- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-05
- Bylos Nr.
- e2A-310-589/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00036-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- Rokiškio rajono savivaldybės administracijos, J. B.
- Ieškovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. V.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Rokiškio rajono savivaldybės administracijos ir J. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-1311-1059/2019 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams Rokiškio rajono savivaldybės administracijai, J. B., tretiesiems asmenims – Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. V., ir
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. ( toliau – ir ieškovas) prašė solidariai iš atsakovų Rokiškio rajono savivaldybės administracijos ir J. B. priteisti 2 052 Eur turtinės žalos, 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2013 m. gruodžio 20 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr.3726 įsigijo du pastatus (oficiną ir gyvenamąjį namą), 90/197 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
3. Pažymėjo, kad savo rankomis ir lėšomis rekonstruoja (duomenys neskelbtini) dvarą, sutvarkė aplinką, iškirto beverčius krūmokšnius, puoselėja parką. 2016 m. kovo 31 d. Rokiškio rajono savivaldybės Kriaunų seniūnijos seniūnas A. R. išdavė atsakovui J. B. leidimą Nr.LR-19 nukirsti 21 medį, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovas J. B. nupjovė penkis brandžius medžius (du klevus ir tris uosius), juosusius ieškovo sklypo ribą. Kadangi Rokiškio rajono savivaldybės administracija išdavė leidimą kirsti medžius, o atsakovas J. B. iškirto 24 medžius, tarp jų ir 5 medžius buvusius ieškovo žemės sklype, žalą abu atsakovai privalo atlyginti solidariai.
4. Ieškovas savo reikalavimą grindė tuo, kad tarp atsakovų veiksmų ir jam padarytos žalos yra priežastinis ryšys, nes Rokiškio rajono savivaldybė išdavė leidimą kirsti medžius neišsiaiškinusi visų aplinkybių, o atsakovas J. B. ieškovui priklausančiame žemės sklype išpjovė penkis sveikus ir brandžius medžius (2 klevus ir 3 uosius), t.y. 2 klevus, kurių kelmo skersmuo 40 cm, 3 uosius, kurių kelmo skersmuo 31 cm, 70 cm, 47 cm. Turtinę žalą ieškovas skaičiavo remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „ Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais.
Šalies argumentai
5. Ieškovas prašė priteisti neturtinę žalą, kadangi dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė stiprius išgyvenimus. (duomenys neskelbtini) dvaras priklausė profesoriui M. R.. Medžiai buvo sodinti profesoriaus. Pažymi, kad dėl atsakovų veiksmų buvo išniekintas profesoriaus M. R. palikimas, nes kiekvienais metais į dvaro sodybą suvažiuoja M. R. universiteto dėstytojai, kiti M. R. palikimu besidomintys žmonės, kurie gėrėdavosi gražiu dvaro sodybos kraštovaizdžiu. Buvo nupjauta pati gražiausia medžių linija, kuri sudarė vientisą kraštovaizdžio elementą. Dėl atsakovų veiksmų ieškovui buvo sukeltas didelis skausmas, buvo sudrumsta jo ramybė, pakriko nervai. Dėl nuolatinių išgyvenimų ieškovui pakriko sveikata.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė solidariai iš atsakovų Rokiškio rajono savivaldybės administracijos ir J. B. 711 Eur turtinės žalos atlyginimą, 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2019 m. sausio 17 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo A. K. naudai. Priteisė iš atsakovo J. B. 315 Eur turtinės žalos atlyginimą, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo A. K. naudai. Ieškovo A. K. naudai taip pat priteisė iš atsakovo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos 371,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo A. K. - 354,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Pažymėjo, kad ieškovo ir atsakovo J. B. žemės sklypo riba buvo neaiški ir nebuvo galimybės nustatyti kieno žemės sklype augo 2 klevai ir trys uosiai, nes kaimyninių žemės sklypų ribų savininkų parodymai buvo skirtingi dėl žemės sklypo ribos, ne visi riboženkliai buvo išlikę, posūkio taškų koordinačių nebuvo, nebudo atlikti kadastriniai matavimai. Teismas konstatavo, kad pareigą, išsiaiškinti ar medžiai, kuriems nupjauti buvo prašoma išduoti leidimą, augo atsakovo J. B. žemės sklype, turėjo leidimą išduodanti institucija – Rokiškio rajono savivaldybės administracija.
8. Pažymėjo, kad medžiai, dėl kurių nupjovimo ieškovas prašė priteisti žalą, augo ieškovo žemės sklypo ribose. Teismas nurodė, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracija, kaip savivaldybės vykdomoji institucija, spręsdama leidimo kirsti medžius išdavimo klausimą, pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, nes išduodant leidimą nebuvo išsiaiškintos aplinkybės kuriame sklype auga medžiai, padėtis buvo vertinama tik vizualiai.
