- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-09-27
- Bylos Nr.
- 1-956-1194/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22658-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Silvija Bunkuvienė
- Kaltinamasis
- E. P.
- Nukentėjusysis
- J. V.
- Advokatai
- Sergejus Milovas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Silvija Bunkuvienė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirba pagal individualią veiklą, faktinės gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2010 m. sausio 11 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas ir elgesio apribojimas 8 mėn., skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, įpareigojimas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., tęsti mokslą, be auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
2. 2010 m. rugsėjo 13 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio dalį, 180 straipsnio 1 dalį, paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. sausio 11 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 metai. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėn. ir skirta auklėjamojo poveikio priemonė – 12 mėnesių tęsti mokslą. 2012 m. balandžio 12 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės. 2012 m. balandžio 20 d. išbrauktas iš įskaitos Telšių r. pataisos inspekcijos. Teistumas išnykęs, -
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. P. kaltinamasis tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu – 1,51 promilių neblaivumas, o būtent, jis 2023 m. birželio 20 d. apie 20.40 val., Trakuose, Aukštadvario gatvėje, ties namu pažymėtu Nr. 1, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,84 promilės etilo alkoholio koncentracija.
2. Taip pat, E. P. kaltinamasis tuo, kad grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent, jis 2023 m. birželio 20 d. apie 20.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Trakai, Aukštadvario g. 1, vartodamas įvairius necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo J. V. atžvilgiu, grasindamas pasakė: „kad jį sumuš čia vietoje, kad suras, kur gyvena, ir su juo susidoros“, tokiu būdu sudarė pakankamą pagrindą manyti, jog jo grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas.
3. Kaltinamasis E. P. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai, gailėjosi, iš esmės atkartojo aplinkybes, kurios nurodytos kaltinamajame akte. Papildomai paaiškino, kad 2023 m. birželio 20 d. buvo prie ežero, vartojo alkoholį. Kai reikėjo važiuoti namo nebuvo kam vairuoti, todėl jis sėdo už vairo. Nesijautė labai stipriai apgirtęs, jautėsi kažkiek išgėręs. Vairavo be teisių. Atvažiavo iki parduotuvės Trakuose, Aukštadvario gatvėje. Ten aikštelėje buvo konfliktas su nukentėjusiuoju, kuris iškvietė policiją. Pripažįsta, kad nukentėjusiajam grasino, kažką sakė negražaus. Jeigu būtų blaivas, tai taip nesielgtų. Jis tik žodžiais pasakė jam, kad sumuš ir t.t. Fizinio smurto nebuvo. Buvo labai supykęs ant nukentėjusiojo. Todėl taip ir pasielgė. Nervindamasis filmavo nukentėjusįjį, jo šeimą. Pats nežino, kodėl taip darė, buvo piktas. Atsimena, kad filmavo automobilį ir jo valstybinius numerius. Šio įrašo jau neturi, ištrynė. Kai buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, jau neturėjo šio įrašo. Nukentėjusiojo automobilyje buvo moteris ir vaikas, paties nukentėjusiojo automobilyje nebuvo. Nuo nukentėjusiojo buvo apie 3-4 metrus atstumu. Administracine tvarka yra baustas 18 kartų. Jo atlyginimas 3 000 – 4 000 Eur. Atsiprašo nukentėjusiojo. Negali tiksliai prisiminti, kokius blogus žodžius sakė nukentėjusiajam. Atrodo sakė „užmušiu“.
4. Byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BPK 426-432 straipsniai). Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, proceso dalyviams sutinkant, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.
5. Be kaltinamojo E. P. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, teismo nustatytomis aplinkybėmis, visiškai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:
5.1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus specialisto J. S. tarnybinio pranešimo duomenimis nustatyta, kad 2023 m. birželio 20 d. apie 20.39 val. dirbant nustatytame maršrute kartu su specialistais A. Kamorūnu ir D. Šerpyčiu iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu Aukštadvario 1, Trakai, Trakų sen., Trakų rajono sav., į pranešėjo automobilį vos nesitrenkė vairuotojas su automobiliu „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas neblaivus, pranešėjas jį sulaikė, atėmė raktelius, vairuotojas bando šalintis pėsčiomis, laiko. Vykstant į iškvietimą buvo gauta papildoma informacija, kad pranešėjas nebegali išlaikyti neblaivaus vairuotojo ir teiraujasi kur policija. Atvykus nurodytu adresu prie jų priėjo pranešėjas J. V. kuris paaiškino, kad šalia automobilio „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis asmuo su raudonais marškinėliais vairavo automobilį. Priėjus prie nurodyto asmens ir paklausus ar jis vairavo automobilį jis paaiškino, kad taip. Pasidomėjus ar jis vartojo alkoholį, jis to neneigė ir nurodė, kad vartojo prieš valandą. Vairuotojas buvo pasodintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą automobilio gale. Jis negalėjo paeiti tiesia linija, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Pirmu pūtimu alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 3,86 promilių girtumas. Antru pūtimu nustatyta 3,84 promilių girtumas. Patikrinus Audi vairuotoją E. P. paaiškėjo, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemonę, nes ji yra atimta. Paaiškėjus tokioms aplinkybėms automobiliui buvo iškviestas traliukas, nes už padarytą pažeidimą numatyta automobilio konfiskacija. Pranešėjas taip pat paaiškino, kad kol laukė policijos minėtas „AUDI“ vairuotojas Egidijus filmavo fotografavo jo automobilį ir šeimos narius sakydamas, kad jis juos suras ir susidoros, kad jiems bus „P....