Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-05-10 · Civilinė byla Nr. e2-14014-994/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-10
Bylos Nr.
e2-14014-994/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Lipeikienė
Ieškovas
AB „BnP Finance“
Atsakovas
J. G.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)SPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo pagal ieškovo AB „BnP Finance“, ieškinį atsakovei J. G. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 173,77 Eur negrąžintą kreditą, 44,02 Eur kredito mokestį, 19,60 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad tarp UAB „Minigo LT“ ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito išdavimo sutartis, kuria atsakovei buvo suteiktas 173,77 Eur kreditas, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą, sumokėti 44,02 Eur kredito mokestį. 2016-01-26 tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovo buvo sudaryta Reikalavimo perdavimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis. Ieškovas atsakovei už negrąžintą paskolą ir negrąžintą kreditą paskaičiavo 19,60 Eur delspinigius.

Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti atsakovei 2016-04-12, viešo paskelbimo būdu (2016-04-12 nutartis), remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 str. nuostatomis. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014-03-29 atsakovė su UAB „MiniGO Lt“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. MGREG[730129], kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovei 173,77 Eur, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą, sumokėti 44,02 Eur kredito mokestį (palūkanas) iki 2014-08-26 (e. b. l. 13,19-21). 2016-01-26 Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „MiniGo LT“ reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusią skolą perleido ieškovui (e. b. l. 8-12,14). Ieškovas 2016-02-05 siuntė atsakovei raginimą sumokėti susidariusį įsiskolinimą (e. b. l. 6), tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškovu (CPK 178 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). CK 6.873 str. 1 d. ir 6.874 str. 1 d. nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.).

2016-01-26 Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „MiniGo LT“ reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusią skolą perleido ieškovui (e. b. l. 8-12,14). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 str. 1 d. nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis c. b. Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas. Kadangi pagal 2016-01-26 reikalavimo perleidimo sutartį pirminis kreditorius UAB „MiniGo LT“ reikalavimą perleido ieškovui (naujajam kreditoriui), o atsakovė negrąžino gauto kredito, palūkanų, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 217,79 Eur sumą yra pagrįstas ir tenkintinas, perėmus iš pirminio kreditoriaus materialųjį reikalavimą (CK 6.63 str., 6.101 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.886 str.).

Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovės 19,60 Eur delspinigius. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str.). Pagal CK 6.72 str. nuostatas, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (CK 6.258 str.). Byloje nėra duomenų, kad pradinis kreditorius ir atsakovė būtų sudarę rašytinį susitarimą, kuriuo būtų įsipareigota mokėti delspinigius už prievolės įvykdymo uždelsimą (CPK 178 str.). Ieškovas savo reikalavimo priteisti delspinigius nepagrindžia ir įstatymų nuostatomis, kurios suteikia teisę į delspinigių priteisimą. Ieškovas savo reikalavimo priteisti delspinigius grindžia Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi bei CK 6.251 str. 1 d. Tačiau teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatos nesuteikia ieškovui teisės į delspinigius, o tik nustato šių netesybų maksimalų dydį ir skaičiavimo terminus. CK 6.251 str. 1 d. reglamentuoja nuostolių atlyginimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo iš atsakovės prašomi priteisti 19,60 Eur delspinigiai yra nepagrįsti ir nepriteistini iš atsakovės.

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovas pareiškė ieškinį 237,38 Eur dydžio sumai. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 217,79 Eur, t. y. 92 proc. reikalautos sumos. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovės priteistina 125,12 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio - e. b. l. 22; advokato išlaidų - e. b. l. 5, 18, 23) suma (136,00 Eur x 92 proc./100 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 2 d., 98 str. 1 d. )

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui AB „BnP Finance“, įm. kodas 302447985, iš atsakovės J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 173,77 Eur (vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų 77 ct) kreditą, 44,02 Eur (keturiasdešimt keturių eurų 2 ct) kredito mokestį, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (217,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-03-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 125,12 Eur (vieno šimto dvidešimt penkių eurų 12 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Lipeikienė