Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. U. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – S. U. (S. U.), K. C., L. P., (duomenys neskelbtini) savivaldybė, Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas nustatė:

6. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

Motyvuojamoji dalis

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalį, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

8. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Jis taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, bet prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2018 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018). Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 26 punktas).

10. Nekilnojamieji daiktai stovi žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), kurie registre įregistruoti pareiškėjos (duomenys neskelbtini) P. U., su kuriuo (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), vardu. Tą patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys (registrų Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) papildomai pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai – VĮ Valstybės žemės fondo asmeninio žemės sklypo identifikatorius, (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) potvarkis „Dėl adreso suteikimo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo nuotrauka. P. U. mirė (duomenys neskelbtini). Mirusiojo palikimą priėmė (duomenys neskelbtini) (pareiškėja) ir (duomenys neskelbtini) (suinteresuoti asmenys) K. C., L. P., S. U.).

11. Bylos duomenimis pareiškėja nėra nekilnojamųjų daiktų, nurodytų sprendimo 1 punkte (gyvenamojo namo, tvarto, ūkinio pastato, lauko virtuvės, garažo, pavėsinės), savininkė. Nenustatyta, kad pareiškime nurodyti nekilnojamieji daiktai būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Šie nekilnojamieji daiktai registre nėra įregistruoti nei pareiškėjos, nei kitų asmenų vardu.

12. Iš (duomenys neskelbtini) archyvo (duomenys neskelbtini) pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie G. V. ir P. U. turėtą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) deputatų tarybos vykdomojo komiteto ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos dokumentų fonduose, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. ūkinėje knygoje įrašyti duomenys apie G. V. ūkį (duomenys neskelbtini). Skiltyje „Pastatai, esantys asmeninėje ūkio nuosavybėje“ įrašyta: gyvenamasis namas: pastatymo metai – (duomenys neskelbtini), kiti pastatai: veranda – (duomenys neskelbtini), tvartas – (duomenys neskelbtini), klojimas – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) m. ūkinėje knygoje įrašyti duomenys apie G. V. (įrašas G. V. išbrauktas) ūkį (duomenys neskelbtini) kaime. Skiltyje „Gyvenamasis namas, esantis asmeninėje ūkio nuosavybėje“ įrašyta: gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) m. ūkinėje knygoje įrašyti duomenys apie P. U. ūkį (duomenys neskelbtini) kaime. Skiltyje „Namų ūkiui priklausantys pastatai“ įrašyta: gyvenamasis namas, būtų skaičius – (duomenys neskelbtini), kambarių skaičius – (duomenys neskelbtini), skiltyje „Papildomos žinios“ įrašyta: namas priklauso G. V.

13. Remiantis prie (duomenys neskelbtini) archyvo (duomenys neskelbtini) pažymos pridėtais dokumentais (šeimos sąrašu) nustatyta, kad G. V. buvo S. S., kuri mirė (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini) pagal įrašus) (duomenys neskelbtini). G. V. mirė (duomenys neskelbtini) Remiantis pareiškėjos gimimo liudijimu, S. S. buvo pareiškėjos (duomenys neskelbtini).

14. Iš (duomenys neskelbtini) valstybės archyvo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pažymos su priedais matyti, kad (duomenys neskelbtini) deputatų tarnybos vykdomojo komiteto ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos dokumentų fondų (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) m. ūkinėje knygoje įrašyti duomenys apie P. U. ūkį (duomenys neskelbtini) kaime. Skiltyje „pastatai esantys asmeninėje ūkio nuosavybėje“ įrašyta: bute; (duomenys neskelbtini) m. ūkinėje knygoje įrašyti duomenys apie P. U. ūkį. Skiltyje „pastatai esantys asmeninėje ūkio nuosavybėje“ įrašyta: pas G. V., ūkiniai pastatai. Iš prie pažymos pateiktų priedų matyti, kad dokumentuose kaip (duomenys neskelbtini) buvo įrašytas P. U. ir kiti šeimos nariai – pareiškėja, jų vaikai.

15. Iš nurodytų įrodymų galima pagrįstai spręsti, kad gyvenamasis namas su priklausiniais (duomenys neskelbtini) buvo „asmeninėje ūkio nuosavybėje“. Gyvenamasis namas su priklausiniais priklausė pareiškėjos giminaičiams (((duomenys neskelbtini) S. S. ir (duomenys neskelbtini) G. V., kurią pareiškėja pareiškime, be kita ko, įvardija ir kaip savo (duomenys neskelbtini)). Po G. V. mirties ūkio knygose kaip (duomenys neskelbtini) buvo įrašytas pareiškėjos (duomenys neskelbtini) P. U. ir visa pareiškėjos šeima. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad gyvenamajame name gyvena nuo (duomenys neskelbtini), tą iš dalies patvirtina ir su pareiškimu pateiktas S. S. (duomenys neskelbtini) testamente esantys duomenys apie S. S. ir pareiškėjos gyvenamąją vietą. Remiantis į bylą pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, gyvenamojo namo priestatas, lauko virtuvė, garažas, pavėsinė, baigti statyti (duomenys neskelbtini) m. Suinteresuoti asmenys neginčijo nekilnojamųjų daiktų statybos teisėtumo.

16. Taigi, pareiškime nurodytus nekilnojamuosius daiktus pareiškėja pradėjo valdyti po (duomenys neskelbtini) mirties, būdama tikra, kad valdymas yra teisėtas ir sąžiningas. Pareiškėja nepertraukiamai, ilgiau nei 10 metų nekilnojamuosius daiktus valdo, tą daro teisėtai, sąžiningai ir atvirai. Pareiškėja su turtu elgiasi kaip savo. Kaip nurodė savo rašytiniuose paaiškinimuose ir ko neginčijo suinteresuoti asmenys, pareiškėja gyvenamame name gyvena, gyvenamąjį namą ir statinius prižiūri, jais rūpinasi, gerina. Viso valdymo laikotarpiu pretenzijų į nekilnojamuosius daiktus pareiškėjai niekas nereiškė.

17. Šioje byloje jokie kiti asmenys, kurie turėjo galimybę pagal teismo viešai paskelbtą pranešimą apie bylos nagrinėjimą pareikšti pretenzijas į pareiškėjos valdomą turtą, neginčijo pareiškėjos valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo, niekas nepareiškė teisių į šį turtą.

18. Esant tokioms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teises į pareiškime nurodytus statinius (gyvenamąjį namą, tvartą, ūkinį pastatą, lauko virtuvę, garažą, pavėsinę), esančius (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.68 straipsnis). Remiantis (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, registro Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė plane pažymėta (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pavėsinė plane pažymėta (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270, 443, 530-533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad pareiškėja L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) nurodytus statinius: gyvenamąjį namą, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pavėsinę, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.