“. Pranešėjas mano, kad tokie grasinimai, iš tokių asmenų gali būti realūs, todėl norėjo parašyti pareiškimą dėl grasinimų susidoroti su juo ir jo šeima. Dėl grasinimų užpildytas 5/1 protokolas. Pranešėjas paaiškino, kad sulaikant vairuotoją jis dar jam siūlė susitarti, kad jis nekviestų policijos. Apžiūrint transporto priemonę, joje buvo rasta piniginė, kuri nepriklausė automobilio savininkui, kurios viduje buvo asmens tapatybės dokumentas priklausantis R. Č. (R. Č.), taip pat piniginėje buvo nuolaidų kortelės ir 57 euro centai. Dėl vairuotojo tokių veiksmų ir jo padarytos nusikalstamos veikos, jam surašytas šaukimas 2023 m. birželio 25 d. 10.00 val. atvykti į Trakų miesto policijos komisariatą. Automobilis išvežtas į laikino saugojimo aikštelę. Vairuotojui surašytas AN protokolas ROIK: 23212166286. Įvykis filmuotas BODY (b. l. 16);
5.2. BIRT ataskaitos žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2023 m. birželio 20 d. 20.40 val. gautas pranešimas, kad Trakuose, Aukštadvario g. 1, į pranešėjo automobilį vos neatsitrenkė vairuotojas su automobiliu „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas neblaivus, pranešėjas jį sulaikė, atėmė raktelius, vairuotojas bando šalintis pėsčiomis, laiko. Agresyvus (b. l. 15);
5.3. Neblaivumo nustatymo akto duomenimis nustatyta, kad E. P. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. 2023 m. birželio 20 d. 21.05 val. E. P. nustatytas 3,86 promilių girtumas, 21.20 val. nustatytas 3,84 promilių girtumas (b. l. 29);
5.4. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo duomenimis nustatyta, kad apžiūrimas automobilis „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sugadinimo požymiai: didelis įbrėžimas ant priekinio dešinio sparno, apgadinimai ant priekinio bamperio, daug smulkių įbrėžimų, taip pat automobilis nešvarus, nieko nesimato (b. l. 34-35);
5.5. VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis nustatyta, kad automobilio „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – UAB „Mogo Lt“, o valdytojas yra E. P., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 37);
5.6. UAB „Mogo LT“ skolų išieškojimo vadybininkui I. K. buvo išduotas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę – automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 56-57);
5.7. VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad automobilio „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina yra 7 150 Eur su PVM (b. l. 58);
5.8. Įvykio vietos apžiūros, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenimis nustatyta, kad apžiūros atlikimo vieta yra Aukštadvario g. 1, Trakai. Apžiūros objektas parduotuvės „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelė. Aikštelė nefilmuojama vaizdo kameromis, atvira, nesaugoma (b. l. 69);
5.9. Apžiūros protokolo duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Skambučio pradžios data ir laikas yra 2023 m. birželio 20 d. 20:38:15 val., ID 92199360934. Garso įrašo trukmė – 00:58 min. Perklausai naudojamas „VLC“ grotuvas. Paspaudus garso įrašo „Play“ mygtuką pasigirsta: Vyras: Aš tau sakau, mašiną stabdai! (vyriškas balsas kažkam sako pakeltu tonu). BPC: 112. BPC: 112. Vyras: Labą vakarą, čia girtas vairuotojas už vairo. BPC: Kurioj vietoj? Vyras: Čia prie Trakų „IKI“ kur yra. Prie Trakų „IKI“ ant kalno, link Aukštadvario važiuojant, girtas, priešprieša važiavo, vos nenuskynė ir vat sėdi mašinoje. BPC: Tai sustojo dabar mašina? Vyras: Taip, aš jam raktą išėmiau ir dabar kuo greičiau prašau šitą, nes nori išlipti iš mašinos bėgti. BPC: Koks automobilis pasakykit? Vyras: „AUDI“. BPC: Kažko paklausia, koks valstybinis numeris. Vyras: (duomenys neskelbtini) BPC: Jūs čia Aukštadvario gatvėje „IKI“ esate ar Vytauto? Vyras: Taip, taip Aukštadvario gatvėje ir va nori lipti iš mašinos, nepaleidžiu, nes į mane vos priešprieša išvažiavo, vos nenuskynė. BPC: Gerai, jūsų vardas pavardė? Vyras: V. J.. BPC: Gerai, laukit prašau. Įrašo pabaiga (b. l. 63-64);
5.10. Apžiūros protokolo duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas yra įvykio metu filmuota mobilia vaizdo stebėjimo priemone tvirtinama prie uniformos (angl. body camera) įrašas, pavadinimu „export-wqnxf.mp4“. Vaizdo įrašo peržiūrai naudojamas kompiuteris HP bei vaizdo įrašų VLC Media player peržiūros programa. Vaizdo įrašo trukmė: 30:10 min. Vaizdo įrašo data: 2023 m. birželio 20 d. Vaizdo įrašo pradžia: 21:00:36 val. Vaizdo įrašas filmuojamas šviesiu paros metu, matosi, kaip policijos pareigūnai sustoja prie prekybos centro „IKI“ aikštelėje ir prieina prie automobilio „AUDI“ markės, kurio valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini) Šalia automobilio juos pasitinka pranešėjas, kaip vėliau paaiškėjo – J. V.. J. V. pradeda pasakoti, kad jie važiavo Trakų aplinkeliu link namų ir ant pačio posūkio priešprieša jam išvažiavo „AUDI“ markės automobilis, kai „AUDI“ markės vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo, esantis E. P., pamatė priešais jį atvažiuojantį J. V., E. P. dešinės pusės automobilio „AUDI“ sparnu trenkėsi į „transporterį“, tačiau „transporterio“ vairuotojas pareigūnų nelaukė, kadangi su E. P. yra draugai ir prieš tai kelyje jie važiavo ir darė nesąmones žiede, važinėdami ratu. J. V. pareigūnui pasako, kad pas E. P. yra telefonas, kuriame yra užfiksuota, kaip E. P. grasina J. V. ir jo šeimai, nes filmavo ir jį, ir jo vaikus, bei žmoną, kaip J. V. teigia, jam E. P. grasino dėl