Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-03-28 · Administracinė byla Nr. eI3-461-596/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-03-28
Bylos Nr.
eI3-461-596/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01662-2021-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Gitana Butrimaitė
Pareiškėjas
G. G.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
V. P., E. D., G. N., L. J., S. J., A. C., J. C., Š. T., R. T., D. G., S. Z., A. Z., V. U., I. U., T. S., I. G., A. G., E. G.-P., A. P., R. P., J. P., asociacijai „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-461-596/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01662-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovui advokato padėjėjui A. Z.,atsakovės atstovei K. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. G. patikslintą skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. P., V. P., E. D., G. N., L. J., S. J., A. C., J. C., Š. T., R. T., D. G., S. Z., A. Z., V. U., I. U., T. S., I. G., A. G., E. G.-P., A. P., R. P., J. P., asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti 2021 m. balandžio 21 d. gautą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė arba Administracija) sprendimą Nr. A256-/21(2.14.2.12E-ŽEM); 2) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. sausio 29 d. prašymą; 3) priteisti pareiškėjo naudai iš atskovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, jog 2021 m. sausio 29 d. pareiškėjas, įgaliotas veikti ir kitų pareiškėjų vardu (toliau – ir tretieji suinteresuoti asmenys), kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo rengimo projektą (toliau – ir Prašymas) įsiterpusioje siauroje nesuformuotos valstybinės žemės juostoje tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Esamas sklypas) ir (duomenys neskelbtini) g., kad būtų suformuotas naujas žemės sklypas (toliau – ir Įsiterpęs sklypas), kurį bendrai galėtų įsigyti pareiškėjas (kartu su jį teikti prašymą įgaliojusiais asmenimis).

Nurodo, kad pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys yra patalpų, esančių daugiabučiuose namuose adresu: (duomenys neskelbtini), savininkai, taigi Įsiterpusio sklypo įsigijimo jį būtų galima prijungti prie Esamo sklypo. Pažymi, jog Prašymas buvo grindžiamas tuo, jog Įsiterpęs sklypas yra sudarytas iš siauros (apie 4 m pločio) žemės juostos, todėl šio sklypo suformavimas Prašyme išdėstytu būdu iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.15 punkto, taip pat Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto, kuriame nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jei jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams, reikalavimus.

Atkreipia dėmesį, jog Prašymo teikimo Administracijai metu bei bent 60 dienų po jo pateikimo nebuvo jokių praktinių ir teorinių apsunkinimų, kurie galėtų sutrukdyti pareiškėjui pasinaudoti savo teise, garantuojama Įstatymo bei detalizuojama Nutarime. 2021 m. balandžio 21 d. Žemėtvarkos planavimo dokumentų informacinėje sistemoje (www.zpdris.lt) pareiškėjas gavo sprendimą Nr. A256-/21(2.14.2.12E-ŽEM), kuriuo Administracija atsisakė organizuoti pareiškėjo inicijuotą Įsiterpusio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (toliau - ir Sprendimas), nes išnagrinėjusi Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo suvestinį skaitmeninį žemėlapį (toliau – ir Skaitmeninis žemėlapis) nustatė, kad norimas prijungti laisvos valstybinės žemės plotas nėra laikomas laisva valstybine žeme, nes patenka į D kategorijos (duomenys neskelbtini) g. ribas (yra nustatytos šios gatvės raudonosios linijos).

Nurodo, kad teikiant Prašymą ir dar bent jau 60 dienų po jo pateikimo (duomenys neskelbtini) g. raudonoji linija buvo 4 metrų atstumu nuo sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir tik praėjus esminiam laikui nuo Prašymo teikimo, kai pareiškėjas pradėjo realizuoti savo teisę įsigyti Įsiterpusį sklypą, (duomenys neskelbtini) g. raudonoji linija buvo perkelta 4 metrais į vakarinę pusę, t. y. prie Esamo sklypo ribos. Pažymi, kad pareiškėjui su skundžiamu Sprendimu nebuvo pateikta jokia informacija, t. y. konkretus dokumentas (planas, sprendimas ar pan.), kurio pagrindu buvo pakeistos 2021 m. sausio 29 d. galiojusios (duomenys neskelbtini) g. raudonosios linijos ties Esamu sklypu, todėl jis, atsižvelgdamas Sprendimą ir siekdamas situaciją išspręsti taikiai, 2021 m. balandžio 27 d. pateikė Administracijai papildomą prašymą, prašydamas persvarstyti 2021 m. balandžio 21 d. atsakymą į Prašymą (toliau – ir Papildomas prašymas), pateikti atitinkamą informaciją bei grąžinti (duomenys neskelbtini) g. raudonąsias linijas į tas ribas, kurios galiojo 2021 m. sausio 29 d., tačiau skundo pateikimo teismui dieną jokio atsakymo iš Administracijos nebuvo gavęs.

Teigia, kad Sprendimas buvo priimtas praleidus įstatyme nustatytą terminą. Pažymi, jog Prašymas buvo pateiktas dar 2021 m. sausio 29 d., o Administracijos Sprendimas buvo gautas tik 2021 m. balandžio 21 d., nors Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, privalėjo priimti Sprendimą laikydamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. priimtas ir pareiškėjui atsiųstas po 58 darbo dienų, skaičiuojant nuo Prašymo pateikimo dienos (Prašymas pateiktas el. paštu). Nurodo, kad šis terminų nesilaikymas iš esmės paliko pareiškėją visiškai neaiškioje situacijoje bei iš esmės sutrukdė jam realizuoti savo esamą teisę, kadangi, pareiškėjo nuomone, itin tikėtina, jog Administracija tam tikrus pakeitimus, kuriais siekiama pagrįsti Sprendimą, padarė vilkindama jo priėmimą ir nesilaikydama VAĮ nustatytų terminų.

Pažymi, kad skundžiamas Sprendimas taip pat yra neišsamus, nemotyvuotas ir nepagrįstas. Pareiškėjo nuomone, iš Sprendimo turinio matyti, jog jis buvo priimtas tik dėl to, kad Įsiterpęs sklypas patenka į D kategorijos (duomenys neskelbtini) g. ribas, t. y. yra nustatytos gatvės raudonosios linijos. Sprendime iš esmės nėra jokios objektyviais duomenimis pagrįstos informacijos, nes nenurodyta, kokiais konkrečiais teisės aktais, projektais, dokumentais ar sprendimais remiantis po Prašymo teikimo dienos buvo pakeistos (naujai nustatytos) (duomenys neskelbtini) g. ribos (raudonosios linijos). Remdamasis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktais nurodo, kad nėra aiškūs Sprendimo priėmimo faktiniai pagrindai, taip pat aplinkybės, turėjusios reikšmės sprendimui priimti, Sprendimo motyvai taip pat nėra detalūs, nenukreipiantys pareiškėjo į motyvuotus ir aiškius sprendimus, kurių pagrindu buvo atliktas raudonųjų linijų perkėlimas.

