Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. P. gynėjo skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria pratęstas 6 (šešiems) mėnesiams laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam R. P. priklausantį turtą – UAB „X“ ir UAB „Y“ akcijas, uždraudžiant akcijas parduoti, kitaip atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, bet nedraudžiant balsavimo teisės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-795/2025 R. P. (toliau – ir R. P.) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakciją), 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakciją) ir 220 straipsnio 2 dalį (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakciją), tuo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., būdamas UAB „U“ direktoriumi ir kasininku, turėdamas teisę disponuoti juridinio asmens piniginėmis lėšomis, gavęs iš asmenų pinigus už UAB „U“ parduotus pastatus – gyvenamuosius namus – dalies šių lėšų neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą ir neįnešė į įmonės kasą, taip pasisavindamas jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „U“ turtą – 244 318,2 Eur, taip pat apgaulingai tvarkė UAB „U“ buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „U“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Be to, R. P. kaltinamas tuo, kad, siekdamas išvengti mokesčių, į deklaracijas įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną ir turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms, padarydamas 93 945 Eur žalą valstybės biudžetui.

2. UAB „U“ akcininkė UAB „R“ 2020 m. gegužės 28 d. pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, prašydama iš kaltininko priteisti 620 967,41 Eur turtinės žalos atlyginimo bei atstovavimo išlaidas (t. 11, b. l. 60–66). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjo A. P. 2020 m. birželio 22 d. nutarimu UAB „R“ pripažinta civiline ieškove (t. 11, b. l. 178). 2022 m. vasario 21 d. civilinė ieškovė UAB „R“ pareiškė kaltinamajam R. P. patikslintą civilinį ieškinį, prašydama atlyginti 2 133 272,2 Eur turtinę žalą ir proceso išlaidas (t. 12, b. l. 32–42).

3. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2022 m. vasario 7 d. pareiškė kaltinamajam R. P. ir civilinei atsakovei UAB „U“ civilinį ieškinį, prašydama atlyginti 94 978 Eur turtinę žalą (t. 13, b. l. 16–20). Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2022 m. gegužės 13 d. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį 93 945 Eur sumai (t. 13, b. l. 44–50). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjo A. P. 2022 m. vasario 21 d. nutarimu Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pripažinta civiline ieškove (t. 13, b. l. 30). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjo 2022 m. balandžio 5 d. nutarimu UAB „U“ įtraukta į procesą civiline atsakove (t. 13, b. l. 58).

4. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2022 m. balandžio 7 d. nutarimu, siekiant užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą, laikinai, šešiems mėnesiams, apribota kaltinamojo R. P. nuosavybės teisė į jam priklausantį turtą: 1) žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini); 2) gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini); 3) pastatą – pirtį, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatytas visiškas nuosavybės teisės apribojimo būdas, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu (parduoti, perleisti jį kitiems asmenims, išnuomoti, įkeisti arba kitu būdu pakeisti turto teisinę būklę) (t. 16, b. l. 91–93). Vėlesnėmis šio teismo nutartimis buvo tęsiamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo ir prašymų aukštesniajam teismui argumentai

9. Kaltinamojo R. P. gynėjas skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo R. P. priklausančioms UAB „Y“ ir UAB „X“ akcijoms panaikinti.

9.1. Skunde nurodoma, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, susijusi su viena iš konstitucinių asmens teisių – teise į asmens nuosavybės neliečiamumą, todėl tokia procesinė prievartos priemonė turi būti proporcinga, taikoma atsižvelgiant į jos teisėtumą ir būtinumą, negali varžyti asmens teisių labiau nei tai yra būtina. Atitinkamai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų neįmanoma pasiekti reikiamų proceso tikslų, o bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga. Sprendžiant klausimą dėl procesinės prievartos priemonės taikymo svarbu įvertinti ir ekonomiškumo principą, t. y. įvertinti ne vien būtinumą užtikrinti civilinį ieškinį, bet ir tai, kokias nuosavybės teises apriboti ir kokiam asmeniui priklausančiam turtui tokį apribojimą taikyti.