to, kad J. V. jam sutrukdė važiuoti. J. V. pasako, kad dėl grasinimų jam taip pat neramu, kadangi buvo grasinama ir jam ir jo šeimai, nes nerimauja, kad jį gali surasti. Taip pat J. V. pasako, kad yra dar ir kitas liudininkas vairavęs motociklą, kuris taip pat matė viską. Pirmu pūtimu E. P. yra nustatomas 3,86 promilių girtumo laipsnis. J. V. pasako, kad priešais jį išvažiavo E. P. vairuojamas „AUDI“ automobilis, kadangi jis lenkė „transporterį“ ir kai E. P. pamatė J. V. automobilį, jis įvažiavo į „transporterio“ galinį sparną. J. V. pasako, kad E. P. ir „transporterio“ vairuotojas žiede važinėjo ratais, nes jis E. P. vairuojama automobilį vijosi iš galo. J. V. nerimauja dėl E. P. išsakytų grasinimų ir su E. P. draugo filmuojamos medžiagos, kurioje yra užfiksuota jo šeima ir automobilis bei valstybiniai numeriai. J. V. pasako, kad grasino jam tik E. P., o jo draugas tik filmavo ir nieko nesakė. J. V. nori tai užfiksuoti, dėl viso pikto, kad jeigu, kas nors nutiktų, kadangi gyvena vienkiemyje, nuosavame name. Pareigūnui paklausus, kur gyvena J. V., J. V. atsako, jog gyvena nuo įvykio vietos 14 kilometrų. Pildomi dokumentai ir laukiama, kada galės pūsti antrą kartą. Pareigūnas nueina iki tarnybiniame automobilyje esančios sulaikymo kameros ir liepia E. P. pūsti antrą kartą. E. P. įpučia, alkotesteris parodo 3,84 promilių girtumo laipsnį. Pareigūnas pasako, kad automobilis bus nuvežtas į saugojimo aikštelę ir iškviečia tralą. Toliau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašo pabaiga: 21:30:37 val.;
5.11. Apžiūros protokolo duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas yra mobili vaizdo stebėjimo priemonė tvirtinama prie uniformos (angl. body camera) įrašas, pavadinimu „export-69gcw.mp4“. Vaizdo įrašo peržiūrai naudojamas kompiuteris HP bei vaizdo įrašų VLC Media player peržiūros programa. Vaizdo įrašo trukmė: 10:38 min. Vaizdo įrašo data: 2023 m. birželio 20 d. Vaizdo įrašo pradžia: 21:00:10 val. Vaizdo įrašas filmuojamas šviesiu paros metu, pareigūnai tarnybiniu automobiliu privažiuoja į prekybos centro „IKI“ aikštelę. Pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio ir pasisveikina su dviem vyrais stovinčiais prie automobilio. Vienas iš vyrų, kaip vėliau paaiškėja E. P.. Pareigūnui paklausus E. P., kaip jam sekėsi vairuoti, E. P. atsako, kad gerai, pareigūnui paklausus, kiek E. P. vartojo alkoholio, E. P. atsako, kad iš ryto išgėrė alaus. Pareigūnas pakviečia E. P. prieiti prie tarnybinio automobilio, esančios laikinosios sulaikymo kameros. Pareigūnui paklausus, prieš kiek laiko E. P. gėrė alkoholį, E. P. atsako, kad prieš valandą. Pareigūnas paprašo E. P. iškraustyti kišenių turinį ir liepia atsisėsti į laikinąją sulaikymo kamerą, tol kol bus patikrintas jo girtumas. E. P. įvykdo, ką jam liepia pareigūnas. Pareigūnas paruošia alkotesterį naudojimui ir duoda E. P. pūsti. E. P. bando įpūsti, tačiau pirmu bandymu jis netaisyklingai įpučia, pareigūnas paaiškina, kaip reikia taisyklingai pūsti ir duoda E. P. pūtimą pakartoti, pirmu kartu E. P. įpučia teisingai. Alkotesteris pirmu E. P. pūtimu parodo 3,86 promilių girtumo laipsnį. Pareigūnas paklausia šalia tarnybinio automobilio stovinčio vyro, ar jis yra E. P. keleivis, vyras atsako taip ir pasiskundžia, kad jam reikia grįžti į Vilnių ir jis nežino, ką dabar daryti. Pareigūnas pasako, kad jam reikalingas yra jo asmens tapatybės dokumentas. Vyras ieško dokumento. Pareigūnas paklausia vyro, ar jis su savo draugu E. P. kartu vartojo alkoholį, vyras atsako, kad nieko nevartojo ir net nepastebėjo, kad E. P. galėjo būti išgėręs. Pareigūnas nufotografuoja vyro asmens tapatybės dokumentą ir informuoja, kad vyras gali kviestis taksi ar važiuoti viešuoju transportu iki Vilniaus, kadangi pareigūnai niekuo jam padėti negalintys. Pareigūnas paklausia pranešėjo, kuris kaip vėliau paaiškėjo, esantis J. V., kaip pasireiškė grasinimai jam iš E. P. pusės. J. V. pasako, kad jam jį sulaikius E. P. pradėjo grasinti, fotografavo ir filmavo J. V. automobilį, jo šeimos narius. Pareigūnui paklausus, ar tai darė E. P., kuris vairavo „AUDI“ markės automobilį, J. V. atsako, kad taip, grasino E. P., tačiau jo keleivis, viską filmavo telefonu. J. V. nori užfiksuoti jam išsakytus grasinimus, kad jeigu kas nutiktų, tai jau būtų įrašyta. Pareigūnas informuoja J. V., jog dėl grasinimų, galima pradėti ikiteisminį tyrimą, kurį vykdys Trakų rajono policija. Pareigūnas apžiūri „AUDI“ markės automobilį ir jo vidų. Automobilio „AUDI“ markės viduje randama piniginė, su R. Č. asmens dokumentais, apie tai paklausus E. P., jis atsako, kad tai ne jo, o jo draugo piniginė ir dokumentai. Pareigūnui paklausus, kam priklauso „AUDI“ markės automobilis, E. P. atsako, kad automobilis priklauso jam. Pareigūnas paprašo E. P. pateikti arba nurodyti, kur automobilyje galėtų būti jo asmens dokumentas, E. P. pats paduoda asmens dokumentą ištrauktą iš kelnių kišenės. Toliau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašo pabaiga: 21:10:38 val. (b. l. 59-61).
Dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą įrodymų
6. 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi teismas atnaujino įrodymų tyrimą dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje. Nors kaltinamasis teismo posėdžio metu visiškai prisipažino dėl abiejų veikų padarymo, tačiau kaltinamojo parodymai dėl grasinimo realumo nėra nuoseklūs, todėl, teismo vertinimu, siekiant nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. tai, jog buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą), bei įvertinti, ar nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos, byloje apklaustas nukentėjusysis J. V. ir liudytojas V. N. (V. N.).
