Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. B., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini), iki bausmės atlikimo faktiškai gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 8 (aštuonis) kartus, paskutinius 3 (tris) kartus:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė (bausmę atlikęs);

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (keturios veikos), paskiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė (šiuo metu atlieka bausmę),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. B. atvirai pagrobė svetimą turtą ir viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent – jis 2024 m. spalio 22 d., apie 21.05 val., būdamas parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, paėmė 2 vnt. šokoladinių kiaušinių ,,Kinder“, 1 vnt. kaina 1,39 Eur, bendrai 2,78 Eur, ir praėjo pro kasą už juos nesusimokėjęs. Jį viešoje vietoje – parduotuvės patalpose pastebėjus apsaugos darbuotojui I. K., sustabdžius ir sulaikant, jis pradėjo aktyviais veiksmais priešintis, su 2 vnt. šokoladinių kiaušinių „Kinder“ pabėgęs pro prekybos centro duris iki automobilių stovėjimo aikštelės, kur iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasiėmęs dujų balionėlį, grįžęs, pribėgo prie apsaugos darbuotojo I. K. ir ne mažiau kaip 5 kartus dujų balionėliu papurškė pastarajam bei kartu su juo buvusiai apsaugos darbuotojai L. R. į veidus, taip įžūliais veiksmais sukeldamas I. K. ir L. R. fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką bei rimtį. Iš karto po to nubėgęs atgal prie automobilio, skubiai išvažiuodamas, pasišalino.

Tokiais savo veiksmais O. B., atvirai – matant ir jį bandant sulaikyti parduotuvės apsaugos darbuotojams – pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir tyčia viešoje vietoje įžūliais savo veiksmais, sukeldamas fizinį skausmą I. K. ir L. R., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje.

O. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, o būtent tuo, kad jis panaudojus kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą ir taip atėmus galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobdamas svetimą turtą, padarė plėšimą, - jis, 2024 m. spalio 22 d., apie 21.05 val., būdamas parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salėje bei turėdamas tikslą padaryti plėšimą, t. y. panaudojant fizinį smurtą pagrobti svetimą turtą, pagrobė 2 vnt. šokoladinių kiaušinių ,,Kinder“, 1 vnt. kaina 1,39 Eur, bendrai 2,78 Eur, praėjo pro kasą už juos nesusimokėjęs. Jį sustabdžius ir sulaikant apsaugos darbuotojui I. K., O. B. pradėjo aktyviais veiksmais priešintis, pabėgęs pro prekybos centro duris iki automobilių stovėjimo aikštelės, kur iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasiėmęs dujų balionėlį, grįžęs, pribėgo prie apsaugos darbuotojo I. K. ir ne mažiau kaip 5 kartus dujų balionėliu papurškė pastarajam bei kartu su juo buvusiai apsaugos darbuotojai L. R. į veidus, taip sukeldamas I. K. ir L. R. fizinį skausmą. Iš karto po to nubėgęs atgal prie automobilio, skubiai išvažiuodamas pasišalino. Tokiais savo veiksmais O. B. buvo kaltinamasis, tuo, kad panaudodamas fizinį smurtą ir taip sukeldamas fizinį skausmą parduotuvės apsaugos darbuotojams, nukentėjusiems I. K. ir L. R., padarė plėšimą pagrobdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 2 vnt. šokoladinių kiaušinių ,,Kinder“, kurių bendra vertė 2,78 Eur.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas O. B. parodė, kad atsimena, jog tą dieną buvo kažko pavartojęs, buvo toks periodas gyvenime. Į tą parduotuvę atvažiavo apsipirkti kažkokių saldainių. Apsipirko ir liko neapmokėtos prekės, išėjo, ir apsauga sustabdė draugą, pradėjo jo klausinėti, jį tampyti, o jis (O. B.) nubėgo į mašiną, pasidėjo tuos du kiaušinius, pasiėmė balionėlį ir bėgo gelbėti draugo. Tiesiog atrodė, kad reikia jį gelbėti. Nežino kiek kartų purškė, tiesiog paspaudė ir viskas. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus parodė, kad kalba apie spalio 22 d., apie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis buvo su draugu D., vyko į parduotuvę apsipirkti, kažko saldaus pasiimti, atsigerti. Tuo metu jis (O. B.) buvo pavartojęs narkotinių medžiagų. Vartojo opioidų. Adekvačiai nemąstė, jautėsi apsvaigęs. Viskas vyko spontaniškai. Nepamena kokių prekių ėjo pirkti. Ką akys matė parduotuvėje, tą imti ir ketino. Jis pasiėmė guminukų, nes visada juos perka. Kažkas dar iš vaisvandenių buvo, o kišenėje pas jį buvo kiaušiniai, kai pirko tas prekes. Matosi iš kamerų, draugas apmoka prekes, o pas jį (O. B.) tie kiaušiniai rankose. Kasoje buvo kartu su draugu. Tuo metu jo draugas