9.2. Be to, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pažymima, kad, sprendžiant dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo, turi būti įvertinama, kokia apribojimo apimtis būtina tikslui pasiekti, ar būtina visiškai apriboti nuosavybės teises, ar pakaktų apriboti tik dalį jų. Nepagrįstas nepasinaudojimas nuosavybės apsaugai palankesne, juolab, kai jos taikymo galimybė neįvertinama, iš esmės gali sukelti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. EŽTT praktikos apibendrinimas „Kai kurie nuosavybės teisių apribojimo baudžiamajame procese aspektai (I). Teismų praktika. 2010, 32). Kaltinamojo gynėjo nuomone, nurodyta praktika teismas nesivadovavo ir nevertino taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo masto ir apimties. Pasak gynėjo, R. P. taikomo nuosavybės teisės apribojimo mastas ir apimtis yra aiškiai per didelė ir neproporcinga, labiau nei būtina, varžanti kaltinamojo nuosavybės teisę. Tai pažeidžia ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintą asmens nuosavybės teisių apsaugos principą.

9.3. Skunde pažymima, kad šioje baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra taikomas ne tik R. P. priklausančioms akcijoms, bet ir kaltinamajam priklausančiam nekilnojamajam turtui, kurio bendra rinkos vertė sudaro 110 150 Eur. Be to, laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas ir UAB „U“ turtui, ir UAB „U“ piniginėms lėšoms, pervestoms į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros banko sąskaitą. Kaltinamojo gynėjas nurodo, kad R. P. ir UAB „U“ priklausančio nekilnojamo turto vertė buvo nustatyta 2020 – 2021 metais, todėl, įvertinus praėjusį laiką ir ekonominę situaciją, nekilnojamo turto vertė šiuo metu yra ženkliai didesnė. Viso turto, kuriam šioje byloje yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, bendra vertė yra didesnė nei 407 231,92 Eur.

9.4. Tuo tarpu VMI pareiškė civilinį ieškinį 93 945 Eur sumai. UAB „R“ taip pat pareiškė civilinį ieškinį 2 133 272,20 Eur sumai. Kaltinamojo gynėjo nuomone, didelė UAB „R“ pareikšto civilinio ieškinio suma savaime nėra pagrindas taikyti šią sumą atitinkančios vertės kaltinamojo ar civilinio atsakovo nuosavybės teisės ribojimą. Be kita ko, civilinio ieškovo įvardintas tariamai jam padarytos žalos dydis nėra preziumuojamas ir visais atvejais pareikšto civilinio ieškinio dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas, nagrinėjamoje byloje tai nėra padaryta. Didžioji dalis civiliniame ieškinyje skaičiuojamos žalos niekaip nėra susijusi su šioje byloje inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis, be to, dalis UAB „R“ civilinio ieškinio, pareikšto šioje baudžiamojoje byloje, yra tapati UAB „R“ ieškiniui, pareikštam civilinėje byloje. Pažymėtina, kad tokią išvadą padarė ir prokurorė, 2022 m. gegužės 13 d. nutarimu pripažinusi UAB „R“ civiliniu ieškovu tik 244 318,20 Eur sumai. Nors šis nutarimas buvo panaikintas apylinkės teismo, tačiau toks sprendimas buvo priimtas konstatavus tik procedūrinius pažeidimus. Pažymima, kad šioje nutartyje teismas pritarė prokurorei, kad dalis (542 545,80 Eur) UAB „R“ civilinio ieškinio, pareikšto šioje baudžiamojoje byloje, yra tapati UAB „R“ ieškiniui, pareikštam civilinėje byloje. Gynėjo nuomone, ši situacija rodo UAB „R“ procesinį piktnaudžiavimą, be to, aptarti duomenys ir kiti bylos duomenys rodo, jog tiek UAB „R“ šioje baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio dydis, tiek UAB „R“ kaip civilinio ieškove statusas šioje baudžiamojoje byloje yra apskritai nepagrįstas ir jis neabejotinai keisis, t. y. bus panaikintas.

