Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė;

pagal BK 243 straipsnį ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. B. skirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. B. paskirta galutinė – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Į paskirtos arešto bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. birželio 27 d. 00.20 val. iki 2023 m. birželio 27 d. 14.03 val., 1 (viena) para.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais, D. B. paskirtos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant D. B. intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi, viso bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, toliau tęsti darbą, o jo netekus nedelsiant užsiregistruoti bei registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, paskelbus nuosprendį nuspręsta panaikinti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, D. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 7 (septyniems) metams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; turto konfiskavimas, išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 8 400 Eur į valstybės biudžetą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktas galioti laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. B. priklausančiam automobiliui „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta jį panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 2 kompaktiniai diskai, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo.

5. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ši kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė laikoma pripažinta tais atvejais, kai teismas nustato, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba jis padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kasacinio teismo yra suformuluota taisyklė, kad prisipažinimu laikoma tokia situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020).

6. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kartu turi būti nustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, t. y. pats pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Be to, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014).

7. Kaip teisingai nurodė prokurorė apeliaciniame skunde, D. B. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 27 d. apklaustas kaip įtariamasis neneigė, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, tačiau kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (vairavimo būnant neblaiviam), neprisipažino. Nuteistasis teigė, jog vairavimo metu buvo visiškai blaivus, važiavo su draugu, o atsitrenkė į stulpą dėl kito vairuotojo kaltės, t. y. buvo išstumtas iš savo kelio juostos. Vėlesnės 2023 m. rugpjūčio 11 d. apklausos metu nuteistasis pakeitė savo poziciją, nurodydamas, kad kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažįsta. Pažymėtina, jog šios savo pozicijos D. B. nekeitė tolimesnio ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su prokurorės nurodytu argumentu, jog nuteistasis, aiškindamas įvykio aplinkybes, dalį kaltės siekė perkelti liudytojams D. K. ir A. U., kurie ir pranešė policijos pareigūnams apie galimai neblaivų vairuotoją, pavojingai manevruojantį bei atsitrenkusį į stulpą. T. y. kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teisme nuteistasis teisiamajame posėdyje vengė nuoširdžiai atsakyti tiek į teisėjo, tiek į prokurorės užduodamus klausimus apie įvykio aplinkybes, abstrakčiai aiškino, jog buvo išgėręs „tris alaus“, jog jam reikėjo išvažiuoti darbo reikalais, neturėjo kitos išeities, todėl sėdo už vairo ir važiavo, jog įvyko konfliktas su kitu vairuotoju – D. K., dėl ko jis (nuteistasis) ir liudytojas buvo kalti, atsitrenkęs į stulpą galvojo, kad minėtas asmuo jį puls, todėl bėgo iš įvykio vietos, atsisakė tikrintis blaivumą, nes buvo šoko būsenoje (t. 2, b. l. 164-168). Šie nuteistojo duoti parodymai, apygardos teismo įsitikinimu, leidžia daryti išvadą, jog D. B. savo neteisėtų veiksmų kritiškai nevertina, o jo prisipažinimas negali būti laikomas nuoširdžiu, nes jo nurodytos aplinkybės dėl būtinybės esant neblaivumo požymiams vairuoti darbo reikalais vidurnaktį, kaltinimas kitų asmenų dėl atsitrenkimo į stulpą, rodo, jog nuteistasis bando save pateisinti, o ne nuoširdų gailėjimąsi. Teisėjų kolegija pastebi, jog šiuo atveju nėra pagrindo abejoti minėtų liudytojų (D. K. ir A. U.) duotų parodymų patikimumu, kadangi išanalizavus šių asmenų duotų parodymų ir skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą turinį, atvykusių į įvykio vietą policijos pareigūnų vaizdo kamerų įrašus, trumpą D. K. pateiktą vaizdo įrašą (t. 1, b. l. 102-105; 107-108; 110-111) nenustatyta, jog D. K. ir A. U. turėjo tikslą apkalbėti D. B., ar tarp jų būtų buvęs konfliktas. Be to, duomenų, kuriais remiantis galima būtų daryti priešingą išvadą, nepateikė ir apeliantas nei apeliaciniame skunde, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nuteistojo teiginiai, jog liudytojai savo automobiliu išstūmė jį iš savo eismo juostos, dėl ko jis atsitrenkė į stulpą, nėra pagrįsti jokiais byloje surinktasis duomenimis. Pažymėtina ir tai, kad teisėjų kolegijos įsitikinimą, jog nuteistojo prisipažinimas buvo tik formalus, patvirtina ir paties nuteistojo veiksmai po paminėtos 2023 m. rugpjūčio 11 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis teigė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro D. B. 2023 m. lapkričio 22 d., 15.13 val., vėl vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, už ką buvo nubaustas administracine tvarka. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas D. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. jog nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nustatė nepagrįstai. Toks D. B. gailėjimasis, kai po to vėl daromi analogiški teisės pažeidimai, negali būti laikomas nuoširdžiu, tokie veiksmai rodo asmens didesnį pavojingumą, o ne išvadų dėl savo neleistinų veiksmų darymą.

8. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apygardos teisme posėdžio metu nuteistojo D. B. gynėjas akcentavo, jog šiuo atveju prokurorės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl lengvinančios atsakomybę aplinkybės nepripažinimo yra nepagrįsti, kadangi pati prokurorė sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto proceso tvarka. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog BPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Taigi, nagrinėjamu atveju, kaip paminėta ir apeliaciniame skunde, nuteistasis pripažino, jog padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl tai sudarė pagrindą taikyti byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą. Tam, kad byla būtų išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka pakanka asmens prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, tačiau norint pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, būtina nustatyti tai, kad kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaip jau paminėta, šiuo atveju teisėjų kolegija pripažino, jog nuteistojo nuoširdus gailėjimasis yra formalus.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo.

9. Baudžiamasis įstatymas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numato alternatyvias bausmes: baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 1 (vienerių) metų. Už BK 243 straipsnyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo padarymą įstatyme numatyta baudos arba arešto bausmė. Pirmosios instancijos teismas už padarytas dvi nusikalstamas veikas D. B. paskyrė arešto bausmes, t. y. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – 90 (devyniasdešimt) parų arešto, už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą – 30 (trisdešimt) parų arešto. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu teismas, nuteistajam paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir paskyrė 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę. Pažymėtina, jog apylinkės teismas parinkdamas bausmės rūšį ir dydį atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė nesunkų, baigtą nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, susijusius su transporto eismo saugumu ir teisingumu, veikdamas tiesiogine tyčia, iki šių veikų padarymo nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, dirbantis ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 151), turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, išsiskyręs, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, D. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės nėra pagrindo laikyti aiškiai per griežta ar netinkamai individualizuota. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors pirmosios instancijos teismas be pagrindo nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau bausmių skyrimą reglamentuojančias normas, iš esmės, taikė tinkamai ir skyrė nuteistajam adekvačią (proporcingą) padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bausmę. Su paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu, kaip jau paminėta iš esmės sutinka ir prokurorė, tačiau nagrinėjamu atveju nesutinkama su BK 75 straipsnio nuostatų taikymu.

10. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 (trijų) mėnesių iki 1 (vienerių) metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs D. B. asmenybę ir nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes nurodė, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis), t. y. arešto bausmės vykdymą atidedant 6 (šešiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra ir paskiriant įpareigojimus, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus, su tokia apylinkės teismo pozicija nesutinka.

11. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardintos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-268-693/2019).

12. Teisėjų kolegija, išanalizavusi teismui pateiktą bylos medžiagą, atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu D. B. jau buvo pripažintas kaltu dėl to, kad praeityje vairavo jam nuosavybės teise nepriklausančią transporto priemonę ,,Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu D. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir pritaikius BK 40 straipsnį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą). Tačiau nuteistasis po šio nuosprendžio priėmimo padarė naują nusikalstamą veiką, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už du nusikaltimus, numatytus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, o būtent, kad 2022 m. gruodžio 27 d. bei 2023 m. kovo 21 d. neblaivus vairavo transporto priemonę. Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis baudžiamojon atsakomybėn dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam per pakankamai trumpą laiko tarpą buvo patrauktas trečią kartą. Be kita ko, nuteistasis taip pat ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. transporto priemonės vairavimą, kai tokia teisė yra sustabdyta (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimu nubaustas – 1000 Eur bauda, už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, 432 straipsnio 1 dalyje, numatytų administracinių nusižengimų padarymą, taip pat Institucijos priimtu 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarimu – 1 000 Eur bauda už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą (Institucijos 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutarimu pakeistas ir D. B. paskirta švelnesnė nuobauda – 850 Eur). Šios aplinkybės apygardos teismo įsitikinimu, leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės.