apmokėjimą darė. Kiaušiniai nebuvo apmokėti. Jis (O. B.) išėjo neapmokėjęs, rankose laikė tuos kiaušinius. Ten buvo savitarnos kasos. Apsaugos darbuotojai priėjo prie draugo D., pradėjo jo klausinėti, ar jis turi kažką, įvyko konfliktas, o jam (O. B.) iš karto instinktas buvo bėgti. Sulaikė draugą, pradėjo tampyti jį už rankų, klausė ką slepia kišenėje, sakė traukti iš kišenių ką turi, o draugas nieko neturėjo, nes tie kiaušiniai buvo pas jį (O. B.). Jis (O. B.) išbėgo, paskui matė, kad draugą sulaikinėja, ant žemės guldo. Kai prie jų priėjo apsaugos darbuotojai, jie pradėjo bendrauti su jo draugu. Apie saldainius, kuriuos turėjo (O. B.) nieko nesakė, nes galbūt nepastebėjo. Priėjo būtent prie draugo ir pradėjo jį sulaikinėti. Jis (O. B.) kai bėgo, gal jam ir griebė už rankos, kad sulaikyti. Kai vyko draugo sulaikymas, jo (O. B.) niekas nesulaikinėjo. Jo nelietė. Jis su kiaušiniais išbėgo iš parduotuvės. Tada pasidėjo juos į mašiną, iš tolo matė kas vyksta. Matė, kad draugui nepavyksta pabėgti ir jau ant žemės jį guldė, tada jis (O. B.) pasiėmė dujas, nubėgo, pradėjo purkšti. Tuo metu atrodė, kad papurkš dujų ir jie išsiskirstys, ir abu su draugu pabėgs. Pasidėjo kiaušinius į mašiną ir ieškojo balionėlio. Balionėlį naudoti norėjo, kad nukreipti apsauginių dėmesį, kad padėtų draugui pabėgti. Manė, kad jam pradėjus purkšti, visi atsisuks į jį ir kartu su draugu galės pabėgti. Tuo metu kai bėgo, grįžo, į jo pusė nebuvo nukreipto smurto, gal tik rėkė, kad jį (O. B.) sulaikyti, kai grįžo, bet nepamena. Buvo iki 3 apsaugos darbuotojų. Purškė tiesiog, nesitaikė į veidus. Jis bėgo, jie gulėjo, apsaugos darbuotojas draugą laikė, o jis sakė paleisti. Nebuvo planuota į veidą purkšti. Buvo toks bendras mosikavimas tuo balionėliu. Kitas apsaugos darbuotojas buvo parduotuvės pusėje, už durų. Jam atrodo, kad vyras sulaikinėjo, sunkiai atsimena. Kai jis grįžo su balionėliu, saldainiai jau mašinoje buvo. Tuo metu draugas buvo susinervinęs, jį tuo metu sulaikinėjo. Draugas buvo prispaustas, negalėjo judėti. Mano, kad jis (O. B.) buvo afekto būsenoje, galėjo grąžinti tuos kiaušinius, nežino kodėl negrąžino. Turėjo pinigų, juos nusipirkti galėjo. Susisuko galvelė, ten 3 Eur buvo, o apsipirko už 15 Eur ir dar grąžos gavo. Apsaugos darbuotojai niekuo nesiskundė, nes jie toliau draugą sulaikinėjo. Kai jis suprato, kad nepavyks draugo ištraukti – pabėgo. Kiaušinius atidavė sūnui. Neginčija, kad naudojo dujas ir vogė kiaušinius. Dujas naudojo, kad ištraukti draugą. Tuo metu atrodė, kad jeigu abu pabėgs, bus geriau, jis nenorėjo palikti draugo. Draugas net nesuprato dėl ko jis buvo sulaikytas. Jo žiniomis, pas draugą nieko nerado. Jis (O. B.) bausmę atlieka (duomenys neskelbtini). Jame užsiima (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tuo metu gal turėjo priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Tuo metu teisėsi, matė, kad reikės atlikti bausmę, buvo viduje palūžęs. Naujų ikiteisminių tyrimų neturi. Bylų turi, tęsiasi nuo 2022 m. didelės apimties byla, organizuota grupė, vagystės irgi. Šią situaciją vertina prastai. Labai gailisi, nes kai pagalvoji, tai dėl 3 Eur, jis galėjo tiesiog susimokėti. Kai buvo prie kasos, kiaušinius laikė rankoje. Nepamena, ar be kiaušinių dar kažką laikė, bet dėjo prie kasos, kad draugas skenuotų. Kai išėjo pro kasas ir buvo prie išėjimo, tada apsaugos darbuotojai priėjo ir pradėjo sulaikinėti draugą. Tai sekundei, jis (O. B.) gal ir suprato, kad dėl kiaušinių, bet buvo efekto būsenoje. Negali atsakyti ar suprato, kad už kiaušinius sumokėjo. Dėl konfliktavimo tai lygiai taip pat pasielgtų ir dabar. Tuo metu neprotaujantis buvo. Negali pakomentuoti kokią veiką padarė išėjęs su tais kiaušiniais ir pakonfliktavęs, žino tik, kad padarė pažeidimą, bet nežino kokį. Gal ir kaip vagystė gaunasi. Dėl balionėlio nežino, gal viešosios tvarkos sutrikdymas, gal kažkas tokio. Išėjęs už kasų, jis galėjo disponuoti kiaušiniais, net nebuvo, kad juos slėptų, viskas labai greitai vyko. Psichologiniu vertinimu, nenaudojo dujų, kad pavogti tuos kiaušinius. Pasipriešinimas truko kokių 20 sekundžių, ta pati pradžia, kol aiškinosi su apsauginiais. Po to jis pasišalino, nes jie priėjo prie draugo ir sakė: „parodyk ką turi kišenėse“, pradėjo su juo aiškintis. Jis (O. B.) sakė: „nieko neturime, viskas gerai“, jau prasideda konfliktas, nes draugas irgi buvo išgėręs, jį už rankos sugriebė ir pradėjo konfliktuoti. Nuo pasišalinimo iki grįžimo užtruko gal 15 sekundžių. Automobilis buvo parkinge, netoli įėjimo. 3-4 vietos nuo įėjimo. Kai pirmą kartą išėjo iš parduotuvės, turėjo galimybę pasišalinti, jo niekas negaudė (t. 3, b. l. 127-131).