9. Pažymėjo, kad nukirstų ieškovo žemės sklype medžių kelmai buvo sveiki be puvinio, o leidimas buvo išduotas neįvertinant ir neapžiūrinti medžių būklės vietoje. Leidimas kirsti medžius buvo išduotas tik atsižvelgiant į tai, kad medžiai buvo palinkę į pastatų pusę, buvo netoli pastatų ir augo atsakovo J. B. žemės sklype. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas Rokiškio rajono savivaldybės administracijos kaltei ir neteisėtiems veiksmams konstatuoti. Teismas pripažino, kad tarp atsakovės Rokiškio rajono savivaldybės administracijos veiksmų išduodant leidimą kirsti medžius ir žalos atsiradimo (medžių iškirtimo) yra priežastinis ryšys.
10. Pažymėjo, kad atsakovas J. B. neteisėtai neturėdamas leidimo nupjovė 70 cm skersmens uosį augusį ieškovo žemės sklype. Nurodė, kad atsakovas J. B. buvo nubaustas administracine tvarka už šio medžio neteisėtą iškirtimą. Kadangi atsakovas J. B. pažeidė aplinkos apsaugos reikalavimus, teismas laikė, jog tai yra pagrindas jo kaltei ir neteisėtiems veiksmams konstatuoti. Teismas konstatavo, jog ta aplinkybė, kad atsakovas J. B. yra nubaustas administracine tvarka, nereiškia, kad jis yra atleidžiamas nuo atsakomybės už padarytą žalą ieškovui, nupjaunant ieškovo žemės sklype augusį uosį. Nurodė, jog žala šiuo atveju buvo padaryta dviem skirtingiems objektams – gamtai ir ieškovui.
11. Pažymėjo, jog atsakovas J. B. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes kreipdamasis dėl leidimo išdavimo ir žinodamas, kad medžiai auga netoli jo ir ieškovo žemės sklypo ribos, neįsitikino, kad medžiai tikrai auga jo žemės sklype bei šiuos medžius nupjovė.
12. Nurodė, jog šiuo nagrinėjamu atveju yra objektyvusis bendrininkavimas, nes žala atsirado dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos – atsakovai J. B. ir Rokiškio rajono savivaldybės administracija veikė atskirai, galimai neturėdami ketinimo sukelti žalą, tačiau žala atsirado dėl to, kad kiekvieno atsakovo veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis – Rokiškio rajono savivaldybės administracija išdavė leidimą kirsti medžius, o J. B. juos iškirto.
13. Pažymėjo, kad ginčo, jog atsakovas J. B. išpjovė penkis ieškovo žemės sklype augančius medžius, pagal kadastriniais matavimais nustatytą žemės sklypo ribą nėra. Teismas nustatė, kad atsakovui J. B. išpjovus keturis ieškovo žemės sklype augusius medžius turint išduotą Rokiškio savivaldybės administracijos leidimą bei vieną medį nupjovus savavališkai be leidimo, ieškovui buvo padaryta žala. Teismas konstatavo, kad egzistuoja visos atsakovo J. B. civilinės atsakomybės sąlygos - žala, kuri buvo padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais.
14. Pažymėjo, kad padarytos žalos ieškovas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Nurodė, jog aplinkos ministro įsakymas yra skirtas želdinių atkuriamajai vertei nustatyti, nupjauti medžiai nėra išlikę. Nurodė, kad ieškovas puoselėja apleistą M. R. dvarą ir jo teritoriją, todėl medžiai buvo svarbūs kaip aplinkos ( landšafto) elementai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Atsakovas Rokiškio rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo sprendimą dalyje, kurioje nutarta solidariai iš Rokiškio rajono savivaldybės administracijos ir J. B. priteisti 711 Eur turtinės žalos atlyginimą, 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2019 m. sausio 17 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 371,33 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. K. naudai.
16. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 176,185 straipsniuose įtvirtintas įrodymų tyrimo, vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius bylos baigčiai reikšmingas faktines aplinkybes.
17. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė skundžiamame sprendime turtinės žalos dydžio bei jos teisinio pagrindo. Turtinės žalos dydžiui nustatyti negali būti taikomas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Ieškovas, reikalaudamas turtinės žalos atlyginimo, neįrodė turtinės žalos dydžio. Kompensacija už nupjautus medžius turėjo būti nustatoma pagal nupjautų medžių vertę. Pareiga įrodyti patirtą žalą ir jos dydį tenka ieškovui, o ne atsakovams.
18. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos dydžio ieškovui priteisimo painioja turtinės ir neturtinės žalos prasmę, sprendime nurodydamas, kad ieškovui svarbi ne medžio vertė su jos ekonominiais rodikliais, o medžio, kaip landšafto elemento vertė.