Nurodo, kad būtent VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų pažeidimas priimant Sprendimą yra esminis, nes dėl šio pažeidimo pareiškėjas neturi objektyvios galimybės ginti savo pažeistas teises, aiškiai suprasti Sprendimo priėmimo faktinių pagrindų ir aplinkybių, turėjusių įtakos priimant Sprendimą, taip pat motyvų bei gauti visą su Sprendimu susijusią informaciją. Nors pareiškėjas, siekdamas detaliai suprasti nurodytas aplinkybes, Administracijai pateikė Papildomą prašymą, tačiau jokio atsakymo negavo.

Teigia, kad Sprendimu be pagrindo iš esmės apribota esama pareiškėjo ir kitų asmenų teisė įsigyti Įsiterpusį sklypą, nes teikiant Prašymą bei bent 60 dienų po jo pateikimo nebuvo jokių praktinių ir teorinių apsunkinimų, kurie galėtų sutrukdyti jiems pasinaudoti savo teise, garantuojama Įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte, bei aprašoma Nutarimo 2.15 punkte. Prašymo teikimo metu plotis tarp (duomenys neskelbtini) g. esančių raudonųjų linijų sudarė apie 24 metrus. Atlikus pakeitimus ir pateikus Sprendimą pareiškėjui, plotis tarp raudonųjų linijų buvo padidintas iki beveik 28 metrų, t. y. teritorijos tarp raudonųjų linijų plotis buvo padidintas 4 metrais dėl pareiškėjui nežinomų aplinkybių.

Pažymi, kad 4 metrų pločio juosta tarp Esamo sklypo ir Prašymo teikimo metu galiojusios raudonosios (duomenys neskelbtini) g. linijos negali būti naudinga visuomenės ar asmenų, negyvenančių adresu: (duomenys neskelbtini), reikmėms, nes ji labai siaura ir joje šiuo metu yra vystytojo įrengti takeliai prieiti prie Esamame sklype esančių būstų. Akcentuoja, kad po tokio raudonosios linijos perkėlimo minėta 4 metrų pločio žemės juosta liks praktiškai nenaudojama ir nenaudotina, nes jos panaudojimas (duomenys neskelbtini) g. infrastruktūrai plėsti reikšmingai pablogintų vietos gyventojų gyvenimo kokybę jų namų gyvenamojoje aplinkoje. Minėtą teritoriją, kurią pageidavo įsigyti pareiškėjas su kitais gyventojais, visuomet prižiūrėjo patys (duomenys neskelbtini) namų gyventojai, rūpinosi šios teritorijos estetine išvaizda.

Atkreipia dėmesį, kad vystytojo UAB „CITUS“, įrengusio „Karaliaučiaus slėnio“ projektui aptarnauti skirtą (duomenys neskelbtini) g., atstovai kvartalo gyventojams tvirtino, kad jų įrengta (duomenys neskelbtini) g. ateityje nebus plečiama. Prie skundo pridedamame Papildomame prašyme galima pastebėti, kad asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas patvirtina, kad esamas (duomenys neskelbtini) g. plotis ir įrengimas yra visiškai pakankami aptarnauti (duomenys neskelbtini) g. kvartalų gyventojus ir bendruomenės vardu prisideda prie prašymo Savivaldybės administracijai (duomenys neskelbtini) g. raudonąsias gatvės ribas palikti ten, kur jos galiojo pateikiant Prašymą ir ateityje neplatinti gatvės. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) g. iš esmės yra tiesiog vietinės reikšmės kelias, kuris skirtas aptarnauti šios gatvės gyventojų interesus, taigi dėl šios aplinkybės bei dėl to, kad Administracija nepateikia jokių duomenų ar dokumentų, neįmanoma suprasti, kokiu pagrindu buvo nuspręsta padidinti atstumą tarp (duomenys neskelbtini) g. raudonųjų linijų papildomais 4 metrais.

Laikosi pozicijos, kad Sprendimu yra iš esmės pažeistas viešasis interesas. Teigia, kad Administracija, turėdama teisę spręsti dėl raudonųjų linijų nustatymo, nepateikusi jokių objektyvių duomenų ar argumentų Prašymą teikusiems asmenims, gavusi Prašymą leisti įgyvendinti Įstatymu asmenims suteikiamą teisę, tiesiog pasinaudojo savo teise spręsti dėl raudonųjų linijų nustatymo ir, nepaisydama gauto Prašymo, raudonąsias linijas pakoregavo taip, kad Prašymą teikusių asmenų teisė būtų apribota. Mano, kad Administracijos veiksmuose yra piktnaudžiavimo teise požymių, kurie iš esmės pažeidžia viešąjį interesą. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais apie tai, kas laikytina viešuoju interesu, nurodo, kad iš asociacijos ,,(duomenys neskelbtini)” pirmininko pateikiamos pozicijos bei iš Prašymą bei Papildomą prašymą pasirašiusių asmenų skaičiaus matyti, jog Sprendimu buvo pažeistas viešasis interesas. Atkreipia dėmesį, kad Sprendimas buvo priimtas neatsižvelgus į asmenų pageidavimus bei nepateikus jokių planų ar projektų, dėl kurių viešojo intereso ir galimybės naudotis teise apribojimas galėtų būti pateisinamas.

Teigia, kad nors atsakovė nurodo, jog Sprendimas buvo priimtas remiantis 2002 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimu „Dėl savivaldybės viešųjų teritorijų nustatymo schemos, tikslinančios bendrojo plano sprendinius, tvirtinimo“ Nr. 598 (toliau – ir Tarybos sprendimas Nr. 1) ir prie šio sprendimo pridėta schema (toliau – ir Schema), iš Schemos visiškai nėra aišku, ar joje išvis yra pažymėta (duomenys neskelbtini) g., o pati atsakovė nei teismui, nei pareiškėjui nepateikė jokių aiškių Schemos paaiškinimų ir jos nedetalizavo.

Nurodo, kad iš Schemos ir Tarybos sprendimo Nr. 1 matyti, kad Schemoje tiesiog geltona spalva pažymėtos atskiros gatvės, tačiau nėra aišku, koks plotis tarp minėtų gatvių raudonųjų linijų yra numatytas Schemoje ar kaip minėtas plotis turėtų būti nustatinėjamas. Pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) g. elementai, esantys tarp raudonųjų linijų, įrengti gerokai iki Prašymo teikimo, kai plotis tarp raudonųjų (duomenys neskelbtini) g. linijų buvo toks pats, kaip Prašymo teikimo metu (apie 23-24 metrai). Minėtų 23-24 metrų tarp (duomenys neskelbtini) g. raudonųjų linijų iš esmės pakako ir pakanka tinkamam (duomenys neskelbtini) g. ir jos elementų eksploatavimui, tačiau dėl neaiškių motyvų, net ne po Prašymo pateikimo, o tik po skundo pateikimo teismui, atsakovė nusprendė atstumo tarp raudonųjų linijų pakeitimą grįsti 20 m. senumo Tarybos sprendimu Nr. 1 ir Schema, kurioje net nėra nurodyta, kad plotis tarp (duomenys neskelbtini) g. raudonųjų linijų turėtų būti daugiau nei esami apie 23-24 metrai.