6.1. Kaltinamasis E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pripažįsta dėl savo padarytos veikos, bet realių ketinimų susidoroti neturėjo. Tai buvo pykčio išraiška pavartojus alkoholio. Negali paaiškinti, kodėl filmavo, greičiausiai iš streso. Kitą dieną ištrynė įrašą, kai susivokė, ką padarė. Pats nesuprato, kodėl filmavo. Nieko blogo nenorėjo padaryti. Taip, sakė tokius žodžius kaip „tau p....“, „gaidys“, „ožys“, bet kad nužudysiu ar susidorosiu, kiek pamena, nesakė. Išlipęs iš mašinos nebėgo, o laukė policijos. Jei būtų norėjęs bėgti, būtų bėgęs. Jo automobilis buvo užstatytas, bet jis ir neketino bėgti. Tikrai labai gailisi dėl savo veiksmų. Tikrai nebūtų įvykdęs savo grasinimų ir atsiprašo nukentėjusiojo.
6.2. Nukentėjusysis J. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jie išvažiavo iš močiutės metinių ir bevažiuojant priešprieša iš posūkio išlėkė mašina. Dalinai jis pasitraukė į kelkraštį, išlėkusi iš posūkio mašina trenkėsi į kitą mašiną priekiniu mašinos sparnu. Sustojo kelkraštyje, susivokė, kas vyksta, apsisuko ir važiavo paskui tą automobilį. Kaltinamojo automobilis keletą kartų apsisuko žiedinėje sankryžoje, po to sustojo šalia „IKI“ parduotuvės. Jis taip pat privažiavo prie „IKI“ parduotuvės. Kaltinamojo automobilis nebuvo taisyklingai prisiparkuotas, todėl privažiavo ir sustojo jam iš priekio. Išlipo iš mašinos ir priėjo prie kaltinamojo automobilio. Automobilio langas buvo praviras, jautėsi alkoholio kvapas, todėl paprašė, kad duotų jam automobilio raktelius ir paaiškino, kad tokioje būsenoje vairuoti negalima. Raktų kaltinamasis jam nenorėjo duoti. Pabandė paimti iš jo raktelius, kad jis negalėtų vėl išvažiuoti. Liudytojas savo motociklą priparkavo iš kaltinamojo automobilio galo. Nukentėjusiojo automobilis ir liudininko automobilis užstatė kaltinamojo automobilį, kad jis niekur neišvažiuotų. Pasakė kaltinamajam laukti automobilyje, kol atvažiuos policijos pareigūnai. Tuomet kaltinamasis išlipo iš automobilio pro langą. Nukentėjusysis atsitraukė į šoną, tuomet ir pasigirdo grasinimų lavina. Grasino primušti, susidoroti. Po to, pradėjo filmuoti automobilį, kuriame buvo kiti šeimos nariai. Automobilis yra registruotas nukentėjusiojo vardu, todėl manė, kad gali sužinoti ir jo gyvenamosios vietos adresą. Grasinimus, kad jį (nukentėjusįjį) suras, susidoros, priėmė kaip realią grėsmę. Jam pasirodė, kad kaltinamojo žodžiai ir veiksmai tikslingi. Netikrino jo apsvaigimo laipsnio, bet jam pasirodė, kad žmogus buvo adekvatus. Kaltinamasis buvo išgėręs, bet tikrai orientavosi aplinkoje. Nei šlaistėsi, nei griuvinėjo ant žemės, aiškiai išsakė savo ketinimus. Kaltinamojo grasinimai jam sukėlė baimę. Gyvena vienkiemyje, išsigando dėl vaikų ir visos šeimos saugumo. Jei nebūtų filmavęs automobilio, gal nebūtų kilę tokių minčių, bet kai buvo tikslingai filmuojama ir grasinama, tai jo žodžius suprato kaip realią grėsmę. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.
6.3. Nukentėjusysis, atsakydamas į gynėjo klausimus, parodė, kad kaltinamasis filmavo automobilį, ne techninį jo pasą. Pamanė, jei automobilis registruotas jo vardu, pagal tai kaltinamasis galėtų atsekti, kur jis gyvena. Mano, kad jei žmogus turi ketinimą kažką padaryti, tai jis tikrai tą ir padarys. Pagalvojo, kad kaltinamasis galimai turi galimybių ir pažįstamų, kurie gali padėti nustatyti jo gyvenamą vietą ir pakenkti jo šeimai. Tarkim, kreipiantis į policiją pagal mašinos numerį galima nustatyti žmogaus gyvenamą vietą. Jam konkrečiai buvo grasinama susidorojimu. Žodį „susidoroti“ supranta kaip „nužudyti“. Nesuprato jo grasinimų kaip subraižys automobilį ar apipils dažais, apspjaudys. Išsigando kaltinamojo, kai pamatė, kokia jo reakcija buvo, pareigūnams paimant iš jo automobilį. Kaltinamasis buvo agresyvus, kibo į atlapus. Žodžių „nužudysiu“, „sulaužysiu kojas“ nebuvo. Iš kaltinamojo girdėjo žodžius „sumušti“, „susidoroti“, bet jis juos suprato taip, kad jam grasinama nužudymu ar stipriu sveikatos sutrikdymu.
6.4. Liudytojas V. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo „IKI“ prekybos centre. Paties įvykio, kai automobiliai važiavo, nematė. Išėjęs iš parduotuvės, išgirdo riksmus ir pamatė, kad nukentėjusysis stovi prie mašinos ir kaltinamajam aiškina, jog toliau tokioje būsenoje jis nebegali važiuoti, nes vos nesukėlė nelaimingo autoįvykio. Priėjo prie nukentėjusiojo ir paklausė, kas atsitiko. Pastarasis papasakojo, kad jo vos nesuvažinėjo. Savo motociklą pastatė už kaltinamojo mašinos, kad šis negalėtų išvažiuoti. Kaltinamasis išlipęs iš mašinos grasino nukentėjusiajam, kad tas nežino su kuo susidėjo, kad jis jį susiras ir pakas. Kaltinamasis sakė žodžius „aš tave pakasiu“. Jokių veiksmų su rankomis nedarė. Rankose kaltinamasis laikė telefoną ir filmavo nukentėjusįjį, jo automobilį ir automobilyje buvusius šeimos narius. Nepamena, ar kaltinamasis pasakė žodį „pakasiu“.