Teisiamojo posėdžiu metu nukentėjusioji L. R. parodė, kad įvykio dieną buvo darbe, jie su I. K. dirbo vakare, pamatė, kad du vyrukai vaikščiojo po salę, pradėjo juos žiūrėti. Savitarnos kasoje pamatė, kad pirko visokių saldainių, guminukų, bet už kinderius nesusimokėjo. Priėjo prie jų, paprašė, kad susimokėtų. Vienas pabėgo su prekėmis, o kitą jie sulaikė, nes jis buvo draugas to, kuris su sumokėtomis ir nesumokėtomis prekėmis pabėgo. Paskui iš mašinos atsinešė dujų balionėlį, juos apipurškė ne vieną kartą ir po to su I. K. pradėjo tampytis. Jis išbėgo, o tą, kurį sulaikė, jie nuvedė į savo kambariuką ir iškvietė policiją. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus parodė, kad kalbant apie tą įvykį, ji viską matė, nes sėdėjo prie kamerų, o I. K. buvo salėje. Ji stebėjo per vaizdo kameras būtent tai, kas vyksta parduotuvėje. I. K. buvo prie kasų, stovėjo prie durų. Ji jam pasakė, kad pamatė, jog nesusimokėjo ir išeina iš kasų, tai jis pradėjo stabdyti, kai jie išėjo iš kasų ir ėjo link lauko, tada ir ji iš savo posto pasikėlė. I. K. apie tuos asmenis ji pranešė per raciją. Asmenys ėmė saldainius, visokius dalykus, tiksliai nepamena, bet tikrai buvo „Kinder“ kiaušiniai, už kuriuose nebuvo apmokėta. Per kameras ji matė, kaip I. K. bandė sulaikyti asmenis, tada ji irgi atėjo. Kai ji atėjo, vienas jau buvo išbėgęs į lauką ir vėliau atbėgo su dujų balionėliu bei pradėjo tambore į juos purkšti, kad jo draugą paleistų. Tas vienas, tai buvo tas, kuris su visomis prekėmis išbėgo, o tas, kurį jie sulaikė, tai jis buvo be prekių jau, nes perdavė draugui. Tas draugas išbėgo, nubėgo į mašiną, nes mašina stovėjo prie parduotuvės ir grįžęs juos apipurškė dujų balionėliu ne vieną kartą. I. K. buvo išstumtas į lauką ir dar lauke gavo dujų, bet jie vis tiek sulaikė ir atvedė į apsaugos postą. Ji atėjo tada, kai vienas jau buvo pabėgęs, o I. K. kitą sulaikinėjo. Tas, kuris išbėgo, grįžo su dujomis. Dujas purškė tiesiai į juos, tambore, reikėjo vėliau ventiliuoti, nes dar ir kitų žmonių buvo. Pačioje parduotuvėje prasidėjo grumtynės, o po to tas apipurškė dujų balionėliu, gal kokius penkis kartus. Ji gavo mažiau, bet I. K. gavo daug. Kai asmuo su dujomis grįžo, jo draugas tuo metu buvo prispaustas kampe. Kai papurškė jai dujų, ji galėjo kvėpuoti, bet labai stipriai skaudėjo akis, ašaros bėgo, nematė nieko. Žino tik, kad su I. K. grumtis pradėjo parduotuvėje, vėliau I. K. ant grindų gulėjo. J. dar vėliau atbėgo jiems padėti. Vieną asmenį jie sulaikė, o kitas pabėgo. Policija atvažiavo, klausė, ar pasakys, kas jo draugas. Ji atsisakė civilinio ieškinio. Pretenzijų neturi. Nuo to momento, kai ji pamatė, kas įsidėjo „Kinder“ į kišenes iki to laiko, kai išeidinėjo pro kasas, praėjo gal apie minutė, pusantros. Priešinimasis sulaikant buvo toks, kad vienas pabėgo, o kitas stumdytis pradėjo, muštis, dėl to jo draugas pribėgo su dujų balionėliu, kad išlaisvintų savo draugą. Ji matė per kameras, kad asmenys renkasi prekes. Iš karto po įvykio ji viską prisiminė geriau nei dabar. Kas prie tų kamerų sėdėjo, ji negali tiksliai prisiminti. Pamena, kad buvo muštynės, dujos, veidų neprisimena taip kaip anksčiau. Jie nepasirinko kurį iš asmenų sulaikinėti. Priėjo prie abiejų, bet vienas pabėgo, todėl taip išėjo, kad sulaikė tik vieną. Viskas vyko seniai, per savaitę daug tokių įvykių būna, ji neprisimena. Viskas yra parašyta, vaizdo medžiaga yra, viskas išsiųsta. Ikiteisminio tyrimo metu ji davė tikslesnius parodymus, šiandien gali klysti. Dujomis buvo purškiama patalpoje, vėliau – lauke, po to vėl patalpoje. Jis atbėgo, papurškė, išbėgo. Kai muštynės buvo lauke, per duris iškritus, vėl tada papurškė. Ten truko porą minučių, bet atrodė, kad viskas tęsiasi labai ilgai (t. 3, b. l. 189-193).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. K. (D. K.) parodė, kad šiek tiek prisimena apie įvykius. Atėjo į parduotuvę pirkti cigarečių, nebuvo jokio tikslo vogti. Jį apsauginis sulaikė, jis nieko nevogė ir neturėjo pavogtų daiktų, prasidėjo muštynės, jam jis suplėšė striukę. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus parodė, kad su O. B. spalio 22 d. lankėsi parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Tą dieną jis (D. K.) vartojo alkoholį. Jo žiniomis, tiksliai nežino, ar O. B. buvo kažko pavartojęs. Į parduotuvę jie atvyko apsipirkti. Norėjo pirkti cigaretes, mineralinį ar limonadą. Saldumynų jie nežiūrėjo. Vaikščiojo kartu su O. B. parduotuvėje. Jis nežiūrėjo ką O. B. ima, matė vienas kitą. Ką ėmė O. B., jis nežino. O. B. išėjo iš parduotuvės pirmas, apsauginiai jį (D. K.) pradėjo sulaikinėti. Jie išeidinėjo pro savitarnos kasas. Apsauginis jį pradėjo tampyti už striukės, suplėšė striukę, yra protokole surašyta viskas, tas apsaugos darbuotojas buvo kažkoks neadekvatus. Apsauginis nieko nesakė, tiesiog pradėjo tampyti. Padėjo jį traukti, sakyti „einam į apačią“, jis klausė dėl ko. O. B. tuo metu nuėjo į mašiną. Kai jį (D. K.) pradėjo tampyti už striukės, O. B. jau buvo prie mašinos ir matė, kaip jį tampo, vėliau atbėgo jį apginti. Kodėl O. B. buvo nuėjęs prie mašinos, nežino. Buvo nuėjęs prie mašinos, vėliau grįžo. Jie buvo dviese. Buvo du apsauginiai. Apsauginiai bandė jį sulaikyti. Jis priešinosi, nes nežinojo kodėl jį sulaiko. Kai atbėgo O. B., jie sakė, kad užpurškė dujų, bet jis (D. K.) nieko nejautė ir nematė. Kai O. B. užpurškė dujų, jį (D. K.) apsauginiai sulaikė, o O. B. išėjo. Kai sulaikė, atvažiavo policija, surašė duomenis ir paleido. Pas jį nieko vogto nerado. Jį paleido tą pačią dieną. Tą dieną O. B. nebematė. Kitą dieną matėsi su O. B.. Apie įvykį jie nieko nekalbėjo. Dėl ko O. B. purškė dujų, tai jis jį (D. K.) gynė, nes apsauginis buvo jį užpuolęs. Į parduotuvę jie atvyko su mašima. Mašina buvo nuomota jo (D. K.) vardu. Nepamena, kas turėjo mašinos raktus. Iki „(duomenys neskelbtini)“ vairavo jis, O. B. atgal važiavo su tuo automobiliu. Automobilio jau nebebuvo, O. B. buvo išvažiavęs, kai jį (D. K.) išleido iš parduotuvės. Jis leido O. B. naudotis tuo automobiliu. Kad apsauginiai skųstųsi, nieko negirdėjo. Pamena, kad buvo apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu. O. B. buvo vartojęs narkotinių medžiagų anksčiau, bet ten toje vietoje jis nevartojo. Nematė, kad O. B. būtų vartojęs prieš važiuojant į parduotuvę. Kas purškė dujas – nežino, nematė. Kaip apsaugos darbuotojai buvo apsirengę, tai nebuvo galima konstatuoti, kad tai yra apsauginiai, jie dėvėjo civilinius rūbus. Nesuprato, kad apsauga, kol moteris neatbėgo su apsaugos rūbais. Nematė, kad O. B. turėtų kažką rankose ar kišenėse. Jie turėjo pinigų atsiskaityti. Neturėjo jokio tikslo kažko vogti ar dar kažką. Kai O. B. grįžo, nematė ar jis turėjo kažkokių prekių. Jis (D. K.) iš pradžių stovėjo, kai apsaugos darbuotojai sulaikinėjo, vėliau apsauginiai jį pargriovė. Jis gulėjo ant nugaros. Kai O. B. atėjo, jis dar gulėjo ir O. B. kaip tik jam padėdinėjo, kad atsistotų. Kiek laiko užtruko nuo to, kad jį sulaikinėjo iki to, kai O. B. atbėgo su dujomis, nežino, gal 4 minutes. Apsauga nebandė sulaikyti O. B.. Kai apsaugos darbuotojas atėjo, O. B. išėjo. Tuo metu, kai vyko striukės suplėšymas, O. B. matė, jis išeidinėjo iš parduotuvės. Sulaikymas prasidėjo prie durų, kai jie išėjo iš savitarnos (t. 3, b. l. 165-169).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris pagrįstas išsamiu ir nešališku visų baudžiamosios bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą (nuosprendį, teismo baudžiamąjį įsakymą ar nutartį), prerogatyva.