13. Pažymėtina ir tai, jog spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą apylinkės teismas turėjo atsižvelgti į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su prokurorės skunde išdėstyta pozicija, jog transporto priemonės vairavimas ne tik neturint tam teisės, bet ir esant neblaivumo požymiams, kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ar gyvybei. Be to, pripažintina, jog nuteistojo elgesys, vairuojant transporto priemonę, paties teigimu, prieš tai išgėrus „tris alaus“, buvo rizikingas ir pavojingas. Aplinkybės, jog nuteistasis atsisakė tikrintis blaivumą, priešinosi sulaikomas policijos pareigūnų, neigė, kad jis vairavo automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat jį neigiamai charakterizuoja bei patvirtina, jog nuo pat įvykio pradžios D. B. siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šios nurodytos aplinkybės, apygardos teismo įsitikinimu, sudaro pagrindą nuteistąjį vertinti kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų reikalavimų (kaip jau paminėta, nuteistasis praeityje ne vieną kartą vairavo transporto priemonę neblaivus, rasdavo būdą kaip pasinaudoti jo mamai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, be jos žinios). Akcentuotina ir tai, jog nagrinėjamu atveju nuteistasis atsitrenkė į stulpą ir tik laimingo atsitiktinumo dėka dėl eismo įvykio kiti asmenys nenukentėjo.

14. Be kita ko, sutiktina su prokurorės pozicija, jog sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumo, svarbu įvertinti asmens elgesį po nusikaltimo padarymo. Kaip anksčiau nurodyta, D. B. savo kaltę pripažino, tačiau dalį kaltės siekė perkelti liudytojams, kurie ir pranešė policijos pareigūnams apie šio asmens pavojingą vairavimą. Akcentuotina, jog nuteistasis nuo pat įvykio pradžios nurodė aplinkybes, kurios galėtų sušvelninti jo atsakomybę (teigė, kad ne jis vairavo automobilį, liudytojai bandė blokuoti jam kelią, išstumti iš eismo juostos, dėl ko jis nesuvaldė transporto priemonės bei atsitrenkė į stulpą, D. K. po įvykio pradėjo nuteistąjį vytis, todėl jis vengdamas konflikto pradėjo nuo jo šalintis į daugiabučių namų kiemus, o tikrintis blaivumą atsisakė dėl patirto šoko). Taigi, šios aplinkybės parodo, jog nuteistasis viso proceso metu siekė nurodyti jo veiksmus pateisinančias aplinkybes, kurios leistų padaryti išvadą apie mažesnį jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, bet ne nuoširdžiai galėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų ar kritiškai vertino savo elgesį. Dėl nurodytų aplinkybių visumos, apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstyta pozicija, jog šiuo konkrečiu atveju bausmės vykdymo atidėjimo taikymas yra pakankamai efektyvi priemonė bausmės tikslams pasiekti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tik realus nuteistajam D. B. paskirtos arešto bausmės vykdymas padės sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus.

15. Baudžiamojoje byloje yra pateiktas nuteistojo buvusios žmonos prašymas nesugriežtinti skundžiamu nuosprendžiu D. B. paskirtos bausmės ir neatimti iš jo laisvės, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik nuteistojo ir jo šeimos narių interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Akcentuotina, jog prašyme nurodomos aplinkybės (susijusios su vaiko priežiūra, jo išlaikymu, bendravimu) egzistavo ir buvo žinomos nuteistajam iki nusikalstamos veikos padarymo momento, tačiau vis tiek nesustabdė jo nuo nusikalstamo elgesio. Be to, pažymėtina ir tai, jog paskirtos arešto bausmės dydis yra trumpalaikis, o bendravimas su artimaisiais nuteistiesiems esant bausmės atlikimo vietose yra užtikrinamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka.

16. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas, nepripažįstant nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei naikinant nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam D. B. atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti D. B. pripažintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. B., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra ir konkrečiais įpareigojimais.

Išaiškinti nuteistajam D. B., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalimi, jis ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno kalėjimą. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai (Kauno kalėjimo administracijai, esančiai Technikos g. 34, Kaunas, el. paštas kaunas@kalejimai.lt, telefono Nr. 86 6360132) ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.