Atsiliepimas
19. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymi, kad ieškovo žemės sklypas, kuriame yra nupjauti medžiai yra žemės ūkio paskirties. Šalintini medžiai nebuvo (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos vertingoji savybė. Nurodo, jog išvažiuojamojo posėdžio metu, dvarvietės teritorijoje pastebėtos šiukšlės, kas, atsakovo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad tai nėra puoselėjama teritorija. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad keturių medžių nukirtimas iš esmės paties kraštovaizdžio nepakeitė, nupjauti medžiai augo palei žemės sklypo ribą, kuri vedė link skardžio.
20. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kad pats ieškovas atliko medžių šalinimo darbus ir pašalino medžius apie 50 metrų nuo žemės sklypo ribos, kurie augo toje pačioje eilėje. Ieškovo pašalinti medžiai taip pat buvo sodinti prieš 40-50 metų paties M. R., jie irgi buvo kraštovaizdžio dalis.
21. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovo nurodytais motyvais, kad sudarkytas vaizdas yra visada ieškovui prieš akis, ko pasėkoje jis nuolat patiria neigiamas emocijas. Ieškovas nuolatos negyvena šioje sodyboje, jo faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).
22. Pažymi, kad ieškovo nurodyti faktai, kad iš valdžios institucijų jaučia spaudimą, yra nuolat tikrinamas dėl tvarkomo dvaro, nepagrįsti jokiais įrodymais ir turėtų būti vertinami kaip ieškovo samprotavimai.
23. Nurodo, jog teismo paminėti ieškovo rašyti prašymai ar skundai neturi priežastinio ryšio su neturtine žala, kadangi ieškovo prašymai ir skundai institucijų buvo išnagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovas šių institucijų sprendimų, teisės aktų nustatyta tvarka neskundė.
24. Nurodo, jog ieškovo pateiktuose medicininiuose dokumentuose neužfiksuoti sveikatos sutrikimai. Ieškovas 2019-04-26, 2019-07-26 lankėsi pas psichologę, medicininiuose dokumentuose aptakiai nurodyta simptomai, tačiau ieškovas nepateikė medicininėmis žiniomis grįstų duomenų, kad ieškovo sveikatos sutrikimų priežastimi buvo nupjauti medžiai. Be to, pažymi, kad medžiai buvo iškirsti 2017 metais, o lankytis pas psichologą ieškovas pradėjo praėjus dviem metams, 2019 m. vasario 23 d. kai jau buvo sprendžiamas ginčas teisme. Ieškovui nustatyti sveikatos sutrikimų priežastys gali būti įvairios, todėl pirmosios instancijos teismui, nesant tai patvirtinančių duomenų, nebuvo pagrindo ieškovo sveikatos būklės tiesiogiai susieti vien tik su neteisėtai atliktais medžių kirtimo darbais.
25. Nurodo, jog nors teismas ir sumažino neturtinės žalos sumą, tačiau pagrindo ieškovui priteisti tokio dydžio neturtinės žalos sumą, nebuvo, nes panašaus dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumos priteisiamos esant santykinai svarbesnėms vertybėms.
Šalies argumentai
26. Atsakovas J. B. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti.
27. Nurodo, jog nesutinka su teismo sprendimu. Skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas nepilnai išsiaiškino bylos išsprendimui visas svarbias faktines aplinkybes, rėmėsi aplinkybėmis, kurios yra neįrodytos, todėl padarė įrodymais neparemtas išvadas, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika žalos atlyginimo bylose.
28. Pažymi, kad teismas sprendė, kad atsakovo J. B. neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtai be leidimo nupjaunant ieškovo sklype augusį vieną uosį 70 cm skersmens ir už tai jis nubaustas administracine tvarka. Atsakovas šio fakto neginčija. Tačiau atsakovo nuomone, nėra aišku kokius neteisėtus veiksmus jis atliko, nupjaudamas kitus medžius : 2 klevus ir 2 uosius, turėdamas tam išduotą Rokiškio rajono savivaldybės administracijos leidimą. Pirmosios instancijos teismas tik konstatavo, kad atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes prašydamas išduoti leidimą, žinodamas, kad medžiai auga ant ar netoli jo ir ieškovo žemės sklypo ribos, neįsitikino, kad medžiai tikrai auga jo žemės sklype bei juos nupjovė.
29. Atsakovas J. B. tokiais veiksmais nepažeidė teisės aktų, todėl teismas turėjo nustatyti ar atsakovo J. B. veiksmai dėl keturių medžių nukirtimo atitiko atidumo ir rūpestingumo reikalavimus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovui 2016 m. kovo mėnesį gaunant leidimą ir po metų 2017 metų pavasarį, kertant medžius, negalėjo būti žinoma, kad jie patenka į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Atsakovas neprivalo prisiimti visas iš to kylančias pasekmes, nes pagal tuo metu susiklosčiusias aplinkybes, jis elgėsi teisėtai ir sąžiningai. Byloje nustatyta, kad žemės sklypo ribos gretimų žemės sklypų savininkų leidimo išdavimo metu 2016 m. kovo 31 d. nebuvo ginčijamos. Atsakovui išpjovus medžius, ieškovas pradėjo reikšti pretenzijas.