Šioje baudžiamojoje byloje O. B. yra kaltinamas padaręs vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, o būtent tuo, kad jis, panaudodamas specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą – dujų balionėlį, atimdamas galimybę nukentėjusiesiems I. K. ir L. R. priešintis, taip jiems sukeldamas fizinį skausmą, pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 2 vnt. šokoladinių kiaušinių „Kinder“, bendros 2,78 Eur vertės.

Nagrinėjamu atveju nekilo ginčas dėl to, kad kaltinamasis O. B. bylai aktualiu laiku, o būtent – 2024 m. spalio 22 d., apie 21.05 val. kartu su D. K. lankėsi „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės kaltinamasis O. B. viso proceso metu neginčijo (t. 2, b. l. 53-56, t. 3, b. l. 127-131), ją taip pat įrodo liudytojo D. K. parodymai, kuriuose jis patvirtino paminėtoje parduotuvėje lankęsis kartu su kaltinamuoju (t. 1, b. l. 172-175, t. 3, b. l. 165-169), nukentėjusiosios L. R. atliktas asmens atpažinimas pagal fotonuotraukas, kurio metu ji atpažino būtent kaltinamąjį O. B. (t. 1, b. l. 83-91), o taip ir ikiteisminio tyrimo metu pateikta vaizdinė medžiaga (t. 1, b. l. 28-32, 34-40), kuri, sugretinta su byloje pateiktomis kaltinamojo fotonuotraukomis, neleidžia abejoti, kad bylai aktualiu laiku „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje lankėsi būtent kaltinamasis O. B..

Baudžiamojo proceso metu nekilo ginčas ir dėl to, kad kaltinamasis O. B., bylai aktualiu laiku lankydamasis „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, išsinešė, prieš tai nesumokėjęs, 2 vnt. šokoladinių saldainių „Kinder“, kurių bendra vertė 2,78 Eur. Šią teismo nustatytą aplinkybę, patvirtina paties O. B. viso proceso metu duoti parodymai, kuriuose jis patvirtino, kad 2024 m. spalio 22 d., vakaro metu atvykęs į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, paėmė du „Kinder“ kiaušinius, ir už juos nesumokėjęs išėjo iš savitarnos kasų, o bandant jį sulaikyti iš parduotuvės pabėgo ir kiaušinius padėjo į automobilį, su kuriuo atvyko (t. 2, b. l. 53-56, t. 3, b. l. 127-131). Pirmiau paminėtus kaltinamojo bylai aktualiu laiku atliktus veiksmus taip pat patvirtina ir abiejų nukentėjusiųjų I. K. ir L. R. parodymai, kurie patvirtino, kad 2024 m. spalio 22 d., vakaro metu, stebint parduotuvės patalpas per vaizdo stebėjimo kameras, buvo pastebėti du įtartini vyrai, iš kurių vienas prekių lentynoje pasirinko du „Kinder“ saldainius, tačiau už juos nesumokėjęs šalinosi iš parduotuvės, jį buvo bandoma sulaikyti, tačiau nesėkmingai, kadangi asmuo pabėgo (t. 1, b. l. 54-56, 59-62, 72-73, 74-77, t. 3, b. l. 189-193). Be kita ko, šie kaltinamojo atlikti veiksmai buvo užfiksuoti ir ikiteisminio tyrimo metu pateiktuose vaizdo įrašuose, detalizuotuose 2024 m. lapkričio 12 d. bei 2024 m. gruodžio 14 d. apžiūros protokoluose. Minėtoje vaizdinėje medžiagoje akivaizdžiai matyti, kad asmuo, būdamas savitarnos kasoje, rankose laikė saldainius, tačiau jų nenuskenavo ir su šiomis prekėmis išėjo iš kasų zonos (t. 1, b. l. 28-32, 34-40).

Svarbu ir tai, jog nagrinėjamu atveju nekilo ginčas ir dėl kaltinamojo O. B. įvykio metu pagrobtų prekių pobūdžio ir vertės, o būtent – 2 vnt. šokoladinių kiaušinių „Kinder“, kurių bendra vertė 2,78 Eur. Paminėtos aplinkybės pats kaltinamasis neginčijo, patvirtinęs, kad įvykio metu iš tikrųjų paėmė du vienetus „Kinder“ saldainių – kiaušinių, o su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta jų verte sutiko (t. 2, b. l. 53-56, t. 3, b. l. 127-131). Kaltinamojo įvykio metu pagrobtų prekių vertę ir kiekį taip pat įrodo ir R. K. 2024 m. spalio 24 d. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimai, kuriuose detalizuotas pagrobtų prekių pobūdis, vertė ir kiekis (t. 1, b. l. 14, 15-17).

Galiausiai, nagrinėjamu atveju nekilo ginčas ir dėl to, kad kaltinamasis O. B. bylai aktualiu laiku ir vietoje nukentėjusiųjų I. K. ir L. R. atžvilgiu panaudojo dujų balionėlį – ne mažiau kaip 5 kartus pastariesiems papurškė dujų į veidus, dėl ko šie pajuto fizinį skausmą. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo, kad jis 2024 m. spalio 22 d. susidūręs su parduotuvės apsaugos darbuotojais pabėgo iš parduotuvės, o vėliau grįžęs į parduotuvę, jiems į veidus papurškė dujų turėtu balionėliu (t. 2, b. l. 53-56, t. 3, b. l. 127-131). Šią kaltinamojo nurodytą aplinkybę taip pat patvirtino tiek įvykį mačiusi parduotuvės darbuotoja J. L., tiek abu nukentėjusieji, kurie kartu detalizavo, kad dėl jų atžvilgiu panaudotų dujų, jie jautė fizinį skausmą bei diskomfortą (t. 1, b. l. 54-56, 59-62, 72-73, 74-77, 127- 130, t. 3, b. l. 189-193). Be kita ko, pirmiau aptariamus kaltinamojo O. B. veiksmus taip pat įrodo ir byloje pateikti vaizdo įrašai, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad šis įvykio metu grįžo į parduotuvę ir nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudojo su savimi atsineštą dujų balionėlį, po ko iš įvykio vietos pabėgo (t. 1, b. l. 28-32, 34-40).

Taigi, visos pirmiau teismo aptartos ir byloje surinktais įrodymais nustatytos aplinkybės, neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis O. B. 2024 m. spalio 22 d., apie 21.05 val. lankėsi „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kur paėmė du šokoladinius kiaušinius „Kinder“, bendros 2,78 Eur vertės, ir už juos nesumokėjęs šalinosi iš parduotuvės, o susidūręs su parduotuvės apsaugos darbuotojais I. K. ir L. R., iš šios pabėgo, tačiau vėliau grįžęs jų atžvilgiu panaudojo dujų balionėlį, taip sukeldamas jiems fizinį skausmą.