Pažymi, kad atsakovė nurodė, jog Prašymo teikimo metu (duomenys neskelbtini) g. raudonosios linijos skaitmeniniame žemėlapyje buvo pažymėtos vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 13 d. patvirtintu sprendimu Nr. 1-91 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemos tvirtinimo“ (toliau – ir Tarybos sprendimas Nr. 2), nors, atsakovės teigimu, tai negalėjo būti padaryta, nes minėto sprendimo 1 punkte nurodyta, kad juo nustatinėjamos A, B, C kategorijų gatvių ribos (raudonosios linijos). Nepaisant to, Tarybos sprendimas Nr. 1, kuriuo pačios atsakovės teigimu, buvo nustatytos (duomenys neskelbtini) g. raudonosios linijos, yra nepanaikintas ir galiojantis.

Nurodo, kad remiantis atsakovės argumentacija, t. y. teiginiu, jog Tarybos sprendimo Nr. 2 1 punkte nenurodyta, kad juo nustatinėjamos D kategorijos gatvių raudonosios linijos, todėl šiuo sprendimu negalėjo (nors yra) būti nustatytos, daro išvadą, jog taip pat gali būti aiškinamas ir Tarybos sprendimas Nr. 1. Atkreipia dėmesį, jog nei viename Tarybos sprendimo Nr. 1 punkte nėra nurodyta, kad juo yra nustatinėjamos D kategorijų gatvių raudonosios linijos, todėl ir Tarybos sprendimu Nr. 1 negalėjo būti nustatytos D kategorijos gatvių, įskaitant (duomenys neskelbtini) g., raudonosios linijos. Pažymi, jog toks skirtingas Tarybos sprendimo Nr. 1 ir Tarybos sprendimo Nr. 2 turinio aiškinimas iš esmės pažeidžia ne tik asmenų teisėtų lūkesčių principą, bet ir asmenų teisių realizavimą. Teikiant prioritetą Tarybos sprendimui Nr. 1 prieš Tarybos sprendimą Nr. 2 yra akivaizdžiai taikomi dvigubi standartai dokumento turiniui, o pati atsakovė, galimai veikdama tam tikrų politinių sprendimų kontekste, tiesiog pasilieka galimybę naudotis savo padėtimi ir pasirinkti savo veikimą ar neveikimą.

Teigia, kad tai, jog atsakovė veikia ne vadovaudamasi galiojančiais dokumentais, o naudodamasi savo padėtimi, įrodo atsakovės veiksmai. Nurodo, kad iš atsakovės pateiktų dokumentų, dviejų kreipimųsi į SĮ ,,Vilniaus planas” (2021 m. vasario 23 d. ir 2021 m. birželio 11 d.) matyti, jog ji ieškojo būdų: 1) kaip netenkinti pareiškėjo Prašymo (2021 m. vasario 23 d. dokumentas); 2) kaip pagrįsti savo poziciją teisme, gavus pareiškėjo skundą (2021 m. birželio 11 d. dokumentas, kuris SĮ ,,Vilniaus planas” pateiktas jau rengiant atsiliepimą į pareiškėjo skundą).

Pareiškėjas cituoja atsakovės 2021 m. vasario 23 d. kreipimosi į SĮ ,,Vilniaus planas” ištrauką ir nurodo, jog, kaip matyti iš jos turinio, atsakovė bando nurodyti, kad (duomenys neskelbtini) g. yra planuojama atlikti gatvės / kelio platinimo darbus, tačiau nepateikia jokių objektyvių duomenų, kurie būtų susiję su šios gatvės planuojamu platinimu, be to, šiuo dokumentu atsakovė prašo SĮ „Vilniaus planas“ atlikti vertinimą, ar tikslinga platinti šią gatvę. Pažymi, kad joks SĮ „Vilniaus planas“ atsakymas arba nebuvo gautas, arba tyčia nėra teikiamas pareiškėjui ir teismui.

Pareiškėjas taip pat cituoja ištrauką iš atsakovės 2021 m. birželio 11 d. kreipimosi į SĮ ,,Vilniaus planas” ir pažymi, jog Skaitmeniniame žemėlapyje pakeitimai buvo atlikti remiantis išimtinai atsakovės nuomone, be jokių aiškių teisinių argumentų, kuriais remiantis privalėjo būti padidintas plotis tarp (duomenys neskelbtini) g. raudonųjų linijų, be jokių teisinių argumentų, kildinamų iš Tarybos sprendimo Nr. 1 ar Schemos, kuriais remiantis galima teigti, jog plotis tarp raudonųjų linijų buvo nustatytas remiantis būtent Tarybos sprendimu Nr. 1 ir privalo būti padidintas būtent tiek, kiek buvo padidintas.

Nurodo, kad iš pateiktos informacijos, bei išanalizavus Tarybos sprendimą Nr. 1 ir Schemą matyti, jog atsakovė Sprendimo iš esmės negalėjo priimti remdamasis Tarybos sprendimu Nr. 1 ir Schema, nes į SĮ „Vilniaus planas“ su prašymu patikslinti (duomenys neskelbtini) g. raudonąsias linijas kreipėsi tik 2021 m. birželio 11 d., t. y. po to, kai pareiškėjas jau buvo apskundęs Sprendimą teismui ir atsakovė buvo įpareigota pateikti atsiliepimą. Aplinkybę, jog Sprendimas buvo priimtas nesivadovaujant minėtais dokumentais, pagrindžia ir Sprendimo turinys, kuriame nėra minimas Tarybos sprendimas Nr. 1. Pareiškėjo nuomone, paminėtos aplinkybės patvirtina, jog Sprendimas buvo priimtas ne vadovaujantis bet kokiais galiojančiais dokumentais ar teisės aktais, o tiesiog atmetant Prašymą ir vėliau, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą, ieškant kuo jį pagrįsti.

Atkreipia dėmesį, kad atsakovė iki Prašymo pateikimo vadovavosi Tarybos sprendimu Nr. 2. (duomenys neskelbtini) g. su visais jos elementais buvo įrengta privataus vystytojo, kuris gatvę ir jos elementus projektavo ir įrenginėjo laikydamasis atsakovės išduotų specialiųjų prisijungimo sąlygų. Iš 2016 m. UAB „Geokada“ parengto inžinerinio topografinio plano (toliau – ir Planas) matyti, kad (duomenys neskelbtini) g. raudonosios linijos yra nustatytos remiantis Tarybos sprendimu Nr. 2, Planą suderino ir pasirašė ir Vilniaus miesto plėtros departamentas (toliau – ir MPD), iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) g. raudonosios linijos yra toje vietoje, kurioje ir buvo pareiškėjui teikiant Prašymą. Kadangi (duomenys neskelbtini) g. su visais jos elementais buvo įrengta vadovaujantis atsakovės išduotomis specialiosiomis sąlygomis, su atsakove buvo suderinti visi projektai, įskaitant, bet neapsiribojant ir Planu, galima teigti, kad atsakovė visuomet vadovavosi Tarybos sprendimu Nr. 2 nustatytomis raudonosiomis linijomis. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) g. su visais gatvės elementais įrengta tarp raudonųjų linijų, kurios buvo nustatytos Tarybos sprendimu Nr. 2 ir atspindėtos Plane.

