Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. P. gynėjo skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria pratęstas 6 (šešiems) mėnesiams laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam R. P. priklausantį turtą – UAB „S.“ ir UAB „T. t.“ akcijas, uždraudžiant akcijas parduoti, kitaip atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, bet nedraudžiant balsavimo teisės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-78-795/2023 R. P. (toliau – ir R. P.) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakciją), 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakciją) ir 220 straipsnio 2 dalį (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakciją), tuo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., būdamas UAB „U.“ direktoriumi ir kasininku, turėdamas teisę disponuoti juridinio asmens piniginėmis lėšomis, gavęs iš asmenų pinigus už UAB „U.“ parduotus pastatus – gyvenamuosius namus – dalies šių lėšų neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą ir neįnešė į įmonės kasą, kasos išlaidų orderiais pagrindė neįvykusias ūkines operacijas, taip pasisavindamas jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „U.“ turtą – 244 318,2 Eur, taip pat apgaulingai tvarkė UAB „U.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „U.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Be to, R. P. kaltinamas tuo, kad, siekdamas išvengti mokesčių, į deklaracijas įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną ir turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms, padarydamas 93 945 Eur žalą valstybės biudžetui.

2. UAB „U.“ akcininkė UAB „R.“ 2020 m. gegužės 28 d. pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, reikalaudama iš kaltininko priteisti 620 967,41 Eur turtinės žalos atlyginimo bei atstovavimo išlaidas (t. 11, b. l. 60–66). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjo A. P. 2020 m. birželio 22 d. nutarimu UAB „R.“ pripažinta civiline ieškove (t. 11, b. l. 178). 2022 m. vasario 21 d. civilinė ieškovė UAB „R.“ pareiškė kaltinamajam R. P. patikslintą civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti 2 133 272,2 Eur turtinę žalą ir proceso išlaidas (t. 12, b. l. 32–42).

3. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2022 m. vasario 7 d. pareiškė kaltinamajam R. P. ir civilinei atsakovei UAB „U.“ civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti 94 978 Eur turtinę žalą (t. 13, b. l. 16–20). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjo A. P. 2022 m. vasario 21 d. nutarimu Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pripažinta civiline ieškove (t. 13, b. l. 30). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjo 2022 m. balandžio 5 d. nutarimu UAB „U.“ įtraukta į procesą civiline atsakove (t. 13, b. l. 58).

4. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2022 m. balandžio 7 d. nutarimu, siekiant užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą, laikinai, šešiems mėnesiams, apribota kaltinamojo R. P. nuosavybės teisė į jam priklausantį turtą: 1) žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pastatą – pirtį, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatytas visiškas nuosavybės teisės apribojimo būdas, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu (parduoti, perleisti jį kitiems asmenims, išnuomoti, įkeisti arba kitu būdu pakeisti turto teisinę būklę) (t. 16, b. l. 91–93). Paskutinį kartą laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas R. P. nekilnojamam turtui buvo pratęstas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartimi (nutartis neįsiteisėjusi).

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo ir prašymų aukštesniajam teismui argumentai

8. Kaltinamojo R. P. gynėjas skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo R. P. priklausančioms UAB „T. t.“ akcijoms panaikinti.

8.1. Skunde nurodoma, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, susijusi su viena iš konstitucinių asmens teisių – teise į asmens nuosavybės neliečiamumą, todėl tokia procesinė prievartos priemonė turi būti proporcinga, taikoma atsižvelgiant į jos teisėtumą ir būtinumą, negali varžyti asmens teisių labiau nei tai yra būtina. Atitinkamai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų neįmanoma pasiekti reikiamų proceso tikslų, o bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga. Be to, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pažymima, kad, sprendžiant dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo, turi būti įvertinama, kokia apribojimo apimtis būtina tikslui pasiekti, ar būtina visiškai apriboti nuosavybės teises, ar pakaktų apriboti tik dalį jų. Tuo tarpu, pasak skundo autoriaus, skundžiama nutartimi pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą R. P. priklausančiam turtui – UAB „S.“ ir UAB „T. t.“ akcijoms, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino šioje baudžiamojoje byloje taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo masto ir apimties. R. P. taikomo nuosavybės teisės apribojimo mastas ir apimtis yra aiškiai per didelė ir neproporcingai, labiau nei būtina, varžanti R. P. nuosavybės teisę.

8.2. Skunde pažymima, kad šioje baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra taikomas ne tik R. P. priklausančioms akcijoms, bet ir kaltinamajam priklausančiam nekilnojamajam turtui, kurio bendra rinkos vertė sudaro 110 150 Eur. Be to, laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas ir UAB „U.“ turtui. Kaltinamojo gynėjas nurodo, kad R. P. priklausančio nekilnojamo turto vertė buvo nustatyta 2020 – 2021 metais, todėl, įvertinus praėjusį laiką ir ekonominę situaciją, nekilnojamo turto vertė šiuo metu yra gerokai didesnė. Bendrai viso turto, kuriam šioje byloje yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, bendra vidutinė rinkos vertė yra didesnė nei 357 231,92 Eur. UAB „U.“ į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros banko sąskaitą savanoriškai pervedė dar 50 000 Eur.