Nors kaltinamasis pirmiau teismo aptartų ir įrodytomis pripažintų aplinkybių viso proceso metu neginčijo, tačiau kategoriškai nesutiko, kad jo atliktas dviejų šokoladinių kiaušinių „Kinder“ pagrobimas, taip pat dujų balionėlio panaudojimas nukentėjusiųjų atžvilgiu, atitinka jam inkriminuoto ir BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto plėšimo nusikaltimo kategoriją. Kaltinamojo teigimu, jis parduotuvėje 2024 m. spalio 22 d. lankėsi ne vienas – kartu su draugu D. K.. Jiems išeinant iš savitarnos kasų erdvės, prie jų priėjo parduotuvės apsaugos darbuotojas ir pradėjo reikalauti grąžinti apmokėtas prekes. Po šio išsakyto reikalavimo apsaugos darbuotojas pradėjo grumtis su D. K., ko pasėkoje, jis norėdamas padėti draugui, išbėgo iš parduotuvės, nubėgo link automobilio, su kuriuo atvažiavo, ir grįžo su dujų balionėliu. Pamatęs, kad tarp D. K. ir apsaugos darbuotojo vyksta grumtynės (D. K. buvo tramdomas, guldomas ant žemės), jis pribėgo prie apsaugos darbuotojų ir papurškė dujų. Atlikęs tokius veiksmus, jis išsigando, todėl iš įvykio vietos pasišalino. Pasak kaltinamojo O. B., jis dujų balionėlį panaudojo išimtinai su tikslu padėti savo draugui, o ne siekdamas pagrobti paimtus šokoladinius saldainius (t. 2, b. l. 53-56, t. 3, b. l. 127-131).

Kaip matyti iš kaltinamojo O. B. parodymų, pastarasis iš esmės nesutinka su jam inkriminuoto nusikaltimo subjektyviąja puse, o būtent – atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų tikslu ir tyčia, tai yra tuo faktu, kad dujų balionėlį jis panaudojo su tikslu atimti galimybę nukentėjusiesiems priešintis ir tokiu būdu pagrobti svetimą turtą, bei norėjo veikti būtent tokiu būdu bei sukelti teismo jau nustatytus pavojingus padarinius (nukentėjusiųjų patirtą fizinį skausmą).

Analizuojant šių kaltinamojo parodymų objektyvumą ir pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė savo neveikimo pobūdį, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir pan., bet tiriant ir įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, Nr. 2K-7-386-746/2015, Nr. 2K-202-303/2017, Nr. 2K-201-1073/2018). Todėl nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti ar O. B. pozicija dėl fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiųjų atžvilgiu atitinka objektyvioje tikrovėje pasireiškusias aplinkybes, yra būtina išanalizuoti ir kaltinamojo parodymų kontekste įvertinti kitus byloje surinktus ir teismo įrodymais pripažintus duomenis.

Sugretinus šiuos pirmiau aptartus ir esminėse aplinkybėse sutampančius proceso dalyvių parodymus, nekyla objektyvių abejonių dėl kaltinamojo O. B. bylai aktualiu laiku pasireiškusių veiksmų chronologijos. Akivaizdu, kad kaltinamajam kartu su D. K. išeinant iš parduotuvės savitarnų kasos zonos, prie jų priėjo nukentėjusysis I. K., kuris šiuos ragino grąžinti prekes, kurių jie neapmokėjo. Asmenims bendraujant tarpusavyje, kaltinamasis O. B. ir D. K. pradėjo elgtis agresyviai, ko pasėkoje nukentėjusysis I. K. bandė juos sulaikyti, tačiau O. B. iš parduotuvės pabėgo kartu su turėtomis prekėmis. Šiam pasišalinus iš parduotuvės, tarp I. K. ir D. K. prasidėjo grumtynės, kurių metu padėti nukentėjusiajam atskubėjo nukentėjusioji L. R.. Tarp apsaugos darbuotojų ir D. K. vykstant grumtynėms, į parduotuvę sugrįžo kaltinamasis O. B., kuris, su savimi turėdamas dujų balionėlį, pirmiausia juo pagrasino apsaugos darbuotojams, o vėliau jį panaudojo. Galiausiai, pamatęs, kad jo turimas dujų balionėlis nėra efektyvus, O. B. iš įvykio vietos pasišalino ir išvyko iš automobilių stovėjimo aikštelės.

Pažymėtina, jog pirmiau teismo nustatytą kaltinamojo O. B. bylai aktualiu laiku pasireiškusią veiksmų seką patvirtina ir įvykio metu parduotuvėje buvusių vaizdo kamerų turinys, detalizuotas 2024 m. lapkričio 12 d. bei 2024 m. gruodžio 14 d. apžiūros protokoluose, kuriuose, be kita ko, šių veiksmų seka yra akivaizdžiai matoma ir nekelia abejonių. Minėtoje vaizdinėje medžiagoje akivaizdžiai matyti, kad prie kaltinamojo O. B. ir D. K. priėjo apsaugos darbuotojas I. K. ir asmenys pradėjo tarpusavyje bendrauti. Matosi, kad nukentėjusysis I. K. pastariesiems siūlė praeiti kartu, tačiau šie išsiskirstė ir kol I. K. bendravo su D. K., kaltinamasis O. B. iš parduotuvės pabėgo. Nukentėjusysis dar bandė pastarąjį pagauti, tačiau nesėkmingai, ko pasėkoje jis užlaikė D. K., o jam į pagalbą atėjo nukentėjusioji L. R.. Kurį laiką tarp nukentėjusiojo I. K., L. R. ir D. K. parduotuvės prieangyje vyko grumtynės, kurių metu D. K. bandė pasišalinti iš parduotuvės. Būtent tuo metu prie nukentėjusiųjų ir D. K. pribėgo kaltinamasis O. B., papurškė dujų šiems į veidus, šiuos veiksmus jis pakartojo ir tuo metu, kai D. K., besigrumdamas su I. K., buvo lauke prie parduotuvės. Kurį laiką, kai D. K. jau buvo partemptas į parduotuvės vidų, stebėjęs toliau vykstančias grumtynes, O. B. pasišalino iš įvykio vietos su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 28-32, 34-40).

Taigi, iš ši teismo aptarta ir neginčijamai nustatyta įvykių seka, nesuteikia objektyvaus pagrindo abejoti, kad kaltinamasis O. B. fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudojo jau po to, kai su pagrobtu turtu – dviem šokoladiniais kiaušiniais „Kinder“ pasišalino iš parduotuvės, juos padėjo į automobilį, su kuriuo atvyko, ir kartotinai grįžo į įvykio vietą. Tai reiškia, kad O. B., turėdamas visišką veiksmų laisvę ir galėdamas disponuoti pagrobtu turtu laisva valia, grįžo į parduotuvę ir ten atliko smurtinius veiksmus, asmenų, kurie bandė sulaikyti D. K., atžvilgiu. Teismo vertinimu, paminėtas ir įvykio metu objektyvioje tikrovėje pasireiškęs kaltinamojo elgesio modelis nesudaro pagrindo teismui pripažinti, kad panaudotas dujų balionėlis ir su juo atlikti smurtiniai veiksmai buvo nukreipti nukentėjusiųjų I. K. ir L. R. valiai palaužti dėl pagrobto turto. Priešingai, asmens panaudoto smurto laikotarpis – jau po pasišalinimo su pagrobtomis prekėmis iš parduotuvės ir matant aktyvius smurtinius apsaugos darbuotojų veiksmus, nukreiptus prieš D. K., nesudaro pagrindo netikėti kaltinamojo pateikta įvykių versija, o būtent tuo, kad šiuos veiksmus jis atliko, siekdamas padėti D. K.. Be kita ko, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad dėl dviejų šokoladinių saldainių vagystės kaltinamasis O. B. ir D. K. būtų veikę kartu. Anaiptol, D. K. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo metu buvo nutrauktas.

