Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant trečiajam asmeniui O. L., dalyvaujant jos atstovui advokatui L. S. Bagdonui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovei D. S. dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo, trečiasis asmuo O. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio reikalavimą (el. byla, 1 t., b. l. 1 – 5) grindžia tuo, kad ieškovė AB „Kauno energija“ tiekia šilumos energiją patalpai - butui, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. Ieškovė šilumos energiją ir karštą vandenį patalpai tiekia pagal kompetentingos valstybės institucijos patvirtintą šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašą. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, patalpa nuosavybės teise priklauso savininkei – atsakovei D. S.. 2012-10-22 O. L. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo. 2014-11-28 Kauno apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-419-800/2014 Kauno m. 7-ojo notaro biuro notarės J. V., patvirtintą 2012 m. spalio 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo, pripažino niekine, t. y. negaliojančia nuo jos sudarymo momento. 2015-04-22 Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-727-259/2015 paliko nepakeistą 2014-11-28 Kauno apylinkės teismo priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-419-800/2014. Pagal ieškovės turimus duomenis, šio ieškinio surašymo dieną, bendra atsakovės skola yra 1154,46 Eur už ieškovės laikotarpiu nuo 2012-10-22 iki 2015-04-22 suteiktas paslaugas.

2016 m. vasario 9 d. Kauno apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino pilnai (el. byla, 1 t., b. l. 36 – 37).

Kauno apygardos teismo 2016-06-15 nutartimi (el. byla, 1 t., b. l. 111 – 117) Kauno apylinkės teismo 2016-02-09 sprendimas už akių panaikintas ir civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės. Byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

2016 m. rugsėjo 6 d. rašte ieškovė papildomai paaiškino (el. byla, 1 t., b. l. 128 – 129), kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8101-886/2014 buvo patvirtina šalių sudaryta taikos sutartis, kuria tarp šalių buvo susitarta dėl įsiskolinimo, įtraukto bei apskaitomo mokėtojo kodu Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), apmokėjimo. Tuo tarpu pareikštu ieškiniu ieškovas prašo iš atsakovės priteisti įsiskolinimą priskirtą bei įkeltą į mokėtojo kodą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Atskirų laikotarpių įsiskolinimų atskyrimą bei atskirų mokėtojo kodų suteikimą sąlygojo išskirtinai buto pirkimo – pardavimo šalių, t. y. atsakovo D. S. ir O. L., sudaryti susitarimai, kurių ieškovas niekaip neįtakojo, juose nedalyvavo, todėl, atitinkamai, ir neatsako už tokių susitarimų teisėtumą ir/ar sukeltas pasekmes. Nurodo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nepriklausomai nuo to, kas faktiškai naudojasi patalpomis, šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalimi yra ir/ar individualią šilumos pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti gali išskirtinai tik patalpų savininkas (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 8 p., 20 p., 31 p. ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, šalių procesinių dokumentų ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė AB „Kauno energija“ tiekia šilumos energiją patalpai - butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. Patalpos naudojami šilumos ir karšto vandens tiekimo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų bei pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Ieškovė šilumos energiją ir karštą vandenį minėtam butui tiekia pagal kompetentingos valstybės institucijos patvirtintą šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašą. Ieškovės teigimu, už laikotarpiu nuo 2012-10-22 iki 2015-04-22 suteiktas paslaugas yra susidariusi 1154,46 Eur skola.

2016-10-26 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu Nr.1-398-246/2016 už sukčiavimą yra nuteisti asmenys, neteisėtai pardavę atsakovei priklausantį butą trečiajam asmeniui O. L..

Atsakovės atsikirtimo į ieškinį pagrindinis argumentas yra tas, kad skola susidarė tuo laikotarpiu, kai butas buvo neteisėtai parduotas trečiajam asmeniui O. L. ir ji buvo priversta teismine tvarka ginti pažeistas savo, kaip buto savininkės teises. Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu (el. byla, 1 t., b. l. 84 – 88) atsakovės ieškinį patenkino visiškai: pripažino niekine Kauno m. 7-ojo notaro biuro notarės J. V. patvirtintą 2012 m. spalio 22 d. pirkimo - pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo; taikė vienašalę restituciją - grąžino D. S. butą su rūsiu, Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), natūra.

Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Niekinis sandoris negalioja nuo sudarymo momento (CK 1.95 str. 1 d.). Tai reiškia, kad teismui nustačius, kad sandoris niekinis laikoma, jog jis nesukūrė civilinių teisių ar pareigų, kurių siekė jį sudarę asmenys. Konkrečiu atveju tai reiškia, kad butą neteisėtai nusipirkusi O. L. nelaikytina buvusi buto savininke. Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu taikė vienašalę restituciją - D. S. grąžino butą su rūsiu, Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), natūra. Teisinis niekinio sandorio ir jo teisinių pasekmių reglamentavimas suponuoja išvadą, kad skolos susidarymo ir bylinėjimosi dėl sandorio panaikinimo laikotarpiu atsakovė, o ne O. L. laikytina buto, kuriam ieškovė teikė paslaugas, savininke.

Pagal kasacinio teismo suformuotą teisminę praktiką nepriklausomai nuo to, kas faktiškai naudojasi patalpomis, šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalimi yra ir/ar individualią šilumos pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti gali išskirtinai tik patalpų savininkas (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 8p., 20 p., 31 p., ir kt.). Tai reiškia, jog susiklosčiusių teisinių santykių šalimis yra ir gali būti tik tiekėjas ir patalpų savininkas. Pagal nuosekliai formuojamą Aukščiausiojo Teismo praktiką , nepaisant to, kas faktiškai naudojasi pastatu, kuriam yra tiekiama šiluma, šilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių dalyvis yra tik tiekėjas ir patalpų savininkas. Vienintelė išimtis iš paminėtos bendrosios taisyklės yra tuomet, kai šilumos energijos tiekimą ir vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalimi yra teisėtas pastato naudotojas. Tokia sutartis su teisėtu naudotoju gali būti sudaryta tik esant rašytiniam patalpų savininko sutikimui. Tačiau tokios trišalės sutarties nagrinėjamu atveju nėra ir negali būti.

CK 6.384 str. nustato, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita, be to, vadovaujantis šilumos ūkio įstatymo 19 str. 5 d., tokia sutartis, jeigu ji nebuvo sudaryta raštu pagal individualiai aptartas sąlygas, laikytina sudaryta pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Pagal LR energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pagal šias sąlygas šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato buto savininkas - buitinis šilumos vartotojas. Šio įsakymo 26, 26, 28 punktuose nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal teisės akte (Taisyklių 1 priedo 15 punktas) nurodytas standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas. Nagrinėjamu atveju teismui konstatavus, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti ab initio, ieškovė negalėjo vadovautis sutartimi, sudaryta su trečiuoju asmeniu O. L., kadangi ji sudaryta su netinkama šalimi. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra sudaryta sutartis tarp ieškovės ir buto savininkės pagal standartines sąlygas, nes minėtas butas yra prijungtas prie ieškovės šilumos perdavimo tinklų nuo pat buto pastatymo momento ir nuosavybės į jį atsiradimo momento. Kaip buvo anksčiau minėta, teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad nėra galimybės šilumos pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti su šilumos energijos tiekėju ne patalpų, kurioms tiekiama šilumos energija, savininkui, ar be jo žinios. Toks teisinis reguliavimas yra sąlygotas tuo, kad šilumos energija ir karštas vanduo tiekiama gyvenamosioms patalpoms atitinkamu šaltuoju metu laiku, karštas vanduo visus metus, nepriklausomai nuo to ar patalpose yra gyventojas ar ne. Šilumos energija yra resursai išlaikyti turtą. CK normų dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių ir kitų šilumos energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančių teisės aktų (Šilumos ūkio įstatymo, LR energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtintų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo, LR energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles) analizė leidžia daryti išvadą, kad pagal bendrąją taisyklę šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas - šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, o tai leidžia daryti išvadą, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, ar iš viso naudojamasi pastatu ar patalpa, jeigu tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų (buto) savininkas, nebent šilumos tiekėjas ir faktinis patalpų naudotojas (nuomininkas), esant savininko rašytiniam sutikimui, sudarytų rašytinę šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį (LR energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 20.2. p. – šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis šilumos tiekėjai, esant buto ar kitų patalpų savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti ne tik su butų ir kitų patalpų savininkais, bet ir su butų ir kitų patalpų nuomininkais – buitiniais šilumos vartotojais). Atsižvelgiantį teisinį reglamentavimą kai nepagrįsti atmestini atsakovės argumentai, kad jai neatsirado prievolės mokėti už butui teiktą šilumos energiją , nes dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji negalėjo naudotis butu ir ieškovės teikiama paslauga, o ieškovė buvo sudariusi sutartį su trečiuoju asmeniu O. L. dėl paslaugų teikimo.