6.5. Kaltinamojo gynėjas nurodė, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų tam, kad būtų galima jo ginamąjį kaltinti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Asmuo, grasindamas kitam asmeniui nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatą, puikiai supranta, kuo jis grasina ir nori, kad ir nukentėjusysis suprastų, kad jam grasinama būtent nužudymu arba sunkiu sveikatos sutrikdymu. Žodžiai „aš tave rasiu“, „pakasiu“, tai bendro pobūdžio grasinimai, ir apskritai tokia veika turėtų būti kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos sutrikdymas. Akivaizdu, kad kaltinamasis buvo girtas, jis to neneigia, neslepia, o gailisi dėl tokio savo poelgio. Akivaizdu, kad būdamas girtas, atsidūręs tokioje situacijoje norėjo demonstruoti savo viršenybę prieš kitus, tačiau negalima kalbėti, kad kaltinamasis norėjo tyčia grasinti nužudymu arba stipriu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis neturėjo ketinimo, jog nukentėjusysis suprastų, kad jam grasinama būtent nužudymu ar stipriu sveikatos sutrikdymu. Gynėjo nuomone, jei asmuo nori grasinti nužudymu ar stipriu sveikatos sutrikdymu, jis tai ir padaro, o ne vartoja bendro pobūdžio frazes kaip „rasiu“, „pakasiu“. Gynėjas yra linkęs abejoti, kad buvo vartojamai tokie žodžiai, kaip „rasiu“, „pakasiu“, tai tiesiog liudytojo interpretacija. Nori pažymėti, kad labai abejotina, kad girtas žmogus savo oponentui vartotų žodžius „rasiu tave“, „susidorosiu su tavim“. Įprastai grasinama necenzūriniais žodžiais. Nusikaltimas, kuris yra inkriminuojamas jo ginamajam, yra labiau kvalifikuotas, nei paprastas grasinimas ir tam, kad asmenį pripažinti kaltu, reikėtų daugiau ir konkrečių įrodymų, o ne prielaidų ir spėjimų. Prašė kaltinamąjį dėl minėtos veikos išteisinti.
6.6. Apžiūros protokolo duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas yra mobilaus ryšio telefonas „Samsung A33 5G“, kuris priklauso E. P.. Mobilaus ryšio telefoną apžiūrai savanoriškai pateikė pats E. P., kuris pats suvedė PIN kodą ir įjungė telefoną apžiūrai. Į telefoną įstatyta SIM kortelė: (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Įėjus į telefono piktogramą „Galerija“ nustatyta, kad seniausia nuotrauka yra daryta 2023 m. birželio 5 d., o paskutinė nuotrauka yra daryta 2023 m. birželio 28 d., minėtos nuotraukos nėra susiję su tiriamu įvykiu. 2023 m. birželio 20 d. darytų nuotraukų ir vaizdo įrašų telefone nėra (b. l. 112-113).
6.7. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenimis nustatyta, kad iš nukentėjusiojo J. V. priimtas pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2023 m. birželio 20 d. apie 20 val. 35 min. jis važiavo kartu su savo šeima Trakuose, Plomėnų gatve, kai pastebėjo pavojingai manevruojantį neblaivų vairuotoją vairuojantį automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau automobilis sustojo parduotuvės „IKI“ stovėjimo aikštelėje, jis priėjo prie vairuotojo ir pastebėjo, kad jis yra visikai neblaivus, todėl iš kart iškvietė policiją. Po kurio laiko neblaivus vairuotojas išlipo pro atidarytą automobilio durelių langą ir pradėjo elgtis agresyviai, kalbėti pakeltu balso tonu bei jam grasinti, sakydamas, kad „jį sumuš čia vietoje, kad vėliau suras, kur jis gyvena ir su juo susidoros“. Mano, kad jo išsakyti grasinimai yra realūs, jis baiminasi dėl savo šeimos, sveikatų bei gyvybių bei dėl savo asmeninio turto (b. l. 68).
6.8. Nukentėjusysis J. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaip liudytojas parodė, kad 2023 m. birželio 20 d. apie 20.35 val. važiavo kartu su savo šeima Trakuose, Plomėnų gatve, kai pastebėjo pavojingai manevruojantį neblaivų vairuotoją vairuojantį automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą, tiesiai priešais jį ir persirikiuodamas atgal į savo eismo juostą kliudė kitą automobilį „VW Transporter“. Tai jam sukėlė įtarimą, todėl pradėjo važiuoti automobiliui iš paskos. Vėliau automobilis sustojo parduotuvės „IKI“ Aukštadavrio g. 1, Trakai, stovėjimo aikštelėje. Jis priėjo prie vairuotojo ir pastebėjo, kad jis yra visiškai neblaivus, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli, todėl iškart iškvietė policiją. Po kurio laiko neblaivus vairuotojas išlipo pro atidarytą automobilio durelių langą ir pradėjo elgtis agresyviai, kalbėti pakeltu balso tonu, bei jam grasinti, sakydamas, kad „jį sumuš čia vietoje, kad vėliau suras kur jis gyvena ir su juo susidoros“. Mano, kad jo išsakyti grasinimai yra realūs, jis baiminasi dėl savo šeimos sveikatų bei gyvybių, bei dėl savo asmeninio turto. Telefonu fotografavo, filmavo jo automobilį, jo žmoną ir vaikus, bei jį patį. Bijo, kad grasinimai gali būti realūs jo ir jo šeimos atžvilgiu, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 68).