Pagal galiojančią teismų praktiką plėšimo nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnyje, yra smurtinis nusikaltimas, kurio sudėtis vadovaujantis baudžiamosios teisės normų konkurencijos įveikimo taisyklėmis (normos kaip visumos ir normos kaip dalies konkurencija), visiškai apima nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 straipsnis) ir svetimo turto pagrobimą (BK 178 straipsnis). Plėšimas kaip nusikalstama veika nuosavybei savo esme yra nukreiptas į svetimo turto užvaldymą, tai pagrindinis tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tikslas, todėl būtent su tuo turi būti susiję ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Plėšimo metu fizinis smurtas ar grasinimas tuoj pat jį panaudoti naudojamas kaip turto užvaldymo priemonė, siekiant pašalinti ir neutralizuoti asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą, t. y. pašalinti galimą arba esamą asmens pasipriešinimą. Tuo tarpu kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras, tačiau tik nesmurtinis (nenaudojamas nei fizinis, nei psichinis smurtas bei kitaip neatimama galimybė nukentėjusiajam priešintis) svetimo turto pagrobimas. Sprendžiant klausimą, ar padaryta nusikalstama veika – svetimo turto pagrobimas – turėtų būti kvalifikuojama pagal 180 straipsnį ar pagal BK 178 straipsnį, svarbu nustatyti ne tik tai, ar prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas, bet ir tai, ar smurtas buvo panaudotas siekiant užvaldyti nukentėjusiojo turtą. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Todėl, jeigu prieš nukentėjusįjį fizinis smurtas naudojamas kitais tikslais (pvz., siekiant išvengti atsakomybės už nusikalstamą veiką, kerštaujant ir pan.), tokia veika, atsižvelgiant į kitus jos požymius, pobūdį ir padarinius, kvalifikuojama arba kaip sutaptis su veikomis, numatytomis kituose BK straipsniuose, arba kaip atskiras nusikaltimas pagal BK 135, 138 ar 140 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-580-895/2015, 2K-271-303/2016).

Pirmiau aptartos teismų praktikos kontekste įvertinus teismo jau aptartas ir baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatytas faktines aplinkybes, pripažintina, kad nagrinėjamojoje byloje iš esmės susiklostė situacija, kuomet kaltinamojo O. B. nukentėjusiųjų I. K. ir L. R. atžvilgiu panaudoto fizinio smurto faktas buvo sąlygojamas ne iš anksto ar sulaikymo metu pastarojo susiformavusios tyčios pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, o siekio nutraukti apsaugos darbuotojų veiksmus, nukreiptus į D. K.. Akivaizdu, kad kaltinamasis O. B., pasišalinęs iš parduotuvės su dviem šokoladiniais „Kinder“ kiaušiniais, turėjo visas galimybes jais laisvai disponuoti, o ir jokios kliūtys tai padaryti (pavojus būti sulaikytam) neegzistavo, kadangi abu apsaugos darbuotojai dėmesį buvo nukreipę į D. K., ką kaltinamasis ir suvokė (ką patvirtina pastarojo atliktų veiksmų pobūdis). Tai reiškia, kad pasišalinęs iš parduotuvės ir grįžęs prie automobilio su neapmokėtomis prekėmis, kaltinamasis O. B. atliko nusikalstamus turto pagrobimo veiksmus – ne tik svetimą turtą paėmė, bet ir jį pasisavino, ir tik po to šis, pasiėmęs automobilyje buvusį dujų balionėlį, pribėgo prie apsaugos darbuotojų ir jį panaudojo. Akivaizdu, kad siekis panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, atsirado jau po baigtinių turto pagrobimo veiksmų ir nebuvo siejamas su tikslu pašalinti ar neutralizuoti kliūtis, trukdančias pagrobti svetimą turtą, o su tikslu nutraukti smurtinius veiksmus, atliekamus D. K. atžvilgiu, todėl tokiais veiksmais O. B. realizavo ne jam inkriminuoto ir BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, tačiau dviejų atskirų nusikalstamų veikų sudėtis, kvalifikuotinų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnį.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo O. B. gynėjas apeliavo į tai, jog nagrinėjimu atveju jo ginamojo veiksmai neatitiko atviros vagystės nusikaltimo sudėties požymių ir turėtų būti kvalifikuojami kaip paprasta vagystė. Teismas su pozicija neturi pagrindo sutikti.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, atvirai pagrobė svetimą turtą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, tačiau suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą, t. y. kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415/2008, Nr. 2K-136/2011, Nr. 2K-428/2011). Be to, nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip atvirąją vagystę, būtina nustatyti ne tik tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą pagrobią atvirai – matant kitiems asmenims, bet ir nukentėjusio asmens suvokimą, kad iš jo atvirai neteisėtai grobiamas jam priklausantis turtas. Būtent pastarasis faktas daro vagystę pavojingesnę, kadangi rodo kaltininko įžūlumą.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis O. B., būdamas parduotuvėje iš prekių lentynų, pasiėmė du šokoladinius saldainius „Kinder“, bendros 2,78 Eur vertės, už kuriuos parduotuvės savitarnos kasų zonoje nesumokėjo, ir ėjo link parduotuvės išėjimo, kuomet jį kartu su D. K. sustabdė nukentėjusysis I. K.. Būtent šis informavo kaltinamąjį, jog jam yra žinoma apie jo turimas neapmokėtas prekes, tačiau kaltinamasis į raginimus grąžinti paimtas prekes nereagavo, o galiausiai iš parduotuvės pasišalino. Akivaizdu, kad įvykio metu kaltinamajam O. B. buvo žinoma, jog jo nusikalstami veiksmai buvo pastebėti, jis apie tai buvo informuotas, tačiau savo pasirinkto elgesio modelio neatsisakė. Priešingai, paragintas grąžinti neteisėtu būdu paimtas prekes, su šiomis prekėmis iš parduotuvės pasišalino, todėl veikė matomas kitų asmenų ir puikiai tą suvokė. Tokie kaltinamojo O. B. bylai aktualiu laiku atlikti konkliudentiniai veiksmai neginčijamai patvirtina jų priskirtinumą pavojingesnio vagystės nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėčiai.