30. Nurodo, jog teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas, pats nebuvo atidus ir rūpestingas, žinodamas, kad jo žemės sklypui nėra atlikti tikslūs kadastriniai matavimai, nesiėmė kaip galima greičiau šiuos neatitikimus pašalinti. Kadastriniai matavimai ieškovo žemės sklypui buvo atlikti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 2018 m. lapkričio 20 d.
31. Nurodo, jog teismas nepagrindė atsakovų solidarios atsakomybės taikymo, tik abstrakčiai nurodė, kad tokia situacija vertinama kaip objektyvusis bendrininkavimas, nes žala atsirado dėl kelių, atskirų pavienių priežasčių sąveikos - J. B. ir Rokiškio rajono savivaldybės administracija veikė atskirai, galimai neturėdami ketinimo sukelti žalą, tačiau žala atsirado tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis – Rokiškio rajono savivaldybės administracija išdavė leidimą kirsti medžius, atsakovas J. B. juos iškirto, taip sukeldami žalą ieškovui.
32. Nurodo, kad visi keturi iškirsti medžiai atitiko Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugomų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo aprašo 4 punkte nurodytus kriterijus ir galėjo būti kertami neatlyginant jų vertės. Išduodant leidimą buvo nurodyta kiek ir kokie medžiai galimi kirsti, jie buvo pažymėti vietoje, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūra, atlikusi patikrinimą vietoje, jokių pretenzijų dėl padarytos žalos gamtai iškirtus šiuos medžius atsakovui J. B. neturėjo. Atsakovo atlikti veiksmai visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus bei protingo ir rūpestingo žmogaus standartą. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė žalos atlyginimo klausimą.
33. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju žala medžių savininkui galėjo būti vertinama iškirstos medienos rinkos kainomis, likvidacinės medienos tūrį apskaičiavus pagal sortimentus. Ieškovas leistinomis priemonėmis žalos dydžio neįrodinėjo, o teismas atleido jį nuo pareigos įrodyti žalos dydį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „ Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“, netinkamai nustatė žalos dydį ieškovui.
34. Nurodo, jog teismas nepagrįstai priteisė iš Rokiškio rajono savivaldybės administracijos ir J. B. 4000 Eur solidariai, iš atsakovo J. B. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kadangi nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.
35. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis - šiuo atveju ieškovas. Nagrinėjamu atveju ieškovas žalos padarymo fakto jo sveikatai neįrodė. Atsakovai nusikaltimo nepadarė ir savo veiksmais ieškovo sveikatai žalos nepadarė. Ieškovas savo teiginius apie patirtus emocinius išgyvenimus grindžia 2019 metais išduotomis psichologės psichoterapeutės pažymomis. Atsakovo nuomone, su medžių iškirtimu ieškovo sveikatos būklė neturi nieko bendro. Medžiai buvo iškirsti 2017 metų pavasarį, o būtent šiuo laikotarpiu ieškovas nepateikė jokių medicininių išrašų apie sveikatą, o praėjus dviem metams pateikta pažyma, negali būti laikoma tinkamu įrodymu padarytai žalai sveikatai pagrįsti.
36. Pažymi, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, nepagrįstai didelę reikšmę skyrė tam, kad nukirsti medžiai auga prie kultūros paveldo objekto (duomenys neskelbtini) dvaro, kuriame gyveno profesorius M. R.. Medžiai nebuvo priskirti kultūros paveldo objektui. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nurodė, kad leidime šalinti numatyti medžiai nebuvo (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos vertingoji savybė, todėl su jais buvo suderintas leidimas ir leista šiuos medžius kirsti.
37. Nurodo, kad medžių (duomenys neskelbtini) dvaro sodyboje bendraturtė yra J. V. – M. R. dukra. Trečiasis asmuo nenurodė, jog dėl atsakovo veiksmų būtų patyrusi turtinę ar neturtinę žalą. Ieškovas prašo atlyginti 13 000 Eur žalą, lyg jis būtų M. R. giminaitis ir jam vienam priklausė iškirsti medžiai. Ieškovas dalį sodybos įsigijo tik 2013 m. gruodžio 10 d.
38. Nurodo, jog teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, visiškai nevertino paties ieškovo neteisėtų veiksmų analogiškoje situacijoje. Byloje pateikti duomenys, kad 2018 m. birželio 20 d. (duomenys neskelbtini) atsakovo J. B. priklausančiame žemės sklype ( šis sklypas ribojasi su ieškovo žemės sklypu), be nustatyto leidimo savavališkai nupjauta 41 vienetai įvairių rūšių medžių. Medžius nupjovė ieškovas. 2018 m. liepos 3 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, atsakovo nuomone, teismas nesivadovavo teismų praktika tokio pobūdžio bylose.