6.9. Nukentėjusysis J. V. apklaustas papildomai apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikosi savo ankstesnėje apklausoje, įvykio dieną, duotų parodymų ir nori papildyti, kad 2023 m. birželio 20 d. apie 20.40 val., kai jis pasivijo Trakuose, prie Aukštadvario gatvėje, esančios „IKI“ parduotuvės, neblaivaus asmens vairuojamą automobilį „AUDI A6“ ir neleido jam toliau važiuoti, minėto automobilio vairuotojas įsiuto, pradėjo piktžodžiauti, elgėsi agresyviai, kalbėjo pakeltu tonu, jo atžvilgiu buvo vartojami įvairūs necenzūriniai žodžiai. Vairuotojas tiesiogiai pradėjo jam grasinti sakydamas, kad „jį sumuš čia vietoje, kad vėliau suras kur jis gyvena ir su juo susidoros“. Jis mano, kad šie vairuotojo išsakyti grasinimai jo atžvilgiu gali būti realūs ir gali būti įvykdyti. Jis bijo, kad šie vairuotojo grasinimai nebūtų įvykdyti, bijo dėl savo šeimos ir vaikų saugumo. Kad šio vairuotojo grasinimai gali būti realūs jis mano dėl to, kad vairuotojas pradėjo filmuoti ar fotografuoti jam priklausantį automobilį, pagal kurio valstybinį numerį galima labai greitai atsekti jo anketinius duomenis ir gyvenamąją vietą. Nežino ką minėtas asmuo gali sumastyti ar padaryti vėl būdamas neblaivus, būdamas neblaivus gali sugalvoti atkeršyti. Jam grasinančio asmens jis nepažįsta, jį matė pirmą kartą, tiesiog atliko pilietinę pareigą, jį sustabdydamas ir neleisdamas toliau neblaiviam važiuoti. Jam žala dėl to padaryta nebuvo, civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 80-81).
6.10. Liudytojas V. N. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. birželio 20 d. į vakarą, gali būti, kad tai buvo apie 20.30 val. jis buvo apsipirkti Trakuose, esančioje parduotuvėje „IKI“ Aukštadvario g. Jis buvo atvažiavęs su motociklu, kurį buvo pastatęs automobilių stovėjimo aikštelėje prie „IKI“ parduotuvės. Išėjęs iš parduotuvės visų pirma išgirdo triukšmą automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje stovėjo automobilis „AUDI A6“, valst. Nr. Nepasakys, neatkreipė dėmesio, prie kurio buvo priėjęs jam nepažįstamas vyriškis, kaip suprato buvo atvažiavęs su „Ford Mondeo“ automobiliu, kuris šaukė kažką, kad vos nesuvažinėjo. Automobilyje „AUDI A6“ už vairo sėdėjo vyriškis, kuriam maždaug duotų 35 m., kurio jis nepažįsta, matė pirmą kartą, kuris buvo apsirengęs raudonos spalvos marškinėlius ir šortus. Matėsi akivaizdžiai, kad „AUDI A6“ vairuotojas yra neblaivus, elgėsi agresyviai, šaukė pakeltu tonu. Automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojas laikydamas automobilio „AUDI A6“ dureles neleido išlipti iš automobilio „AUDI A6“ vairuotojui ir skambino policijai, kad atvažiuotų policijos pareigūnai. Jis tuo tarpu atsistojo už automobilio „AUDI A6“, kad nesugalvotų vairuotojas išvažiuoti. Automobilyje „AUDI A6“ taip pat buvo keleivis, kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, tai buvo vyriškis, taip pat duotų 35 metus, kuris buvo ramus, netriukšmavo. Automobilio „AUDI A6“ vairuotojas išlipo iš automobilio per vairuotojo durelių atidarytą langą, greičiausiai lipo per langą, nes „Ford Mondeo“ automobilio vairuotojas jam neleido atidaryti durelių. Kai automobilio „AUDI A6“ vairuotojas išlipo iš automobilio, tai pradėjo grasinti automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojui, kad su juo susidoros, kad jį susiras, kad jis nežino su kuo susidėjo, laikydamas rankose telefoną atsuktą į automobilį „Ford Mondeo“ arba jį filmavo, arba fotografavo. Ar grasinimai šie išsakyti „Ford Mondeo“ vairuotojui yra realūs ar nerealūs, jis pasakyti negali, bent įvykio metu automobilio „AUDI A6“ vairuotojas veiksmų jokių nesiėmė. Vairavimo fakto ir avarinės situacijos apie kurią kalbėjo „Ford Mondeo“ vairuotojas jis nematė (b. l. 85-87).
Motyvuojamoji dalis
Dėl transporto priemonės vairavimo įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
7. Vadovaujantis BK 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
8. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad E. P. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką, t. y. 2023 m. birželio 20 d. apie 20.40 val., Trakuose, Aukštadvario gatvėje, ties namu pažymėtu Nr. 1, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių, t. y. 3,84 promilių, neblaivumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. E. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu (neblaivumo nustatymo akte, tarnybiniuose pranešimuose ir kt.) užfiksuoti duomenys, nukentėjusiojo J. V. ir liudytojo V. N. parodymai. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama E. P. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas E. P. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
9. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
10. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas E. P., objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai –bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-26/2010).
11. Baudžiamojoje teisėje laikomasi nuostatos, kad juridinę reikšmę turi tik realūs grasinimai. Grasinimas nužudyti gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar padaryti sunkų kūno sužalojimą išsako taip, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti. Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių.
12. Šioje baudžiamojoje byloje valstybinis kaltinimas privalėjo teismui pateikti kaltinamojo E. P. neginčijamus kaltumo įrodymus. Kaltės principas reiškia asmeninę atsakomybę, todėl baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik toks asmuo, kuris pats kaltai padarė nusikalstamą veiką.
13. Šioje situacijoje būtina nustatyti, ar E. P. veiksmai yra padaryti siekiant sukelti ir palaikyti nukentėjusiojo J. V. baimę, norint, kad jis nerimautų, jaustųsi nesaugiai BK 145 straipsnio prasme, kuris numato atsakomybę ne už bet kokį grasinimą ar bauginimą, o už grasinimą nužudyti ar sunkai sutrikdyti žmogaus sveikatą ar žmogaus terorizavimą.