Pagal CK 6.383 str. 1 d. nuostatas atsakovei, gaunančiai iš ieškovės paslaugas, atsiranda pareiga už jas sumokėti. Ieškovės pateikti duomenys, t. y. pateikti Buto apyvartos žiniaraščiai (el. byla, 1 t., b. l. 18 – 21) rodo, kad jog už butui teikiamas paslaugas atsakovės neatsiskaitė.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, nesant ginčo dėl skolos susidarymo laikotarpio ir skolos dydžio , ieškovei teikus paslaugas – šilumos energiją patalpai - butui, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., daro išvadą, jog atsakovė turi pareigą už suteiktas paslaugas sumokėti.

Įvertinus nustatytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus ieškinys priteisti iš atsakovės 1154,46 Eur skolą už suteiktas paslaugas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CPK 178, 185 str., CK 6.383, 6.384).

Dėl delspinigių

Ieškovė prašo iš atsakovės ieškovei priteisti 59,69 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2015-11-01. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 str. 1 d. nustatyta, kad „Fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius“.

Atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovės nurodyta prievole sumokėti delspinigius, nes mano, jog ji nėra skolininkė ir ieškovė nepagrįstai reikalauja įvykdyti prievolę.

Netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuria skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta. Tačiau sprendžiant reikalavimą priteisti iš atsakovės delspinigius įvertintina tai, kad atsakovė realiai nesinaudojo ieškovės teikiamomis paslaugomis, nes dėl padaryto nusikaltimo negalėjo įgyvendinti savo, kaip savininkės teisės į butą. Šią teisę ji buvo priversta ginti teismine tvarka ir už paslaugą nemokėjo manydama, jog šiuo atveju jai tokia prievolė negali atsirasti. Atsižvelgęs į šias nestandartines aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais delspinigiai iš atsakovės nepriteistini ( CK 6.73 str. 2 d., 1.5 str. 3 d., CPK 3 str. 7 d.).

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Piniginės prievolės netinkamo vykdymo faktas byloje nustatytas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (1154,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-12-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė patyrė 80,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 27 Eur žyminis mokestis, 51,43 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 0,84 Eur už vieno Gyventojų registro tarnybos išrašą, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro išrašą. Šias išlaidas ieškovė prašo priteisti iš atsakovės.

Atsakovė patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šias išlaidas prašo priteisti iš ieškovės.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų.

Ieškinį patenkinus iš dalies (1214,15 Eur = 100 proc./1154,46 Eur = 95 proc.), iš atsakovės ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. – 76 Eur, o atsakovei iš ieškovės priteistina 20 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 93 str., 98 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263-270 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. S. a.k(duomenys neskelbtini) ieškovei AB „Kauno energija“, į. k. 235014830, 1154,46 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 46 ct) skolos už suteiktas paslaugas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-12-09 nuo priteistos sumos (1154,46 Eur) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 76 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės AB „Kauno energija“, į. k. 235014830, atsakovei D. S., gim. (duomenys neskelbtini), 20 Eur (dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.