Atsiliepimas
39. Atsiliepime į atsakovų J. B. ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus ieškovas nurodo, kad prašo atmesti atsakovų apeliacinius skundus.
Žemesnės instancijos teismas
40. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo J. B. veiksmų neteisėtumas pasireiškė be leidimo nupjaunant ieškovo sklype augusį 70 cm uosį, o medžius pjaunant su išduotu leidimu – atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes prašydamas išduoti leidimą, žinodamas, kad medžiai auga ant ar netoli jo ir ieškovo sklypo ribos, neįsitikino, kad medžiai auga jo sklype ir juos nupjovė. Prašydamas išduoti leidimą medžiams kirsti, atsakovas J. B. nurodė, kad medžiai kelia grėsmę pastatų saugumui. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas negalėjo pagrįsti kodėl sveiki nupjauti medžiai kėlė grėsmę pastatų saugumui. Be to, atsakovas medžius pjovė praėjus maždaug metams po leidimo išdavimo, kas aiškiai parodo, kad nupjauti medžiai jokio pavojaus nekėlė. Toks atsakovo elgesys parodo, kad atsakovas nesielgė nei sąžiningai, nei rūpestingai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad pats ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, nes jo žemės sklypui nebuvo atlikti tikslūs kadastriniai matavimai ( jei buvo atlikti ir įregistruoti tik 2018 m. lapkričio 20 d.. Pažymi, kad atsakovas iki šiol nėra atlikęs savo sklypo tikslių kadastrinių matavimų, kas parodo atsakovo nepakankamą atidumą ir rūpestingumą.
Šalies argumentai
41. Ieškovas nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrindė atsakovų solidariosios atsakomybės taikymo. Nurodo, jog teismo sprendime yra aiškiai išanalizuota kaip pasireiškė abiejų atsakovų neteisėti veiksmai, akivaizdu, kad kiekvieno iš jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis, todėl teismas teisingai taikė solidarios atsakomybės taisykles.
42. Atsakovas Rokiškio rajono savivaldybės administracija ginčija priteistos turtinės žalos dydį. Atsakovas neginčija teismo nustatyto fakto, kad ieškovas turi teisę į turtinės žalos atlyginimą, tik teigia, kad ieškovas neįrodė turtinės žalos dydžio. Atsakovas neginčija kitų civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
43. Pažymi, kad atsakovai neginčija pačios turtinės žalos padarymo ieškovui fakto, tik nesutinka su žalos apskaičiavimo būdu. Tačiau atsakovai nepateikia jokių konkrečių argumentų kaip ieškovas, neturėdamas nupjautos medienos būtų galėjęs apskaičiuoti jos tūrį. Ieškovas nurodė, kad apskaičiuota turtinė žala pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainius sudaro 2052 Eur. Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais metodais. Vienas iš metodų yra atkuriamoji daikto vertė.
44. Teismas žalos dydį nustato pagal įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles vertindamas kiekvienoje konkrečioje byloje esančius įrodymus. Ieškovas patirtą žalą apskaičiavo pagal atkuriamąją vertę. Ieškovo patirtos žalos apskaičiavimui turėjo būti taikomi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakyme Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ nustatytais želdinių atkuriamosios vertės įkainiais.
Šalies argumentai
45. Ieškovas nesutinka su atsakovų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl neturtinės žalos. Sunaikinus ieškovo nuosavybę, padarius žalą puoselėjam kraštovaizdžiui ieškovui buvo padarytas ilgalaikis, intensyvus poveikis, akivaizdžiai peržengiantis streso, kaip kasdieninio gyvenimiško reiškinio ir įprastinio šiuolaikinio žmogaus palydovo ribas, todėl teismas teisingas nustatė, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą.
46. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį nesivadovavo teismų praktika tokio pobūdžio bylose. Ieškovo nuomone, teismas teisingai įvertino individualias bylos aplinkybes ir tinkamai nustatė ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį.
Atsiliepimas
47. Trečiasis asmuo – Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos pateiktame atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, dėl žalos dydžio sumažinimo nagrinėtoje civilinėje byloje visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškino bylos aplinkybes, išsprendė tiksliai pagal įstatymus. Įrodymai civilinėje byloje teismo įvertinti visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis, todėl teismo sprendimas dėl turtinės žalos dydžio yra pagrįstas ir teisėtas.
48. Pažymi, kad teismo sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti panaikintas. Nurodė, jog ieškovas prašydamas priteisti neturtinę žalą šio reikalavimo nepagrindė jokiais įrodymais. Ieškovo abstraktūs teiginiai , nėra ir negali būti tinkamai ir pakankami pagrindžiantys ieškovo reikalavimus. Vien tik ieškovo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka.