8.3. Skunde taip pat akcentuojama, kad didelė UAB „R.“ pareikšto civilinio ieškinio suma (2 133 272,20 Eur) savaime nėra pagrindas taikyti šią sumą atitinkančios vertės kaltinamojo ar civilinio atsakovo nuosavybės ribojimą. Be kita ko, civilinio ieškovo įvardintas tariamai jam padarytos žalos dydis nėra preziumuojamas ir visais atvejais pareikšto civilinio ieškinio dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas, kas nagrinėjamoje byloje nėra padaryta. Didžioji dalis civiliniame ieškinyje skaičiuojamos žalos niekaip nėra susijusi su šioje byloje inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis, be to, dalis UAB „R.“ civilinio ieškinio, pareikšto šioje baudžiamojoje byloje, yra tapati UAB „R.“ ieškiniui, pareikštam civilinėje byloje. Pažymėtina, kad tokią išvadą padarė ir vyriausioji prokurorė 2022 m. gegužės 13 d. nutarimu pripažinusi UAB „R.“ civiliniu ieškovu tik 244 318,20 Eur sumai. Nors šis nutarimas buvo panaikintas, tačiau toks sprendimas buvo priimtas konstatavus tik procedūrinius pažeidimus. Baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti taikomas tik toje apimtyje, kiek tai susiję su R. P. pareikštame kaltinime inkriminuojamomis sumomis, t. y. 244 318,20 Eur ir 93 945 Eur. Nors šioje stadijoje nėra vertinamas byloje pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumas, tačiau, toliau taikant ir tęsiant laikiną nuosavybės teisės apribojimą didesnėje nei kaltinime inkriminuojamos sumos apimtyje, yra perteklinai ir neproporcingai varžomos R. P. nuosavybės teisės. Įvertinus R. P. pareikštame kaltinime inkriminuojamas sumas, kito turto, kuriam šioje baudžiamojoje byloje yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas vertę, o taip pat atsižvelgiant į kiekvienos iš įmonių akcijų nominalią vertę, nagrinėjamu atveju pakanka tęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą tik R. P. priklausančioms UAB „S.“ akcijoms.

Civilinio ieškovo UAB „R.“ atstovas L. L. atsiliepime į skundą prašo kaltinamojo R. P. skundą atmesti.

8.4. Atsiliepime nurodoma, kad kaltinamasis skunde teigdamas, jog jo turto, kuriam pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, rinkos vertė yra žymiai didesnė, nepateikė jokių tai pagrindžiančių duomenų. Iš esmės visas R. P. skundas yra grindžiamas abstrakčiais teiginiais apie besikeičiančią ekonominę situaciją, tačiau vien tik tai nereiškia, kad konkretaus R. P. ar UAB „U.“ turimo turto vertė didėjo ar mažėjo. Priešingai, R. P. nekilnojamasis turtas yra neurbanizuotose teritorijose, kas rodo, kad nekilnojamo turto vertei tai gali turėti neigiamos įtakos.

8.5. Civilinio ieškovo atstovas taip pat nurodo, kad R. P. argumentai dėl nepagrįsto ir neproporcingo jo konstitucinės teisės varžymo yra nepagrįsti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais – šiuo atveju BPK, ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu siekiama svarbių tikslų – užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius.

8.6. Atsiliepime teigiama, kad aplinkybė, jog UAB „U.“ yra pervedusi atitinkamą pinigų sumą, neturi reikšmės. Šioje baudžiamojoje byloje būtent R. P., o ne UAB „U.“ yra kaltinamas padaręs atitinkamas sunkias nusikalstamas veikas. Tai reiškia, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju padarytą žalą civiliniams ieškovams privalės atlyginti R. P.. Dėl šios priežasties visu baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu yra svarbu užtikrinti R. P. turto apsaugą.

8.7. R. P. teiginiai apie UAB „R.“ ieškinio dydžio nepagrįstumą pateiktame atsiliepime taip pat vertinami kaip subjektyvi R. P. nuomonė. Būtent baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas vertins pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumą, jo dydį ir spręs dėl galutiniu teismo nuosprendžiu priteistinos sumos.

Daugiau atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo R. P. gynėjo skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo R. P. gynėjo skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarties, skundžiamos nutarties argumentus, pateiktą baudžiamosios bylos ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau ir LITEKO) esančią medžiagą, sprendžia, kad žemesnio teismo sprendimas pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą į R. P. priklausantį turtą – įmonių UAB „S.“ ir UAB „T. t.“ akcijas, priešingai nei teigiama skunde, yra teisėtas ir pagrįstas. Naikinti skundžiamą nutartį kaltinamojo gynėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta procesinė prievartos priemonė gali būti paskirta esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas. Jokių išlygų ar papildomų sąlygų taikyti šią procesinę prievartos priemonę nenumatoma. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Baudžiamosiose bylose, kuriose pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 151 straipsnio 7 dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK X dalyje nustatyta tvarka skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas patikrina tik skundžiamos nutarties paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, jog būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Aukštesnysis teismas iš esmės nesprendžia kaltinamojo kaltės, civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų, taip pat nesprendžia, ar byloje bus taikomas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas ir kokia apimtimi, nes tai daroma tik išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme bus išspręstas klausimas dėl šioje baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių, todėl skundo aukštesniajam teismui argumentai, susiję su UAB „R.“ civilinio ieškinio pagrįstumu, plačiau neanalizuojami.