Šalies argumentai

Apibendrindamas skunde išdėstytus argumentus pareiškėjas nurodo, kad Sprendimas priimtas neteisėtai ir nepagrįstai remiantis Tarybos sprendimu Nr. 1 ir be jokio teisinio pagrindo nebesivadovaujant vėlesniu Tarybos sprendimu Nr. 2, kuris nepanaikintas ir galiojantis. Laikosi pozicijos, jog akivaizdu, kad Tarybos sprendimas Nr. 1 ir Schema savo turiniu yra itin neaiškūs, nedetalūs ir nenustatantys (duomenys neskelbtini) g. raudonųjų linijų ar pločio tarp šių raudonųjų linijų, iš esmės naudojami kaip priemonė, kurią pasitelkdama atsakovė gali naudotis savo, kaip sprendimus priimančiojo viešojo administravimo subjekto, padėtimi ir spręsti situaciją ne vadovaudamasi galiojančiais dokumentais ar teisės aktais, o taip, kaip viešojo administravimo subjektui yra norima.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) g. yra jau įrengta pagalbinė gatvė su visais reikalingais elementais, todėl nėra suprantama, dėl kokių priežasčių tik pareiškėjui pateikus Prašymą jos koordinatės buvo pakeistos, o plotas padidintas. Pabrėžė, kad nesutinka, jog 20 m. senumo Tarybos sprendimas Nr. 1 ir Schema nagrinėjamu atveju aktualūs, kadangi iš Schemos nėra aišku, kokia gatvė joje pavaizduota ar kaip apskaičiuotos jos raudonosios linijos.

Atsiliepimas

Atsakovė Administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad Administracija 2021 m. vasario 1 d. gavo pareiškėjo bei kitų suinteresuotų asmenų Prašymą ir 2021 m. vasario 4 d. perdavė jį vykdymui Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyriui.

Nurodo, kad vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės u?kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 20 punktu Prašymas ir jo priedai 2021 m. vasario 9 d. buvo įkelti į Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacine? sistemą (toliau – ir ŽPDRIS), paslaugos registracijos numeris ŽPDRIS – ZSFP-85952. Apie tai pareiškėjas ir kiti asmenys buvo informuoti Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyrio 2021 m. vasario 9 d. raštu Nr. A51-12557/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“.

Pažymi, kad išnagrinėjus Prašymą ir Skaitmeninis žemėlapį buvo nustatyta, kad nagrinėjamoje teritorijoje D kategorijos (duomenys neskelbtini) g. raudonosios linijos, kurios jame buvo pažymėtos vadovaujantis patvirtintu Tarybos sprendimu Nr. 2.

Atkreipia dėmesį, kad remiantis Tarybos sprendimo Nr. 2 1 punktu, jo pagrindu buvo tvirtinama Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schema, kas nagrinėjamu atveju reiškia, kad Tarybos sprendimu Nr. 2 D kategorijos gatvės ribos (raudonosios linijos) negalėjo bu?ti tvirtinamos. Atsižvelgdamas į tai, Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyris 2021 m. vasario 23 d. elektroniniu pranešimu tarnybinės veiklos klausimais Nr. A121-4898/21(2.1.19-ŽEM) „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų“ kreipėsi į SI? „Vilniaus planas“ su prašymu įvertinti D kategorijos (duomenys neskelbtini) g. raudonąsias linijas nagrinėjamoje teritorijoje.

Pažymi, kad Administracija atliko aktyvius veiksmus spręsdama kilusį ginčą ir apie kreipimąsi į SĮ ,,Vilniaus planas“ bei Prašymo nagrinėjimo eigą telefonu ir el. paštu informavo pareiškėją, todėl jokių vilkinimo atlikti veiksmus požymių jos atliktuose veiksmuose nėra.

Atkreipia dėmesį, jog pagal Skaitmeninio žemėlapio duomenis nagrinėjamoje teritorijoje, kurioje yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), galioja Tarybos sprendimu Nr. 1 patvirtinta Schema, kurios sprendiniais buvo nustatomos Vilniaus miesto gatvių (taip pat ir (duomenys neskelbtini) g.) raudonosios linijos. Atsižvelgiant į tai, kad Schema yra galiojanti, bu?tent Tarybos sprendimas Nr. 1 yra dokumentas, kurio pagrindu buvo nustatytos (duomenys neskelbtini) g. raudonosios linijos. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai buvo nuspręsta atsisakyti organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Apie tai pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys buvo informuoti Sprendimu, kuriame nurodytas teisinis reglamentavimas, kuriuo remiantis gali būti rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, taip pat, nurodyta, jog išnagrinėjus Skaitmeninį žemėlapį nustatyta, kad norimas prijungti laisvos valstybinės žemės plotas nėra laikomas laisva valstybine žeme, nes patenka į D kategorijos (duomenys neskelbtini) g. ribas (yra nustatytos šios gatvės raudonosios linijos) bei pažymima, kad, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatomis, gatvės juosta tarp raudonųjų linijų yra skirta įrengti važiuojamąją dalį ir kitus gatvės elementus (šaligatvius, pėsčiųjų ir dviratininkų takus), inžinerinius tinklus, transporto priemonių aptarnavimo pastatus, stovėjimo vietas, taršos slopinimo įrangą, želdinius.

Akcentuoja, kad Schema yra galiojanti ir kad bu?tent Tarybos sprendimas Nr. 1 yra dokumentas, kurio pagrindu buvo nustatytos (duomenys neskelbtini) g. raudonosios linijos. Papildomai nurodo, kad 2021 m. birželio 11 d. elektroniniu pranešimu tarnybinės veiklos klausimais Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyris kreipėsi į SI? „Vilniaus planas“ su prašymu patikslinti duomenis Skaitmeniniame žemėlapyje. SI? „Vilniaus planas“ 2021 m. birželio 14 d. Skaitmeniniame žemėlapyje atliko pakeitimus, nurodant, kad Tarybos sprendimas Nr. 1 yra dokumentas, kurio pagrindu buvo nustatytos (duomenys neskelbtini) g. raudonosios linijos.

Atsakovė, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl procedūrinio termino sprendimo priimti praleidimo pažymi, kad padarytas procedūrinis pažeidimas nepaneigia aplinkybės, jog pareiškėjo Prašymas buvo išnagrinėtas ir jam buvo pateiktas atsakymas.

