įkainojimas realiai atspindi šios dienos pareiškėjų turto vertę. Be to, apeliantai nurodė, kad į bylą taip pat nebuvo išreikalautos ir antstolės vykdomosios bylos
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo likviduojama dėl bankroto kredito unija „Baltija“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skolininkų M. V. ir K. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-16254-1226/2025 atmesti pilna apimti, priteisti likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Baltija“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Priešingai negu atskirajame skunde nepagrįstai teigia skolininkai, turtas buvo įkainotas tinkamai, laikantis CPK nustatytų reikalavimų. 2025 m. balandžio 8 d. vykdomojoje byloje buvo priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininkams priklausančio areštuoto turto vertinimo, turto vertinimą pavedant atlikti turto vertintojui UAB „Verslavita“. Skolininkai šio patvarkymo per įstatymo nustatytą terminą neskundė, todėl skolininkų argumentas, jog antstolė turtą įvertino pati ir nesamdė vertintojo turto vertinimo atlikimui yra nepagrįstas.
11.2. Skolininkų argumentai dėl netinkamo vertinimo ir galimai neišaiškintų skolininkų teisių iki varžytynių paskelbimo pasiūlyti turto pirkėją yra nepagrįsti ir tai pagrindžia vykdomojoje byloje antstolės surašyti patvarkymai ir dokumentai.
11.3. Suinteresuoto asmens teigimu, viešuosiuose skelbimuose nurodomos panašaus turto pardavimo kainos nepagrindžia, jog vykdomojoje byloje turtas įvertintas per maža suma. Be to, vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolės pasitelktos ekspertės UAB „Verslavita“ parengtas ekspertizės aktas būtų nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Antstolė, nustatydama turto rinkos vertę, pagrįstai vadovavosi UAB „Verslavita“ ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta turto rinkos verte.
11.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko byloje esančių įrodymų vertinimą, kadangi jų buvo pakankamai konstatuoti skolininkų pozicijos nepagrįstumą. Nors byla ir buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, tačiau tai nepanaikina šalių teisės ir pareigos pagrįsti savo procesiniuose dokumentuose dėstomą poziciją leistinais įrodymais ir juo labiau įrodinėjimo našta negali būti perkelta kitoms bylos šalims, kaip to siekia skolininkai, tikėdamiesi, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek antstolė surinks ir už skolininkus pateiks įrodymus.
11.5. Unijos vertinimu, skolininkų atskirasis skundas yra nepagrįstas, pateiktas tik su siekiu vilkinti išieškojimo procesą vykdomojoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
14. Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė Šiaulių apylinkės teismui Šiaulių rūmams kartu su skundu dėl antstolės veiksmų teiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kartu su duomenimis apie antstolės paskelbtas varžytynes, skelbimą iš aruodas.lt apie parduodamą sublokuotą namą.
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vis dėlto, draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Teismas priima nagrinėti tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
16. Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurio parengimo data 2025 m. rugpjūčio 8 d., buvo teiktas ir išspręstas pirmosios instancijos teismo, o pateiktas skelbimas taip pat buvo teiktas pirmosios instancijos teismui, todėl atsižvelgdamas į tai, sprendžia, kad šie įrodymai jau yra pateikti pirmosios instancijos teismo, todėl pakartotinai teikiamus įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
18. Nagrinėjamu atveju apeliantai savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad antstolė nesiėmė visų priemonių, kad parduodamas iš varžytynių turtas būtų tinkamai įkainotas ir pažeidė CPK 681 straipsnio nuostatas objektyviai įkainoti apeliantų nekilnojamąjį turtą, o antstolės 2025 m. liepos 9 d. patvarkymu nustatyta areštuoto vertė, sudaranti 58 000 Eur pažeidžia skolininkų interesus.
19. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 3 dalis).
20. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą, atsižvelgiant tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė I. K. vykdo Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. K. 2022 m. gegužės 11 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš M. V. ir K. V. iš įkeisto turto hipotekos kreditoriaus bankrutuojančios Kredito unijos „Baltija“ naudai.
22. Skolininkams nesumokėjus skolos ir vykdymo išlaidų, 2022 m. liepos 12 d. areštuotas skolininkams priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
23. Antstolė 2025 m. balandžio 8 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pavedė atlikti areštuoto turto vertinimą turto vertintojai UAB „Verslavita“.
24. 2025 m. liepos 8 d. gautas namų valdos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame areštuotas įkeistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), buvo įvertinti 58 000 Eur.
25. 2025 m. liepos 9 d. patvarkyme dėl turto vertės Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkams buvo išaiškinta, kad per tris darbo dienas nuo patvarkymo dėl turto vertės gavimo dienos gali raštu pateikti prieštaravimus dėl areštuoto turto vertinimo negavus prieštaravimų dėl turto vertinimo, o negavus prieštaravimų bus skelbiamos varžytynės pagal UAB „Verslavita“ pateiktą turto įvertinimą. Skolininkai taip pat buvo informuoti, kad vadovaujantis CPK 704 straipsniu iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkai gali patys arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją, o skolininkų pasiūlytam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip namų valdos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą areštuoto turto vertę arba mažesnę kainą, jeigu jos užtenka visiškai padengti visiems įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms.
26. 2025 m. rugpjūčio 4 d., negavus skolininkų prieštaravimų dėl turto vertės, buvo paskelbtos pirmosios nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytynės.
27. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliantų argumentus, akcentuoja šiuos esminius aspektus. Pirma, vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad apeliantams priklausantis nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įvertinti turto vertinimo veiklą atliekančios įmonės UAB “Verslavita”, kuri parengė namų valdos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertizės aktas atliktas pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą metodiką, jame aiškiai aprašytas vertinamas nekilnojamasis turtas, nurodyti turto vertinimo ir turto vertės nustatymo metodai, rinkos konjunktūra, priimtos motyvuotos išvados turto vertei pagrįsti. Taip pat pažymėtina, kad kartu su ekspertizės aktu yra pateiktas Turto vertinimo priežiūros tarnybos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindžiantis, kad UAB „Verslavita“ į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą įrašyta 2012 m. rugpjūčio 1 d., o vertinimą atlikusios L. B. nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas taip pat patvirtina šios vertintojos nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. įgytą kvalifikaciją. Taigi, nekyla abejonių, kad skolininkams priklausančio nekilnojamojo turto vertinimas buvo atliktas sertifikuotų nekilnojamojo turto vertinimo profesionalų.
28. Antra, apeliantai, teigdami, kad išimtinai pati antstolė įvertino jų nekilnojamąjį turtą, iš esmės ignoruoja UAB „Verslavita“ parengto ekspertizės akto buvimą vykdomojoje byloje, į jį neatsižvelgia ir nurodo nepagrįstus argumentus apie pačios antstolės atliktą turto vertinimą, nes vykdomosios bylos medžiaga, kaip minėta, patvirtina, kad antstolė nekilnojamojo turto kainą nustatė pagal atliktos turto vertinimo ekspertizės aktą.
29. Trečia, apeliantų argumentai apie tai, jog nekilnojamojo turto skelbimuose parduodamas nekilnojamasis turtas yra gerokai didesnės vertės, yra taip pat neįrodyti. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, skelbime nurodyto turto pardavimo kaina savaime nereiškia, kad pardavėjo nustatyta pageidaujama kaina atitinka realią rinkos vertę, be to, apeliantų nurodytas skelbimuose parduodamas nekilnojamasis turtas esminėmis savybėmis skiriasi nuo pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio turto. Taip pat pažymėtina, kad parduodamo skelbimuose ir apeliantams priklausančio turto lyginimas vien parduodamos teritorijos prasme, t. y. kad tiek skelbimuose parduodamas turtas, tiek apeliantų turtas yra Šiaulių mieste, nereiškia, jog šis kriterijus yra pakankamas nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti.
30. Įvertinus vykdomosios bylos medžiagą taip pat matyti, kad antstolė įvertino Nekilnojamojo turto registruose pateikiamą informaciją žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertę. Žemės sklypo vertė viešuose registruose buvo pateikta 8460 Eur, gyvenamojo namo – 33 700 Eur, tačiau antstolei kilus abejonių dėl turto vertės pagrįstumo, ji skyrė turto vertinimo ekspertizę, pagal kurią žemės sklypo ir gyvenamojo namo vertė buvo nustatyta 58 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju antstolės veiksmai areštuoto turto vertei nustatyti buvo tinkami, o apeliantų deklaratyvūs argumentai apie netinkamai nustatytą turto vertę nėra pakankami abejoti UAB „Verslavita“ nustatyta turto rinkos verte. Be to, pažymėtina, kad antstolės 2025 m. liepos 9 d. patvarkymas dėl turto vertės Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo išaiškinta skolininkų teisė teikti prieštaravimus dėl turto vertės ir teisė surasti areštuoto turto pirkėją iki varžytynių paskelbimo, apeliantams buvo įteiktas 2025 m. liepos 16 d. registruotąja pašto siunta, tačiau skolininkai patvarkyme nurodytais terminais savo teisėmis nepasinaudojo, todėl antstolė pagrįstai 2025 m. rugpjūčio 4 d. paskelbė apeliantams priklausančio turto pirmąsias varžytynes.
31. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jiems neišaiškino įrodinėjimo tvarkos ir nenustatė termino pateikti papildomus dokumentus, tačiau svarbu pažymėti, kad nors kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios bylos, t. y. šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), tačiau, kita vertus, teismo pareiga būti aktyviam, nesuteikia bylą ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjančiam teismui teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010). Be to, teismo pareiga būti aktyviam, nereiškia, jog pareiškėjai yra atleidžiami nuo CPK nustatytų reikalavimų pagrįsti reiškiamus reikalavimus ir argumentus. Taip pat pabrėžtina, kad vykdomojoje byloje pateiktų duomenų visuma pirmosios instancijos teismui leido spręsti apie antstolės I. K. veiksmų pagrįstumą, todėl teismas, esant pakankamam įrodymų kiekiui padarė tinkamas išvadas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantai jokių papildomų įrodymų nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu.
32. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kaip nepagrįstus laiko apeliantų argumentus apie pirmosios instancijos teismo iš antstolės neišreikalautas vykdomąsias bylas. Pažymėtina, kad antstolė I. K. pirmosios instancijos teismui kartu su skolininkų skundu pateikė reikiamą ir pakankamą vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, kurioje aiškiai matyti vykdomų veiksmų eiliškumas ir eiga.
33. Šiuo atveju tiek skundžiamos nutarties turinys, tiek vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertintos ne taip, kaip juos vertina apeliantai, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei pirmosios instancijos nutarties nepagrįstumo.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.