14. Susiklosčius konflikto metu įtemptiems santykiams itin įdėmiai vertintina, ar konfliktinėje situacijoje išsakyti žodžiai yra suprasti adekvačiai, ar iš tiesų viena iš konflikto šalių turėjo tyčią realiai grasinti nukentėjusiajam. Taigi spręstina, ar kaltininkas suvokė, jog jis įgyvendina grasinamojo pobūdžio veiką, pavojingai psichiškai veikia nukentėjusįjį, keldamas jam baimės jausmą arba jį palaikydamas, ir nori taip elgtis.
15. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaltinamojo E. P., nukentėjusiojo J. V. bei liudytojo V. Nedveckio parodymų, kad nukentėjusysis Trakuose, Plomėnų gatve, pastebėjo pavojingai manevruojantį neblaivų vairuotoją vairuojantį automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau automobilis sustojo parduotuvės „IKI“ stovėjimo aikštelėje, nukentėjusysis priėjo prie vairuotojo ir pastebėjo, kad jis yra visikai neblaivus, todėl iškart iškvietė policiją. Po kurio laiko neblaivus vairuotojas išlipo pro atidarytą automobilio durelių langą ir pradėjo elgtis agresyviai, kalbėti pakeltu balso tonu bei grasinti nukentėjusiajam, sakydamas, kad „jį sumuš čia vietoje, kad vėliau suras, kur jis gyvena ir su juo susidoros“.
16. Nukentėjusysis paaiškino, kad kaltinamojo išsakyti grasinimai yra realūs, jis baiminasi dėl savo šeimos sveikatų bei gyvybių, bei dėl savo asmeninio turto. Telefonu fotografavo, filmavo jo automobilį, jo žmoną ir vaikus, bei jį patį. Jis su šeima gyvena vienkiemyje, todėl bijo, kad grasinimai gali būti realūs jo ir jo šeimos atžvilgiu.
17. Liudytojas V. N. parodė, kad kaltinamasis grasino nukentėjusiajam su juo susidoroti, kad jį susiras, kad jis nežino su kuo susidėjo, laikydamas rankose telefoną atsuktą į automobilį „Ford Mondeo“ arba jį filmavo, arba fotografavo. Ar išsakyti grasinimai nukentėjusiajam yra realūs ar nerealūs, jis pasakyti negali, bent įvykio metu automobilio „AUDI A6“ vairuotojas veiksmų jokių nesiėmė.
18. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad prisipažįsta dėl savo padarytos veikos, bet realių ketinimų susidoroti neturėjo. Tai buvo pykčio išraiška pavartojus alkoholio. Negali paaiškinti, kodėl filmavo, greičiausiai iš streso. Kitą dieną ištrynė įrašą, kai susivokė, ką padarė. Pats nesuprato, kodėl filmavo. Pripažino, kad sakė tokius žodžius kaip „tau p....“, „gaidys“, „ožys“, bet kad nužudysiu ar susidorosiu, kiek pamena, nesakė. Tikrai labai gailisi dėl savo veiksmų. Tikrai nebūtų įvykdęs savo grasinimų ir atsiprašė nukentėjusiojo.
19. Nors tarp E. P. ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, E. P. išsakė nukentėjusiojo atžvilgiu tokius žodžius kaip „sumuš“, „suras kur gyvena ir susidoros”, tačiau tai negali būti traktuojama kaip realus grasinimas, nes įvykio vietoje smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo, kaip paaiškino kaltinamasis stovėjo nuo nukentėjusiojo 3-4 metrų atstumu. Tą patvirtino ir liudytojas V. N. nurodydamas, kad įvykio metu automobilio „AUDI A6“ vairuotojas veiksmų jokių nesiėmė. Apžiūros protokolo duomenimis nustatyta, kad apžiūrėjus mobilaus ryšio telefoną „Samsung A33 5G“, kuris priklauso E. P., 2023 m. birželio 20 d. darytų nuotraukų ir vaizdo įrašų telefone nėra. Kaltinamasis nepažinojo nukentėjusiojo, nežinojo, kad jis gyvena vienkiemyje, nukentėjusysis policijos pareigūnams nurodė, kad nerimauja dėl kaltinamojo išsakytų grasinimų, nes gyvena vienkiemyje, nuosavame name, kas patvirtina, jog kaltinamojo ištarti necenzūriniai žodžiai ir nerealūs grasinimai nukentėjusiojo buvo klaidingai suvokti kaip grasinimas. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamajam buvo nustatytas sunkus girtumas – 3,84 promilės.
20. Taigi nors pats kaltinamasis neginčija (tiksliai neprisimena), kad išsakė tokius žodžius kaip „sumuš“, „suras“, ‚susidoros“, tačiau kaltinamasis pabrėžė, kad buvo piktas ir stresinėje situacijoje, siekė sukelti nukentėjusiajam baimės jausmą. Taigi nors E. P. išsakytos frazės savo turiniu ir išraiškos būdu galėjo sukelti nukentėjusiajam neigiamas, nemalonias emocijas, tačiau išsakyti žodžiai, įvertinus įvykio kontekstą, teismo nuomone, sietini su emocijomis, o ne su realiu grasinimu nužudyti, šias išvadas patvirtina ir kaltinamojo parodymai, kad jis realių ketinimų susidoroti neturėjo, tai buvo pykčio išraiška pavartojus alkoholio. Visuma įrodymų leidžia teigti, kad E. P. veiksmai nebuvo nukreipti į grasinimus BK 145 straipsnio prasme, o jis supyko dėl nukentėjusiojo elgesio (dėl to, kad nukentėjusysis jį sustabdė) bei siekė, jog nukentėjusysis pasišalintų iš įvykio vietos ir leistų jam vairuoti, t. y. kaltinamojo tyčia buvo nukreipta į savo interesų tenkinimą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis panaudojo bendro pobūdžio psichinę prievartą, kuria buvo siekiama sukelti nukentėjusiajam baimę dėl galimų neigiamų padarinių, bet nenustatytas grasinimas būtent sunkiai sutrikdyti sveikatą ar nužudyti, o šis požymis yra būtinas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 145 straipsnio 1 dalį taikyti.