Apibendrindama teigia, kad Administracijos Sprendimas yra išsamus ir motyvuotas, todėl skundo tenkinti nėra pagrindo.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovai prašė skundą atmesti, remdamiesi atsiliepime išdėstytas argumentais. Akcentavo, kad nebuvo priimtas sprendimas dėl raudonųjų linijų pakeitimo. Paaiškino, jog gavus pareiškėjo Prašymą, paaiškėjo, kad raudonosios linijos neatitinka Tarybos sprendimo Nr. 1 sprendinių. Kadangi Tarybos sprendimas Nr. 1 yra galiojantis, nenuginčytas, todėl buvo priimtas sprendimas dėl patikslinimo, kuriuo raudonosios linijos buvo patikslintos tam, kad atitiktų galiojančius sprendinius. Teigė, kad pareiškėjas, bandydamas įrodyti, jog tai buvo pakeitimas, siekia pasinaudoti tuo, kad duomenys, nurodyti Tarybos sprendime Nr. 1, buvo klaidingai perkelti į sistemą. Atkreipė dėmesį, kad Tarybos sprendimas Nr. 1 yra galiojantis, taigi galiojantys yra ir jo sprendiniai, todėl buvo patikslintos gatvės kordinatės ir padidintos jos ribos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. lapkričio 15 d., atsakovės atstovas M. P. (vyriausiasis architektas) papildomai paaiškino, kad Schema yra parengta remiantis 2002 m. žiniomis ant senų pagrindų, todėl joje nėra tiksliai kordinuotos gatvių raudonosios linijos jas atvaizduojant jau dabartiniame Skaitmeniniame žemėlapyje. Patikino, kad situacijų, kuomet schemų sprendiniai yra tikslinami Skaitmeniniame žemėlapyje nustatant konkrečias ribas, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, pasitaiko dažnai. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos gatvės koridoriaus raudonosios linijos ir jos yra vienoje tiesėje. Jei pareiškėjo Prašymas būtų patenkintas, ties Esamu sklypu gatvės raudonosios linijos būtų susiaurintos ir susidarytų situacija, jog Esamas sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) g. erdvę ir ją susiaurina. Pažymėjo, kad gatvė nėra vien tik eismas ir pėsčiųjų takai, bet ir privalomos želdynų juostos, kurios yra paliktos ir (duomenys neskelbtini) g. koridoriuje. Želdynų juostose yra sodinamos medžių alėjos, krūmų juostos, kas padeda sukurti kokybišką aplinką rajono gyventojams. Akcentavo, kad galimybė dalintis kokybiška erdve taip pat yra viešasis interesas, kurį atsakovė nuosekliai įgyvendina. Susiaurinus (duomenys neskelbtini) g. ribas ir išplėtus su ja besiribojančio Esamo sklypo ribas būtų pakenkta viešajam interesui, kadangi (duomenys neskelbtini) g. plotis ties vienu konkrečiu sklypu susiaurėtų, neliktų gatvės koridoriaus vientisumo, nebūtų išlaikyta visiems miestiečiams prieinamos erdvės koncepcija. Atkreipė dėmesį, kad vien tai, jog Schemoje nėra pažymėtas gatvės pavadinimas, nereiškia, jog nėra gatvės, be to, topografinis žemėlapis nėra laikomas teritorijų planavimo dokumentu.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo patikslintą skundą nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį buvo pranešta tinkamai, nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl atsakovės Sprendimo, kuriuo Administracija atsisakė organizuoti žemės sklypo adresu: (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Proceso dalyvių paaiškinimais ir rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas bei tretieji suinteresuoti asmenys yra patalpų daugiabučiuose namuose adresu: (duomenys neskelbtini), savininkai.

Pareiškėjas, įgaliotas veikti ir trečiųjų suinteresuotų asmenų vardu, 2021 m. sausio 29 d. Administracijai pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Prašyme nurodė, kad projekto tikslas – įsiterpusioje siauroje nesuformuotos valstybinės žemės juostoje tarp Esamo sklypo ir (duomenys neskelbtini) g. suformuoti naują žemės sklypą, kurį bendrai galėtų įsigyti pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys bei prijungti prie Esamo sklypo. Pažymėjo, kad Įsiterpusio sklypo suformavimas išdėstytu būdu visiškai atitinka Nutarimo 2.15 punkte nustaytus reikalavimus.

Pareiškėjo Prašymas 2021 m. vasario 4 d. buvo perduotas vykdymui Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyriui.

Atsakovei išnagrinėjus pareiškėjo Prašymą ir Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo suvestinį skaitmeninį žemėlapį buvo nustatyta, kad nagrinėjamoje teritorijoje D kategorijos (duomenys neskelbtini) g. raudonosios linijos Skaitmeniniame žemėlapyje buvo pažymėtos vadovaujantis patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-91 ,,Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemos tvirtinimo“, todėl Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyris 2021 m. vasario 23 d. el. pranešimu tarnybinės veiklos klausimais Nr. A121-4898/21(2.1.19-ŽEM) ,,Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų“ kreipėsi į SĮ ,,Vilniaus planas“ su prašymu įvertinti D kategorijos (duomenys neskelbtini) g. raudonąsias linijas nagrinėjamoje teritorijoje.

Atsakovė 2021 m. balandžio 21 d. raštu Nr. A256-438/21(3.3.15.4E-AD24) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ informavo pareiškėją bei trečiuosius suinteresuotus asmenis apie priimtą sprendimą atsisakyti organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Sprendime nurodė, kad galimybių padidinti Esamą žemės sklypą nėra, nes išnagrinėjus Skaitmeninį žemėlapį nustatyta, kad norimas prijungti laisvos valstybinės žemės plotas nėra laikomas laisva valstybine žeme, nes patenka į D kategorijos (duomenys neskelbtini) g. ribas (yra nustatytos šios gatvės raudonosios linijos). Pažymėjo, kad vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatomis, gatvės juosta tarp raudonųjų linijų yra skirta įrengti važiuojamąją dalį ir kitus gatvės elementus (šaligatvius, pėsčiųjų ir dviratininkų takus), inžinerinius tinklus, transporto priemonių aptarnavimo pastatus, stovėjimo vietas, taršos slopinimo įrangą, želdinius.

Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu Sprendimu, 2021 m. balandžio 27 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu per 14 dienų (iki 2021 m. gegužės 11 d. imtinai) persvarstyti sprendimą ir arba grąžinti (duomenys neskelbtini) g. raudonąją liniją į iki šiol galiojusios linijos vietą ir sutikti organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, arba pateikti atsakymus į prašyme užduotus klausimus: 1) pateikti informaciją, kokiu konkrečiu dokumentu (planu, sprendimu ar pan.) buvo nustatytos 2021 m. sausio 29 d. galiojusios (duomenys neskelbtini) g. raudonosios linijos ties sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pateikti šio dokumento kopiją; 2) pateikti informaciją, kokiu konkrečiu dokumentu (planu, sprendimu ar pan.) ir kokiais argumentais vadovaujantis buvo perkeltos (tiksli perkėlimo data nežinoma, tačiau perkėlimas įvyko maždaug 2021 m. kovo-balandžio mėn.) (duomenys neskelbtini) g. raudonosios linijos, vieną jų priglaudžiant prie sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, bei pateikti šio dokumento kopiją, t. y. ne ištrauką iš Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio (kuris yra išvestinis dokumentas), tačiau tą dokumentą, kuriuo įtvirtintas sprendimas dėl šių konkrečių gatvės raudonųjų linijų vietos keitimo; 3) grąžinti (duomenys neskelbtini) g. raudonąsias linijas į tas ribas, kurios galiojo 2021 m. sausio 29 d. (t. y. kad iki sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) liktų apie 4 m pločio laisvos valstybinės žemės juosta; 4) persvarstyti 2021 m. balandžio 21 d. zpdris.lt sistemoje pateiktą atsakymą (Nr. A256- /21(2.14.2.12E-ŽEM) ir sutikti organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą 2021 m. sausio 29 d. prašyme nurodytu būdu.

Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka ir prašo teismo jį panaikinti, įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. sausio 29 d. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo rengimo projektą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 ,,Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo”, VAĮ ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės).

Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kade žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, be kita ko, rengiami, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, o projekto rengimą organizuoja savivaldybių administracijos direktorius (40 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 2 dalis). Projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (40 straipsnio 5 dalis).

Taisyklės nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant projekto (Taisyklių 1 punktas).

Pagal Taisyklių 2 punktą projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams.

Taisyklių 2 punkto 1-7 papunkčiuose nurodoma, kokiais atvejais projektas yra rengiamas. Taisyklių 2.6 papunktyje nustatyta, kad projektas rengiamas, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Pagal Taisyklių 12 punktą projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, o pagal 13 punktą projekto rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius ir asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (Taisyklių 13.5 papunktis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, įgaliotas veikti ir trečiųjų suinteresuotų asmenų vardu, 2021 m. sausio 29 d. kreipėsi į Administracijos direktorių su Prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo rengimo projektą įsiterpusioje siauroje nesuformuotos valstybinės žemės juostoje tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) gatvės, kad būtų suformuotas Įsiterpęs sklypas, kurį bendrai galėtų įsigyti pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys bei po įsigijimo Įsiterpusį sklypą būtų galima prijungti prie Esamo sklypo.

Taisyklių 21 punkte nustatyta, kad organizatorius prašymą organizuoti projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių.

Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad Administracijos direktorius, atsisakydamas organizuoti projekto rengimą (nagrinėjamu atveju atsisakydamas tenkinti Prašymą), privalo atsisakymą pagrįsti (motyvuoti).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų, yra neišsamus, nemotyvuotas, nepagrįstas bei priimtas praleidus įstatyme nustatytą terminą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektas yra saistoma inter alia (lot. k. be kita ko) gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (žr. pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., LVAT 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-37-756/2022). LVAT praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016). Pagal Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalį teisė į gerą administravimą apima ir administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (c punktas). Šios Pagrindinių teisių chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012, 2015 m. liepos 7 d. nutartį byloje Nr. eA-2266-852/2015).

VAĮ nustato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 straipsnio 10 dalis), o asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti, – skundu (VAĮ 2 straispnio 12 dalis). VAĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostata, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisykles.

Atsakymai į prašymus rengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 5 punktas). Į skundus atsakoma laikantis Viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos (Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 37 punktas). VAĮ 10 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 - 6 punktai).

Administracija, išnagrinėjusi Prašymą, priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti Prašymą, kadangi išnagrinėjusi Skaitmeninį žemėlapį nustatė, jog norimas prijungti laisvos valstybinės žemės plotas nėra laikomas laisva valstybine žeme, nes patenka į D kategorijos (duomenys neskelbtini) g. ribas (yra nustatytos šios gatvės raudonosios linijos). Kaip atsakovė nurodo atsiliepime, išnagrinėjus pareiškėjo Prašymą ir Skaitmeninį žemėlapį paaiškėjo, kad nagrinėjamoje teritorijoje D kategotrijos (duomenys neskelbtini) g. raudonosios linijos buvo pažymėtos vadovaujantis Tarybos sprendimu Nr. 2, nors, atsižvelgiant į jo 1 punktą, juo buvo tvirtinamos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schema, taigi D kategorijos gatvės ribos (raudonosios linijos) negalėjo būti tvirtinamos. Kitaip tariant, tik pareiškėjui pateikus Prašymą ir Administracijai jį pradėjus nagrinėti, paaiškėjo, kad perkeliant duomenis į sistemą buvo padaryta klaida, dėl kurios Skaitmeniniame žemėlapyje netiksliai atvaizduotos gatvių raudonosios linijos.

Pažymėtina, jog individualiems administraciniams aktams yra taikomi VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-7 punktuose nustatyti reikalavimai, tarp kurių ir reikalavimas, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010).

Taigi, atsakymas asmeniui, bet kuria forma (skundu ar prašymu) besikreipusiam į viešojo administravimo instituciją, turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Administraciniame sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Pažymėtina ir tai, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinoma ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., LVAT 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014; 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį, nurodytą teisinį reguliavimą bei aktualią administracinių teismų praktiką daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas, kuriuo iš esmės buvo netenkintas pareiškėjo Prašymas, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktų reikalavimų. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš Sprendimo turinio nėra aišku, kokiu konkrečius teisiniu pagrindu remdamasi atsakovė atsisakė tenkinti Prašymą. Kaip matyti, Administracija nurodo bendras teisės aktų nuostatas, kuriose paaiškinama, kas yra laikoma įsiterpusiu žemės sklypu, kokias sąlygas turi atitikti žemės sklypas, kad būtų laikomas įsiterpusiu žemės sklypu, kuo remiantis turi būti rengiami su tuo susiję projektai bei nagrinėjami prašymai dėl tokių projektų rengimo, tačiau dalyje, kurioje informuoja pareiškėją apie atsisakymą tenkinti Prašymą, aiškiai nenurodo, vadovaujantis kokiu teisės aktu, jo straipsniu, planu ar sprendimu pareiškėjo Prašymas negali būti tenkinamas, apsiribodama teiginiu, jog laisvos valstybinės žemės plotas nėra laikomas laisva valstybine žeme, nes patenka į D kategorijos (duomenys neskelbtini) g. ribas (yra nustatytos šios gatvės raudonosios linijos).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, kaip nurodo pareiškėjas, pateikus Prašymą ir dar bent jau 60 dienų po Prašymo pateikimo, (duomenys neskelbtini) g. raudonoji linija buvo 4 metrų atstumu nuo sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir tik praėjus esminiam laikui nuo Prašymo teikimo, kai pareiškėjas pradėjo realizuoti savo teisę įsigyti Įsiterpusį sklypą, (duomenys neskelbtini) g. raudonoji linija buvo perkelta 4 metrais į vakarinę pusę, t. y. prie Esamo sklypo ribos, tačiau apie tai Sprendime neužsimenama, nepateikiamos ir nenurodomos jokios su tuo susijusios aplinkybės. Nors atsiliepime bei teismo posėdžio metu Administracijos atstovai paaiškino, kad Tarybos sprendimas Nr. 1 yra dokumentas, kurio pagrindu buvo nustatytos (duomenys neskelbtini) g. raudonosios linijos, nurodė, kad atsižvelgiant į tai buvo nuspręsta atsisakyti organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tačiau Sprendime apie tai nėra užsimenama, kaip ir nenurodoma, kad tik gavus pareiškėjo Prašymą paaiškėjo, jog raudonosios linijos neatitinka Tarybos sprendimo Nr. 1 sprendinių, taip pat, kad duomenys, nurodyti Tarybos sprendime Nr. 1, buvo klaidingai perkelti į sistemą, ar kad Tarybos sprendimas Nr. 1 yra galiojantis, nenuginčytas, todėl buvo priimtas sprendimas dėl patikslinimo, kuriuo raudonosios linijos buvo patikslintos tam, kad atitiktų galiojančius sprendinius.