Pažymėtina, jog be pirmiau paminėto turtinio pobūdžio nusikaltimo, kaltinamasis bylai aktualiu laiku nukentėjusiųjų atžvilgiu, panaudodamas fizinį smurtą, taip pat sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, tokiu būdu realizuodamas BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro alternatyvūs požymiai – viešoji tvarka gali būti sutrikdoma įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi arba vandališkais veiksmais. Esminę reikšmę nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį turi šios nusikalstamos veikos padarymo vieta, o būtent – viešoji vieta, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Tik tuo atveju, jeigu objektyvioji nusikaltimo pusė yra realizuojama viešoje vietoje asmuo gali atsakyti pagal BK 284 straipsnį.

BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tyčia, o veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas.

Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą turi būti nustatyti veikos padariniai, t. y. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais – demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir panašiai. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių asmenų reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek laiko truko neteisėti veiksmai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, Nr. 2K- 513/2010, Nr. 2K-135/2011, Nr. 2K-491/2013, Nr. 2K-141-507/2015, Nr. 2K-310-942/2016, Nr. 2K-3-489/2018, Nr. 2K-367-511/2018, Nr. 2K-19-511/2020 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas kartotinai neaptarinės jau neginčijamai nustatytos fizinio smurto nukentėjusiųjų I. K. ir L. R. atžvilgiu panaudojimo aplinkybės, taip pat dėl šio smurto atsiradusių pavojingų padarinių – nukentėjusiesiems sukelto fizinio skausmo, kadangi jie jau buvo aptarti, yra įrodyti ir abejonių nekeliantys. Kita vertus, atsižvelgiant į kaltinamojo O. B. padarytos nusikalstamos veikos sudėtį, yra tikslinga aptarti pastarojo veiksmų atlikimo vietą ir kitus kilusius pavojingus padarinius.

Iš byloje pateiktų proceso dalyvių – kaltinamojo O. B., nukentėjusiųjų I. K., L. R., liudytojų D. K., R. M., J. L. parodymų, taip pat byloje pateiktų vaizdo įrašų, detalizuotų 2024 m. lapkričio 12 d. bei 2024 m. gruodžio 14 d. apžiūros protokoluose, o galiausiai ir įvykio vietos 2024 m. lapkričio 7 d. apžiūros protokolo, matyti, kad kaltinamasis O. B. fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu naudojo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Minėtų įrodymų pagrindu neginčijamai nustatyta, kad vieta, kurioje kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, buvo prieinama kiekvienam pašaliniam asmeniui, joje laisvai judėjo kiti asmenys ir į ją buvo galima bet kada patekti. Be kita ko, pirmiau paminėtuose proceso dalyvių parodymuose, taip pat vaizdinėje medžiagoje yra akivaizdžiai užfiksuota, kad kaltinamasis O. B. pirmiau aptartus ir neginčijamai įrodytus smurtinius veiksmus atliko kitų, ne tik nukentėjusiųjų bei liudytojo D. K., asmenų akivaizdoje. Tiek baudžiamojo proceso metu apklausti pirmiau paminėti proceso dalyviai, tiek ir vaizdinė medžiaga, neginčijamai patvirtina, kad kaltinamojo smurtinius veiksmus matė tiek parduotuvės kiti darbuotojai, tiek kiti lankytojai, kurie, be kita ko, bandė apsaugos darbuotojams padėti.

Anksčiau teismo aptartų įrodymų kontekste teismas konstatuoja ir tai, kad dėl kaltinamojo O. B. nusikalstamų veiksmų, buvo sukelti BK 284 straipsnio sudėtyje numatyti pavojingi padariniai, realiai sutrikdę visuomenės rimtį ir tvarką.

Nukentėjusieji I. K. ir L. R. baudžiamojo proceso metu patvirtino, kad dėl į jų veidus papurkštų dujų jie jautė stiprų fizinį skausmą. Šią aplinkybę taip pat patvirtino ir liudytoja apklausta J. L., kuri parodė, kad po to, kai kaltinamasis papurškė dujų nukentėjusiesiems į akis, matėsi, kad jiems skaudėjo – abiem iš akių bėgo ašaros, dengėsi akis, o ir ji pati, kuriai į veidą dujos nebuvo papurkštos, jautė diskomfortą, graužė akis (t. 1, b. l. 54-56, 59-62, 72-73, 74-77, 127- 130, t. 3, b. l. 189-193). Be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, toje vietoje buvę pašaliniai asmenys bandė kilusią pavojingą situaciją kažkaip išspręsti – tuos jų veiksmus sustabdyti. Akivaizdu, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir visuomenės rimtis – fizinis smurtas buvo panaudotas kitiems asmenims laisvai prieinamoje vietoje, jų akivaizdoje, kurie dėl kilusio konflikto buvo priversti imtis tikslingų veiksmų, nukreiptų minėtą konfliktą išspręsti. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje yra pripažįstama, kad smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, Nr. 2K-252/2012, Nr. 2K- 719/2012).

Išanalizavus visus pirmiau teismo aptartus įrodymus, juos įvertintus tiek kartu, tiek atskirai, pripažintina, kad kaltinamasis O. B. 2024 m. spalio 22 d., apie 21.05 val., būdamas parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, paėmė 2 vnt. šokoladinių kiaušinių ,,Kinder“, 1 vnt. kaina 1,39 Eur, bendrai 2,78 Eur, ir praėjo pro kasą už juos nesusimokėjęs. Jį viešoje vietoje – parduotuvės patalpose pastebėjus apsaugos darbuotojui I. K., sustabdžius ir sulaikant, jis pradėjo aktyviais veiksmais priešintis, su 2 vnt. šokoladinių kiaušinių „Kinder“ pabėgęs pro prekybos centro duris iki automobilių stovėjimo aikštelės, kur iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasiėmęs dujų balionėlį, grįžęs, pribėgo prie apsaugos darbuotojo I. K. ir ne mažiau kaip 5 kartus dujų balionėliu papurškė pastarajam bei kartu su juo buvusiai apsaugos darbuotojai L. R. į veidus, taip įžūliais veiksmais sukeldamas I. K. ir L. R. fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką bei rimtį. Iš karto po to nubėgęs atgal prie automobilio, skubiai išvažiuodamas, pasišalino. Tokiu būdu kaltinamasis O. B. padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje, o jo kaltė visiškai įrodyta.

Dėl bausmės skyrimo

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės - bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 284 straipsnio sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – kaltinamasis padarė dvi tyčines, baigtas nusikalstamas veikas, priskirtinas nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 dalis ir 284 straipsnis, BK 11 straipsnio 4 dalis ir 178 straipsnio 2 dalis). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaip buvo minėta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, kurioje buvo aptartas kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, kaltinamasis O. B. nuo pat proceso pradžios neginčijo, kad jam inkriminuotais veiksmais jis pagrobė svetimą turtą ir taip pat panaudojo fizinį smurtą, taip pat išreiškė gailestį dėl tokių savo veiksmų, akcentuodamas tai, kad apskritai tokio savo elgesio nesupranta, todėl vien tai, kad kaltinamojo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies normą ir su tokiu kvalifikavimu asmuo nesutiko, nepaneigia esminių pastarajam inkriminuotų aplinkybių pripažinimo fakto. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju pripažintina, kad egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jis šioje byloje aptariamas nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai teigė, kad įvykio dieną buvo pavartojęs narkotinių medžiagų ir toks jo elgesys buvo tik narkotinių medžiagų sukelto apsvaigimo pasekmė – būdamas blaivas jis tokiu būdu tikrai nesielgtų. Pasak kaltinamojo, tiek pagrobtų prekių vertė, tiek vėliau jo panaudotas fizinis smurtas, tik tai patvirtina, kad apsilankymo parduotuvėje metu jis elgėsi neadekvačiai. Teismas pagrindo abejoti šiais kaltinamojo parodymais neturi, todėl laikytina įrodytu, kad kaltinamasis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams, kas sunkina asmens atsakomybę.

Aptariant kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis svarbu ir tai, jog iki šioje byloje aptariamų įvykių O. B. buvo teistas šešis kartus už įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, įskaitant ir nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto pagrobimu, už kurių padarymą buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu susijusios bausmės (t. 4, b. l. 18-24). Be kita ko, po šioje byloje aptariamų įvykių kaltinamojo atžvilgiu buvo priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai dėl nusikalstamų veikų, taip pat susijusių su svetimo turto pagrobimu, pagal kuriuos jam buvo paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šią bausmę kaltinamasis atlieka ir šiuo metu. O. B. taip pat ne kartą buvo baustas ir administracine tvarka, įskaitant administracinius nusižengimus, susijusius su smulkiomis vagystėmis, transporto priemonių vairavimu neturint tam teisės, narkotinių medžiagų vartojimu neturint gydytojo paskyrimo (t. 3, b. l. 21-27). Nors kaltinamasis yra darbingo amžiaus, tačiau paskutinį kartą dirbo laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. balandžio 29 d. (t. 2, b. l. 181-182), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos registravosi laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. vasario 6 d. (t. 2, b. l. 180), taip pat yra gydytas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ – konstatuoti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 33).

Visi anksčiau aptarti, kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktiniai, netinkamai susiklosčiusių aplinkybių padariniai. Priešingai, minėti nusikalstami kaltinamojo veiksmai, nepaisant sistemingai pastarojo atžvilgiu priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių, buvo jam įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarojo gyvenimo būdą bei visuomenės galiojančių normų nepaisymą. Akivaizdu, kad kaltinamasis po jo atžvilgiu priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių, jam anksčiau skirtų arešto, terminuoto laisvės atėmimo bausmių išvadų nepasidaro ir nepakeičia savo gyvenimo būdo, priešingai – vėl nusikalto, padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį O. B. charakterizuojančių duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas, paskyrus laisvės atėmimo bausmes, atitinkamai:

1. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą –1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2. Už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis O. B. šioje byloje įrodytas pripažintas nusikalstamas veikas padarė esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, o ir šios veikos ženkliai pagal pavojingumą nesiskiria, pastarajam skirtinos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 bei 4 dalimis, yra bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės – 4 mėnesius laisvės atėmimo ir paskiriant subendrintą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kaip buvo minėta pirmiau, šiuo metu kaltinamasis O. B. pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 4 d. nuosprendį atlieka galutinę ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrintą bausmę – 1 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Šio straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Sugretinus pirmiau išvardintų ir O. B. atžvilgiu priimtų teismų sprendimų datas su šioje byloje aptariamomis ir teismo įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų padarymo datomis, o būtent – 2024 m. spalio 22 d., akivaizdu, kad šioje byloje įrodytas nusikalstamas veikas O. B. padarė dar iki paminėtų apkaltinamųjų nuosprendžių priėmimo, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 4 d. nuosprendžiu ir šiuo teismo nuosprendžiu O. B. paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio nustatyta tvarka ir taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, numatytą BK 63 straipsnio 1, 4 bei 9 dalyse – prie šiuo metu kaltinamojo atliekamos 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės yra pridėtina dalis šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės – 8 mėnesiai laisvės atėmimo, ir pastarajam skirtina galutinė subendrinta 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinę subendrintą bausmę įskaitytina O. B. atlikta bausmės dalis pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 4 d. nuosprendį ir šiame nuosprendyje įskaitytini laikotarpiai.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 2,78 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 49).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.

Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

Iš nuosprendyje aptartų ir teismo įrodytomis pripažintų aplinkybių matyti, kad iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. spalio 22 d. buvo pagrobtas 2,78 Eur vertės turtas (2 vnt. šokoladinių kiaušinių „Kinder“). Šio turto netekimo priežastis – nusikalstami kaltinamojo O. B. veiksmai – vagystė. Tai reiškia, kad tarp atsiradusios 2,78 Eur turtinės žalos bei kaltinamojo veiksmų buvo tiesioginis priežastinis ryšys. O. B. pagrobto turto vertę patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei R. K. pareiškimai, kuriuose detalizuota tiek pagrobtų prekių specifikacija (kiekis, rūšis), tiek ir jų bendra vertė. Be kita ko, civilinį ieškinį pripažino ir pats kaltinamasis. Todėl minėtų aplinkybių kontekste pripažintina, kad iš kaltinamojo O. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai yra priteistina 2,78 Eur suma ir ieškinys tenkintinas visiškai.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. sausio 27 d. nutarimu, kaltinamajam O. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 105-108), kuri Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2025 m. birželio 2 d. nutarimu buvo panaikinta (t. 2, b. l. 172-174).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – vienas kompaktinis diskas su jame esančiais vaizdo bei garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei įvertinus tai, kad kaltinamasis O. B. nusikalstamos veikos darymo metu nepanaudojo pateikto peilio „Mil-Tec“, todėl šis, perduotas saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II l., Vilniaus r. (t. 2, b. l. 102-104),- nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžintinas O. B..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1-3 dalimis bei įvertinus tai, kad kaltinamojo O. B. įvykio metu turėtas ir panaudotas dujų balionėlis „Anti dog gaz oboronny“ yra laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, šis, perduotas saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių, esantį adresu Birželio 23-osios g. 16, Vilnius (t. 2, b. l. 92-94), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų ir 2 (dvejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

O. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu O. B. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo, ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu O. B. paskirtą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie šios bausmės pridedant dalį šioje byloje priimtu nuosprendžiu paskirtos bausmės – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo, ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinę subendrintą bausmę įskaityti pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 4 d. nuosprendį O. B. atliktą bausmės dalį ir šiame nuosprendyje įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžią O. B. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2026 m. vasario 25 d.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš O. B. priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 2,78 Eur (du eurus ir septyniasdešimt aštuonis euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, vieną kompaktinį diską su jame esančiais vaizdo bei garso įrašais, palikti saugoti byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, peilį „Mil-Tec“, perduotą saugojimui į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II l., Vilniaus r., nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinti O. B..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1-3 dalimis, pipirinių dujų balionėlį „Anti dog gaz oboronny“, perduotą saugoti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II l., Vilniaus r., nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.