49. Trečiasis asmuo – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad medžiai, dėl kurių nukirtimo nagrinėtoje civilinėje byloje prašoma priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nebuvo Bagdoniškio dvaro sodybos vertingoji savybė, trečiasis asmuo dėl apeliacinio skundo tenkinimo palieka spręsti teismo nuožiūra.
50. Trečiasis asmuo - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, pateiktame atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme prašė teismo ieškinį spręsti teismo nuožiūra, nurodydama, jog Nacionalinė žemės tarnyba nevykdo funkcijų susijusių su leidimų kirsti medžius išdavimu bei nedalyvauja tokių sprendimų priėmime. Nacionalinė žemės tarnyba laikosi tos pačios pozicijos ir nagrinėjant atsakovų apeliacinius skundus , skundų pagrįstumo klausimus prašo spręsti teismo nuožiūra.
51. Trečiasis asmuo J. V. atsiliepimo į apeliacinius skundus nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
52. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patiktina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatyta.
53. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovui A. K. nuosavybės teise priklauso 90/197 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), du pastatai (oficina ir gyvenamasis namas), esantys (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, kurio dalis priklauso ieškovui, yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Atsakovui J. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovui J. B. priklausančiame nuosavybės teise žemės sklype yra gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, priklausantys atsakovui J. B. ir jo sutuoktinei Genovaitei A. B.. Ieškovui ir atsakovui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai ribojasi.
54. Atsakovas J. B. 2016 m. kovo 31 d. pateikė prašymą Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Kriaunių seniūnijai leisti pašalinti medžius, kurie kelia grėsmę pastatų saugumui ir yra kelių apsaugos zonoje: 2 uosius – 30 cm skersmens, 3 klevus – 50 cm skersmens, 13 liepų nuo 20 iki 80 cm skersmens bei 3 blindes – 30 cm skersmens.
55. 2016 m. kovo 31 d. Rokiškio rajono savivaldybės Kriaunų seniūnijos seniūnas išdavė atsakovui J. B. leidimą Nr. LR-19 nukirsti 21 medį, esančius M. R. g. 2, (duomenys neskelbtini).
56. Leidimo išdavimo dieną ir kertant medžius kadastriniai matavimai nebuvo atlikti. Ieškovas kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto registre įregistravo 2018 m. lapkričio 20 d.
57. Aplinkos ministerijos Panevėžio RAAD Rokiškio rajono agentūra patikrinimo metu nustatė, kad atsakovas J. B. be leidimo nukirto 2 uosius 53 cm ir 70 cm skersmens. Atsakovas J. B. nubaustas administracine tvarka bei paskaičiuota žala gamtai 1 107 Eur, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“.
58. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinius skundas padavė atsakovai J. B. ir Rokiškio rajono savivaldybės administracija. Tiek atsakovė Rokiškio rajono savivaldybės administracija, tiek atsakovas J. B. apeliaciniuose skunduose teikia argumentus dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos už nupjautas medžius dydžio. Atsakovas J. B. taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog jis, turėdamas Rokiškio rajono savivaldybės administracijos išduotą leidimai saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams ir nukirsdamas 4 medžius, elgėsi neteisėtai. Atsakovė Rokiškio rajono savivaldybės administracija dėl kitų jos civilinės atsakomybės sąlygų argumentų neteikia, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.
59. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą želdynų ir želdinių savininkams ir valdytojų želdynams ir želdiniams, teisėtiems interesams ar želdynams ir želdiniams, kaip aplinkos objektams, privalo visiškai ją atlyginti arba jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę.
60. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Už žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei kilti turi būti nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp tų veiksmų, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246 -6.249 straipsnis).
61. Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais - ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus, kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės sąlyga pasireiškia neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
62. Atsakovas J. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog jis jokiais veiksmais nepažeidė teisės aktų, kadangi leidimo išdavimo metu žemės sklypo ribos nebuvo ginčijamos, kadastriniai matavimai nebuvo atlikti, todėl atsakovui negalėjo būti žinoma, kad medžiai patenka į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Be to, atsakovas kirto medžius, turėdamas tam išduotą leidimą.
63. Su tokia atsakovo pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtintą pareigą vykdant ūkinę ir kitą veiklą savo naudojamame žemės sklype nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Vien faktas, kad buvo iškirsti medžiai gretimame ieškovui priklausančiame žemės sklype, pats savaime, nepriklausomai nuo tokį faktą sąlygojusių priežasčių, patvirtina atsakovo pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimą. Atsakovo argumentai, susiję su jam išduotu leidimu kirsti medžius ar vėlesnių tikslių ribų paaiškėjimu, gali būti vertinami sprendžiant kaltės, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, egzistavimo klausimą, tačiau nepaneigia atsakovo veiksmų neteisėtumo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog buvo iškirsti sveiki medžiai, augantys netoli pastatų, vieną uosį atsakovas iškirto neturėdamas leidimo, medžių kirtimo metu nebuvo išlikę visi riboženkliai, nustatantys ribas tarp ieškovo ir atsakovo žemės sklypo, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas J. B. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad savo veiksmais nesukeltų neigiamų pasekmių. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ieškovą būtų informavęs apie planus vykdyti medžių kirtimo darbus ir su juo derinęs minėtus darbus. Pažymėtina, kad ieškovui, atlikus kadastrinius matavimus ir juos įregistravus 2018 m. lapkričio 20 d., atsakovas jokių pretenzijų dėl žemės sklypo ribos nereiškė. Todėl šiuo atveju teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo J. B. apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas savo veiksmais nepažeidė jokių teisės aktų ir elgėsi apdairiai ir rūpestingai, kiek buvo būtina atitinkamomis sąlygomis.