Kaip ir buvo minėta, pareiškėjas, gavęs Sprendimą ir nesuprasdamas jo motyvų, pakartotinai kreipėsi į Administraciją su Papildomu prašymu, prašydamas pateikti atitinkamą informaciją ir duomenis. Pareiškėjo skundas teismui buvo pateiktas 2021 m. gegužės 19 d., o Administracijos atsakymas į pareiškėjo Papildomą prašymą parengtas atsakovei jau sužinojus apie iškeltą administracinę bylą dėl skundžiamo Sprendimo panaikinimo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Sprendimas buvo priimtas praleidus įstatyme nustatytą terminą, t. y. Prašymas buvo pateiktas 2021 m. sausio 29 d., o Administracijos Sprendimas buvo gautas tik 2021 m. balandžio 21 d., atsiųstas po 58 darbo dienų, skaičiuojant nuo Prašymo pateikimo dienos (Prašymas pateiktas el. paštu).

Kaip jau minėta, Taisyklių 21 punkte nustatyta, kad organizatorius prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių.

Pažymėtina, jog nors atsakovė akcentavo, kad terminas buvo praleistas dėl to, kad nagrinėjamt Prašymą paaiškėjo naujos aplinkybės, reikėjo kreiptis į kitą skyrių, analizuoti šiuo metu ir anksčiau galiojusius teisės aktus, nagrinėjamas klausimas itin reikšmingas, todėl reikalavo gilios analizės, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad apie tai informavo pareiškėją. Nors teigė, kad bendravo su pareiškėju elektroniniu paštu bei telefonu, nepateikė nei vieno susirašinėjimą patvirtinančio laiško ar dokumento, kuriame pareiškėjas informuojamas, dėl kokių priežasčių Prašymo nagrinėjimas užsitęsė ir bus pratęsiamas.

Remdamasi VAĮ 10 straipsnio 2 ir 5 dalimis, kuriose nustatyta, kad privalomus reikalavimus asmenims nustato tik teisės aktų pagrindu priimti administraciniai sprendimai, kuriuose turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai, teisėjų kolegija pabrėžia, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau, nei priimtas individualus administracinis sprendimas. Kilus ginčui teisme dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be išsamių motyvų, tokį aktą (sprendimą) priėmusio viešojo administravimo subjekto (atsakovės) pozicija, kad ji atitinkamu procesiniu būdu (atsiliepime į pareiškėjų skundą, paaiškinimuose teismo posėdžio metu ir pan.) bando nurodyti tokio akto (sprendimo) motyvus, teismui negali būti pagrindas į tai atsižvelgti, nes, kaip jau buvo minėta VAĮ 10 straipsnio 2 ir 5 dalies reikalavimai turi būti išpildyti priimant individualų administracinį sprendimą. Skundžiamo individualaus akto (sprendimo) priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame sprendime) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto (sprendimo) teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (žr. LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje Nr. A-2074-146/2016).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus darytina išvada, kad atsakovės Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir atitinkančiu VAĮ nustatytus reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą Sprendimą. Nagrinėjant skundžiamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tik esant konkretiems sprendimo priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo, o nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas yra be aiškiai suformuluotų motyvų ir teisinės argumentacijos. Kadangi administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012), teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ nustatytus reikalavimus.

Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 5 d. teismui pateikė prašymą dėl 2022 m. gruodžio 2 d. specialisto R. D., dirbančio įmonėje MB ,,Žymetra“, išvadą, kuri parengta atsakant į pareiškėjo nurodytus klausimus: 1) ar pagal pateiktą 2002 m. birželio 5 d. schemą ,,Gatvių radonosios linijos“, kurios mastelis 1:50000, galima nustatyti konkrečių gatvių atstumus tarp gatvių raudonųjų linijų; 2) ar 2002 m. birželio 5 d. schemoje ,,Gatvių raudonosios linijos“ galima nustatyti (duomenys neskelbtini) g. išdėstymą ir išmatuoti atstumą tarp gatvės raudonųjų linijų; 3) ar pagal pateiktą schemą, kurios mastelis nėra nurodytas, galima nustatyti tikslų atstumą tarp konkrečios gatvės (ginčo gatvės fragmentas apibrėžtas geltona spalva) radonųjų linijų (tarp schemoje pavaizduotų punktyrinių linijų). Atsakydamas į suformuluotus klausimus specialistas išvadoje nurodė, kad: 1) 2002 m. birželio 5 d. schemoje planuojamą (duomenys neskelbtini) g. išdėstymo vietą apytiksliai nustatyti galima; 2) konkrečių atstumų tarp gatvių radonųjų linijų nustatyti neįmanoma; 3) išanalizavus kitų pateiktų schemų fragmentus, taip pat nėra galimybės nustatyti konkrečios gatvės raudonųjų linijų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi specialisto išvadoje pateiktus atsakymus į pareiškėjo užduotus klausimus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ji esminės reikšmės neturi, kadangi vienareikšmiškai nepagrindžia pareiškėjo teiginių, susijusių su tuo, kad Schemoje negalima įžvelgti (duomenys neskelbtini) g. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamos administracinės dalykas yra atsakovės Sprendimo, kuriuo nuspręsta atsisakyti organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pagal pateiktą Prašymą, teisėtumas ir pagrįstumas, įskaitant Sprendimo motyvų ir teisinės argumentacijos pagrindimą, taigi byloje nenagrinėtini jokie reikalavimai ar argumentai, susiję su tuo, ar pagrįstai buvo patikslintos (duomenys neskelbtini) g. koordinatės, padidintos šios gatvės ribos ir pakeistos raudonosios linijos.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė neatliko tų veiksmų, kurie buvo privalomi atlikti nagrinėjant pareiškėjo Prašymą, o būtent - pateikti motyvuotą ir aiškų sprendimą. Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų, taigi išnagrinėjusi pareiškėjo Prašymą pagal aptartuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, turėjo priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Atsakovės veiksmai, kuomet į pareiškėjo Prašymą atsakoma nenurodant išsamių Sprendimo motyvų, pripažįstamas pažeidžiančiu ir gero administravimo principą.