21. Akivaizdu, kad E. P., būdamas stipriai neblaivus, išsakė savo neigiamą nuomonę dėl J. V. veiksmų, tačiau tokia išsakyta nuomonė negali būti traktuojama kaip realus pavojus J. V.. Grasinimai turi būti realūs, t. y. turi būti konstatuotas pakankamas pagrindas manyti, kad jie gali būti realizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-542/2011). Taigi nustatant grasinimo realumą būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį.
22. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties įstatymo ketvirtojoje dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Taigi, siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, reikia nustatyti, ar kaltininko veika padaryta ta kaltės forma, kuri numatyta baudžiamajame įstatyme. Taip pat privalu nustatyti baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą.
23. Išanalizuotų kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, kitų byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismui neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad E. P. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
24. BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Bylos nagrinėjimo teisme metu patikrinus ir įvertinus E. P. kaltinančius bei teisinančius bylos duomenis, nepavyko paneigti jo parodymų apie tai, kad jis nepadarė jam inkriminuojamo BK 145 straipsnio 1 dalyje nusikaltimo. Todėl, išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime E. P. nurodytų tyčinių veiksmų padarymą, vadovaujantis in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo E. P. naudai. Teismas šiame bylos kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad E. Ž. Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, No.33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), o nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013).
25. Nekaltumo prezumpcijos nuostatos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnis reglamentuoja tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, baudžiamoji atsakomybė galima tik neginčijamai, įstatymo nustatyta tvarka gautais įrodymais neginčijamai pagrindus Baudžiamojo kodekso apibrėžtos nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens padarytoje veikoje ir apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.
26. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad kaltinamojo E. P. veiksmai – išsakyti žodžiai „sumuš“, „suras, kur gyvena, ir susidoros“ nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo realūs, nes kaltininkas neturėjo nei tyčios, nei realios galimybės nustatyti nukentėjusiojo gyvenamąją vietą, nukentėjusiojo nepažinojo, nežinojo, kad nukentėjusysis gyvena vienkiemyje, jokio tikslo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo ar jo šeimos narių sveikatą neturėjo, o tik būdamas neblaivus išsakė savo neigiamą nuomonę dėl J. V. veiksmų, taip pat kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi dėl savo elgesio ir atsiprašė nukentėjusiojo.
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta kaltinamasis E. P. dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes jis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas.).
Dėl bausmės paskyrimo E. P. už nusikalstamą veiką numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje
28. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
29. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-492/2014 ir kt.).
30. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.
31. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
32. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
33. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
34. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, turtinė žala nepadaryta. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – dirba pagal individualią veiklą, praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas 18 kartų administracine tvarka, tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam, jam šiuo metu atimta teisė vairuoti transporto priemones, turi galiojančių nuobaudų, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.
35. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus bausmę – 75 MGL (3 750 Eur) baudą. Kadangi kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino, paskirta bausmė vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu. Teismo vertinimu, paskirta bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju yra adekvati padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
36. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).
37. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
38. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis asmeniui specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
39. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdamas dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
40. Sprendžiant dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, pažymėtina, kad E. P. padarė nusikalstamą veiką, jam buvo nustatytas 3,84 promilių neblaivumas, jis neblaivus važiavo mieste, tokiu paros metu, kai eismas įprastai yra pakankamai intensyvus, taip keldama padidintą pavojų ne tik savo, tačiau ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, E. P., taip veikdamas (vairuodamas neblaivus), be to, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (ji yra atimta), prisiėmė atitinkamų padarinių, taip pat ir susijusių su teisės vairuoti transporto priemones laikinu praradimu, riziką, todėl aptariamos poveikio priemonės netaikymas, ar minimalus (vienų metų) jos taikymo termino nustatymas, šiuo atveju būtų neteisingas bei neproporcingas jo padarytai nusikalstamai veikai. Aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą nusikalstamą veiką, tiek ir charakterizuojančių E. P. asmenybę, visuma leidžia pagrįstai manyti, kad BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamųjų poveikio priemonių paskirtis ir prevenciniai tikslai bus pasiekti paskyrus jam 4 (keturių) metų specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) uždraudimo terminą.
41. Lietuvos Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018, kurioje buvo sprendžiamas klausimas, nuo kada reikėtų skaičiuoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, išaiškinta: 1) šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę; 2) pagrindas skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės pradžią nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos yra tas, kad asmeniui taikytos kardomosios priemonės (dokumento paėmimo) turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155-895/2018, 2K-372-693/2018).
42. Kadangi šiuo metu kaltinamajam E. P. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, o šioje byloje jam nebuvo taikyta reali tokios teisės apribojimo priemonė, todėl 4 (keturių) metų specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
43. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.
44. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-114-628/2019).
45. Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.
46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą, remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga, spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).
47. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
48. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso (duomenys neskelbtini) – nenustatyta, kad automobilio savininkas žinojo, davė sutikimą, jog automobilis būtų panaudotas nusikalstamai veikai daryti.
49. Automobilis „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, jį (aptariamą automobilį) kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti. Teismas pažymi, kad šiuo atveju sąmoningas svetimo automobilio panaudojimas nusikaltimui daryti, neturi tapti būdu išvengti galimo nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių. Taigi, nesant galimybės konfiskuoti automobilį iš savininko, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 7 150 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Tai, teismo vertinimu, atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo principą.
50. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 115–116) – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.
Dėl garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
51. BPK nuostatos numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti turėtas bylinėjimosi išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugsėjo 4 d. pažyma Nr. APD-2023-13158 dėl 165 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo, jeigu teismas nuspręstų išieškoti šias išlaidas. Pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą, gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant bylas, kai byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, todėl šioje byloje kaltinamajam ginti 2023 m. birželio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus nutarimu buvo paskirtas advokatas Sergejus Milovas. Taigi, šioje byloje siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl proceso išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš kaltinamojo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendė:
E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti 75 (septyniasdešimt penkis) MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. P. paskirti – 50 (penkiasdešimties) MGL (2 500 Eur) dydžio baudą
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti E. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 4 (ketverius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš E. P. išieškoti, automobilio „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 7 150 Eur (septynis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt eurų) valstybės naudai.
E. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti E. P., kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6801. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.