64. Apeliaciniuose skunduose atsakovai nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą dėl turtinės žalos atlyginimo, nesilaikė nuostatų, kad žala medžių savininkui galėjo būti vertinama iškirstos medienos rinkos kainomis, likvidacinės medienos tūrį apskaičiavus pagal sortimentus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ netinkamai nustatė žalos dydį.
65. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinių skundų argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovo reikalavimas priteisti žalos atlyginimą yra grindžiamas prarasta iškirstų medžiu verte ir priežastiniu ryšiu tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Prarasto turto vertė galėjo būti nustatoma, taikant įvairius kriterijus, įskaitant atkuriamosios vertės kriterijų. Iš byloje esančių įrodymų taip pat galima pagrįstai spręsti, jog nupjauti medžiai buvo auginami ne medienos tikslais, ieškovo žemės sklypas nėra žemės ūkio paskirties žemė. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo vertinti, kad iškirsti medžiai galėjo būti vertinami kaip mediena, juolab, kad iškirsti medžiai nėra išlikę, jie nebuvo paimti ir apžiūrėti, ką teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuose. Be to, to šiuo nagrinėjamu reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t.y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014). Todėl priešingai nei nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo patirtos žalos dydį apskaičiavo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakyme Nr. D1-343 nustatytais želdinių atkuriamosios vertės įkainiais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo paskaičiuotu turtinės žalos dydžiu.
66. Pirmosios instancijos teismas priteisė solidariai iš abiejų atsakovų turtinę ir neturtinę žalą. Apeliaciniame skunde atsakovas J. B. teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, nepagrindė atsakovų solidarios atsakomybės taikymo, tik nurodė, jog tokia situacija vertinama kaip objektyvusis bendrininkavimas – abiejų atsakovų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Rokiškio rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde teigia, kad nesutinka su turtinės ir neturtinės žalos priteisimu solidariai iš abiejų atsakovų.
67. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas priteisė turtinę žalą solidariai iš abiejų atsakovų – J. B. (iškirtusio medžius augusius ieškovo žemės sklype) ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (kaip institucijos išdavusios leidimą kirsti medžius). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pagal pateiktą atsakovo J. B. prašymą buvo išduotas leidimas kirsti medžius. Atsakovas J. B. prie prašymo pateikė žemės sklypo planą bei Nekilnojamojo turto išrašo duomenis apie nuosavybės teise jam priklausantį žemės sklypą. Žemės sklypo dalis priklausanti ieškovui A. K. bei visas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritoriją. Esant saugotiniems medžiams, vadovaujantis Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šie darbai vykdomi ir leidimai šiems darbams išduodami remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 „Dėl Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Kriaunų seniūnijos seniūnas išdavė atsakovui J. B. leidimą nukirsti 21 medį, esančius (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87, 6 punktu gavus prašymą kirsti medžius, savivaldybės administracija organizuoja leidimo išdavimo nagrinėjimą, t.y. įvertinama prašomų kirsti, persodinti, kitaip pašalinti medžių ir krūmų būklė vietoje ir kirtimo priežastis. Išduodant leidimą savivaldybės tarnautojas ar komisija prioritetą teikia esamų sveikų, gyvybingų, estetiniu ir ekologiniu požiūriu vertingų, perspektyvių želdinių išsaugojimui, jei reikia - pasiūloma medžius genėti. Leidimas saugotinų medžių ir krūmų šalinimui išduodamas įsitikinus, kad šie želdinai kelia fizinę grėsmę žmonėms, statiniams ar eismu, ligų ar kenkėjų židinių susidarymo pavojų arba nėra kitų priimtinų alternatyvių sprendimų išsaugoti želdinius statant ar rekonstruojant statinius (įsakymo 9 punktas).
68. Nors atsakovas Rokiškio rajono savivaldybė apeliaciniame skunde argumentų tiesiogiai dėl solidarios atsakomybės taikymo neišsako, tačiau vertinant apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nesutinka su teismo sprendimu ir dėl turtinės žalos priteisimo ir civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas Rokiškio rajono savivaldybė, spręsdama leidimo kirsti medžius išdavimo klausimą, pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, nes išduodant leidimą nebuvo išsiaiškintos aplinkybės kuriame sklype auga medžiai, padėtis buvo vertinama tik vizualiai.
69. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atsakovas Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Kriaunų seniūnijos seniūnas išdavė leidimą kirsti medžius pagal J. B. pateiktą prašymą, prie kurio buvo pateiktas žemės sklypo planas ir Nekilnojamojo turto registro duomenis apie atsakovui J. B. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Pažymint vietoje medžius kirtimui, žemės sklypo ribas nurodė atsakovas J. B.. Pažymėtina, kad riboženkliai žymintis žemės sklypo ribas nebuvo išlikę, be to reikalavimo, jog prie prašymo būtinai turėjo būti teikiami žemės sklypo kadastriniai matavimai nėra. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovas Rokiškio rajono savivaldybės administracija pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą išduodant leidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas Rokiškio rajono savivaldybės administracija atliko visus veiksmus būtinus leidimo išdavimui, t.y. vertino įrašus esančius Nekilnojamojo turto registre apie J. B. priklausantį žemės sklypą, pateiktą žemės sklypo planą bei atsakovo paaiškinimą apie esančią žemės sklypo ribą. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas iš dalies pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo A. K. ieškinį atsakovui Rokiškio rajono savivaldybės administracijai – atmesti.
70. Apeliantai nurodo, kad ieškovas neįrodė neturtinės žalos dydžio, todėl jų nuomone, teismo sprendimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija šiuos apeliantų argumentus iš dalies laiko pagrįstais.
71. Pažymėtina, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais ( CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendri kriterijai, į kuriuo visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.
72. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies ieškovo prašymą priteisti neturtinę žalą, atsižvelgė į tokias aplinkybes kaip ieškovo patirti emociniai išgyvenimai, į tai, kad nupjauti medžiai sudarė parko fragmentą, medžiai ieškovui buvo brangūs, skleidė ramybę.
73. Atsakovas J. B. apeliaciniame skunde teigia, kad jis jokio nusikaltimo nepadarė ir savo veiksmais ieškovo sveikatai žalos nepadarė, todėl nebuvo jokio pagrindo priteisti neturtinę žalą. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apelianto argumentais, kadangi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, todėl šiuo nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo priteisti neturtinę žalą ieškovui.
74. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų teiginiais, kad medžių iškirtimas paties kraštovaizdžio nepakeitė, ieškovas dalį sodybos įsigijo tik 2013 m. gruodžio 10 d. , ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste. Sutiktina su apeliantų nurodytais argumentais, kad dvaro bendraturtė yra J. V. ( M. R. dukra), kuriai ši vieta yra brangesnė puoselėjamais prisiminimais, nei ieškovui, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui medžiai buvo labai brangus kaip puoselėjamas prisiminimas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, kad ieškovo pateiktos psichologės psichoterapeutės pažymos neįrodo ieškovo patirtų išgyvenimų, nes yra pateiktos 2019 metais, t.y. praėjus dviem metams po medžių iškirtimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą ir nepagrįstai priteisė neturtinę žalą ieškovui, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas - ieškovo A. K. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui J. B. - atmetamas.
75. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
76. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė šias išlaidas: 2250 Eur atstovavimo išlaidų ir 339 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas pateikė, jog patyrė 800 Eur atstovavimo išlaidų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas J. B. pirmosios instancijos teisme patyrė 1700 Eur atstovavimo išlaidų.
77. Ieškovas reiškė reikalavimą priteisti 2052 Eur turtinės žalos ir 13000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teisme yra keičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir iš atsakovo J. B. priteisiama ieškovui 1026 Eur turtinės žalos, t.y. patenkinama 6,8 proc. pareikšto reikalavimo. Iš atsakovo J. B. ieškovo A. K. naudai priteistina 207,40 Eur atstovavimo išlaidų ir 23 Eur žyminio mokesčio. Iš ieškovo A. K. atsakovo J. B. naudai priteistina 1584,40 Eur atstovavimo išlaidų. Atlikus priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovo A. K. atsakovui J. B. priteistina 1377,00 Eur atstovavimo išlaidų.
78. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei sudarė 11,40 Eur. Kadangi ieškovo ieškinys yra tenkinamas iš dalies, iš ieškovo priteistina 10,50 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą. Kadangi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteistina dalis iš atsakovo J. B. neviršija 3 Eur , šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimo“).
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. K. ieškinį atsakovui Rokiškio rajono savivaldybės administracijai - atmesti.
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo J. B. panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo A. K. ieškinį atsakovui J. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo – atmesti.
Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1026 Eur ( tūkstantį dvidešimt šešis eurus) turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 17d. ) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1377,00 Eur ( tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt septynis ) eurus atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,50 Eur ( dešimt eurų 50 ct.) pašto išlaidų valstybei.
Šis Panevėžio apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.