9.5. Be to, byloje gautos ekspertizės akto Nr. 11-105(25) išvados patvirtina, kad jokia žala nei VMI, nei UAB „U“ nebuvo padaryta ir nebuvo padarytos šioje baudžiamojoje byloje R. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Gynėjo nuomone, teismas, spręsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo R. P. priklausančiam turtui pratęsimo klausimą, turėjo atsižvelgti į minėtos ekspertizės akto išvadas. Taip pat naujų duomenų (ekspertizės akto) kontekste turėjo įvertinti ir R. P. taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą ir apimtį. Be to, ir aplinkybė, jog prokurorės prašymu teismas paskyrė pakartotinę ekspertizę, pasak gynėjo, sąlygoja būtinybę persvarstyti ir R. P. turtui taikomą laikino nuosavybės teisės apribojimą.

9.6. Gynėjas sutinka, kad šioje proceso stadijoje nevertinamas byloje pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumas, tačiau toliau taikant ir tęsiant laikiną nuosavybės teisės apribojimą didesnėje nei kaltinime inkriminuojamos sumos apimtyje, pasak jo, yra perteklinai ir neproporcingai varžomos R. P. nuosavybės teises, juolab atsižvelgus į ekspertizės akte padarytas išvadas bei į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad R. P. savo veiksmais siektų paslėpti jam priklausantį turtą ar atliktų kokius nors kitus veiksmus, siekiant išvengti turtinių reikalavimų. Skunde nurodo ir tai, kad dėl taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo nepagrįstus suvaržymus patiria ir UAB „Y“, tai kenkia bendrovės veiklai ir reputacijai, riboja ir apsunkina bendrovės dalyvavimą įvairiuose nacionalinės svarbos projektuose, riboja teikiamų finansavimo priemonių gavimą.

Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo R. P. gynėjo skundas atmetamas ir skundžiama teismo nutartis paliekama galioti.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo R. P. gynėjo skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, skundžiamos nutarties argumentus ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) esančius duomenis, daro išvadą, kad apygardos teismo sprendimas pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą į R. P. priklausantį turtą – įmonių UAB „X“ ir UAB „Y“ akcijas, priešingai nei teigiama skunde, yra teisėtas ir pagrįstas. Naikinti skundžiamą nutartį kaltinamojo gynėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta procesinė prievartos priemonė gali būti paskirta esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas. Jokių išlygų ar papildomų sąlygų taikyti šią procesinę prievartos priemonę nenumatoma. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Baudžiamosiose bylose, kuriose pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 151 straipsnio 7 dalis).

Pažymėtina, kad BPK X dalyje nustatyta tvarka skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas patikrina tik skundžiamos nutarties paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, jog būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Aukštesnysis teismas iš esmės nesprendžia kaltinamojo kaltės, civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų, taip pat nesprendžia, ar byloje bus taikomas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas ir kokia apimtimi, nes tai daroma tik išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

Šioje proceso stadijoje sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo užtenka nustatyti, jog yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad yra padaryta nusikalstama veika, byloje gali būti ar yra pareikšti civiliniai ieškiniai arba galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys – liudytojų E. J., A. K., V. C., M. L., J. P., G. S., N. P., I. P., A. G., T. M., S. O. ir kitų liudytų parodymai, ūkinės finansinės veikos specialisto išvados, daiktų ir dokumentų apžiūros protokolai, kiti bylos duomenys – sudaro pagrindą manyti, jog R. P. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, dėl kurių turtinę žalą galėjo patirti civilinius ieškinius pareiškusios Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir UAB „R“. Todėl apygardos teismas, siekdamas užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius, pratęsė laikiną nuosavybės teisės apribojimo terminą R. P. priklausančiam turtui – įmonių akcijoms.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam R. P. pareikšti kaltinimai dėl jam patikėto didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo. Šioje byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB „R“ pareiškė civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo, kurių bendra suma 2 227 217,2 Eur (2 133 272,20 + 93 945 Eur). Laikinai apriboto R. P. turto vertė 328 131,92 Eur (144 800 Eur + 73 181,92 Eur + 110 150 Eur) yra mažesnė už civilinių ieškinių reikalavimų dydžius. Nors skunde kaltinamojo gynėjas nurodo, kad R. P. nekilnojamo turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, šiuo metu vertė yra ženkliai didesnė, tačiau duomenų patvirtinančių šiuos teiginius byloje nėra. Tuo tarpu nei UAB „U“ turtui pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nei UAB „U“ į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą įmokėta 50 000 Eur suma nėra susijusi su R. P. turtui taikomu laikinu nuosavybės teisės apribojimu, kadangi UAB „R“ civilinis ieškinys yra pareikštas ne UAB „U“, o kaltinamajam R. P..

Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su kaltinamojo gynėjo skundo argumentais, jog R. P. turtui taikoma procesinė prievartos priemonė neatitinka proporcingo principo. Įvertinus civilinių ieškinių dydį ir šiems civiliniams ieškiniams užtikrinti taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo apimtį, aukštesniojo teismo nuomone, ši procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į įmonių akcijas – yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Skunde R. P. gynėjas nurodo, kad UAB „R“ civilinis ieškinys nėra susijęs su kaltinamajam pareikštais kaltinimais, be to, civilinis ieškovas dėl tos pačios sumos priteisimo yra pareiškęs ir ieškinį civilinio proceso tvarka. Ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje jau buvo atsakyta į tapačius kaltinamojo gynėjo skundo argumentus. Aukštesnysis teismas atkreipė dėmesį, kad šioje proceso stadijoje aukštesniojo teismo faktinės bylos aplinkybės nėra vertinamos ir civilinio ieškinio pagrįstumo klausimas nesprendžiamas, nes šių klausimų išsprendimas ir atitinkamo sprendimo priėmimas yra bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo kompetencija. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme bus išspręstas klausimas dėl šioje baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių. Pažymėtina, kad pratęsiant procesinės prievartos priemonės taikymą, siekiama prevenciškai užtikrinti, jog apribotas turtas būtų tinkamai išsaugotas. Tuo tarpu byloje neatlikus įrodymų tyrimo pareikšto civilinio ieškinio klausimas negali būti sprendžiamas. Kaltinamajam pareikštų kaltinimų faktinės aplinkybės yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio užtikrinimo klausimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę esant pagrįstam manymui, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta. Skunde kaltinamojo gynėjas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje buvo paskirta ekspertizė ir gautos išvados patvirtina, jog nei žala, nei R. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarytos nebuvo. LITEKO duomenys patvirtina, kad iš tikrųjų šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismas paskyrė teismo apskaitos ir finansų ekspertizę, matyti, jog ši ekspertizė jau atlikta ir gautos jos išvados, tačiau iš LITEKO duomenų matyti ir tai, kad šiuo metu, po jau gautų ekspertizės išvadų, paskirta dar viena ekspertizė, kuri dar nėra atlikta ir jos išvados negautos. Todėl šiuo metu objektyvių duomenų, kurie būtų pagrindu keisti ar naikinti R. P. taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 151 straipsnio 8 dalį laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga. Taigi vos tik paaiškėjus tam tikroms aplinkybėms teismas tiek savo iniciatyva, tiek gavęs proceso dalyvių prašymus turi teisę ir gali iš naujo spręsti klausimą dėl procesinės prievartos priemonės panaikinimo netgi esant nepasibaigusiam paskirtam (pratęstam) tokios priemonės terminui.

Galima sutikti su tuo, kad R. P. taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į įmonių akcijas – sukelia tam tikrų nepatogumų, tačiau nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ši priemonė varžo jo teises labiau, nei reikia tokios rūšies procesinės prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad iš esmės bet kuri procesinė prievartos priemonė vienu ar kitu aspektu varžo asmens teises, tačiau vien toks teisių varžymas savaime nereiškia, kad procesinė prievartos priemonė yra taikoma neteisėtai ir nepagrįstai. Be to, kaip minėta, nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas, neproporcingas ir nepagrįstas.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti kaltinamojo R. P. gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo R. P. gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.