Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis mažojoje bendrijoje (toliau – MB) „E., teistas:

1) 2023 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas –– 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė –– uždrausta 4 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nutarta išieškoti automobilio „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą –– 7 150 Eur) valstybės naudai (bausmė neatlikta),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. 2024 m. liepos 12 d. apie 20.33 val. (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „O. V.“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad etilo koncentracija jo iškvėptame ore buvo 3,09 promilės. Tokiu būdu E. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat E. P. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis, būdamas nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje 1-956-1194/2023 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti visas transporto priemones 4 metus, 2024 m. sausio 16 d. supažindintas su 2024 m. sausio 9 d. „Bausmės, auklėjimo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas“ Nr. 8DN-52, numatyta baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, sąlygomis ir pasekmėmis, jis 2024 m. liepos 12 d. apie 20.33 val. (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „O. V.“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore buvo 3,09 promilė. Tokiais savo veiksmais E. P. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis, iš kurio matyti, kad E. P., pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant jam, be kita ko, baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje – ketveriems metams draudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas.

Teismas, ištyręs nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus kiekvieną atskyrai bei jų visetą, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „O. V.“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,09 promilių neblaivumas.

Taip pat byloje neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis žinodamas apie jam priimtą nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje bei žinodamas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trejiems metams), taip pat būdamas supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, bei būdamas įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, vairavo kaltinime nurodytą automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas. Teismo nuomone, piktybinis kaltinamojo elgesys, vairavimas būnant stipriai apsvaigus nuo alkoholio, ankstyvą vakarą, nekreipiant dėmesio į kito asmens prašymą nevairuoti, rodo asmens elgesio piktybiškumą ir leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis E. P. vengė vykdyti minėtu nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo nuomone kaltinamojo elgesys pasireiškė dideliu pavojingumu, nes vairavo (duomenys neskelbtini) mieste, kur ir vakare eismas yra intensyvus, prie vairo pakartotinai sėdo apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas net 3,09 promilių neblaivumas).

Ši išvada grindžiama ne vien tik paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, tačiau ir kitais pirmiau išvardintais ir teismo ištirtais įrodymais, kurie patvirtina esmines kaltinime nurodytas aplinkybes. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti aptartų įrodymų objektyvumu. Kaltinamojo parodymai (nurodytas išgertas kiekis alaus), jo nurodytos aplinkybės bendraujant su pareigūnais, kai pastarieji jį tikrino (pareigūnams nurodė, jog prieš vairuodamas vartojo alkoholį). Taip pat kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio rodmenys, neblaivumo nustatymo aktas, probacijos raštas (kad kaltinamasis pasirašytinai supažindintas su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone) rodo, kad jis abi nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. žinodamas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, ne tik vairavo automobilį, tačiau prieš vairuodamas vartojo alkoholį ir nepaisant to, jog žinojo, kad yra neblaivus, nusprendė vairuoti ir vairavo. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis E. P. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje ir nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. P. sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

BK 243 straipsnio sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61, 63 straipsnių nuostatomis, be kita ko, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes be baigtumą, kaltinamojo kaltės formą, asmenybę bei įvertina kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

E. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis E. P. padarė vieną tyčinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą teisingumui ir vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą transporto eismo saugumui. Teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir vieną sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) aplinkybes. E. P. yra jauno amžiaus, dirbantis. Nors byloje duomenų apie jo psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą nėra, tačiau iš jo duotų parodymų matyti, kad jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Kaltinamasis praeityje teistas, teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), teistumas jam neišnykęs ir teismo nepanaikintas, per vienus metus iki 2024 m. liepos 16 d. administracinėn atsakomybėn trauktas 17 kartų, iš kurių už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, KET pažeidimus (vairavo transporto priemonę, kuri neįregistruota nustatyta tvarka (nusižengimo padarymo data – 2024 m. birželio 16 d.), vairavo transporto priemonę, kai atimta teisė vairuoti (nusižengimas padarytas – 2024 m. kovo 26 d.), vairuodamas transporto priemonę, kai atimta teisė vairuoti, viršijo nustatytą leistiną greitį (nusižengimo padarymo data – 2023 m. lapkričio 4 d.), smulkią vagystę ir pan., duomenų apie jam paskirtų baudų apmokėjimą nėra.

Taigi įvertinus išdėstytą nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartas kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nėra pagrindo spręsti, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra atsitiktinio pobūdžio. Iš pirmiau išdėstyto matyti, kad kaltinamasis ne tik nusikalto būdamas teistas, tačiau ir sistemingai daro administracinius nusižengimus, tarp kurių ir vairuoja automobilį, kai jam tai uždrausta daryti. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. P. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą parinkus BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – areštą, kurio dydis nustatytinas artimas šios bausmės vidurkiui –– 30 parų, o už padarytą nusikaltimą parinkus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje ne švelniausią, tačiau ir ne griežčiausią bausmę – areštą, kurio dydis nustatytinas mažesnis, nei numatytas vidurkis –– 60 parų. Atsižvelgęs į nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamojo charakterizuojančius duomenis (jog kaltinamasis jau teistas už vairavimą būnant neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,51 neblaivumas,ubaustas administracine tvarka už tai, jog vairavo automobilį neturėdamas teisės to daryti), teismas mano, kad būtent tokios bausmės bus teisingos ir proporcingos siekiamiems tikslams pasiekti bei kaltinamojo asmenybei. Esant idealiai nusikalstamų veikų sudėčiai, bausmės bendrinamos apėmimo būdu (griežtesne apimant švelnesnę).

Byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis pripažino savo kaltę todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam E. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis nuteistas 2023 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Patikrinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO antstolių informacinę sistemą, nustatyta, kad kaltinamasis nesumokėjo nuosprendžiu paskirtos baudos. Taigi nagrinėjamas veikas kaltinamasis padarė neatlikęs pirmesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su bausme, paskirta 2023 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu, bendrintinos vadovaujantis BK 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, patį kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, kad kaltinamasis net nepradėjo mokėti ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos baudos, sprendžia, kad šiuo atveju tiek šiuo baudžiamuoju įsakymu, tiek pirmesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės turi būti bendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, t. y. visiškai jas sudedant ir jam paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 40 parų areštą ir 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

2023 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu taip pat yra skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 ir 72 straipsniuose. Tačiau baudžiamojo poveikio priemonės nebendrinamos ir vykdomos atskirai (BK 73 straipsnio 2 dalis), bet dėl jų pasisakoma šio nuosprendžio rezoliucinėje dalyje.

Kita vertus, teismo nuomone, siekiant ne tik nubausti asmenį, bet ir resocializacijos tikslų, tikslinga šios bausmės vykdymą atidėti, nes būtent bausmės vykdymo atidėjimas, su papildomomis pareigomis ir draudimais, gali turėti teigiamos ir realios įtakos kaltinamojo resocializacijai, kurios metu taikoma visuma priemonių, kuriomis skatinami nuteistojo gebėjimai gyventi nenusikalstamai ir jo socialinė integracija. Pasak kaltinamojo, jis turi priklausomybę alkoholiui ir tai pripažįsta (parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu), be to nurodė, kad kreipsis dėl gydymo nuo priklausomybės, jis dirba, be to jam už ankstesnių nusikalstamų veikų padarymą buvo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog kaltinamasis gali taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Kaip minėta, svarbu ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau ir siekti kitų BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, o būtent paskatinti asmenį laikytis įstatymų ir pakartotinai nenusikalsti, tokiu būdu užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, taip pat jo galimybes dirbti ir būti pilnaverčiu visuomenės nariu, sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais, E. P. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas vieniems metams be intensyvios priežiūros, nustatant pareigas visą bausmės atidėjimo laikotarpį: 1) tęsti darbą, o jį praradus registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis E. P. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. liepos 12 d. 20.34 val. iki 2024 m. liepos 13 d. 10.55 val. (viena diena). Šis laikiname sulaikyme išbūtas laikas, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, įskaitytinas į kaltinamajam paskirtą arešto bausmę, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismas sprendžia, jog bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam E. P. turi būti skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės: BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise bei baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertės konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. E. P. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 3,09 promilės girtumo), vairavo (duomenys neskelbtini) mieste, vakare (20.33 val.), kaltinamasis vairavo esant 4 metams atimtai teisei tai daryti, vairuota nepraėjus nė metams po 2023 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio priėmimo dėl analogiškos nusikalstamos veikos, neatlikus bausmės. Nustatant draudimo naudotis specialia teise laikotarpį svarbu ir tai, kad kaltinamasis praeityje teistas už vairavimą būnant neblaiviam, bei, kad daro administracinius nusižengimus, susijusius su vairavimu, kai atimta teisė tai daryti, kas rodo, kad kaltinamasis visiškai nepaiso jam nustatytų draudimų. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą kaltinamojo elgesį vertinti kaip piktybišką, o įvertinus ir veikos pavojingumą, šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslus (užtikrinti saugų eismą keliuose) — minimalaus ar net vidutinio termino teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas būtų neteisinga ir per švelni poveikio priemonė. Todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudimas naudotis specialia teise 6 metams (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys), kuri bus proporcinga ir teisinga įvertinus visuomenės interesą, kad būtų užtikrintos saugios eismo sąlygos, taip pat įvertinus padarytos veikos pavojingumą bei kaltininko asmenybę.

Kadangi asmuo vairavo esant atimtai teisei vairuoti transporto priemones, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia ar dėl neatsargumo. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, ar alkoholio vartojimu po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai yra nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Todėl nėra abejonės, kad automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo E. P. yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis automobilio „O. V.“ (v. n. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra kaltinamasis E. P.. Tai patvirtino ir pats kaltinamasis duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso kaltinamajam. VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, vidutinė šio automobilio vertė su PVM 1 520 Eur. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos pobūdį ir aplinkybes, tai, kad kaltinamasis jau antrą kartą teisiamas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, kaltinamojo asmenybę, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo yra būtinas ir šiuo atveju yra proporcinga teisinė priemonė.

Kaltinamajam E. P. 2024 m. liepos 13 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės:– rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios; kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

2024 m. liepos 16 d. nutarimu E. P. buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jam priklausantį automobilį „O. V.“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti bei naudotis, paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų areštą.

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 40 (keturiasdešimties) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir E. P. paskirti galutinę subendrintą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę ir 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais, E. P. paskirtos arešto bausmės bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams be intensyvios priežiūros ir įpareigoti jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: tęsti darbą, o jį praradus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į arešto bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. liepos 12 d. 20.34 val. iki 2024 m. liepos 13 d. 10.55 val. (vieną dieną), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Savanoriško baudos sumokėjimo termino nenustatyti, nes baudos išieškojimas vykdomas priverstine tvarka.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti E. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 6 (šešeriems) metams, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti automobilį „O. V.“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini)) ir perduoti jį valstybės nuosavybėn.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį ,,O. V.“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), paskirtą prokuroro 2024 m. liepos 16 d. nutarimu, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus - panaikinti.

E. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo pradžios; specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, toliau vykdyti baudžiamojo poveikio priemones, paskirtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu – draudimą 4 (ketverius) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones ir automobilio ,,Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 7 150 (septynių tūkstančių vieno šimto penkiasdešimties) Eur išieškojimą.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.