Šioje proceso stadijoje sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo užtenka nustatyti, jog yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad galimai yra padaryta nusikalstama veika, byloje gali būti ar yra pareikšti civiliniai ieškiniai arba galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matosi, kad byloje yra pakankamai duomenų (liudytojų E. J., A. K., V. C., M. L., J. P., G. S., N. P., I. P., A. G., T. M., S. O. ir kitų liudytų parodymai, ūkinės finansinės veikos specialisto išvados, daiktų ir dokumentų apžiūros protokolai, kiti bylos duomenys), sudarančių pagrindą manyti, jog R. P. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, dėl kurių turtinę žalą galėjo patirti civilinius ieškinius pareiškusios Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir UAB „R.“, todėl baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. P. priklausančiam turtui – įmonių akcijoms, taikomas, siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį, jei teismas jį patenkintų.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam R. P. pareikšti kaltinimai dėl jam patikėto didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo. Šioje byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB „R.“ pareiškė civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo, kurių bendra suma 2 227 217,2 Eur (2 133 272,20 + 93 945 Eur). Laikinai apriboto R. P. turto vertė 328 131,92 Eur (144 800 Eur + 73 181,92 Eur + 110 150 Eur) yra mažesnė už civilinių ieškinių reikalavimų dydžius. Nors skunde aukštesnės instancijos teismui kaltinamojo gynėjas teigia, kad R. P. nekilnojamo turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vertė yra gerokai didesnė, tačiau jokių duomenų patvirtinančių šiuos teiginius byloje nėra. Tuo tarpu nei UAB „U.“ turtui pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nei UAB „U.“ į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą įmokėta 50 000 Eur suma nėra susijusi su R. P. turtui taikomu laikinu nuosavybės teisės apribojimu, kadangi UAB „R.“ civilinis ieškinys yra pareikštas ne UAB „U.“, o kaltinamojo R. P. atžvilgiu.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti ir su skundo teiginiais dėl procesinės prievartos priemonės taikymo neatitikimo proporcingumo principui. Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad UAB „R.“ civilinis ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, kadangi nėra susijęs su R. P. pareikštais kaltinimais, be to, civilinis ieškovas dėl tos pačios sumos priteisimo yra pareiškęs ir ieškinį civilinio proceso tvarka, tačiau dar kartą akcentuotina, kad šioje proceso stadijoje aukštesniojo teismo faktinės bylos aplinkybės nėra vertinamos ir civilinio ieškinio pagrįstumo klausimas nesprendžiamas, nes šių klausimų sprendimas ir atitinkamo sprendimo priėmimas yra bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo kompetencija. Žemesnysis teismas skundžiama nutartimi kaltinamajam pratęsė procesinės prievartos priemonės taikymą, siekdamas prevenciškai užtikrinti, kad apribotas turtas būtų tinkamai išsaugotas ir toks sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tuo tarpu byloje neatlikus įrodymų tyrimo pareikšto civilinio ieškinio klausimas negali būti sprendžiamas. Kaltinamajam pareikštų kaltinimų faktinės aplinkybės yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio užtikrinimo klausimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę esant pagrįstam manymui, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta. Byloje pagrįstai spręsta, kad pareikšto civilinio ieškinio užtikrinimui prioritetiniu išlieka apriboto turto išsaugojimas, kuris įmanomas tik toliau taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kuris šiame bylos etape yra būtinas. Tam iš esmės pritaria ir kaltinamojo gynėjas, skunde aukštesnės instancijos teismui prašydamas panaikinti tik UAB “T. t.” akcijoms taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Be to, nuosavybės teisės suvaržymai yra laikino pobūdžio, kaltinamajam nėra apribota teisė savo turtą valdyti, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad taikoma procesinė prievartos priemonė yra neproporcinga.

Galima sutikti su tuo, kad R. P. taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į įmonių akcijas – sukelia tam tikrų nepatogumų, tačiau nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ši priemonė varžo jo teises labiau, nei reikia tokios rūšies procesinės prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad iš esmės bet kuri procesinė prievartos priemonė vienu ar kitu aspektu varžo asmens teises, tačiau vien toks teisių varžymas savaime nereiškia, kad procesinė prievartos priemonė yra taikoma neteisėtai ir nepagrįstai. Be to, nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo metu tenkinti skunde dėstomą prašymą naikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. P. priklausantį turtą - UAB „T. t.“ akcijas, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo R. P. gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.