Atsižvelgdama į šiame teismo sprendime nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Administracijos Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose nustatytų reikalavimų, todėl yra naikintinas ir atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą ir priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

Pareiškėjas skunde taip pat prašo priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjo skundą tenkinus, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas prašo iš atsakovės priteisti 4 803,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: dokumentų analizė, papildomų dokumentų rinkimas, skundo parengimas ir pateikimas teismui (viso 2 044,90 Eur); atsiliepimo bei su juo susijusių dokumentų analizė, patikslinto skundo rengimas (viso 1 258,40 Eur); prašymų rengimas, pasiruošimas teismo posėdžiams bei atstovavimas teismo posėdyje (viso 1 500 Eur). Pareiškėjas pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 2021 m. birželio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EDSA_20210602 2 044,90 Eur sumai ir 2021 m. birželio 2 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymą Nr. 7 2 044,90 Eur sumai; 2021 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EDSA_20210802-02 1 258,40 Eur sumai ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymą Nr. 18 1 258,40 Eur sumai; 2022 m. birželio 15 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 21/03/22-15 1 500 Eur sumai ir 2022 m. birželio 17 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymą Nr. 18 1 500 Eur sumai.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). 2020 m. IV ketvirčio bruto užmokestis buvo 1 524,20 Eur, todėl už skundo parengimą maksimaliai priteistina suma sudaro 3 810,50 Eur (1524,20 x 2,5). Pareiškėjo prašoma priteisti 2 044,90 Eur suma už skundo parengimą neviršija maksimalių galimai priteisti dydžių, todėl priteistina. Rekomendacijų 5 punkte nustatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Kadangi pareiškėjui atstovavo advokato padėjėjas, priteistina suma už skundo parengimą sudaro 1 635,92 Eur.

Pareiškėjas teikė teismui patikslintą skundą (2021 m. birželio 30 d.), todėl įvertinus tai, kad prašoma priteisti suma 1 258,40 Eur neviršija nustatytos galimos sumos, priteistina 80 proc. šios sumos, t. y. 1 006,72 Eur.

Pareiškėjas taip pat prašo teismo priteisti 1 500 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui, atstovavimą 2022 m. birželio 9 d. ir 2022 m. rugsėjo 13 d. posėdžiuose bei prašymų teismui parengimą.

Rekomendacijų 8.16 papunktis nustato, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 0,4 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesti šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi pareiškėjo prašoma 240 Eur suma už prašymų administracinėje byloje rengimą neviršija leistinos maksimalios sumos, todėl priteistina 80 proc. šios sumos – 192 Eur.

LVAT praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad pasirengimas teismo posėdžiui vertinamas kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamasis elementas (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2463-662/2019).

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikomas 0,1.

Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 12 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad prašo priteisti 360 Eur išlaidas, patirtas rengiantis (2 val. – 240 Eur) ir atstovaujant (1 val. – 120 Eur) 2022 m. birželio 9 d. teismo posėdyje bei 500 Eur išlaidas, patirtas rengiantis (2 val. – 240 Eur) ir atstovaujant pareiškėją (val. – 260 Eur) 2022 m. rugsėjo 13 d. vykusiame teismo posėdyje.

Kaip ir minėta, nagrinėjamu atveju vertinant išlaidas dėl pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose, laikytina, kad tai viena paslauga. Pirmasis teismo posėdis vyko 2022 m. birželio 9 d., taigi šiuo atveju taikomas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 1 679,30 Eur (2021 m. IV ketvirtis). Maksimali prašoma suma už atstovavimą teismo posėdžiuose gali būti 167,93 Eur už vieną valandą.Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, o minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. birželio 9 d. vykęs teismo posėdis truko 37 min., laikytina, jog atstovavimas šiame posėdyje truko 1 val. Pareiškėjo prašoma suma, už atstovavimo teismo posėdyje ir pasirengimo jam valandą, neviršija šios sumos, todėl priteistina. Taigi, už pasirengimą ir atstovavimą 2022 m. birželio 9 d. teismo posėdyje iš viso priteistina 288 Eur, atsižvelgiant į tai, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

Antrasis teismo posėdis vyko 2022 m. rugsėjo 13 d., taigi šiuo atveju taikomas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 1 729,90 Eur (2022 m. I ketvirtis), todėl maksimali prašoma suma už atstovavimą teismo posėdžiuose gali būti 172,99 Eur už vieną valandą. Teismo posėdis, vykęs 2022 m. birželio 9 d., truko 10 min., todėl vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, posėdžio laikas negali būti suapvalinamas ir už dalyvavimą šiame posėdyje išlaidos negali būti priteisiamos. Už pasirengimą šiam posėdžiui pareiškėjas prašė priteisti 240 Eur (2 val.), kaip matyti ši suma neviršija maksimalios galimos priteisti už 1 val. sumos, todėl priteistina ir atitinkamai mažintina, atsižvelgiant į tai, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Taigi, už pasirengimą 2022 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžiui iš viso priteistina 192 Eur.

Pareiškėjas 2023 m. sausio 9 d. teismui pateikė prašymą dėl 181,50 Eur išlaidų, patirtų rengiant 2022 m. gruodžio 2 d. specialisto išvadą, priteisimo.

Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą, prie bylos nagrinėjimo išlaidų taip pat priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms. Pagrįsti šias išlaidas pareiškėjas pateikė 2022 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ZYM220178 ir 2022 m. gruodžio 7 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymą Nr. 38 181,50 Eur sumai. Teisėjų kolegijos vertinimu, išlaidos, patirtos eksperto paslaugoms gali būti priskirtos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kadangi yra patirtos įgyvendinant teisę teikti įrodymus, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus (ABTĮ 52 straipsnio 2 dalis). Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio 4 d. prašymu teismui kaip papildomą įrodymą pateikė MB ,,Žymetra“ 2022 m. gruodžio 2 d. specialisto išvadą, parengtą pagal pareiškėjo prašyme pateiktus klausimus. Specialisto išvada buvo parengta išimtinai pagal pareiškėjo prašymą. Vertinant nurodytos specialisto išvados įrodomąją galią byloje nustatyta, kad ginčo rezultatui tokia išvada dėl (duomenys neskelbtini) raudonųjų linijų išdėstymo vietos ir tikslaus atstumo tarp (duomenys neskelbtini) g. raudonųjų linijų nustatymo įtakos neturėjo. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, pareiškėjui savo iniciatyva kreipųsis į specialistą dėl išvados parengimo, jam pačiam teko tokių išlaidų sumokėjimo rizika. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014, aiškindama nuostatas, kurios taikomos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, pabrėžė, jog ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, kaip minėta, įvertinus specialisto išvados svarbą nagrinėjant administracinę bylą, kurios dalykas nebuvo (duomenys neskelbtini) g. koordinačių patikslinimas, gatvės ribų padidinimas ir jos raudonųjų linijų pakeitimas, pareiškėjo prašymas atlyginti 181,50 Eur patirtas išlaidas už Specialito išvados parengimą netenkintinas.

Teikiant skundą pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priteistinas visas sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis už skundo teismui pateikimą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta pareiškėjui G. G. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos iš viso priteistina 3 145,14 Eur (1 635,92 Eur + 1 006,72 Eur + 288 Eur + 192 Eur + 22,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. A256-/21(2.14.2.12E-ŽEM) ,,Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pareiškėjo G. G. 2021 m. sausio 29 d. prašymą ,,Dėl patikslintų deklaracijų priėmimo ir užskaitos atlikimo“ išnagrinėti iš naujo bei priimti sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Priteisti pareiškėjui G. G. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 3 145,14 Eur (tris tūkstančius šimtą keturiasdešimt penkis eurus keturiolika centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Gitana ButrimaitėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė